Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. N. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš L. N. civilinio ieškovo N (duomenys pakeisti), Lietuvoje veikiančio per N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyrių, naudai priteista 173 772 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad L. N. dėl žalos atlyginimo yra solidariai atsakinga su I. B., kaip skolininke pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-01-21 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-677-262/2009.

Šiuo nuosprendžiu taip pat I. B. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; A. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); G. K. atžvilgiu baudžiamoji byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, nutraukta. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. nuteista už tai, kad 2007 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, I. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, suklastojo dokumentus dėl ko buvo padaryta didelės žalos, t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, sukūrus ir parengus nusikalstamos veiklos planą, pasinaudojant UAB “K” (duomenys pakeisti) kreiptis į N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyrių dėl kredito suteikimo UAB “K” (duomenys pakeisti) žemės sklypo pirkimui, melagingai nurodant, kad bendrovė savo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui sumokės ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, bei įmonės naudai apgaule gavus kreditą – dalį šio kredito pasisavinti, L. N. norint parduoti jai priklausantį 4,9926 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, I. B. ir asmeniui, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, turint tikslą UAB “K” (duomenys pakeisti) naudai apgaule iš N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyriaus gauti kreditą žemės sklypui pirkti, kuris dar ir 600 000 Lt būtų didesnis, negu realiai buvo sutarta su L. N., asmuo, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, pasiūlė bei sukurstė ją (L. N.) suklastoti UAB “K” (duomenys pakeisti) vardu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB “K” (duomenys pakeisti) direktorė I. B., vykdama asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, kompiuterinės technikos pagalba atspausdino UAB “K” (duomenys pakeisti) kasos išlaidų orderius – 2007-11-06 serija KIO 07024, 2007-11-08 serija KIO 07025, 2007-11-12 serija KIO 07026, 2007-11-13 serija KIO 07027, juose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB “K” (duomenys pakeisti) L. N. kaip avansą už jos parduodamą žemės sklypą iš viso sumokėjo 1 128 000 Lt, ir kaip UAB “K” (duomenys pakeisti) direktorė savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje UAB “K” (duomenys pakeisti) 1 128 000 Lt L. N. nesiruošė mokėti ir nesumokėjo, šiuos žinomai suklastotus dokumentus asmuo, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, kartu su I. B. 2007-11-27 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje pateikė pasirašyti L. N.. L. N. UAB “K” (duomenys pakeisti) kasos išlaidų orderiuose – 2007-11-06 serija KIO 07024, 2007-11-08 serija KIO 07025, 2007-11-12 serija KIO 07026, 2007-11-13 serija KIO 07027 pasirašė kaip gavusi 1 128 000 Lt, taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje 1 128 000 Lt iš UAB “K” (duomenys pakeisti) nesiruošė gauti ir negavo, tą pačią dieną Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure I. B., kaip UAB “K” (duomenys pakeisti) direktorė, kartu su L. N. sudarė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti žinomai neteisingi duomenys dėl to, kad L. N. pardavė, o UAB “K” (duomenys pakeisti) už 3 760 000 litų pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei, kad L. N. iš UAB “K” (duomenys pakeisti) gavo 1 128 000 Lt, I. B. ir L. N. savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes tikrovėje L. N. žemės sklypą pardavė už 2 032 000 Lt, taip pat 1 128 000 Lt iš UAB “K” (duomenys pakeisti) negavo. I. B. žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2007-11-27 sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kasos išlaidų orderius 2007-11-06 serija KIO 07024, 2007-11-08 serija KIO 07025, 2007-11-12 serija KIO 07026, 2007-11-13 serija KIO 07027, 2007-11-27 pateikė N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyriaus darbuotojams, kurie nežinodami, kad 2007-11-27 sutartyje (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytoje tarp UAB “K” (duomenys pakeisti) ir L. N. yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys bei tikrovėje UAB “K” (duomenys pakeisti) L. N. 1 128 000 litų nesumokėjo, tai yra nežinodami, kad I. B. pateikia nepriimtino turinio įrodymus, patvirtinančius, kad bendrovė sumokėjo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui nemažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, taip pat, kad pateikė nepriimtino turinio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, su UAB “K” (duomenys pakeisti), atstovaujama direktorės I. B., 2007-11-27 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteikė UAB “K” (duomenys pakeisti) 2 632 000 Lt dydžio kreditą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio L. N., pirkimui. UAB “K” (duomenys pakeisti) naudai gavus iš N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyriaus 2 632 000 Lt kreditą, 2008-02-15 2 632 000 Lt buvo pervesti į L. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB Nord“, o L. N. 2008 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku 600 000 Lt perdavė asmeniui, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, tokiu būdu bankui N (duomenys pakeisti) buvo padaryta didelės žalos.

Nuteistoji L. N. ir jos gynėjas teigia, kad apygardos teismas, priimdamas L. N. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi prielaidomis ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apeliantai cituoja Konstitucinio Teismo nutarimuose (1997 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse (baudžiamosios bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012) pateiktus išaiškinimus, aktualius sprendžiant klausimus dėl padarytų veikų pavojingumo ir už juos taikytinos teisinės atsakomybės rūšies ir nurodo, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas dėl sklypo pardavimo nebūtų buvęs pradėtas visų kaltinamųjų atžvilgiu, jei UAB “K” (duomenys pakeisti) bankui būtų grąžinęs kreditą, todėl sprendžiant L. N. atsakomybės klausimą būtina įvertinti, ar pagal savo pavojingumą L. N. padaryta veika yra tokia, už kurią būtina taikyti pačią griežčiausią teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę, juolab, kad šiuo atveju tikslas – kredito prisiteisimas buvo pasiektas Vilniaus apygardos teismui 2009 m. sausio 21 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje. Be to, šiuo atveju svarbu įvertinti civilinio ieškovo elgesį, kuris yra suinteresuotas asmuo ir jo 2012-10-05 raštas (8 t., b. l. 153) tėra pagrindas pateisinti savo galimai nusikalstamą neūkiškumą, kadangi paskolos išdavimą lėmė ne tik L. N. pasirašyti kasos pajamų orderiai, bet ir sklypo įvertinimo ataskaita, prisiimta nepamatuota rizika suteikiant pernelyg didelę paskolą už 5 ha dydžio lauką be jokios infrastruktūros bendrovei, realiai nevykdančiai jokios veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. N. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistoji L. N. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendį L. N. atžvilgiu panaikinti ir ją pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika, arba nuosprendį pakeisti ir L. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, N (duomenys pakeisti), Lietuvoje veikiančio per N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyrių, civilinį ieškinį L. N. atžvilgiu atmesti.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 300 str. 3 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas L. N. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl L. N. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad L. N. veiksmai atitinka BK 300 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010; Nr. 2K-7-251/2013).

Apeliantai neigia, kad L. N. padarė BK 300 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, nurodydami, jog byloje neįrodyta, kad L. N. buvo ar galėjo būti žinomos aplinkybės, jog kreditas (ne daugiau 2 632 000 Lt) UAB „K“ (duomenys pakeisti) gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei į sklypą pirkėjas investuos ne mažiau 1 128 000 Lt, ir kad jos patvirtinimas gavus 1 128 000 Lt yra pagrindas gauti paskolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantų pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ši versija prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistosios kaltę patvirtinantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ši versija aptarta bei motyvuotai ir pagrįstai atmesta.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš šių duomenų matyti, kad L. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog jai buvo žinoma apie jos parduodamo žemės sklypo vertės padidinimą tam, kad UAB “K” (duomenys pakeisti) gautų iš banko didesnį kreditą. Taigi, L. N., pasirašydama žemės sklypo pardavimo sutartį, žinojo, kad joje yra nurodyti neteisingi duomenys, jog L. N. pardavė, o UAB “K” (duomenys pakeisti) už 3 760 000 Lt pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš pasirašydama šią sutartį L. N. pasirašė UAB “K” (duomenys pakeisti) kasos išlaidų orderiuose - 2007-11-06 serija KIO 07024, 2007-11-08 serija KIO 07025, 2007-11-12 serija KIO 07026, 2007-11-13 serija KIO 07027, kaip gavusi iš viso 1 128 000 Lt, taip savo parašu patvirtindama žinomai neteisingus duomenis, nes iš tiesų 1 128 000 Lt iš UAB “K” (duomenys pakeisti) nesiruošė gauti ir negavo. L. N. patvirtino ir tai, kad žinojo, jog likusią nuo 1 750 000 Lt sumą, t. y. 600 000 Lt, ji privalės grąžinti pirkėjui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog L. N., suklastodama dokumentus, t. y. savo parašu patvirtindama melagingus duomenis apie tai, kad yra gavusi iš UAB “K” (duomenys pakeisti) 1 128 000 Lt už parduodamą žemės sklypą, veikė netiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog, neturėdama teisės, dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, siekdama parduoti žemės sklypą, suprato, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti didelė žala, ir sąmoningai leido jai atsirasti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju L. N. veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, L. N. veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą: jeigu L. N. nebūtų neteisingai patvirtinusi, jog ji iš UAB “K” (duomenys pakeisti) tariamai gavo 1 128 000 Lt už parduodamą žemės sklypą, bankas nebūtų išdavęs kredito ir dėl to nebūtų atsiradusi žala. Tai patvirtina „N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyrius“ 2012 m. spalio 5 d. raštas, kuriame nurodoma, kad bendrovei “K” (duomenys pakeisti) kreditas (ne daugiau kaip 2.632.000 Lt) žemės sklypo įsigijimui galėjo būti suteiktas tik su sąlyga, kad bendrovė “K” (duomenys pakeisti) į žemės sklypo įsigijimą investuos ne mažiau kaip 1.128.000 Lt ir pateiks tai patvirtinančius dokumentus, o nesumokėjus L. N. minėtos sumos, bankas UAB “K” (duomenys pakeisti) kredito nebūtų suteikęs (t. 8, b. l. 153). Taigi, priežastis, dėl kurios atsirado didelė žala, yra šioje byloje nustatytų asmenų, tarp jų ir L. N., bendri veiksmai suklastojus ir bankui pateikus akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius duomenis.

Apeliantai skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino itin rizikingo civilinio ieškovo elgesio, nors akivaizdu, kad bankas negalėjo išduoti paskolos vien todėl, kad UAB “K” (duomenys pakeisti) investavo į sklypą 1 128 000 Lt. Apeliantų nuomone, būtina išreikalauti iš civilinio ieškovo N (duomenys pakeisti) banko kredito komiteto sprendimą išduoti paskolą, kuriame turėjo būti numatyta 2007-11-25 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos išdavimo vykdymo kontrolė, paskolos išdavimo laikotarpiai (dalimis, ar visą iš karto), paskolos gavimo ir lėšų investavimo nevykdymo sankcijos, kokie numatyti pateikti „priimtino turinio ir formos įrodymai“, patvirtinantys, kad pirkėjas sumokėjo pardavėjui savo lėšomis ne mažiau 30 procentų sklypo įsigijimo kainos (sutarties 3.2 p.), taip pat būtina apklausti turto vertintoją, pateikusį sklypo įvertinimo ataskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų prašomi atlikti procesiniai veiksmai betarpiškai nesusiję su nuteistajai L. N. inkriminuota nusikalstama veika, jos kalte ar veikos kvalifikavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju sprendžiamas L. N. veiksmų neteisėtumo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija pažymi, kad banko iškeltos sąlygos, kuriomis buvo sutikta išduoti kreditą, buvo išdėstytos 2007 m. lapkričio 27 d. kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir sąlyga, kad kredito gavėjas UAB “K” (duomenys pakeisti), atstovaujamas I. B., įsipareigojo pateikti bankui priimtino turinio ir formos įrodymus, patvirtinančius, kad kredito gavėjas sumokėjo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui ne mažiau kaip 30 procentų nuo žemės sklypo įsigijimo kainos (sutarties 3.2. punktas). Šios sąlygos esmė yra ta, kad būtų įsitikinta, jog pati įmonė yra pajėgi sumokėti nustatytą pirkimo kainos dalį. Kaip minėta, jeigu UAB “K” (duomenys pakeisti) ir L. N. nebūtų pateikę bankui suklastotų įrodymų apie tariamą dalies kainos sumokėjimą ir gavimą, bankas nebūtų išdavęs kredito.

Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad sprendžiant L. N. atsakomybės klausimą būtina įvertinti, ar pagal savo pavojingumą L. N. padaryta veika yra tokia, už kurią būtina taikyti pačią griežčiausią teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę, juolab, kad šiuo atveju tikslas – kredito prisiteisimas buvo pasiektas Vilniaus apygardos teismui 2009 m. sausio 21 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju byloje nustatytų asmenų, tarp jų ir L. N., bendri veiksmai suklastojus ir bankui pateikus akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius duomenis padarė bankui didelę žalą, todėl nuteistosios veika pagrįstai pripažinta pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir L. N. patraukta baudžiamojon atsakomybėn bei nuteista pagal BK 300 str. 3 d. pagrįstai.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Šioje baudžiamojoje byloje N (duomenys pakeisti), Lietuvoje veikiantis per N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyrių, pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė pripažinti civiliniais atsakovais I. B., G. K. ir L. N. bei iš jų solidariai priteisti civilinio ieškovo naudai 2 768 540,91 Lt žalą (13 t., b. l. 72-105). Apygardos teismas minėtą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš L. N. civilinio ieškovo N (duomenys pakeisti), Lietuvoje veikiančio per N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyrių, naudai priteisė 173 772 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad L. N. dėl žalos atlyginimo yra solidariai atsakinga su I. B., kaip skolininke pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-01-21 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-677-262/2009. I. B. atžvilgiu ieškinys atmestas, G. K. atžvilgiu ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistosios L. N. ir jos gynėjo prašymų yra L. N. atžvilgiu atmesti N (duomenys pakeisti), Lietuvoje veikiančio per N (duomenys pakeisti) Lietuvos skyrių, civilinį ieškinį. Apeliantai pažymi, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį atitiko I. B. veika, pastaroji, veikdama tiesiogine tyčia, pati suklastojo dokumentus, vėliau juos pateikė kredito įstaigai, ko pasėkoje buvo užvaldytas didelės vertės turtas – 600 000 Lt, todėl turtinė žala gali būti priteista tik iš pastarosios, tuo tarpu tarp L. N. padarytos veikos ir padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad civilinis ieškovas savo pažeistas teises jau yra apgynęs civilinėmis teisinėmis priemonėmis – Vilniaus apygardos teismo 2009-01-21 preliminariu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-677-262/2009) iš I. B. priteista visa 2 773 822,00 Lt suma, į kurią įeina ir 600 000 Lt suma. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-677-262/2009 Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas N (duomenys pakeisti) ieškinys ir jų naudai iš atsakovės I. B. buvo priteista 2 773 822 Lt skolos. Iš I. B. ši suma priteista kaip iš laiduotojos, užtikrinusios prievolių tarp N (duomenys pakeisti) ir UAB “K” (duomenys pakeisti) pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (t. 15, b. l. 114-120). Taigi, iš šio preliminaraus sprendimo matyti, kad civilinėje byloje skola yra priteista tik iš I. B. laidavimo sutarties, o ne deliktinės žalos padarymo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad ši skola nėra išieškota, bankas 2015 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimuose nurodė, jog liko nepadengta 801 765,62 EUR (2 768 336,33 Lt) skola (t. 15, b. l. 80-82). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad didelė žala (173 772 EUR) bankui buvo padaryta bendrais byloje nustatytų asmenų, tarp jų ir L. N. bei I. B., veiksmais suklastojus ir bankui pateikus akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius duomenis. CK 6.279 str. 1 d. numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad žalą bankui bendrais veiksmais padarė I. B. ir L. N., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog iš jų abiejų solidariai ir turi būti priteista žalos suma. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog iš I. B. kitu pagrindu minėtoje civilinėje byloje yra priteista skola, bei atsižvelgęs į tai, jog į priteistą laidavimo sutarties pagrindu įeina šioje byloje prašyta žalos suma, pakartotinai šios sumos nepriteisė (kad būtų išvengta dviejų teismo sprendimų), tačiau aiškiai konstatavo atsakomybės už žalą solidarumą, t. y., kad L. N. dėl žalos atlyginimo yra solidariai atsakinga su I. B. (CK 6.6. str. 3 d. 6.279 str. 1 d.), kaip skolininke pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-01-21 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-677-262/2009.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistosios L. N. ir jos gynėjo prašymų yra L. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d., kuri yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Taigi, nors BK 40 str. 1 d. numatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo klasifikavimu, priskyrimu apysunkiams nusikaltimams, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, tačiau nenustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, kad L. N. veiksmais buvo padaryta žala, ji nėra nei iš dalies atlyginta (BK 40 str. 2 d. 3 p.), neleidžia jos atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir atleisti jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistosios L. N. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą atmesti.