Kauno apygardos teismo nuosprendis

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, sukūrus ir parengus nusikalstamos veiklos planą, pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreiptis į banką „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių“ dėl kredito suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo pirkimui, melagingai nurodant, kad bendrovė savo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui sumokės ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, bei iš banko gavus kreditą - dalį šio kredito pasisavinti, L. N. norint parduoti jai priklausantį žemės sklypą, esantį Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini) k., o jai, asmeniui, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu bei asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, turint tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš banko „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus“ gauti 600 000 Lt didesnį kreditą žemės sklypui pirkti, negu realiai buvo sutarta su L. N. bei šiuos 600 000 Lt apgaule savo naudai įgyti, asmuo, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, pasiūlė bei sukurstė L. N. suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus ir asmeniui, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, sugrąžinti dalį pinigų sumos, kurią jai perves UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pirkėjas už žemės sklypą, I. B., vykdama asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, kompiuterinės technikos pagalba atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius 2007-11-06 d. serija KIO 07024, 2007-11-08 d. serija KIO 07025, 2007-11-12 d. serija KIO 07026, 2007-11-13 d. serija KIO 07027, juose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „((duomenys neskelbtini)“ L. N., kaip avansą už jos parduodamą žemės sklypą iš viso sumokėjo 1 128 000 litų, ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje UAB „((duomenys neskelbtini)“ 1 128 000 Lt L. N. nesiruošė mokėti ir nesumokėjo. Po to šiuos žinomai suklastotus dokumentus ji (I. B.) kartu su asmeniu, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, 2007-11-27 (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esančiose patalpose pateikė pasirašyti L. N., kuriai juos patvirtinus savo parašu, tą pačią dieną Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure ji (I. B.) kaip UAB „((duomenys neskelbtini)“ direktorė kartu su L. N. sudarė sutartį, su joje nurodytais žinomai neteisingais duomenimis, kad L. N. pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 760 000 litų pirko žemės sklypą, esantį Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), ir jog L. N. iš UAB „((duomenys neskelbtini)“ gavo 1 128 000 Lt bei savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes tikrovėje L. N. žemės sklypą pardavė už 1 750 000 Lt bei 1 128 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Toliau tęsdama iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, siekdama nuslėpti svarbiausias aplinkybes, lemiančias kredito davėjo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį bei suteikti kreditą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisidėjimą prie žemės sklypo pirkimo bei įmonės piniginių lėšų neturėjimą ir nepanaudojimą, kadangi bendrovė turėjo savo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui sumokėti ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, tačiau realiai pinigų – 1 128 000 Lt L. N. nesumokėjo, suklastotus dokumentus: kasos išlaidų orderius 2007-11-06 d. serija KIO 07024, 2007-11-08 d. serija KIO 07025, 2007-11-12 d. serija KIO 07026, 2007-11-13 d. serija KIO 07027, 2007-11-27 ji pateikė „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus“ darbuotojams, kurie nežinodami, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. N. 1 128 000 litų nesumokėjo ir, kad 2007-11-27 sutartyje sudarytoje tarp UAB „((duomenys neskelbtini)“ ir L. N. yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys, su UAB „((duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės I. B., 2007-11-27 pasirašė kredito sutartį Nr. KS07/11/18, pagal kurią suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 632 000 Lt dydžio kreditą, žemės sklypo, esančio Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), priklausančio L. N. pirkimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus iš „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus“ 2 632 000 Lt kreditą, 2008-02-15 2 632 000 Lt pervedė į L. N. banko sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB Nord“, L. N. 2008 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku 600 000 Lt perdavė asmeniui, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, tokiu būdu I. B. apgaule savo ir kitų – asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, ir asmens, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, naudai įgijo didelės – 600 000 Lt vertės svetimą turtą, tuo bankui „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus“ padarė 600 000 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, kaltinamoji I. B. 2007m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bei Klaipėdoje, ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, bei asmeniu, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, ir L. N., suklastojo bei panaudojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, sukūrus ir parengus nusikalstamos veiklos planą, pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreiptis į banką „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių“ dėl kredito suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo pirkimui, melagingai nurodant, kad bendrovė savo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui sumokės nemažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, bei iš banko gavus kreditą - dalį šio kredito pasisavinti, L. N. norint parduoti jai priklausantį žemės sklypą, esantį Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), o jai, asmeniui, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu bei asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, turint tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš banko „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus“ gauti 600 000 Lt didesnį kreditą žemės sklypui pirkti, negu realiai buvo sutarta su L. N., bei šiuos 600 000 Lt apgaule savo naudai įgyti, asmuo, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą pasiūlė bei sukurstė L. N. suklastoti UAB „((duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus. I. B. vykdama asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, kompiuterinės technikos pagalba atspausdino UAB „((duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius 2007-11-06 d. serija KIO 07024, 2007-11-08 d. serija KIO 07025, 2007-11-12 d. serija KIO 07026, 2007-11-13 d. serija KIO 07027, juose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. N. kaip avansą už jos parduodamą žemės sklypą iš viso sumokėjo 1 128 000 Lt, ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 128 000 Lt L. N. nesiruošė mokėti ir nesumokėjo. Po ko šiuos žinomai suklastotus dokumentus ji (I. B.) kartu su asmeniu, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą 2007-11-27 (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esančiose patalpose pateikė pasirašyti L. N., kuriai juos patvirtinus savo parašu, tą pačią dieną Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure ji (I. B.) kaip UAB „((duomenys neskelbtini)“ direktorė kartu su L. N. sudarė sutartį, su joje nurodytais neteisingais duomenis apie tai, kad L. N. pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 760 000 litų pirko žemės sklypą, esantį Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), ir jog L. N. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 128 000 Lt bei savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes tikrovėje L. N. žemės sklypą pardavė už 1 750 000 Lt bei 1 128 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Toliau tęsdama iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, siekdama nuslėpti svarbiausias aplinkybes, lemiančias kredito davėjo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį bei suteikti kreditą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisidėjimą prie žemės sklypo pirkimo bei įmonės piniginių lėšų neturėjimą ir nepanaudojimą, kadangi bendrovė turėjo savo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui sumokėti nemažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, tačiau realiai pinigų – 1 128 000 Lt L. N. nesumokėjo, suklastotus dokumentus: kasos išlaidų orderius 2007-11-06 d. serija KIO 07024, 2007-11-08 d. serija KIO 07025, 2007-11-12 d. serija KIO 07026, 2007-11-13 d. serija KIO 07027, 2007-11-27 ji pateikė „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus“ darbuotojams, kurie nežinodami, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. N. 1 128 000 litų nesumokėjo ir, kad 2007-11-27 sutartyje sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. N. yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės I. B., 2007-11-27 pasirašė kredito sutartį Nr. KS07/11/18, pagal kurią suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 632 000 Lt dydžio kreditą, žemės sklypo, esančio Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), priklausančio L. N. pirkimui. UAB „((duomenys neskelbtini)“ gavus iš „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus“ 2 632 000 Lt kreditą, 2008-02-15 2 632 000 Lt pervedė į L. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB Nord“, L. N. 2008 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku 600 000 Lt perdavė asmeniui, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, tokiu būdu bankui „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ buvo padaryta didelės žalos, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.

Be to, I. B. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. 22d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini), Kaune direktore, Kaune, veikdama bendrininkų grupėje kartu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, ir A. P., kuris tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune direktoriumi, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą padėti apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 279 154,59 Lt PVM, pasirašydama žinomai suklastotuose dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, padėjo A. P. UAB „((duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 279 154,59 Lt PVM, o būtent:

veikdama bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, ir A. P., turėdama tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014 dėl apmokėjimo pagal 2006-10-16 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 6/04/28/1 už 80 600 Lt, tame tarpe 12 294,92 Lt PVM, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015 dėl apmokėjimo pagal 2007-01-03 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0103 už 5 000 Lt, tame tarpe 762,71 Lt PVM, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016 dėl apmokėjimo pagal 2007-07-30 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0105 už 57 950 Lt, tame tarpe 8 836,83 Lt PVM, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017 dėl apmokėjimo pagal 2007-06-18 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0104 už 20 000 Lt, tame tarpe 3 050,85 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018 dėl dalinio apmokėjimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 2007/11-1/01 už 200 000 Lt, tame tarpe 30 508,47 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019 dėl apmokėjimo pagal 2008-01-18 vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų atliktų darbų priėmimo aktą už 699 420,23 Lt, tame tarpe 106 691,22 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020 dėl avansinio apmokėjimo pagal 2007-12-15 sutartį Nr. 7/0101/1 už 14 400 Lt, tame tarpe 2 196,61 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021 dėl apmokėjimo už komunikacijų statybos darbus už 650 000 Lt, tame tarpe 99 152,54 Lt PVM, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 dėl apmokėjimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 2007/11-1/02 už 102 662,87 Lt, tame tarpe 15 660,44 Lt PVM, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – dėl UAB „((duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „((duomenys neskelbtini)“ suteiktų įvairių paslaugų bei atliktų įvairių darbų iš viso už 1 830 033,1 Lt, tame tarpe 279 154,59 Lt PVM, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodžius, ji šiose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė ir savo, kaip UAB „((duomenys neskelbtini)“ direktorės parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis (nes ūkinės operacijos tikrovėje neįvyko). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotas PVM sąskaitas faktūras pateikė A. P., kuris vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, taip pat šiose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė ir savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis (nes ūkinės operacijos tikrovėje neįvyko), A. P. tęsdamas iš anksto aptartą nusikalstamos veikos planą žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras : 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkei A. A. bei nurodė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. A. A. nežinodama, kad A. P. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (nes nurodytų paslaugų ir darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko bei nepardavė) ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė PVM sąskaitų faktūrų: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio mėn. PVM deklaraciją, 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodant 263 494,15 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijęs paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 263 494,15 Lt mažesnę UAB „((duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2008 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodant 15 660,44 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijęs paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 15 660,44 Lt mažesnę UAB „((duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei šias deklaracijas elektroniniu būdu 2008-03-31, 2008-04-22 pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu - teikdama priemones bei iš anksto pažadėjusi paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, padėjo A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 279 154,59 Lt PVM, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d.

Be to, kaltinamoji I. B. 2006 m. rugsėjo 12 d. – 2008 m. sausio 24 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Kaune, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir kasininke, disponuodama visomis bendrovės lėšomis, iššvaistė jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės 659 710 Lt vertės turtą, o būtent :

- iš banke NORD/LB esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-09-12 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030826 išėmė 200 000 litų, 2006-09-14 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030827 išėmė 32 000 litų, 2006-09-15 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030828 išėmė 55 000 litų, 2006-09-21 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030829 išėmė 10 000 litų, 2006-10-06 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030830 išėmė 15 000 litų, 2006-12-15 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030831 išėmė 150 000 litų, 2006-12-19 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030832 išėmė 150 000 litų;

- tęsdama nusikalstamą veiką, iš „Sampo“ banke esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-12-20 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0051901 išėmė 25 000 litų, 2006-12-21 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0051902 išėmė 50 000 litų;

- tęsdama nusikalstamą veiką iš „Vilniaus banke“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-12-21 pagal čekį Nr. 2945451 išėmė 60 000 litų, 2007-03-19 pagal čekį Nr. 2945454 išėmė 94 400 litų, 2007-03-21 pagal čekį Nr. 2945455 išėmė 69 500 litų, 2007-06-27 pagal čekį Nr. 29454(duomenys neskelbtini) išėmė 157 000 litų, 2008-01-17 pagal čekį Nr. 3090815 išėmė 2 800 litų; taip iš viso paėmė 1 070 700 Lt grynųjų pinigų, iš kurių 634 710 Lt nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „((duomenys neskelbtini)“ veikloje bei jų į įmonės kasą neįnešė, šias lėšas perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, tokiu būdu iššvaistė 634 710 Lt UAB „((duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų;

- tęsdama nusikalstamą veiką, 2008-01-24 pagal UAB „((duomenys neskelbtini)“ įformintą kasos išlaidų orderį Nr. 8000019 iš UAB „((duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P., kasininkės I. A. gavo 25 000 litų, jų bendrovės UAB „((duomenys neskelbtini)“ kasoje neapskaitė, į įmonės banko sąskaitas ar kasą neįnešė bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „((duomenys neskelbtini)“ veikloje, šias lėšas perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, tokiu būdu iššvaistė 25 000 Lt UAB „((duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų;

taip kaltinamoji I. B. iš viso iššvaistė jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės - 659 710 Lt - vertės svetimą turtą, tuo UAB „((duomenys neskelbtini)“ padarė 659 710 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d.

Be to, kaltinamoji I. B. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1d. iki 2008 m. spalio 15 d.,, būdama UAB „((duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas ((duomenys neskelbtini), registruotos ((duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune direktore, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, sugalvojus nusikalstamos veiklos planą, pasinaudojant UAB „((duomenys neskelbtini)“ klastojant dokumentus apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, vykdydama jo nurodymus, dirbdama direktore ir tuo pat metu vykdydama kasininko pareigas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bendrovėje, privalėdama garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, faktiškai atlikdama ir bendrovės kasininko pareigas, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto reikalavimus, būdama atsakinga ir už įmonės kasos apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-10-15 organizavo bei pati apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4 str. reikalavimus ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", 6 straipsnio reikalavimus „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 punkto nuostatas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, taip pat 12 str. 1 d. reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2000-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 8 punkto 1, 2, 3 dalies reikalavimus „mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“, “sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį”, “mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti” reikalavimus; 19 punkto reikalavimus „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kitose įmonėse įskaitomi į jų pajamas”, UAB “(duomenys neskelbtini)” kasoje nurašė ir pagal darbo užmokesčio žiniaraščius J. A. neišmokėjo 12 444 Lt, A. L. neišmokėjo 660,80 Lt, 2007 metų liepos mėnesio suvestinio apyvartos žiniaraščio 272 ( kasa) ir 4486 (kitos mokėtinos sumos) įrašė duomenis neatitinkančius tikrovės; iš banke NORD/LB esančios UAB „((duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. ((duomenys neskelbtini) 2006-09-12 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030826 išėmė 200 000 litų, 2006-09-14 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030827 išėmė 32 000 litų, 2006-09-15 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030828 išėmė 55 000 litų, 2006-09-21 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030829 išėmė 10 000 litų, 2006-10-06 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030830 išėmė 15 000 litų, 2006-12-15 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030831 išėmė 150 000 litų, 2006-12-19 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0030832 išėmė 150 000 litų, iš „Sampo“ banke esančios UAB „((duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. ((duomenys neskelbtini) 2006-12-20 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0051901 išėmė 25 000 litų, 2006-12-21 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 0051902 išėmė 50 000 litų, iš „Vilniaus banke“ esančios UAB „((duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. ((duomenys neskelbtini) 2006-12-21 pagal čekį Nr. 2945451 išėmė 60 000 litų, 2007-03-19 pagal čekį Nr. 2945454 išėmė 94 400 litų, 2007-03-21 pagal čekį Nr. 2945455 išėmė 69 500 litų, 2007-06-27 pagal čekį Nr. 29454(duomenys neskelbtini) išėmė 157 000 litų, 2008-01-17 pagal čekį Nr. 3090815 išėmė 2 800 litų, 2008-01-24 pagal bendrovės UAB „((duomenys neskelbtini)“ įformintą kasos išlaidų orderį Nr. 8000019 gavusi iš UAB „((duomenys neskelbtini)“ 25 000 litų jų bendrovės UAB „((duomenys neskelbtini)“ kasoje, taip iš viso paėmė 1 095 700 Lt grynųjų pinigų, iš kurių 659 710 Lt nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „((duomenys neskelbtini)“ veikloje, jų į įmonės kasą neįnešė bei buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, tai yra 659 710 Lt panaudojo be apskaitos dokumentų;

-suklastojo UAB „((duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius 2007-11-6 d. serija KIO 07024, 2007-11-8 d. serija KIO 07025, 2007-11-12 d. serija KIO 07026, 2007-11-13 d. serija KIO 07027 juose nurodydama tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad UAB „((duomenys neskelbtini)“ L. N., kaip avansą už jos parduodamą žemės sklypą iš viso sumokėjo 1 128 000 Lt; taip pat suklastojo UAB “(duomenys neskelbtini)” kasos pajamų orderio kvitus – 2007-01 Nr. 0700601, 2007-07-02 Nr. 070701, 2007-11-02 Nr. 071101, 2007-12-11 Nr. 071201 juose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji UAB “(duomenys neskelbtini)” neva paskolino 600 000 Lt, bei suklastojo UAB “(duomenys neskelbtini)” kasos išlaidų orderius 2007-06-29 Nr. 080009, 2007-07-18 Nr. 070701 juose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” jai neva išmokėjo 295 000 Lt;

-pažeisdama 2001-11-08 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574- 10 str. reikalavimus „Apskaitos tvarkymas“, „ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1)ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė", 21 str. 1 p. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „...1. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-06-12 bendrovėje neorganizavo apskaitos tvarkymo, tai yra neįformino vyr. buhalterio (buhalterio) ar nesudarė sutarties su apskaitos tvarkymą teikiančia įmone;

-pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ 3 punkte nustatyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo., LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 10 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Įmonės <...> privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama - turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą <...>., Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų LRV 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 89 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Metinė finansinė atskaitomybė, <“>, Registro tvarkytojui turi būti pateikta per 30 dienų nuo momento, kai juridinis asmuo ją patvirtina įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir nepateikė tyrimui kasos apskaitos dokumentų ir registrų už 2006 -2008 metus (darbo užmokesčio priskaitymo atskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių bei registrų už 2006 m. ir 2008 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius), Finansinės atskaitomybės (balansų, paaiškinamųjų raštų, pelno (nuostolio) ataskaitų ir metinių pelno mokesčio deklaracijų) už 2007- 2008 metus, Įmonės įsipareigojimų apskaitos dokumentų ir registrų už 2006-2008 metus, Buhalterinės apskaitos duomenų (buhalterijos) keičiantis buhalteriams perdavimo-priėmimo dokumentų (aktų), apskaitos registrų (pagal visas sąskaitas) už 2006-2008 metus pagal mėnesius, metinių inventorizacijos aktų (atliktų prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą) už 2006-2008 metus;

taip pat turėdama tikslą padėti UAB „((duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, nurodė UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterei R. M. įtraukti į UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas faktūras : 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – dėl UAB „((duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „((duomenys neskelbtini)“ suteiktų įvairių paslaugų bei atliktų įvairių darbų iš viso už 1 830 033,1 Lt, tame tarpe 279 154,59 Lt PVM;

tokiu būdu kaltinamoji I. B. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymą bei pati ją apgaulingai tvarkė, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006-01-01 - 2008-10-15 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis A. P. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. balandžio 22 d., būdamas UAB „((duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas ((duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini), Kaune direktoriumi, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, ir I. B., kuri tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune, direktore, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune) naudai, apgaulės būdu panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 279 154,59 Lt PVM, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, ir I. B., turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras : 2008-01-04 serija KP Nr. 0014 dėl apmokėjimo pagal 2006-10-16 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 6/04/28/1 už 80 600 Lt, tame tarpe 12 294,92 Lt PVM, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015 dėl apmokėjimo pagal 2007-01-03 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0103 už 5 000 Lt, tame tarpe 762,71 Lt PVM, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016 dėl apmokėjimo pagal 2007-07-30 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0105 už 57 950 Lt, tame tarpe 8 836,83 Lt PVM, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017 dėl apmokėjimo pagal 2007-06-18 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0104 už 20 000 Lt, tame tarpe 3 050,85 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018 dėl dalinio apmokėjimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 2007/11-1/01 už 200 000 Lt, tame tarpe 30 508,47 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019 dėl apmokėjimo pagal 2008-01-18 vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų atliktų darbų priėmimo aktą už 699 420,23 Lt, tame tarpe 106 691,22 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020 dėl avansinio apmokėjimo pagal 2007-12-15 sutartį Nr. 7/0101/1 už 14 400 Lt, tame tarpe 2 196,61 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021 dėl apmokėjimo už komunikacijų statybos darbus už 650 000 Lt, tame tarpe 99 152,54 Lt PVM, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 dėl apmokėjimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 2007/11-1/02 už 102 662,87 Lt, tame tarpe 15 660,44 Lt PVM, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų įvairių paslaugų bei atliktų įvairių darbų iš viso už 1 830 033,1 Lt, tame tarpe 279 154,59 Lt PVM, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodžius, I. B. šiose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė ir savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis (nes ūkinės operacijos tikrovėje neįvyko). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotas PVM sąskaitas faktūras pateikė A. P., kuris vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, taip pat šiose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė ir savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis (nes ūkinės operacijos tikrovėje neįvyko), tęsdamas iš anksto aptartą nusikalstamos veikos planą A. P. žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkei A. A. bei nurodė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. A. A. nežinodama, kad kaltinamojo A. P. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (nes nurodytų paslaugų ir darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko bei nepardavė) ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė PVM sąskaitų faktūrų: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio mėn. PVM deklaraciją, 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodant 263 494,15 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijęs paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 263 494,15 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2008 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodant 15 660,44 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijęs paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 15 660,44 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei šias deklaracijas elektroniniu būdu 2008-03-31, 2008-04-22 pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 279 154,59 Lt PVM, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, A. P. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. gruodžio 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“;

turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras : 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų įvairių paslaugų bei atliktų įvairių darbų iš viso už 1 550 878,51 Lt ir 279 154,59 Lt PVM, A. P. žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkei A. A. bei nurodė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. A. nežinant, kad kaltinamojo A. P. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (nes nurodytų paslaugų ir darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko bei nepardavė) ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukus PVM sąskaitų faktūrų: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukus į UAB „((duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio ir kovo mėn. PVM deklaracijas, ir šias deklaracijas pateikus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo panaikinta turtinė prievolė sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 279 154,59 Lt PVM;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo organizuojama ir tvarkoma taip, kad apskaitos informacija nebūtų tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, nes tikrovėje sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įvykę, tokiu būdu A. P. klastojo tikrus dokumentus bei organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2008 m. gruodžio 31 d. , tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

Kaltinamoji L. N. 2007 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu,, I. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, suklastojo dokumentus dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, sukūrus ir parengus nusikalstamos veiklos planą, pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreiptis į „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių dėl kredito suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo pirkimui, melagingai nurodant, kad bendrovė savo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui sumokės ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, bei įmonės naudai apgaule gavus kreditą - dalį šio kredito pasisavinti, L. N. norint parduoti jai priklausantį 4,9926 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), o asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, I. B. ir asmeniui, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, turint tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule iš „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus gauti kreditą žemės sklypui pirkti, kuris dar ir 600 000 Lt būtų didesnis, negu realiai buvo sutarta su L. N., asmuo, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, pasiūlė bei sukurstė ją (L. N.) suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B., vykdama asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymą, kompiuterinės technikos pagalba atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius - 2007-11-06 serija KIO 07024, 2007-11-08 serija KIO 07025, 2007-11-12 serija KIO 07026, 2007-11-13 serija KIO 07027, juose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. N. kaip avansą už jos parduodamą žemės sklypą iš viso sumokėjo 1 128 000 Lt, ir kaip UAB „((duomenys neskelbtini)“ direktorė savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 128 000 Lt L. N. nesiruošė mokėti ir nesumokėjo, šiuos žinomai suklastotus dokumentus asmuo, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, kartu su I. B. 2007-11-27 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini), Klaipėdoje pateikė pasirašyti L. N.. L. N. UAB „((duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose - 2007-11-06 serija KIO 07024, 2007-11-08 serija KIO 07025, 2007-11-12 serija KIO 07026, 2007-11-13 serija KIO 07027 pasirašė kaip gavusi 1 128 000 Lt, taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje 1 128 000 Lt iš UAB „((duomenys neskelbtini)“ nesiruošė gauti ir negavo, tą pačią dieną Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure I. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kartu su ja (L. N.) sudarė sutartį (notarinio registro Nr. K1RM-8006), kurioje nurodyti žinomai neteisingi duomenys dėl to, kad L. N. pardavė, o UAB „((duomenys neskelbtini)“ už 3 760 000 litų pirko žemės sklypą, esantį Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini) bei, kad L. N. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 128 000 Lt, I. B. ir L. N. savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes tikrovėje L. N. žemės sklypą pardavė už 2 032 000 Lt, taip pat 1 128 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, I. B. žinomai suklastotus tikrus dokumentus - 2007-11-27 sutartį (notarinio registro Nr. K1RM-8006), kasos išlaidų orderius 2007-11-06 serija KIO 07024, 2007-11-08 serija KIO 07025, 2007-11-12 serija KIO 07026, 2007-11-13 serija KIO 07027, 2007-11-27 pateikė „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus darbuotojams, kurie nežinodami, kad 2007-11-27 sutartyje (notarinio registro Nr. K1RM-8006) sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. N. yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys bei tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. N. 1 128 000 litų nesumokėjo, tai yra nežinodami, kad I. B. pateikia nepriimtino turinio įrodymus, patvirtinančius, kad bendrovė sumokėjo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui nemažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, taip pat, kad pateikė nepriimtino turinio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktorės I. B. 2007-11-27 sudarė kredito sutartį Nr. KS07/11/18, pagal kurią suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 632 000 Lt dydžio kreditą, žemės sklypo, esančio Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), priklausančio L. N. pirkimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai gavus iš „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus 2 632 000 Lt kreditą, 2008-02-15 2 632 000 Lt buvo pervesti į L. N. sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB Nord“, L. N. 2008 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku 600 000 Lt perdavė asmeniui, kuris mirė bylos teisminio nagrinėjimo metu, tokiu būdu bankui „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ buvo padaryta didelės žalos, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d.

Kaltinamoji I. B. kaltės pagal jai pareikštus kaltinimus nepripažino ir dėl kaltinimų apgaule įgijus didelės vertės 600.000 Lt svetimą turtą bei suklastojus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, parodė, kad dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) kaime rūpinosi E. V.. Ji tiesiog rengusi dokumentus, tuos kuriuos jai pasakydavo. Dėl kainų, sumų nieko nežino, nes nevedė derybų. Grynųjų pinigų nei pavedimų nedarė. Pardavėją pamatė pas notarą sutarties pasirašymo metu. K. buvo kaip tarpininkas, pasiuntinys tarp V. ir pardavėjos. Ką tvarkė, derino, tai sužinodavusi tik galutinį rezultatą. Jai V. pasakęs, kad reikia išrašyti tokioms sumoms, tokioms datoms išlaidų orderius. Supratusi, kad viskas yra tvarkoje. Tada prie jos akių buvo pasirašyta N.. Kas pateikė dokumentus, nepamena. Nordea bankui kasos išlaidų orderius pateikusi ji arba T. E.. Ji pati tikėjusi tuo projektu, dirbo ne viena. Bankas prašė akcininkų laidavimo, todėl buvo sprendimas padaryti ją vienintele akcininke, kad galėtų laiduoti. Ji iš to jokios naudos neturėjo, o tik didžiulį nuostolį, nes tos sumos reikalaujama mokėti iš jos. Tuo metu ji neįtarusi, kad baigtis bus tokia. Ji derybose nedalyvavo ir nesigilino. Nežinojo, kad N. 600.000 Lt turės perduoti K. Ji pati ieškojo projektuotojų, rangovų, rengė konkursus - tai, kas atsispindėjo dokumentuose, pateiktuose bankui. Ji pinigų nemokėjo. Grynus pinigus sutvarkė V.. V. formaliai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijęs, tiesiog vadovas. Dokumentais, kad jis buvo vadovas, negali pagrįsti. Iš banko paimtus pinigus perduodavo V.. V. buvo faktinis vadovas, ką sakydavo, tą darydavusi. Jai sakė, kad viskas yra tvarkoje, tai nežino, ar pagal tuos orderius sumokėjo, ar kažkaip kitaip susitarė. N. pasirašinėjo orderius pas notarą. N. neklaususi, ar ji gavo pinigus. Tiesiog tikėjo tuo žmogumi, dirbo. Už laidavimą buvo pažadėtas būstas, tačiau taip neįvyko. Ji laidavo savo parašu, jos parašas buvo vertas 3 mln. Lt, tai buvo realus laidavimas. Jai priklausė visos įmonės akcijos. Projektas buvo neįvykdytas, nes prasidėjo krizė, paskelbė bankrotą ir baigėsi viskas. T. E. buvo direktoriaus pavaduotojas, o D. vadybininkė. Kiek būdavo pinigų, tiek jiems mokėdavo. Paimtus pinigus iš banko atiduodavo V. į rankas. Jos išsilavinimas aukštasis. Atiduodavo pinigus be jokio parašo, pasitikėdavo. Buvo žadama, kad bus sutvarkyta viskas. Iš bankų gaudavo paskolas su parašu. E. V. buvo faktinis įmonės savininkas. Jai priklausė visos akcijos. Tai buvo tik formalumas. Kažkam buvo patogu. Ji tuo momentu nesupratusi, kad klastoja dokumentus perduodant pinigus. Be jos daugiau niekas grynais pinigais nedisponavo. Tai, kad N. sumokėta buvo 1.128.000 Lt, tai galėjo būti iš tų pinigų paduota, nes tuo laikotarpiu tiek buvo išgryninta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas buvo vienas iš akcininkų. (duomenys neskelbtini) akcijas įgijo, nes buvo pasirašytas protokolas ir akcijų perdavimo sutartis. Ji kiek pamena, pati sudarė sutartis ir akcijų perdavimo sutartis buvo pasirašyta. Su prieš tai buvusiais akcininkais nekalbėjo, tai vykdė V.. Jokių pinigų nemokėjo akcininkams. Grynieji pinigai galėjo būti mokami subrangovams. Buhalterinės apskaitos patvirtintus dokumentus jai pateikdavo buhalterė. Grynus pinigus išrašydavusi pati arba buhalterė. Grynus pinigus pateisindavo sutartimi. Grynųjų pinigų judėjimo nesekė, nekontroliavo. Negalėjo pasakyti, kiek pinigų yra. Mėnesio apyvarta galėjo būti įvairi. Įmonė turėjo pajamų iš savo veiklos. Jie skelbdavosi kaip tarpininkai, kas susiję su projektavimu. T. E. buvo pasamdytas tam, kad dirbtų su banku. Kai buvo vykdomas sklypo pirkimas, tai E. dirbo. E. pateikdavo bankui su kreditavimu susijusius dokumentus. Pačioje pradžioje pradėjusi bendrauti su Nordea vadybininku ir buvo vizija, kad įrengti logistikos centrą. Kadangi jam tas projektas atrodė įdomus, jie sutiko bendradarbiauti. V. suprato, kad ji turi per maža kompetencijos dalyvauti derybose, tai susirado T. E., jis nešė dokumentus į banką. Ji tvarkiusi dokumentus, D. Š.. T. E. parodymai teisingi. T. E. surado per internetą ar įdarbinimo agentūrą. Su kandidatais pokalbius vesdavo V.. Iš jos dabar yra išieškomi pinigai. Realiai nieko neišieškojo, nes neturi jokio turto. Sklypo pirkime - pardavime Klaipėdoje buvo. V. pasakė, kad su N. viskas suderinta. K. užsiėmė dokumentų tvarkymu. Kvitus išrašiusi iki sutarties pasirašymo V. nurodymu. Kad N. turės kažką kažkam grąžinti, nežino. Pripažįsta, kad sumos buvo išdalintos į keturias dalis, jai pasakė ir ji nusprendusi kokia data rašyti. Per vieną kartą išrašė visus orderius. Kaip buvo viskas tikrovėje, nežino. Ji nepateikė N. kasos išlaidų orderius pasirašyti. Kam padavė pinigus į rankas, ar N., ar K., neatsimena. Mano, kad įmonė turėjo galimybę sumokėti 1.280.000 Lt. Jai tuo metu neatrodė klastotė. Prieš tai vadovaujančio darbo nedirbusi, jos išsilavinimas – verslo administravimas. Tai, kad žemės sklypą turėjo pirmiau nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai buvo žinoma. Jai paminėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo neperka, o perka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo avansą, nežinojo. Tai, kad reikėjo grąžinti avansą, nežinojo.

Dėl kaltinimų sukčiavus PVM mokėjimo srityje kaltinamoji I. B. parodė, kad buvo išvykusi atostogų, kai grįžo, buvo padėtos sąskaitos, kad reikia pasirašyti. Jas buvo išrašiusi Š. Pasirašyti dokumentai buvo įtraukti į apskaitą. Netikrino, ar darbai realiai buvo padaryti. PVM sąskaitas faktūras pasirašė vasario - kovo mėn. Buvo sąskaitos faktūros už atliktus darbus. Nežino, kodėl pasirašė sąskaitas - faktūras atbulinėmis datomis. Pagal sąskaitas – faktūras buvo atlikti projektavimo darbai, komunikacijų darbai ir kt. susiję su statybomis. Tuos darbus atliko subrangovai. Sutartys tikrai buvo, nežinanti, kodėl jų nėra. Buvo su projektuotojais sutartys. Ji nesekė, kiek darbų atlikta, kiek ne. Laukė, kad bus apmokėjimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pati aktų nerašė. Pasirašė sąskaitas - faktūras, nes taip liepė E. V.. Jai buvo atneštas galutinis variantas. Aktai turėjo būti. Ji sąmoningai tikrai nepadėjo išvengti didelės vertės PVM mokesčio. Projektuotojai kai atlieka darbus, tai jie projektuoja. Rengiant projektinę dokumentaciją, rengiamas detalusis planas, komunikacijų projektai. Projektas nevyksta per vieną mėnesį. Pirkimas buvo nuo 2006 m. Vyko ne vienus ir ne du metus. Darbus galėjo atlikti UAB „E“, UAB „Ž“. Pati yra sutartis pasirašiusi. Visus dokumentus atidavė FNTT. Su P. bendraudavusi darbiniais klausimais. Bendraudavo, kas lietė tą projektą. Galutinis sprendimas buvo E. V.. A. U. buvo vadybininkas, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Š. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė. Supratusi, kad Š. tas sąskaitas išrašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė sklypas. Sklypus nusipirko žmonės, kurie statėsi namus. Darbai buvo vykdomi tikrai. Buvo kadastrinės bylutės. Tai, kad subrangovai atliktų darbus, suinteresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbus žiūrėjo U.. Pats E. V. žiūrėdavo, derindavo. Porą kartų ji yra buvusi, kai kasė tvenkinį. Vieną įmonę pakeitė kita įmonė. Buvo minėta, kad darbai sklype bus vykdomi „(duomenys neskelbtini)“. Darbai buvo apskaitomi perdavimo aktais. FNTT viską pateikusi. Dėl trūkstamų dokumentų negali paaiškinti. Šiuo metu nieko papildomo neturi. Kaip buvo atliekami darbai, kuriuos atliko subrangovas, nepamena. Jiems darbus atliko subrangovai, kur patvirtinantys dokumentai, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitas nuo savęs. Kam reikėjo išrašyti atbulinėmis datomis, nežino. Bendradarbiaudavo su projektuotojais, žiūrėjo, kad būtų dirbama pagal grafikus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkaudamas iš subrangovų uždirbdavo. Su subrangovais galėjo būti nepilnai atsiskaityta. Sąskaitas - faktūras pati pasirašiusi. Kokiu pagrindu buvo sąskaitos išrašytos, netikrino. V. tikėjo nuo pradžios iki galo. Sakė, kad viskas bus gerai, taip reikia ir viskas. Kadangi tai buvo jo verslas, jis turėjo žinoti ką daro. Ji buvo kaip vykdytoja, daugiau atliko administracinį darbą, nesigilino į smulkmenas, vykdydavo V. pavedimus. Apie sąskaitų pasirašymą su kitu kaltinamuoju P. nieko nekalbėjusi, nieko pati konkrečiai nesitarė. Nepamena, kad konkrečiai būtų pasakyta, jog P. valdoma įmonė išvengs mokesčių. Jai prieš pasirašant nebuvo taip pasakyta. Pasirašydama sąskaitas – faktūras, mačiusi, kad visi darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) sklype, kuriame buvo atliekamas gyvenamųjų namų kvartalo projektas. Kas realiai tuos darbus atliko, nesigilino. Dėl darbų su ja niekas nesitardavo ir pati nematė, kaip darbai buvo daromi. Sklype yra buvusi kartą ar du, prieš darbų pradžią, žinojo, kad darbams atlikti buvo samdomos kitos įmonės. Asmeniškai V. derindavo. Kad darbai vyksta , žinojusi iš darbuotojų kalbų. Dėl darbų atlikimo buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ komunikacijų rengimo ar drenažo rekonstrukcijos darbams atlikti. Darbų priėmimo - perdavimo aktus matė vėliau jau pasirašytus. Po to pastebėjusi, kad vieną iš aktų pasirašė pats V.Viename iš jų pasirašė V., o kitame bandyta jos parašą atkartoti, nežino kas ten pasirašė. V. pasirašė už UAB „((duomenys neskelbtini)“ kaip direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. oficialiai jokių pareigų neturėjo, bet parašas jo buvo. Yra įmonės antspaudas ir prie direktoriaus vietos jo parašas. Jis su ta įmone bendradarbiavo, tai tikriausiai ir priėmė iš jų tuos darbus. Kiek jai žinoma, su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo pilnai atsiskaityta už darbus. Galimai ji darė pavedimą arba grynais, dabar kokiu būdu buvo atsiskaityta neprisimena. Be jos už darbus galėjo atsiskaityti V.. Formaliai V. įmonėje nedirbo, bet faktiškai jis buvo įmonės savininkas. Pavedimus iš banko tik ji galėjo daryti. Grynais pinigais galėjo atsiskaityti. V. pasakydavo, ką yra atlikęs ar suderėjęs ir ji tokius dokumentus užpildydavo. Sąskaitas - faktūras greičiausiai surašė įmonės vadybininkė, nes jas gavusi jau užpildytas. Jai galėjo jas pateikti vadybininkė arba E. V.. Pasirašyti nurodė E. V.. Paskui tos sąskaitos turėjo keliauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena ar pati jas perdavė, ar pats V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavęs sąskaitas, turėjo pasirašyti ir įtraukti į apskaitą. Pagal išrašytą sąskaitą - faktūrą privalo mokėti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų niekas nesakė, kad tų sąskaitų nemokės. Dalinai tos sąskaitos atrodo buvo apmokėtos. Gal ne visiškai tiksliai pagal kiekvieną sąskaitą, bet pinigų judėjimas vyko. Visus mokėjimus reguliavo V., tai ji eigos nesekė, kada ir kaip kas turėjo mokėti. Jis mokėjimus reguliavo turbūt susitarimo būdu. Pervedant pinigus pagal išrašytas sąskaitas - faktūras buvo nurodoma mokėjimo paskirtis, bet ne visada tiksliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius srautus kontroliuodavo V., o kaip vyko darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo buhalterė. Skolų reguliavimas, atrodo, atsirado tik tada, kai įmonė paskelbė bankrotą. Buhalterinės apskaitos pradmenis yra gavusi besimokant, o buhalterinio išsilavinimo neturi. Pasirašydavo sąskaitas, sutartis ir pirminius apskaitos dokumentus, pati jų netvarkė. Nurodymų, kaip reikia juos tvarkyti neduodavo, tik paduodavo dokumentus ir viskas. Būdama įmonės direktore, formaliai galėjo kreiptis į teismą ir bylinėtis su skolininku, bet savo iniciatyva jai tokių minčių nekildavo. Kiek jai žinoma, yra buvę ginčų su kitomis įmonėmis, dėl nekokybiškai atliktų darbų. Nesutarimus spręsdavo V..

Dėl kaltinimų pasisavinus didelės vertės 659.710 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas kaltinamoji I. B. parodė, kad grynuosius pinigus paimdavusi iš banko ir perduodavusi E. V.. Sumos būdavo nuo 5-6 tūkstančių, yra tekę ir pusė milijono gryninti. Pinigai būdavo išimami E. V. nurodymu ir perduodami jam į rankas. kur jis juos panaudodavo, nežino. Jis pasakydavo, kiek nuimti. Tuo metu direktoriavimo patirties neturėjusi. Įmonės direktore dirbo nuo 2005 metų. V. sakydavo, kad pinigai reikalingi darbams, ar reikia kažkam paduoti. Dokumentai dėl pinigų panaudojimo būdavo, arba jis žadėdavo vėliau sutvarkyti. Kai jis dokumentų nepateikdavo, ji nieko nedarydavusi. Kiek dokumentų buvo, tiek į apskaitą įtraukta. Sutinka su tuo, kaip kaltinime nurodyta, kad ji išėmusi tuos pinigus. Asmeniškai V. jokių dokumentų neišrašydavo. Tai buvo jo verslas, tik viską darė jos rankomis. Tai būdavo jo pinigai. Kol nesusidūrė su problemomis, tol nesigilino į tai, nenumanė, kokia atsakomybė gali būti. Aplinkybė, kad dalis tų pinigų, kuriuos ji jam perdavė, buvo sumokėta N., jai nežinoma. Buvo dokumentai pateikiami apie pinigų išleidimą, konkrečių atvejų įvardinti negali. Galėjo būti dokumentai už projektavimo darbus, statybos darbus, galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokama. V. pats susitardavo dėl mokėjimo būdo. Būdavo atvejų, kad V. grąžindavo grynuosius pinigus. Tiksliai nepamena, kaip būdavo įforminamas pinigų išėmimas. Visus dokumentus, kokius turėjo apie pinigų išėmimą, atiduodavo buhalterei. Yra buvę, kad buhalterė primindavo, kad reikia pateikti pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus. V. žadėdavo tai išspręsti. Būdavo, kad jis pats su buhaltere sėdėdavo, šnekėdavo. Trūkumų būdavo pastoviai. Iš A. 25 000 Lt nėra gavusi. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečiai 25 000 Lt ar yra gavusi, nepamena. V. gal galėjo perduoti. Dažniausiai grynuosius atnešdavo V. galėjo taip būti. Dokumentus, pateisinančius pinigų panaudojimą, pagrinde gaudavusi iš V., tai kažkuria prasme V. leido pasitikėti.

Dėl kaltinimų pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimas) kaltinamoji I. B. parodė, kad UAB „((duomenys neskelbtini)“ kasininku buvo ji, išrašydavo kasos išlaidų orderius. Su A. buvo sudaryta dar ir kita sutartis, pagal kurią jis turėjo gauti savo premiją ar komisinius ir atlyginimo jis faktiškai negaudavo. Jis turėjo gauti uždarbį tada, kai atliks savo darbą, kuris buvo numatytas jo sutartyje. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas, tai buhalteriškai jo atlyginimas turėjo būti tvarkomas. Jis pinigų negavo, jis ir nepasirašė. Nežino, kodėl tie pinigai buvo apskaityti kaip kasos išlaidos. Čia klaida, jis pats neprieštaravo, pretenzijų neturėjo. L.buvo pasamdytas, kaip „Bobcat“ vairuotojas ir jis buvo įdarbintas, kad kai bus darbo, tada dirbs. Kadangi darbo nesulaukė, realiai jis nieko ir nedirbo. Po to kai prasidėjo viskas eiti link bankroto jis buvo atleistas. Jam pinigai nebuvo išmokėti. Dėl grynųjų pinigų paimtų iš sąskaitų, neapskaitymo buhalterinėje apskaitoje, kasos išlaidų orderių klastojimo, juose nurodant tikrovės neatitinkančius faktus, parodė, kad kasos pajamų orderiai L. N. buvo išrašyti V. nurodymu, ji juos išrašiusi. Nežino, ar jis tuos pinigus sumokėjo, ji tokių pinigų nemokėjo. Išrašiusi tuos orderius, tuo momentu pinigų neperdavė. Orderius atidavė V.. Ar buvo sumokėti pinigai, nežino, bet kaip suprantanti, ten viskas buvo sutarta, atsiskaityta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinti 600.000 Lt buhalteriškai trūkumams padengti. Ji pati asmeniškai tokių pinigų neturėjo. Buhalterė R. M. pasakė, kad reikia trūkumus padengti ir reikia kažką daryti. Paskui buvo tartasi su V. ir jis pasiūlė tokį variantą, kad ji, kaip akcininkė, įmonei paskolins pinigų. Ji pati tų pinigų nepaskolino, nes neturėjo. Pinigų orderiai buvo surašyti tam, kad padengti trūkumą. Taip sugalvojo V. Dėl 295.000 Lt čia tokia pati situacija, tik atvirkščiai. Ji pati tokių pinigų nėra gavusi. Kasos pajamų orderius galėjusi pati ar buhalterė išrašyti. Jai šitie pinigai nebuvo išmokėti. Šiuos orderius reikėjo išrašyti buhalteriniams trūkumams sutvarkyti. Tai buvo V. mintis. Jo nurodymu buvo surašyti kasos pajamų orderiai. Dėl buhalterinės apskaitos neorganizavimo nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 d. birželio 12 d. paaiškino, kad tuo metu jokios veiklos įmonėje nevyko. Vėliau atsirado V. mintis, kad įmonę galima būtų pakelti ant kojų vykdant projektavimo, tarpininkavimo darbus ir po truputį prasidėjo darbai. Tada, kai darbai pradėjo vykti, reikėjo buhalterės, nes ji pati nesusitvarkė ir nežinojo kaip tą daryti. Nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2007 m. birželio mėn. kiek ji pati suprato ir sugebėjo, tiek dokumentų tvarkė. Buvo pirmas direktorius, tai kažkokie buvo likę pradiniai dokumentai. Dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo, nepateiktų tyrimui kasos apskaitos dokumentų ir registrų užmokesčio priskaitymo atskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių bei registrų, finansinės atskaitomybės, įmonės įsipareigojimų apskaitos dokumentų ir registrų, buhalterinės apskaitos duomenų už 2006-2007 metus paaiškino sutinkanti, jog šie dokumentai nebuvo pateikti. Tuos dokumentus, turėjo pildyti buhalterė, kodėl ji jų nesupildė, nežino. Ji nežinojusi, kokių konkrečiai dokumentų reikia. Dėl tikslo padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, nurodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei R. M. įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas faktūras, paaiškino, kad sąskaitas - faktūras ji pasirašė ir perdavė buhalterei. Taigi jos turėjo būti įtrauktos į apskaitą. Jos įsitikinimu, ten buvo užfiksuoti realūs įvykiai. Dėl tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1.655.000 Lt sumokėjimo, šių duomenų įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal tariamą sklypo rezervacijos sutartį, parodė, kad sklypai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklype, kurio projektą jie darė. Suformavus sklypus, buvo V. idėja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų iš jų uždirbti, sklypus rezervuoti, teikti namų projektus ir pasiūlyti pirkėjui kartu su namo projektu, pasiūlyti statybininkus, apdailininkus ir visą paslaugų paketą. Dėl to sutarys ir buvo pasirašytos, bent jau jai taip buvo pasakyta. Mokėjimai dėl tos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko. Tiksliai kokios sumos ir kada buvo mokamos konkrečiai pasakyti negali. Pavedimai buvo daromi V. nurodymu. Pinigai buvo mokami už sklypo rezervaciją, tai, kad rezervuojamas sklypas ir sudaroma sutartis su ketinimu jį nupirkti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypą turėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek buvo mokama, nepamena. Galėjo V.ir grynais įmokėti, o kiek ji padariusi pavedimų, neprisimena. Visą mokėjimų eigą reguliavo V.ir ji labai nesigilinusi. jai mokėdavo 3000 Lt atlyginimą. Už sklypų rezervaciją buvo mokami pinigai ir tvarkomi dokumentai, bet viską kordinavo V.. Mokėjimo pavedimuose nebūdavo tiksliai nurodoma už ką mokama, galbūt dėl to ir nenustatė, kad pinigai buvo mokami. Ikiteisminio tyrimo metu davusi teisingus parodymus. Kad tai buvo tik popierinės sutartys ir niekas nebuvo vykdoma, gal ir galima tokią išvadą daryti, nes ji realiai pati tos veiklos nekoordinavo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 12, b. l. 16) teisingi. Sutartis buvo surašyta V. paliepimu. Jis sakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galės iš to uždirbti, nežinanti, ar jis realiai taip galvojo. Turbūt teisingi parodymai, kad pagal sąskaitą - faktūrą, išrašytą 2008 m. sausio 15 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų neatliko. Pagal sąskaitą-faktūrą 2008 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko, atliko kita įmonė. Reikia V. klausti, kokiu pagrindu reikėjo sąskaitas išrašyti, ji tik parašus dėjo. Nežino, kodėl reikėjo atbuline data rašyti. Netvirtina, kad jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikinėjo. Atliko komunikacijų rengimo, rekonstrukcijos, priežiūros darbus, bet kad visiškai neatlikinėjo darbų, tai tikrai taip nebuvo. Dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus , tai tik sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir aktai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų įmonė, bet ne V. įmonė. Kiek žino, ten jo draugai ar pažįstami. Yra byloje jų aktai, apklausa. Pagal tai ir sprendžianti, kad jie atliko kažkokius darbus. Yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktas, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. ten pasirašęs. Jie tarpusavyje gal susitarė, be jos. Nepalankius E. V. parodymus davusi todėl, kad buvo pikta ant V., nes gaunasi, kad ji lieka kalta, nors viską dariusi už jį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė iki tada, kai prasidėjo darbai ir šiek tiek anksčiau, kai buvo įdarbinta buhalterė, dabar tiksliai negali pasakyti. Kiek jai sakė V., įmonės sąskaitoje pinigai atsirado už paslaugą ar projektavimą, kuriuos pervedė P. Š.. Grynųjų pinigų išėmimas pradžioje buvo iš tų pinigų, kuriuos pervedė P. Š.. Ji jo asmeniškai nėra mačiusi. Kiek žino, P. Š. šiuo metu jau nebegyvas, jis prieš V. mirė. Kai pradėjo dirbti buhalterė, pinigai į sąskaitą buvo pervedami iš kitų įmonių, būdavo ir iš užsienio. Iš užsienio pinigai nežinanti už ką. Įvairiuose bankuose sąskaitų buvo atidaryta V. nurodymu. Jis pasakė, kad reikia visuose bankuose sąskaitų, kam nežinanti. Gal ir galėjo būti, kad dėl to, jog ateis pinigų iš užsienio. Su subrangovais UAB „I“, „P“, „KRS“, „G. k.“ nepamena ar buvo sudarytos sutartys, nes jų byloje nėra. A. U. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, bet kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėdavo su projektų derinimais, po valstybines instancijas vaikščiodavo, su projektuotojais, su statybos darbų rangovais bendraudavo, po sklypą važinėdavo. Jis galėtų patvirtinti arba paneigti apie atliktus darbus. Pagal sklypo rezervacijos sutartį galėjo būti, kad mokėjusi pinigus P.. Buvo pinigų judėjimas ir iš vienos įmonės ir iš kitos. Negali patvirtinti, kad čia buvo fiktyvios sutartys. Ikiteisminio tyrimo metu sakiusi, kad fiktyvios, nes galbūt jai taip atrodė. Pati nespėjo sekti, gal pasimetė kažkurioje vietoje. Paties pirkimo neįvyko, įvyko tik rezervacija. Avansas buvo pervestas, sumos neatsimena. Tuo metu ar kasoje buvo pinigų, nežino, kadangi pinigų srautus kontroliavo V.. Mokėjimus irgi jis kontroliavo, gali būti, kad ir nebuvo tų pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas apie 2.000.000 Lt. Dėl ko nebuvo pateiktas kreditorinis reikalavimas, nežino. 600.000 Lt paskolos realiais pinigais nėra suteikusi. Kažkokia dalis pinigų už rezervaciją buvo mokama, gal ne visi sumokėti, bet, kad visiškai nemokėta tai nebuvo. E. V. turėdamas grynųjų pinigų galėjo mokėti už sklypų rezervaciją. Šiuo metu užsiimanti individualia veikla, grožio paslaugos, masažai. Per mėnesį iki 2000 Lt gauna, būna ir daugiau. Turi du vaikus nepilnamečius, 5 ir 15 metų. Yra išsituokusi. Vienas vaiko tėvas prisideda prie vaiko išlaikymo -išlaikymą 800 Lt pagal teismo sprendimą geranoriškai moka. Daugiau jokių pajamų neturi, prie kito vaiko išlaikymo niekas neprisideda.

I. B. iš dalies patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (14 t., b. l. 120), tačiau nepaaiškino, kodėl jos parodymai teisme skiriasi nuo anksčiau duotų parodymų. BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo pagarsinti kaltinamosios I. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2010-11-12 I. B., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad 2005 metų vasario mėnesį, datos tiksliai neatsimena, susipažino su E. V.. Jis tuo metu dirbo statybinių įmonių asociacijoje UAB „((duomenys neskelbtini)“ prezidentu. Kadangi ieškojo darbo, E. V. jai pasiūlė darbą statybinių įmonių asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“ , jai sutikus nuo 2005 metų kovo mėnesio pradėjo dirbti statybinių įmonių asociacijoje (duomenys neskelbtini) administratore. 2005 m. pabaigoje E. V. jai pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktore, o vėliau žadėjo paskirti direktore. 2005 m. gruodžio mėnesį buvo atleistas tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir E. V. jai pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir ji pradėjo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose nuo 2006 metų E. V. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ieškoti žemės sklypų, tikslu juos nupirkti, pakeisti žemės paskirtį, dalinti mažesniais sklypais ir vėliau juos parduoti. 2007 metų vidury, tikslios datos neatsimena, vienos iš kažkurių E. V. įmonių darbuotojas G. K. pasiūlė pirkti 4,9926 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) E. V. jai sakė, kad tame sklype galima būtų įrengti logistikos centrą. Buvo ruošiamas verslo planas, atliekami ekonominiai skaičiavimai. E. V. jai perdavė to žemės sklypo dokumentus ir nurodė su verslo planu kreiptis į bankus, kad šie pasiūlytų savo kreditavimo sąlygas. Ji kreipėsi į AB „SEB banką“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pasiūlytos sąlygos buvo geriausios. Taip pat banko darbuotojai jai nurodė, kokius papildomai dokumentus reikia paruošti kredito sutarčiai sudaryti. Tai turėjo būti bendrovės balansas, įstatai, veiklos aprašymas, sklypo dokumentai, verslo planas, preliminarios projektavimo ir darbų atlikimo sutartys, preliminarios pirkimo sutartys, nekilnojamo turto vertinimas. Bendra projekto vertė buvo apie 8 000 000 Lt. E. V. nutarė, kad įtikinamiau atrodys, jei dėl tokio dydžio kredito derybas su banku ves solidesnis asmuo. Tikslių aplinkybių neatsimena, tačiau tuo tikslu buvo rastas T. E., kuris E. V. nurodymu buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius savo pirminiuose kredito pasiūlymuose informavo, kad sutinka finansuoti 70 % sklypo vertės. Apie visą derybų eigą ji pastoviai turėjo informuoti E. V.. Sužinojęs žemės sklypo įsigijimo finansavimo dydį, E. V. apskaičiavo sumą, kurios turėtų užtekti žemės sklypui įsigyti ir pirminiams darbams atlikti. Taip pat bankas reikalavo pateikti dokumentus, kuriose būtų nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo 30 % žemės sklypo vertės pardavėjui. Pagal nekilnojamo turto vertinimo pažymą 30 % žemės sklypo vertės sudarė 1 128 000 Lt. E. V. nurodymu preliminarioje žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje ji turėjo įrašyti, kad žemės sklypo pardavėja L. N. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 128 000 Lt sumą. Pateikus visus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus reikalaujamus dokumentus, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, esančiame, Kaune, Laisvės al., 2007-11-27 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KS 07-11-18 tarp Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šią sutartį Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius įsipareigojo žemės sklypo įsigijimui suteikti ne didesnį kaip 2 632 000 Lt kreditą. Tą pačią dieną kartu su G. K. nuvyko į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą, esantį adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini), kur jų laukė L. N.. Tuo metu L. N. ji pamatė pirmą kartą, anksčiau su ja bendravusi nebuvo. Prieš vykstant į Klaipėdą, E. V. nurodė išrašyti kasos išlaidų orderius, kuriais L. N. neva buvo išmokėti 1 128 000 Lt. Ji pateikė L. N. 2007-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. KIO - 07024, kuriuo neva išmokėjo 300 000 Lt, 2007-11-08 kasos išlaidų orderį Nr. KIO - 07025, kuriuo neva išmokėjo 500 000 Lt, 2007-11-12 kasos išlaidų orderį Nr. KIO - 07026, kuriuo neva išmokėjo 300 000 Lt, 2007-11-13 kasos išlaidų orderį Nr. KIO - 07027, kuriuo neva išmokėjo 28 000 Lt. L. N. nieko neklausinėdama pasirašė minėtuose kasos išlaidų orderiuose ir ji suprato, kad visa tai su ja buvo sutarta iš anksto. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo ji, ir L. N. sudarė sutartį dėl 4,9926 ha ploto žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., ((duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo. Parduodamo turto vertė 3 760 000 Lt. Šią notaro patvirtintą sutartį pristatė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, po ko bankas atliko pinigų pavedimą L. N.. Siekiant padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartas, kas pagerintų bendrovių kreditorines galimybes, E. V. nurodydavo jai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. P. sudaryti tikrovės neatitinkančias sutartis. Paprastai susitikimo tarp jos, E. V. ir A. P. metu E. V. nurodydavo pinigų sumą, kurią buvo reikalinga pervesti iš vienos bendrovės į kitą arba jau būdavo atliktas pinigų pavedimas, kurį reikėdavo pagrįsti kokia nors sutartimi. Ji, E. V. ir A. P. galvodavo kokius tikrovės neatitinkančius darbus, paslaugas galėtų atlikti ar suteikti viena bendrovė kitai. Paprastai visos sutartis buvo susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu žemės sklypu, esančiu Kauno raj. (duomenys neskelbtini) k. Jokie darbai pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas sutartis atlikti nebuvo, paslaugos nesuteiktos. 2006 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį, E. V. jai pristatė J. A., kuris, pasak E. V., kaip UAB „((duomenys neskelbtini)“ atstovas bendradarbiaus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statant prekybos centrą Šiauliuose. 2006-12-07 E. V. nurodymu su J. A. sudarė darbo sutartį ir paskyrė jį vykdančiuoju direktoriumi. Taip pat įgaliojo J. A. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ derybose dėl projekto finansavimo, projektavimo, statybos darbų. E. V. jai pasakė, kad J. A. numatyti minimalų darbo užmokestį ir mokėti visus numatytus mokesčius. Kiek jai buvo žinoma, atlyginimas J. A. turėjo būti išmokėtas įgyvendinus projektą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. A. tam neprieštaravo. Todėl atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose buvo nurodoma, kad minimalus atlyginimas jam yra išmokamas, kuriuose formaliai J. A. žadėjo pasirašyti gavęs atlyginimą. Kadangi bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai buvo namuose pas buhalterę, o J. A. gyveno Vilniuje, duoti jam pasirašyti atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose nebuvo galimybės. Kadangi bendrovės dokumentinis pinigų likutis buvo formalus, todėl formaliai išmokėti kaip atlyginimas pinigai J. A. buvo nurašomi iš bendrovės kasos, tačiau realiai jų niekas nepasisavindavo, kadangi jų tiesiog nebūdavo kasoje. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ji atlikinėjo tik administracinio darbo funkcijas, pasirašinėjo jai pagal pareigybę priklausančius dokumentus, tačiau visą bendrovės veiklą organizavo E. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ji tapo E. V. nurodžius ją paskirti bendrovės direktore ir jai sutikus ja tapti, todėl ir savo veikloje ji vykdė E. V. nurodymus ir pavedimus, suprasdama, kad jis yra tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas ( 12 t., b. l. 14-20). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. B. dėl šių parodymų paaiškino, kad parodymai teisingi. Kokias jai liepdavo surašyti sutartis, tokias ji ir surašydavusi. Viskas buvo daroma V. paliepimu, jis žinojo viską, kas darbus atlieka, o jie buvo tik vykdytojai. Dalis sutarčių buvo vykdoma, negalinti nurodyti kuri. Negali pasakyti, ar buvo sutarčių tik dėl akių. Nežinojusi konkrečiai, kam tos sutartys bus panaudojamos. Į sutartis dėl projektavimo darbų nesigilinusi.

2012-08-09 I. B. papildomai apklausta kaip įtariamoji parodė, kad kiek realiai L. N. liko pinigų už parduotą sklypą ji to nežino. Ar L. N. atidavė dalį pinigų G. K., kuriuos jai pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavęs iš banko „Nordea Bank“ kreditą, ji to nežino. Kasos išlaidų orderius apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo L. N. avansą - 1 128 000 Lt už iš jos perkamą žemės sklypą jai buvo liepęs surašyti ir atspausdinti E. V.. Kokiomis sumomis ir kokomis datomis išrašyti kasos išlaidų orderius ji tai padarė pati pasiskaičiavusi , kad gautųsi 1 128 000 Lt suma. Apie tai, kad ruošiant dokumentus gauti iš banko „Nordea Bank“ kreditą, jau iš anksto E. V. buvo nuspręsta, kad projektas bus nevykdomas, o bus tik pasisavinti pinigai ir kreditas bus panaudotas ne pagal paskirtį, ji to nežinojo ir manė jog projektas bus vykdomas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021 išrašytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei R. M. pateikė įtraukimui jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą daug vėliau , negu kada buvo pateiktos valstybinei mokesčių PVM deklaracijos už 2008 m. sausio mėnesį, tačiau kada tiksliai to nepamena. PVM sąskaitas faktūras jai išrašyti ir pateikti buvo liepęs E. V. ir ji tai padarė jo nurodymu ( 12 t., b. l. 23-24). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. B. patvirtino šiuos parodymus. Taip pat ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. rugsėjo 21 d., kur nurodė, kad sutartis Nr. 2007/07/02/1 buvo surašyta E. V. nurodymu, kas tiksliai paruošė ir surašė šią sutartį, nepamena. Kokiu tikslu sudaryta ši sutartis, nepamena, tačiau sutartyje nurodyti duomenys neatitiko tikrovės, kadangi sandoris realiai neįvyko (t. 12, b. l. 27-28)..

Kaltinamasis A. P. parodė kaltinimus suprantantis, kaltę pripažįsta iš dalies. pripažįsta, kad kai kuriais momentai atlaidžiai pažiūrėjo į klausimus ir negalėjo išsaugoti visų dokumentų, kuriuos galėtų teismui pateikti, kaip pateisinamus dėl kažkokių atliktų veiksmų. Dėl kaltinimų sukčiavimu PVM mokėjimo srityje kaltinamasis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veiklą 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Prieš pradedant dirbti, E. V. jam paaiškino, kad tai yra jo šeimos verslas, o jo žmona yra pagrindinė akcininkė, o jis veikia pagal įgaliojimą. Turintis įgaliojimą, kuriame parašyta, kad R. V. įgalioja E. V. atstovauti įmonę, kaip vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Prieš įsidarbinant jis paaiškinęs, kad tai jam nauja statybos sritis, E. V. jam paaiškino, kad visam projektų įgyvendinimui jis vadovaus pats ir bus pasamdyti specialistų kolektyvai, bus pasamdytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris vykdys visų darbų priežiūrą, projektavimą, statybos darbų priežiūrą ir patys atlikinės darbus arba samdys rangovus arba subrangovus. Su šiuo pasiūlymu sutiko, nes matė, kad realiai vyko projektavimo darbai, sutartys buvo pateiktos su projektuotojais. Darbų kontrolei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdęs techninės priežiūros specialistą. Turintis įsakymą, kuriame V. M. paskirtas techninės priežiūros specialistu, kuris kontroliuos vykdomų darbų veiklą. Leidimai darbų atlikimui buvo išimti Kauno rajono savivaldybėje. Matė, kad visi projektavimo darbai vyko sklandžiai, suderinti elektros tinklų, dujų projektai, atliktas 154 sklypų detalus planas, turi šio plano originalą su leidimais, todėl jam nekilo abejonių, kad šis projektas realus ir kad E. V. pats bus suinteresuotas šio projekto įgyvendinimu. Juo labiau, kad buvo gautas finansavimas ir E. V. už tai laidavo su visa savo šeima ir turtu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė visus projektavimo darbus ir jų priežiūrą, rezervavo eilę sklypų, iš turimo detalaus plano išrašo matyti, kiek sklypų rezervavo fiziniai asmenys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, žaliai pažymėti sklypai už kuriuos buvo mokėta. Įvardina tuos dokumentus, nes susidaro įspūdis, jog abejojama, kad toks projektas buvo. Visi projektavimo darbai ir komunikacijų rengimo darbai buvo pradėti vykdyti, kol rangovas atliko broką. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į advokatus kad surašyti pretenziją ir atlikti daromų komunikacijų ekspertizę. Buvo pasamdyta UAB „Ekspertika“, kuri nustatė eilę trūkumų požeminių komunikacijų rengimo darbuose. Komunikacijų rengimo priežiūrą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką įrodo pas bankroto administratorių esantys susirinkimo protokolai, kuriuose buvo nagrinėjami broko klausimai mintame projekte, kuriame dalyvavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. B.. Jokių susitarimų ar tyčios veikti neteisėtai nebuvo. Nežinantis, kodėl I. B. teigia, jog veikė sutartinai, nes tai yra netiesa. Iš E. V. žodžių ir technikos priežiūros specialisto V. M. pateiktų dokumentų supratęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo darbus ir jokių abejonių, dėl pateikiamų dokumentų nebuvo. E. V. jam pareiškė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, tačiau dėl kažkokių priežasčių, berods jog B. buvo išvykusi atostogauti, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų - faktūrų už atliktus darbus. E. V. atnešė jam tas sąskaitas - faktūras ir jis neįsigilinęs, net neabejodamas, kad tie darbai buvo atliekami, pasirašė jas. Įmonei vadovavo E. V., o jis pats kontroliavęs administracinę veiklą - įmonės patalpų nuoma, kontaktai su buhalterija, pateikti dokumentus laiku buhalterijai. Buvo nurodytos datos, kada ir kokius dokumentus reikia buhalterijai pateikti. Buhalterija nurodydavo datas. Kas susikaupdavo iš įmonės veiklos, tas patekdavo į administraciją. Sutartis ruošė vadybininkai, pasirašyti galėjęs jis arba komercijos direktorius, vykdęs pirkimų – pardavimų veiklą. Darbų priėmimo - perdavimo aktai pagal sutartis dalinai buvo surašyti. Dauguma dokumentų buvo saugoma pas akcininką E. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų turėjo E. V. žmona. E. V. buvo akcininko įgaliotas asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypus turėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje buvo sklypas, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) kaime du sklypai, kur buvo projektuojamas mažaaukščių namų kvartalas. Kaltinime išvardintus dokumentus jam pateikė V.. Nesigilinęs pasirašė, paskiau jas pateikė buhalterijai. Kada pasirašė PVM sąskaitas - faktūras, nepamena. Dabar negali tvirtinti, kad jas pasirašė 2008 m. sausio mėnesį, jam atrodo, kad pasirašinėjo laiku, nurodytomis jose datomis. Nežino, kodėl šie duomenys neįtraukti į PVM deklaracijas, labai daug laiko jau praėjo. Gal buvo pasirašytos laiku, bet buhalterijai laiku nepateikta dėl kažkokių priežasčių. Buvo asmeninių problemų, slaugė sergančią motiną tuo laikotarpiu, todėl buvo įgaliojimas duotas E. V. atstovauti įmonę. Gal per atlaidumą nepateikė. Negali paaiškinti, kaip B. pasirašė atbulinėmis datomis, o jis geromis datomis. Sandoriai vyko. Atliktų darbų aktai gal pamesti E. V., kadangi dokumentai buvo saugomi pas jį. Mokėjimai vyko, bet ar pilnai ar ne, dabar tvirtinti negali. 2008 m. kovo 18 d. paskolinė sutartis nepamena su kuo buvo sudaryta. Buvo sutartys iš „Šiaulių banko“, „Nord“ banko. Paskolos buvo imamos (duomenys neskelbtini) gyvenvietės projektų įgyvendinimui. Be paskolinių pinigų buvo pinigai už rezervuotus sklypus. Paskola išduota, tai nereiškia, kad ji įmesta į sąskaitą ir jie su ja daro ką nori. Bankas priima sprendimus ar galima apmokėti, ar tikslinga paskolų paskirtis. Lėšos už rezervacijas buvo investuojamos į kitų objektų pirkimą. Kodėl neapmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti, gal buvo finansinių problemų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs šitų darbų atlikimo priežiūros sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo jėgomis arba samdant subrangovus atlikti darbus. Gal pas bankroto administratorių yra išsaugoti statybos darbų atlikimo žurnalai. Pasirašydamas sąskaitas - faktūras, kurias pateikė E. V., jis net minčių neturėjo, kad gali būti panaikinta turtinė prievolė sumokėti į valstybės biudžetą. Įmonėje dirbo nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio. Prieš tai ilgą laiką buvo bedarbis. O prieš tai dirbo stomatologijos poliklinikoje direktoriumi. Dirbo pusantrų metų, išsilavinimas aukštasis, bankininkystė. Su V. M. teko bendrauti. Aš Jis buvo priimtas į darbą kaip techninės priežiūros specialistas, kuris kontroliuos ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia ir darbų atlikimo eigą, tvarką. Su finansininke bendravęs tik tiek, kad pateikti dokumentus ir viskas. Jei ten kas neaišku ar trūksta, paskambindavo, nuveždavo jiems dokumentus sąskaitas - faktūras, kasos pajamų orderius, sutartis. Ir jie viską suvesdavo. Finansininkė apie neatitikimus ar trūkumus nieko neminėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraudavo su projektuotojais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turbūt pateikdavo technines sąlygas, bendraudavo objekte. Jis tas sutartis pasirašė suprasdamas, kad buvo akcininkų sprendimas, kad bus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys. Kas tai yra „projektinės rekomendacijos, rengimo darbų priežiūra“ negali paaiškinti. Darbų atlikimo įkainiai nebuvo nustatyti, buvo tik akcininkų protokole, kad detalaus plano priežiūros darbų vertė tokia, vandens nuotekų rengimo priežiūros darbų vertė tokia ir datos iki kada turi būti atlikta. Manantis, kad buvo vykdomi šitie darbai, turėjo techninės priežiūros specialistą ir vadybininką A. U., kuris bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonės atstovas. A. U. pareigybė buvo vadybininkas ar projektų vadovas, bet turbūt buvo atsakingas už kontaktus su UAB „((duomenys neskelbtini)“, su statybinėmis įmonėmis. A. U. galėtų paaiškinti, kokius projektinės dokumentacijos rengimo priežiūros darbus atlikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis domėjosi tais darbais, kontaktavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi projektavimo darbai buvo susiję pagrinde su šituos sklypu, kadangi jis buvo didelis (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Domeikavos seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas, Lapės. Sklypas buvo 8-7 ha. Ten buvo virš 150 suprojektuotų sklypų. Buvo sujungti du sklypai 8 ir 7 ha ir numatyti 154 sklypai mažaaukščių namų statybai. Iškastas tvenkinys, su magistraliniais keliais, dujotiekiu. Projektavimas vyko per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Projektavo gal UAB „(duomenys neskelbtini)“, galėjo būti „Kauno planas“, konkrečiai negali pasakyti. Nepamena, ar matė kažkokias subrangos sutartis, kurios patvirtintų kas atliko darbus, sutartys buvo. Sutartys buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai buvo su UAB „Garliavos kasyba“, bet jie padarė broką. Negali pasakyti kas projektavo. Vandentiekio ir buitinių nuotekų darbus, jei jam būtų sąskaitos pateiktos, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus. V. M. raportavo, kad tie darbai atlikti. Darbų priežiūros žurnalus matydavo, bet kas ten buvo negali pasakyti. Kad atlikta kažkokia dalis darbų ir pan. Į ((duomenys neskelbtini) sklypą kelis kartus buvo nuvykęs. Matė, kad vyko darbai, kasamos tranšėjos, klojami vamzdžiai, pastotė buvo statoma. Yra ekspertizės aktas su nuotraukomis. Paskui įmonė bankrutavo ir nežino, kas tuos darbus užbaigė. Perėmė bankroto administratorius. Kai įmonė bankrutavo, dalis komunikacijų buvo atlikta, pastotė buvo, tvenkinys buvo, elektros darbai kažkokie buvo padaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus mokėjo, bet nežino ar būtent konkrečiai už šį projektą. Su I. B. dėl PVM sąskaitų - faktūrų nieko nesitarė. Ilgą laiką su ja nesimatė, nes ji buvo išvykusi. Jį nustebino jos pasakymas, kad „sėdėjom ir kažką kūrėme, kad valstybę apgauti“. E. V. jam pareiškė, kad B. atostogauja ir kad yra sąskaitos - faktūros, kurias reikia įtraukti, nes darbai atlikti. Kai buvo pateiktos sąskaitos, neatsimena, ar įmonės sąskaitoje ar kasoje buvo pinigų. Kažkokios sumos buvo, nes vyko sklypų rezervacija. Dabar suprantantis, kaip galima išvengti prievolės mokėti PVM, bet tuo metu nesigilino. Atsiskaitoma buvo pavedimu arba per kasą. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas teikė buhalterei. Yra atsakingas už teisingų duomenų pateikimą. Niekas nekėlė klausimo, kad problema, kad sumokėti reikia. Prisipažįsta, kad neįsigilino į tai ir pasirašė per savo aplaidumą. Bankininkystę baigęs 1980 metais ir pagal specialybę nedirbęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas sutiko užimti, nes buvo ilgalaikis bedarbis.

Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo kaltinamasis A. P. parodė, kad rezervacijos buvo realios. Plane yra pažymėta, kokie sklypai yra rezervuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. V. atnešė akcininkų susirinkimo protokolus, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks tam tikrą kiekį sklypų šitame objekte, kuriame bus paruošti namų projektai, kuriame vykdys veiklą. Jis kaip direktorius apsidžiaugė, nes 154 sklypus reikia parduoti. Buvo mokami pinigai, kelis kartus E. V. atnešė jam pinigų ir pasakė, kad čia „iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai ir prašom užpajamuoti“. Jis tą ir padaręs. Jie buvo įforminti kasos pajamų orderiu. Dabar negali pasakyti kiek ten tų pinigų buvo, bet pora tokių atvejų buvo. Kas pasirašė kaip mokantis asmuo, nepamena. Be V. yra gavęs dar iš kažko pinigus. Iš I. B. yra gavęs pinigų pagal sklypo rezervacijos sutartį, kada nepamena. Bet sklypai buvo rezervuoti, todėl nesutinka su šiais kaltinimais, kad buvo imituojama. Sumų negali įvardinti, bet mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu arba per kasą. Arba jis kasos pajamų orderius išrašydavo, jeigu nebūdavo kasininkės, o taip kasininkė išrašydavo. Porą kartų buvo, kad E. V. atnešė pinigų ir pasakė čia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai ir užpajamuoti reikia. Kiek ten pinigų buvo, neatsimena, daug laiko praėjo. Rezervacijos sutarčių galėjo būti kelios, bet galėjo būti ir vienoje sutartyje keli sklypai rezervuoti, įvardinant kur yra tie sklypai. Sutartys realiai buvo vykdomos, buvo sumokėti pinigai. Ar pagal kasos pajamų orderius UAB „((duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1.655.000 ir 1.855.000 Lt, negali patvirtinti, nes daug laiko praėjo, neatsimena. Bet, kad vyko sklypų rezervacijos iš UAB „((duomenys neskelbtini)“ pusės, tai faktas. Kasos pajamų orderiai galėjo tomis datomis būti išrašyti, kada viskas ir vyko.Yra sutartis, projekte atžymėta, kas nupirko, ir B. gali tą patvirtinti. Realiai sklypai buvo nupirkti, tik nežino ar galutinai atsiskaityta. Sandoris negalėjo įvykti, kadangi dar komunikacijos nebuvo padarytos, užbaigimo nebuvo. Pinigų negrąžino, nes įmonės bankrutavo. UAB „((duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, vėliau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo.

Dėl piknaudžiavimo tarnybine padėtimi būnant UAB „((duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bei viešojo intereso pažeidimo, tai yra dėl kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. kaltinamasis A. P. parodė, kad jokios asmeninės naudos jis neturėjo, susitarimų su E. V. su I. B. kad padaryti nusikalstamą veiką nebuvo. Per visą ikiteisminį tyrimą buvo apklausiamas kaip liudytojas, tačiau kai E. mirė, tai jam pateikė kaltinimus. Tarpusavio atsiskaitymo balanso su UAB „((duomenys neskelbtini)“ nevedė. Buhalterija vedė. Viena įmonė bankrutavo ir visiškai pasikeitė situacija, pradėjo tyrimus vykdyti, pusė dokumentų vienur, pusė kitur. Bankroto administratorius perėmė dokumentus, gal jie ir dengė įsiskolinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreditorinį gal iškėlė, jis nežino. Kodėl esant įsiskolinimui buvo mokami pinigai, negali paaiškinti. Gal ir buvo kokių užskaitų. Jokių problemų su apskaitos įmone nebuvo ir bankroto administratorius perėmė dokumentus ir ta pati įmonė toliau vedė bankrutuojančios įmonės apskaitą. Įmonė bankrutavo 2008 metų pabaigoje. Pareigą žinojo, kad reikia mokėti mokesčiūs, kiek galėjo, tiek mokėjo. Neįsigilino į sąskaitas, pasirašė per aplaidumą ir pateikė buhalteriams, kad dokumentai neprapultų. Atlyginimą įmonėje gaudavo. Buvo vėliau,kad neišmokėdavo atlyginimo. Dabar įmonė jam skolinga gal už 3 mėnesius atlyginimą. E. V. jam papildomo atlyginimo ateityje nežadėjo. Gaudavo tik atlyginimą ir jokių premijų, priemokų, pažadų negaudavo. Juodais pinigais atlyginimas nebuvo mokamas. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo pirkti sklypą iš L. N., jam kažką buvo sakę. Konkrečiai apie tai nieko negali nurodyti. Apie pinigų mokėjimą ir grąžinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma.

Kaltinamasis G. K. parodė kaltės nepripažįstantis. Viskas buvo ne taip kaip pateikta kaltinamajame akte. Jis pas E. V. yra kažkada dirbęs vadybininku. Praėjus keliems metams, susitiko. Buvo pats įsigijęs Klaipėdoje sklypą, keitė paskirtį. Praėjus neilgam laikui, E. V. paskambino ir pasiūlė užsidirbti pinigų pakeičiant sklypo paskirtį. Kadangi šią procedūrą buvo atlikęs su savo sklypu, sutiko jam padėti. Eigoje jam buvo išrašytas E. V. įgaliojimas, buvo supažindinta su L. N. nekilnojamojo turto agentūroje, kur jie turėjo pokalbį apie pirkimą už uždarų durų. Visur dalyvavo E. V.. Jis paprašė išimti sąlygas sklypui, nes kiek pamena, jis negalėjo gauti iš banko tinkamo kreditavimo ir, kad sukelti vertę, paprašė išimti sąlygas. Jis sutikęs. Visą tą laiką buvo bendraujama tik su sklypo paskirtimi susijusiais klausimais. Jam buvo duotas įgaliojimas bendrauti su žemėtvarkom, komunikacijų įstaigom, architektais. Jis detaliai kiekvieną kartą informuodavo L. N. ir E. V., keitė to sklypo paskirtį. Už kiek tą sklypą pirko, jis nežino. Pats pirkimas buvo jų aptartas pirmame susitikime. Matė, kad N. buvo mokami pinigai už tą sklypą. Eigoje buvo ne vienas susitikimas dėl žemės paskirties pakeitimo, buvo E. V. prašyta perduoti N.paketą. Teko jam vieną ar du kartus nuvežti pinigų. Nesigilino, kiek pinigų veža, nes viskas buvo sutarta, jis tik turėdavo perduoti, nes važiuodavo kitais reikalais su L. N. susitikti. Apie pinigų sumas nieko nežinojo. Sklypas buvo perkamas UAB „((duomenys neskelbtini)“ turbūt, nes įgaliotas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie pirkimą neturėjo jokios nuovokos ir susitarimo, jame nedalyvavo. Jam yra akibrokštas, kad L. N. teigė, jog dėl sklypo pirkimo - pardavimo tardavosi su juo. 600.000 Lt jis asmeniškai tokių pinigų neėmė. Paketus ir dokumentus iš L. N. teko imti. Galėjo paimti, perduoti, bet jam tai tikrai nebuvo žinoma ir nebuvo su juo tartasi. Parodymai, kad tai buvo iš anksto sutarta su juo dėl dalies pinigų grąžinimo, yra neteisingi. 2007 m. lapkritį - 2008 m. vasarį nepamena kur dirbo. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Yra dirbęs pas E. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ne vienus metus. Ne jis L. N. surado, E. V. pristatė jai. Tiksliai neatsimena, bet buvo berods 5000 Lt sutarta, kai pakeis paskirtį. Pinigus gavo, atrodo yra įtraukęs į deklaraciją. Nedalyvavo kai buvo pildomi kasos išlaidų orderiai. Vežė dokumentus, bet nežinojo, kokie ten popieriai buvo, buvo tiesiog prašymas nuvežti, paduoti, paimti kažką. Paskirties pakeitimas nesusijęs visiškai su pirkimu. Ten pusė sklypo turėjo būti komercinės, pusė gyvenamosios paskirties, o buvo žemės ūkio paskirties. Su B. galėjo būti tik su žemės paskirties pakeitimu klausimai sprendžiami. N. jokių orderių neteikė. Tiksliai nepamena, bet pinigus L. N. galėjo perduoti gal 2-3 kartus. Buvo kartas, kai ir E. V. kartu su juo važiavo, jie su N. atskirai bendravo agentūroje. Pinigus asmeniškai gal kelis kartus yra vežęs. Pinigus jam įpakuotus paduodavo. Būdavo užklijuotas vokas. Vieną kartą yra du vokus, atrodo, vežęs. N. prie jo pinigų neskaičiuodavo, viskas būdavo sutarta, perduodavo ir viskas. Buvo pasitikėjimas tarp jų kažkoks ar susitarimas. Jis tiesiog pinigus E. V. prašymu perduodavo žmogui, iš kurio jis planavo pirkti sklypą. B. ir N. prie notarų biuro teko matyti, nes kai buvo pirkimas, jis, kaip klaipėdietis, jas prie notarų biuro suvedė. Notarų biure jis neturėjęs jokio intereso būti. Galimai galėjo būti sutarta dėl tų orderių, bet nereiškia, kad su juo sutarta. Kas pasiūlė sklypą pirkti, nežino. Jam pasiūlė užsidirbti keičiant šito sklypo paskirtį. Kad jis pasiūlė pirkti sklypą, tai yra absurdas. Su L. N. prie banko buvo, banke jis nebuvo. Jei žiūrėti į kaltinamąjį aktą, pirmiau rašo, kad jis surado ir derino pirkimą, tai čia didžiausias absurdas. Paketas buvo, bet kokia ten suma pinigų, jis nežinojo. Ką jam perduodavo V., jis perduodavo L. N., ką jam perduodavo L. N. su prašymu perduoti V., perduodavo jam. Bet jis nežinodavo ką perduoda, nes tai visiškai nesusiję su sąlygų pakeitimu. Iš L. N. sau asmeniškai jokių pinigų neėmė. Su L. N. nėra piktuoju. B. gal nesuvokdama pasakė, kad jis susijęs su žemės pirkimu. Čia reiktų N. paklausti. Kas sklypo pirkėjas tiksliai nepamena, ar žinojo. Ten buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje jie bandė ant vienos kompanijos pirkti, paskui ant kitos, bet kuri pirma, nepamena. Galutinis pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. viskam vadovavo. Jam gaila visų teisiamųjų, nes čia viskas yra aišku. Jis buvo puikus psichologas, visada žinodavo, kaip žmones sustatyti, pažeminti. O paskui visi kaip lakstydavo jei jis kažką prižadėdavo padaryti.

Kaltinamoji L. N. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2006 m. pradėjo ieškoti pirkėjo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) km. Ieškojo per agentūrą. Agentūra rado pirkėją, paskambino, jie susitiko agentūroje. Pasirašė sutartį, kad siūloma kaina 3500 Lt už arą. Sutarė, kad jie mokės dalimis, kol bus suforminta sutartis. Tada liepos mėn. jos paprašė perrašyti sutartį su (duomenys neskelbtini). Pirma sutartis buvo su „(duomenys neskelbtini)“ . Sąlygas derėjo su P., o paskui su duomenys neskelbtini). P. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Avansą atveždavo grynais G., o paskui per banką pravesdavo. 300.000 Lt avansą jai išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turėjusi gauti 3500 Lt už arą, iš viso 1.700.000 Lt. Buvo pasirašyta sutartis pas notarą. Atsivežė standartinę sutartį ir ji pasirašiusi. Pas notarą pasirašė sutartį su B.. Ją pamatė pirmą kartą. Sutartyje buvo nurodyta 3.700.000 Lt. Jai davė pasirašyti orderius, kad sumokėti pinigai. Buvo nurodyta 1.128.000 Lt. Pinigų negavusi. Kai buvo pasirašyta sutartis lapkričio - gruodžio mėn., tai pinigus pervedė 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ . Jai pravedė 2.262.000 Lt. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ agentūrai grąžino 300.000 Lt avansą, nes iš jų buvo gavusi. Už pirkėjo suradimą agentūrai sumokėjo 36000 Lt. K. sumokėjo grynais 100.000 Lt. Paskui kitą dieną užsakė banke 500.000 Lt. Iš viso perdavė G. K. 600.000 Lt. Taip buvo sutarta, kad padidins vertę ir tiek reikės grąžinti. Ji pasilikusi sau 1.750.000 Lt. Jai atsisakyti nebuvo kaip, nes už gautus 300.000 Lt vaikai pradėjo statybas. Kai gavo 300.000 Lt, tai jai dar nesakė, kad padidins kainą. Ją pastatė prieš faktą. Bendravo su K., su kitais nebendravo, su B. nieko nekalbėjo. Dokumentus atvežė K.. Apklausiama pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, lapai 77-78), tai išsigando ir pasakė, kad gavo tuos pinigus. Šitie parodymai neteisingi. Ji išsigando, nes ant orderio pasirašė, o pinigų negavo. G. ją susirado per agentūrą (duomenys neskelbtini). Agentūroje pirmą kartą dalyvavo tas, kas pasirašė sutartį. Agentūroje pasirašė. Ji G. tik atpažįsta, o kito nelabai atpažįsta. Pirmą kartą avansą gavo (duomenys neskelbtini), paskui bendravo tik su G.. Visada buvo kartu žentas. Buvo 3 kartai, kai perdavinėjami pinigai. Ne kiekvieną kartą gavus pinigus pasirašydavo apie pinigų gavimą. Pasirašiusi turbūt dėl 150.000 Lt grynųjų. Paskui vedė per banką. Buvo turbūt pasitikėjimas, kad gavus pinigus nepasirašydavo. G. pakvitavimo nepaprašė. Sutinka, kad pirmo susitikimo metu buvo V., kitas asmuo buvo (duomenys neskelbtini) atstovas, K. laukė už stiklinių durų. Tas (duomenys neskelbtini) atstovas turėjo sutartį pasiruošęs. K. buvo pristatytas V., kaip atstovas, kai bus keičiama žemės paskirtis. Ji buvo išrašiusi K. įgaliojimą, kad galėtų pakeisti žemės paskirtį. Ant orderių dėl pinigų išdavimo pasirašė ir B.. Nesutinka su G. K. parodymais. Kaip jis nesiūlė sklypo kainą pakelti, jei ji jokių kitokių kontaktų neturėjo, tik su K.. Banke išgrynino 600.000 Lt. Jie buvo dviese. Išgrynino pinigus ir padavė K.. Pinigai buvo supakuoti, į voką įdėti nebuvo, aiškiai matėsi, kad ten pinigai. Ji jau prieš tai žinojusi, kiek reikia išimti. Pinigai iš vakaro buvo užsakyti, nes bankas tiek iš karto neturi. Dėl kainos pakėlimo tik su K. bendravusi. Agentūroje buvo V., pasirašė sutartį. Akistatos protokole minėjo, kad G. buvo dar su kažkuo atvažiavęs, bet negalėtų tvirtinti su kuo G. buvo, nes veido nematė, jie sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje. Kitas asmuo net nebendravo. Buvo atvažiavę vyrai, moterų nebuvo. Kaip G. K. sako, kad pinigų negavo. Ji dar paklaususi ar nebijo su tokia pinigų suma važiuoti, atsakęs, kad ne. Su G. K. buvo sutarę, kad reikės grąžinti 600.000 Lt. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą.

Iš pagarsinto teismo posėdžio protokolo matyti, jog įtariamoji L. N., 2012-07-03 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad norėjo parduoti jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone. Pardavinėjo skelbimais. Jai paskambino iš nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“, asmuo vardu S.. Nuvyko į agentūrą. S. nurodė radęs pirkėją, pasirašė su juo paslaugų – tarpininkavimo sutartį. Agentas S. surado asmenį, kuris pradžioje atstovavo pirkėją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vardas G. K.. G. pasakė, kad pradžioje jai sumokės avansą sumoje po 50 000 litų per mėnesį, o rugsėjo mėn. žadėjo įforminti pirkimą – pardavimą ir sumokėti likusius pinigus. Pavedimai jai ateidavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Avanso sumokėjo 300 000 litų, sutarė, kad bendra sklypo suma bus 1 750 000 litų. Bendravusi tik su G., vėliau jis pasakė, kad sklypą pirks ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau užsitęsė laiko tarpas, kai pinigai jai nebuvo mokami, jai sakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi gauti paskolą.. vėliau G. sakė, kad turto vertintojai turi įvertinti žemę. Prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, G. pasakė, kad ši suma bloga, kad reikia sutartyje nurodyti didesnę sumą, t. y. 3 760 000 Lt, nors realiai kaina buvo sutarta žymiai mažesnė, t. y. 1 750 000 Lt. G. sakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nori gauti didesnę paskolą iš banko, todėl reikia nurodyti didesnę žemės vertę. 2007-11-27 nuvykusi į notarų biurą, esantį Klaipėdoje. Minėtame biure buvo ji, G. K. ir I. B., kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Jai davė G. K. pasirašyti 4 jau surašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai sumokėjo 1 128 000 Lt pagal preliminarią žemės sklypo pirkimo sutartį. Ji šiuos dokumentus pasirašė, nors realiai 1 128 000 Lt ji negavo. Orderius pasirašė kai pinigus gavęs asmuo. Tą pačią dieną notariškai patvirtinta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. 2008-02-19 jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jos banko sąskaitą pervedė 2 632 000 Lt. Iš gautų pinigų ji dalį grynais sumokėjo nekilnojamojo turto agentūros atstovui S. , taip pat dalį pinigų grynais (dabar gerai neatsimena, bet galėjo būti apie 600 000 Lt, pinigus davė per du kartus – 100 000 Lt ir 500 000 Lt), kaip buvo sutarta, atidavė G. K. ir jai realiai už parduotą sklypą liko tik 1 750 000 Lt. Avansu gautus 300 000 Lt pavedimu grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pastaba - galimai padarytas rašymo apsirikimas – turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kur iš jos gautus pinigus panaudojo G. K., ji nežino. Sutikusi pasirašyti minėtus suklastotus dokumentus todėl, kad labai norėjo kuo greičiau parduoti minėtą žemės sklypą ir bijojo prarasti pirkėją (13 t., b. l. 12-13).

Liudytojas A. U. parodė, kad 2007 - 2008 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartis buvo sudaryta greičiausiai kaip su vadybininku. Dirbo iki tol, kol įmonė bankrutavo. Ką liepdavo V. daryti, tą ir darydavo, sąmatas visokias, projektus, kokius derinti liepdavo, braižyti, prigalvodavo visokių iš piršto laužtų darbų, lenteles visokias ant sienos kabinti. Pamena (duomenys neskelbtini) kaime didžiulį sklypą, dėl kurio reikėdavo vaikščioti į savivaldybę ir pastoviai derinti darbus. Darė detalaus plano derinimo darbus, susijusius su žemės paskirties keitimu, sklypų formavimu, komunikacijų planavimu. (duomenys neskelbtini) sklype iki darbų vykdymo yra buvęs kelis kartus, paskui kai patys darbai pradėjo vykti, jau nebūdavo. Gerai neatsimena, kas buvo daroma, nes kai darbai buvo pradėti vykdyti, nesidomėjo, nes jam į pareigas darbų tikrinimas neįėjo. Buvo darbų priežiūros vadovas V. M.. E. V. reikėdavo pateikinėti popierius. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Jis sakė ne kartą, kad yra įmonės savininkas. Ateidavo, nurodinėdavo ką reikia daryti, seifo raktai buvo pas jį, antspaudas pas jį, tai leido suprasti, kad jis savininkas įmonės. P. buvo įmonės direktorius, kuris mokėdavo algas, kuriam reikėdavo paduoti dokumentus. P. gal su kitais darbuotojais daugiau bendravo, bet jam visada E. darbus nurodinėdavo. Būdavo, kad E. žodžius atkartodavo direktorius, jei jo paties nebūdavo. Atlyginimas būdavo išmokamas nereguliariai. Direktorius pasakydavo, kad pinigų nėra, „kai duos E., tada ir sumokėsiu“. Paskui ta skola išaugo ir įmonė užsidarė, o administratorius išmokėjo mažą dalį pagal tai ką buvo skolingas. P. reikėdavo srėbti visą nesąmonę, ką E. pridarydavo ir prieš visus buvo atsakingas jis. Ateidavo nepatenkinti žmonės, kaltas gi direktorius, savininkas už visų stovėdavo. Aferistų ten kompanija. (duomenys neskelbtini) projektas didžiąją dalimi atrodė realus dėl to, kad ten buvo viskas oficialu, visi projektai suderinti. Negali pasakyti, dėl ko jis nebuvo iki galo įgyvendintas, įsivaizduoja, kad dingdavo pinigai, kurie buvo skirti. Įmonė buvo BLC verslo centre. Tose pačiose patalpose buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visą laiką reikalaudavo, kad per juos būtų derinami projektai. Negali tvirtinti, bet mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viskas tas pats kas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, viską valdė E. Nežino, ar jis konkrečiai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, bet taip atrodydavo, kad kuriai nori kišenei tai vadovauja. Prie (duomenys neskelbtini) sklypo yra prisidėjęs tik prie paties detalaus plano rengimo. Detaliajame plane turėjo matytis žemės paskirties keitimas, sklypų dalinimas, visos melioracijos, komunikacijos, kad galėtų būti vykdomas projektas. Detalųjį planą braižė UAB „Kauno planas“. Jis prižiūrėjęs ne realius darbus, bet realius projektavimo darbus. Viskas truko gal kokius 3 metus, nes viskas lėtai vyko. Jis gaudavo algą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. I. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ar vadovė. Jei iš A. neišgirsdavo ko E. nori, tai iš I. išgirsdavo ko E. nori. Visą laiką būdavo perduodami E. V. nurodymai. Jei jo nebūdavo, su kažkuriuo susisiekdavo ir liepdavo kažką padaryti. Komunikacijų projektavimo darbus atlikinėjo kitos įmonės, melioraciją irgi atskirai kažkas darė. Elektros darbus irgi kitos įmonės darė. G. K. matydavo kaip svečią ofise. Jį matydavo gal kas porą savaičių. Su kažkokiu sklypu buvo susijęs, panašiai su neva keitimu ar detaliuoju planu kokiu kokiam kitam mieste, bet greičiausiai, kad ne Kaune. UAB „Kauno planas“ darė detalųjį planą, o elektrą tai čia netiesiogiai reikia suprasti, kad „Lesto“ ar VST tuometinis, čia yra tik darbai, kurie buvo reikalingi su patvirtinimais, tą reikėjo suprojektuoti iš pradžių. Melioraciją atliko įmonės žmogus, bet kas, neatsimena. Kai darai detalųjį planą, tai savivaldybė išrašo reikalavimus, kurie turėtų būti įvykdyti, tada jis tuos reikalavimus pasiėmęs važiuodavo ir derindavo, o į UAB „Kauno planas“ reikėdavo važiuoti ir pasižiūrėti planą, kad matyti kiek jie pasistūmėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ be B. buvo dar darbuotojų, bet nepasakys kas. Visą laiką su I. B. tekdavo kontaktuoti. Jei perduodavo popierius, kad ji atiduotų, neva jie prižiūrėjo, tai jiems reikėdavo ataskaitą duoti. Jie projektavimą prižiūrėjo. Pas E. tikslai būdavo kuo daugiau pinigų pasiimti sau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtrauktas tik dėl to, kad kuo daugiau pinigų pasiimti. Viską ką nuveikdavo dėl (duomenys neskelbtini) sklypo, turėdavo pranešti I. B.. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, ar buvo kažkokia sutartis sudaryta, bet mano, kad turėjo būti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sklypo projektavimą kontroliavo gal metus ar pusantrų. Kontroliavo kiek darbų padaryta, kiek suprojektuota, kokioje stadijoje, kada bus baigta. Reikėdavo prišviesti popierių, parašyti kiek ten padaryta darbų. Nežino, koks tikslas buvo iš 5 skirtingų žmonių gauti tokį patį klausimą ir visiems atsakyti tą patį, nes projektas buvo tas pats ir prieš visus reikėjo atsiskaityti.

Liudytoja A. A. parodė, kad vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Dirbusi apskaitos įmonėje ir buvo įgaliota tvarkyti šią įmonę. Į įmonę P. atveždavo dokumentus apskaitai, arba kitas darbuotojas. Dažniausiai bendravo su P.. P. perduodavo dokumentus, pateikti dokumentai būdavo įtraukiami į apskaitą. Kas įmonėje buvo kasininkas, neatsimena. Inventorizacijose niekada nedalyvavo. Tvarkydavo tai, ką atveždavo direktorius. Organizuoti inventorizaciją turėdavo direktorius P.. Kodėl tai nebuvo daroma, nežino. Teikdavusi mokesčių inspekcijai deklaracijas pagal tai, kokius duomenis jai atveždavo. Deklaracijos būdavo teikiamos elektroniniu būdu. Jei pristatė sąskaitą, maniusi, kad ūkinė operacija įvyko. Bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ atsimena, nes buvo sąskaitų iš šios įmonės už projektus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo gal 10 darbuotojų. Kasos pajamų kvitus ji pasirašydavo prieš įtraukiant į apskaitą. Jos parašas reiškia tai, kad dokumentas įtrauktas į apskaitą. Jos parašas ant kvito yra kaip formalumas. Kasininko parašas turėjo būti. Kas kasininkė buvo, neatsimena, gal administratorė. Tiesiog pasitikėjusi P., ką atnešdavo, tą įtraukdavusi į apskaitą. A. P. kreipėsi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų - išlaidų balansas leido mokėti už paslaugas.

Liudytojas J. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dirbęs vadybininku. Nuo 2006 m. kovo mėn. įsidarbino asociacijoje ((duomenys neskelbtini) direktoriumi. Tada dėl įmonės bankroto buvo pasiūlyta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti, kad dirbo nuo 2006 m. kovo iki 2008 m. gruodžio mėn. Buvo pradėtas projektas, tačiau dėl bankroto negalėjo vykdyti, todėl projektas buvo perkeltas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam darbą pasiūlė V., nes jis (J. A.) atsinešė pelningą kontraktą. V. buvo (duomenys neskelbtini) asociacijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo šios asociacijos narys. V. buvo neoficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir savininkas. De jure UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo I. B., o de facto – V.. Koks buvo darbo užmokestis, nepamena, bet buvo solidi premija už jo pastangomis surastą objektą - projektą už 30 mln. litų. Jis tos premijos negavęs, iškėlus bankroto bylą, buvo vienas iš kreditorių. Nurodyta, kad iš projekto gavo vieną kartą atlyginimą. Nors žiniaraščiuose nurodyti pinigai, jis jų negavęs, jam buvo sakoma, kad dabar pinigų nėra, palauk, draugiški santykiai buvo. Padaręs išvadą, kad viskam vadovauja V., nes kai I. paprašęs padaryti pavedimą, ji negalėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tokia įmonė. Kai jis dirbo, tai laikinai einantis direktorius G. vadovavo. Asociacija atstovavo kitas statybines įmones, jų vardu dalyvavo konkursuose, ir kai gaudavo objektą, tai tuos darbus pavesdavo vykdyti joms. Asociacijai vadovavo V., jis visus sprendimus darė vienas. Girdėjęs iš T. G., kad visus nurodymus daro V. Vienintelį kartą, kai G. neatsiklausęs V., mirus mamai, padarė jam pavedimą, tada jie susipyko, gal ir kitos priežastys buvo, ir G. išėjo iš darbo. Kai buvo sprendžiami klausimai, tai V. sukviesdavo tuos asmenis, kuriuos tai liečia. Paskolų klausimai jo neliesdavo, todėl jis nežino kokiu pagrindu ir kam buvo skolinta, nežino, ar tos paskolos buvo realios. Statybos įmonių asociacijai (duomenys neskelbtini) priklausė apie 10 įmonių, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. duodavo nurodymus B. Būdavo aiškūs tiesioginiai nurodymai. Tai, kad asociacija panaudoja įmonės darbuotojų asmenines lėšas projektams, tai švelnus pasiūlymas buvo ir jam. Tai, kad įmonės darbuotojai garantuodavo savo turtu už paskolas, tai girdėjęs bekalbant, kad buvo siūloma, kad reikės asmeninio laidavimo. K. pažįsta. K. buvo universalus žmogus, kuriam V. davinėdavo nurodymus. Atrodė, kad jis vienos iš įmonių vadovas ar akcininkas. Neturi informacijos, ar K. buvo įdarbintas. Nurodymai būdavo susiję, pavyzdžiui išspręsti klausimą su projektuotojais, organizacinio pobūdžio. Būdamas ofise, tai iš 10 dienų matydavo K. 4-5 dienas, jis tiesiog atvažiuodavo ir paskui važiuodavo daryti kas jam nurodyta. P.žino, matęs jį ofise. Ofisas „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kas pasiėmė jo atlyginimą, nežino, jam naujiena, kad kažkas buvo mokama. Jo viltis buvo ta premija, nes tai buvo šešiaženklis skaičius.

Liudytojas T. E. parodė, kad UAB „((duomenys neskelbtini)“ įsidarbino pagal darbo sutartį direktoriaus pavaduotoju 2007 m. rugsėjo mėn. ir dirbo iki 2008 m. spalio mėn. Su juo sutartį sudarė I. B.. Jam buvo pasakyta įsidarbinant, kad jo pareigos bus bendravimas su bankais ir jis yra tai kelis kartus daręs. Eidavo į bankus, klausdamas, ar gali jų įmonei suteikti kreditus. Tai buvo daugiausiai techninis darbas. Bankas pareikalaudavo dokumentų, tuos dokumentus nunešdavęs. V. būdavo įmonėje. Kas buvo V., nežino. Kai pasakydavo V. kad bankui reikia dokumentų, tai jam atnešdavo juos ant stalo ir jis nunešdavo į banką. Iš Nordea banko buvo gautas kreditas sklypo Klaipėdoje pirkimui. Bankas šį kreditą suteikė, kitos detalės jam nežinomos. Kaip toliau buvo vystomas projektas, nežino. Kaip buvo vėliau su paskola, nežino. Kas buvo padaryta su paskolos pinigais, nežino. Pinigų panaudojime nedalyvavo. Turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą. V. jam yra sakęs, kad „tu turi gerą mašiną, BMW 7 klasės, todėl solidžiai atrodysi nuvažiavęs į banką“. Jam atlyginimo nemokėdavo. Per visą laikotarpį kiek yra gavęs, neatsimena. Kai buvo iškeltas bankrotas, tai jis yra vienas iš kreditorių. Jam visą laiką buvo žadama, kad atiduos. Formaliai UAB „((duomenys neskelbtini)“ vadovavo I. B.. Kas vadovavo neformaliai, nežino. Jo supratimu, pagrindinis asmuo buvo V., kuris ir duodavo nurodymus. Direktoriumi buvo labai trumpai, keletą savaičių. Dėl kokių priežasčių buvo, nežino. Paskui atsisakė, nes pamatė, kad tas jo direktoriavimas nebus savarankiškas. Tuo metu jokių sandorių nesudarinėjo. Kokias pajamas turėjo UAB „((duomenys neskelbtini)“, nežino. Jam kilo abejonės, iš kur bus atlyginimas, jei nėra pajamų. Neklausęs, iš ko gyveno direktorė. Ji sakydavo, kad sunkus metas, dabar įmonė neturi pinigų. Tikėjęs tais pažadais. Kai griežčiau pareikalavo atlyginimo, tai kelis kartus yra gavęs nežymias sumas. Beveik 40000 Lt jam įmonė liko skolinga. Iš fondo gavo apie 4000 Lt. Nematęs dokumentų, kur nurodytos milijoninės apyvartos. Dėl sklypo nieko negali paaiškinti. Žino, kad ant to sklypo buvo ketinama pastatyti namų kvartalą. Sklypas buvo perkamas iš privačių žmonių. Nežino pardavėjo, sutarčių, jokių aplinkybių, kaip tas sklypas buvo perkamas. Žinojęs tik tai, kad turi bendrauti su Nordea banku ir pasiekti, kad Nordea bankas paskirtų kreditą šiam sklypui. Ar buvo kažkas ant sklypo padaryta, nežino, nežino dėl pajėgumų, galimybių, ar tie pinigai buvo įsisavinti. Nežino, ar projektai, verslo planai buvo pagrįsti. Jokiuose projektų skaičiavimuose, ekonominiuose pagrindimuose nedalyvavo. Jo paskirtis buvo techninis darbas, nunešti dokumentus į banką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas. V. ateidavo, šnekėdavo. V. buvo tas žmogus, ašis, apie kurį viskas sukosi. Vienas žmogus pasakė, kad E. V. yra akcininkas. Jį šis atsakymas tenkino ir daugiau nekėlęs klausimų. Tarp visų kitų dokumentų, galėjo būti verslo planai. Tai buvo dokumentai, kurių reikalavo bankas. Neatsimena su kuo bendravo banke. Žemės sklypo vertinimą galėjęs pateikti. Kas atliko vertinimą, kiek buvo įvertintas žemės sklypas, nežino. K. yra matęs, kartą į savaitę, gal rečiau, kuo jis užsiimdavo, nežino. Nežino, ar jis įmonėje buvo etatinis darbuotojas.

Liudytoja R. T. (buvusi pavardė – V.) parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Nuo kada tapo akcininke, neatsimena. Jai akcijas užrašė jos vyras E. V.. Tai buvo formalus akcijų įforminimas. Apie įmonės veiklą nelabai žinojo, turėjo gal 50 proc. akcijų. Kas buvo kiti akcininkai, nežino. Neatsimena apie sprendimą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokį sprendimą priėmė E. V.. Jis jai duodavo pasirašyti dokumentus. Tuo metu jai buvo 21 metai, jis duodavo pasirašyti ir ji pasirašydavo, nes pasitikėjo. Realiai nedalyvavusi akcijų valdyme. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijęs su E.. Kas vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas buvo direktorius, nežino. Galėjusi kažką pasirašyti, kur buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet neatsimena. Visi kaltinamieji matyti. I., A., G. yra mačiusi darbe įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo ofisas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sklypų pirkimas ir pardavimas. Kodėl sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Realiai įmonė turbūt vykdė veiklą, nes iš kažko gyveno. Gyveno iš E. pajamų, jis verslais užsiėmė. Ji kaip akcininkė jokių dividendų negavo.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirbo vyr. buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo iki 2007 m., apie du metus. Darbo vietos neturėjusi, atvažiuodavusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, dokumentus teikdavo I. B.. Deklaracijas teikdavo elektroniniu būdu, turėjo teisę teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas. 2008 m. sausio mėn. buvo užpildyta deklaracija, kad PVM už tą mėnesį nėra. Sąskaitas faktūras išrašinėdavo direktorė ir jai atveždavo. Gal tą mėnesį sąskaitos nebuvo, gal buvo vėliau. Kodėl sąskaitos pateiktos vėlai, negali pasakyti. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusisiekė dėl sąskaitų. Patvirtina sakiusi, susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, ji sakė, kad sąskaitas turi. Jei įtraukė į apskaitą, tai jos yra registracijos žurnale. Kodėl deklaracijos neišsiuntė, paaiškinti negali. Kažką sumaišė ir neišsiuntė PVM deklaracijos, registracijos žurnalai buvo išsiųsti. Sąskaitas atbuline data pateikusi ji. 2008 m. sausio mėn. PVM sąskaitas faktūras kovo -balandžio mėnesį pateikė I., t. y. direktorė. Ji pasakė, kad buvo per vėlai pateiktos. Pačias sąskaitas išrašinėdavo direktorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pateiktos vėliau, nes atėjo juos tikrinti, tada rado neatitikimų ir pateikė jai. Apie sandorį dėl 1.760.000 Lt, nežino. Kai buvo iškviesta pas antstolius, tai pradėjo gauti papildomus dokumentus. Nematė sutarčių sudarytų. Kokias pasekmes sukelia atbuline data supildytos sąskaitos, nežino. Ar buvo pinigų sąskaitose, nežino. Grynų gal visai nebuvo pinigų. Ji buvo buhalterė, kuriai duodavo kasos pajamų, išlaidų orderius ir viskas. Viskas buvo vykdoma direktoriaus. Reikėjo pateikti deklaracijas, atlyginimų skaičiavimus. Atsiskaitymą grynaisiais pinigais kontroliavo direktorė, ji buvo ir akcininkė. Pati įmonės veikloje nedalyvavo. Tai, kad iš buhalterinės sąskaitos paėmė 1.600.000 Lt, ir nebuvo dokumentų, nežino, tai V. sakė, kad viskas čia bus gerai. Sakiusi, kad viskas bus negerai. Ji sakiusi I., „ar turit tokius pinigus, kad pajamuojat“, tai ji nieko nesakė. Ji žinojo apie tokį trūkumą. Tai, kad negaudavo atlyginimų, tai jų nebuvo, arba jų neišmokėjo. Jai atlyginimas nebuvo mokamas nuo 2008 m. vasaros pabaigos. Klausė, kodėl nemokamas atlyginimas tai sakė, kad nėra pinigų. Dėl sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1.700.000 Lt, tai nežino, ar tas sandoris tikras, ar gavo tuos pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 5-6 darbuotojai, t. y. direktorė I. B., pavaduotojas T. E., projektuotoja D., dar vienas rusiška pavarde iš Vilniaus. Tas žmogus buvo kaip projektuotojas. Tas žmogus žadėjo pirkti sklypus. Buvo „bobkatas“, kur buvo žadama vykdyti darbus. Paaiškėjo, kad tas „bobkatas“ pavogtas Amerikoje. Ji net nepagalvojusi, kad galima taip manipuliuoti. Bankinius pavedimus darė direktorė. Kai buvo paskirtas T. E., tai turėjusi banko pultelius. Iš kaltinamųjų pažįsta tik B.. B. neduodavo nurodymų kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą. Abejoja, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokią naudą dėl pavėluotų sąskaitų faktūrų. Buhalterinėje apskaitoje gal ir turėjo kokią mokestinę naudą. V. nurodinėjo I. ką daryti. Apie 2007 m. lapkričio mėn. sąskaitas L. N. jai nieko nežinoma. Į nuomojamas patalpas ateidavo į mėnesį 1-2 kartus, kai pasakydavo, kad yra dokumentai. Kasos pajamų orderius ir išlaidų orderius pateikdavo B. Kaip kasininkė pasirašydavo direktorė. Apie grynųjų pinigų apyvartas teikdavo tik B. E. V. jai jokių dokumentų neteikdavo. Jį porą kartų mačiusi, supratusi, kad jis viskam vadovavo. Mačiusi, kad jis viskam įtakos turėjo. Kai ekonominė policija paėmė dokumentus, tai jis daugiau kišosi, dažniau jį matydavo. Jau geriau įtraukti atbuline data sąskaitas faktūras, nei visai neįtraukti. Tai, kad nebuvo patvirtinančių sutarčių, tai tikėjo gal kad atsiras. Gal buvo dar kada taisyta PVM deklaracijos. Gali būti, kad tai vienintelis atvejis, kai taisyta.

BPK 276 str. 4 d. tvarka proceso dalyvių prašymu buvo pagarsinti E. V., kuris yra miręs, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2012-11-05 E. V., apklaustas kaip įtariamasis, parodė: įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo žinoma, kadangi šios įmonės steigėjas buvo jis, tačiau jis pats šioje įmonėje oficialiai nedirbo. Įmonės direktore buvo paskirta I. B.. Nors jis pats įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tačiau dalyvavo įmonės valdyme. Jis I. B. duodavo nurodymus atlikti vienus ar kitus veiksmus tiktai su tais sandoriais, kurie buvo susiję su nekilnojamo turto pirkimu pardavimu bei projektavimo darbais. Visus kitus klausimus bei sandorius I. B. atlikdavo bei spręsdavo viena asmeniškai. Jis į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą nesikišo ir kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą nenurodydavo. Jis iš I. B. niekada jokių pinigų nėra gavęs. Jis I. B. išrašyti kasos išlaidų orderius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva L. N. sumokėjo 1 128 000 litų kaip avansą už iš jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu perkamą žemės sklypą, niekada neliepė ir apie tai, kad 1 128 000 litų N. N. sumokėta nebuvo, o buvo tik išrašyti suklastoti kasos išlaidų orderiai, jis nežinojo. Žemės sklypo pirkimo iš L. N. sąlygas ir klausimus derino ir sprendė pati I. B., jis apie tai, kad buvo norima pirkti žemės sklypą, žinojo, tačiau su jo pirkimu jokių nurodymų I. B. nedavė. Ar L. N. sugrąžino kam nors dalį pinigų, kuriuos ji gavo už parduotą žemės sklypą, nežino, pats pinigų negavo ( 11 t., b. l. 149-151 ).

Ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu E. V. atžvilgiu nutrauktas jam mirus 2013-03-05 (11 t., b. l. 168-176).

2009-09-08 patikrinimo akte Nr. AU16-39 ir 2009-11-09 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-284 nurodyta, kad mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 str. nuostatas - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku“; 6 str. 2 dalį - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Mokėtojas ne visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus įtraukė į apskaitos registrus; 9 str. 2 dalį - „ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas..“. Bendrovės direktorė sudarė sutartis darbams ir paslaugoms atlikti, nors bendrovė neturėjo darbuotojų, kurie galėtų atlikti sutartyse nurodytus darbus ar paslaugas; 12 str. 4 dalį - „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Bendrovė į buhalterinės apskaitos registrus ūkines operacijas, tame tarpe ir pinigines operacijas kasos knygoje apskaitė pasibaigus metams; 13 str. 1 dalį - „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“. Reglamentuojami privalomi ir papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai turi būti tikri, o ne formaliai nurodyti. Apskaitos dokumente pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent jame nurodytas ūkio subjektas nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją, o dokumentą įforminę ir jį pasirašę asmenys buvo įgalioti veikti nurodytų ūkio subjektų vardu; 14 str. 1 dalį - „ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius“. Bendrovės direktorė patikrinimo metu nepateikė vadovo įsakymu patvirtinto sąrašo asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus; 14 str. 2 dalį - „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 16 str. 3 dalį -„apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka...“;16 str. 4 dalį - „pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami“. Pateikti ne visi buhalterinės apskaitos registrai; 21 str. 1 dalį - „už apskaitos organizavimą... už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą tikrinamuoju laikotarpiu atsako bendrovės direktorė I. B.. Bendrovė UAB „((duomenys neskelbtini)“ pažeidė LRV 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais 2001-11-06 Nr. IX-574 ir 2007-06-07 Nr. X-1178): 16 punkto nuostatas „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais“. FNTT Kauno apskrities skyriui pateikti kasos knygoje apskaityti duomenys už 2007 -2008 m. neatitinka kasos operacijų duomenų, kuriuos patikrinimui pateikė bankroto administratorius. Pažeidžiant 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 str. 5 punkto nuostatas „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų registrus, į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos - faktūros", bei pažeidžiant 2004-04-09 LR Vyriausybes nutarimo Nr. 407, bei 2004-04-21 VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-55 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų - faktūrų registrų tvarkymo“ patvirtintų taisyklių nuostatas „apmokestinamasis asmuo (ūkio subjekto vadovas) turi paskirti už Registrų tvarkymą atsakingą asmenį“. Bendrovės direktorė I. B. nepateikė įsakymo, patvirtinančio naudojamų PVM sąskaitų -faktūrų išrašymo tvarkos, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų registracijos bei patvirtinto atsakingo asmens dėl Registrų tvarkymo. Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Įvertinus mokestinio patikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, surinktą informaciją ir atsižvelgiant į UAB „((duomenys neskelbtini)“ padarytus 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. EX-574 išvardintus pažeidimus iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB „((duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už tikrinamąjį laikotarpį.

Įvertinus surinktą informaciją, nesant įrodymų apie ūkinių operacijų realumą, įsitikinta neteisėtais bendrovės tikslais, susijusiais su mokestinės, o ne komercinės naudos siekimu ir galimybe kitiems ūkio subjektams gauti mokestinę naudą sudarymu. UAB „((duomenys neskelbtini)“, išrašydama PVM sąskaitas faktūras 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 siekė įteisinti iš anksto suplanuotus, realiai neįvykusius sandorius, tokiu būdu padėti kitam ūkio subjektui UAB „((duomenys neskelbtini)“ neteisėtai suformuoti 279 156 Lt PVM atskaitą ir 1 706 876 Lt sąnaudų ( 1 t., b. l. 51-80).

2009 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/93 „Dėl UAB „((duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, patikrinus grynųjų pinigų apskaitymą kasoje su banko sąskaitų išrašuose atvaizduotais grynų pinigų išėmimais, nustatyta, kad UAB „((duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. iš bankuose esančių atsiskaitomųjų sąskaitų išėmė grynųjų pinigų:

1) Iš DnB Nord banke esančios sąskaitos Nr.((duomenys neskelbtini):

2006-09-12 - 200000 Lt;

2006-09-14 - 32000 Lt;

2006-09-15 - 55000 Lt;

2006-09-21 - 10000 Lt;

2006-10-06 - 15000 Lt;

2006-12-15 - 150000 Lt;

2006-12-19 - 150000 Lt;

Iš viso: - 612000 Lt.

2). Iš Sampo banke esančios sąskaitos Nr. ((duomenys neskelbtini) LTL:

2006-12-20 – 25000 Lt;

2006- 12-21 – 50000 Lt.

Iš viso: - 75000 Lt.

3). Iš AB SEB bankas esančios sąskaitos Nr. ((duomenys neskelbtini) LTL:

2006-12-21 – 60000 Lt.

2007-03-19 – iš AB SEB banke esančios sąskaitos išėmė grynais 94400 Lt, į kasą įmokėjo ir kasos apskaitoje apskaitė 9440 Lt, tai yra į kasą įmokėjo ir kasos apskaitoje apskaitė 84960 (94400-9440) Lt mažiau;

2007-03-21 iš banke esančios sąskaitos išėmė grynais 69500 Lt, į kasą įmokėjo ir kasos apskaitoje apskaitė 69550 Lt, tai yra kasos apskaitoje apskaitė 50 (69550-69500) Lt daugiau;

2007-06-27 – iš banke esančios sąskaitos išėmė grynais – 157000 Lt į bendrovės kasą neįmokėjo ir neapskaitė kasos knygoje bei apskaitoje;

2008 metais iš bankuose esančių atsiskaitomųjų sąskaitų išėmė grynais – 480500 Lt, bendrovės kasoje apskaitė – 477700 Lt. Tai patvirtina, kad bendrovės direktorė (kasininkė) I. B. į kasą neįmokėjo ir neapskaitė kasos knygoje 2800 Lt;

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį 2008-01-24 Nr.8000019 I. B., gavusi 25000 Lt, šių pinigų kasoje bei apskaitoje neapskaitė;

Taigi 2009 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/93 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-10-15 bendrovės direktorė I. B., ėjusi ir kasininko pareigas, išėmė iš banke esančių atsiskaitomųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų grynųjų pinigų, neapskaitė bendrovės kasoje, sumažino kasos likutį bei dokumentais nepateisino jų panaudojimo ir padarė bendrovei 659 710 litų nuostolį ( 1 t., b. l. 122-123, 138).

Be to, 2009 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/93 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, atsakant į klausimą „Ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos galima nustatyti asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nuo 2006-01-01 iki 2008-10-15? Jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių, už kurį konkrečiai laikotarpį ir kas už tai atsakingas?“, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4 straipsnyje „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:

11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą vadovas“.12 straipsnio Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“4 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“3 dalyje nurodyta, kad Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.“

4 punkte nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris).“

5 punkto 2 dalyje nurodyta, kad „...Pinigų gavėjas priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai - žodžiais, centai – skaitmenimis ...“.

Tuo tarpu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktų kasos dokumentų pagrindu nustatyta, kad bendrovė per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2006-01-01 iki 2008-10-15) išrašė 8 kasos pajamų orderius, kuriuose už pinigų priėmimą nepasirašė nei vyr. buhalteris (buhalteris), nei kasininkas.

8 punkte nurodyta, kad „Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nurodytą laikotarpį, privalo:

8.1. mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“;

8.2. sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį;

8.3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti.

Tyrimui pateiktų dokumentų (mokėjimo žiniaraščių) pagrindu nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2006-01-01 iki 2008-10-15) mokėjimo žiniaraščiuose nėra bendrovės vykdančiojo direktoriaus J. A., vyr. buhalterio (buhalterio) ir kasininko parašų, tai yra tyrimui pateiktuose mokėjimo žiniaraščiuose:

1.) 2007 m. sausio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 506,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

2.) 2007 m. vasario mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 506,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

3.) 2007 m. kovo mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 506,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

4.) 2007 m. balandžio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje Nr. prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 506,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

5.) 2007 m. gegužės mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 506,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

6.) 2007 m. birželio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 506,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

7.) 2007 m. liepos mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 576,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

8.) 2007 m. rugpjūčio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 576,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

9.) 2007 m. rugsėjo mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 576,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

10.) 2007 m. spalio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 576,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

11.) 2007 m. lapkričio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 576,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

12.) 2007 m. gruodžio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 576,40 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

13.) 2008 m. sausio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

14. 2008 m. sausio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie A. L. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

15.) 2008 m. vasario mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

16.) 2008 m. kovo mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

17.) 2008 m. balandžio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

18.) 2008 m. gegužės mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

19.) 2008 m. birželio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

20.) 2008 m. liepos mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

21.) 2008 m. rugpjūčio mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

22.) 2008 m. rugsėjo mėnesio mokėjimo žiniaraštyje prie J. A. įrašytos pavardės nurodytos išmokėjimo sumos 660,80 Lt nėra pinigų gavėjo parašo;

Mokėjimo žiniaraščių pabaigoje neįrašyta nei faktiškai išmokėta pinigų suma, nei neišmokėta pinigų suma, kuri turėjo būti deponuota, nesutikrintos šios sumos su žiniaraščiuose nurodytomis sumomis, nepadaryti atitinkami įrašai ir nepasirašyti.

Išmokėjus pinigus, mokėjimo žiniaraščiuose, neįrašyta, kas pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo, tai yra nenurodytas vardas, pavardė ir nepasirašyta.

19 punkte nurodyta, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“.

Šiuo veiksmu bendrovės direktorė I. B. (eidama kasininkės pareigas) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 punkto 1, 2, 3 dalies ir 19 punkto nuorodas, dėl to, kad per tiriamąjį laikotarpį bendrovės kasininkė I. B. nurašė kasoje ir pagal darbo užmokesčio žiniaraščius neišmokėjo: J. A. 12444 Lt, L.– 660,80 Lt.

Tuo tarpu UAB „((duomenys neskelbtini)“ per kalendorinius metus (2007 ir 2008) iš fizinių asmenų gavo ir fiziniams asmenims grąžino paskolas didesnes kaip 2000 Lt, tai yra 1088000 Lt direktorei I. B., tačiau Kauno apskrities mokesčių inspekcijai iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 d. nepateikė užpildytos FR0711 formos „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ už 2007 ir 2008 metus.

Bendrovės direktorė I. B. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 patvirtintų Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo ir teikimo taisyklių 4 punkto nuorodas, kadangi dokumentais neįformino, kad suteikė paskolą bendrovei, apskaitoje atvaizdavo kaip įsiskolinimą, tačiau dokumentų įrodančių pinigų gavimo šaltinius nepateikė bei nepateikė aukščiau nurodytos deklaracijos Kauno apskrities VMI.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuderino tarpusavio skolų su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ ir neįformino tai tarpusavio suderinimo aktu.

Dėl to bendrovės apskaita netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės už 2007 ir 2008 metus nėra pateikusi.

Bendrovės direktorė I. B. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-06-12 bendrovėje neorganizavo apskaitos tvarkymo, tai yra neįformino vyr. buhalterio (buhalterio) ir nesudarė sutarties su apskaitos tvarkymą teikiančia įmone ir nemokėjo mokesčių valstybės biudžetui.

Kasininkė I. B., per tiriamąjį laikotarpį, nuo kasos nurašė pinigines lėšas darbo užmokesčiui išmokėti – 13107,80 Lt, bet mokėjimo žiniaraščiuose jų gavimo vedantysis direktorius J. A. - 12444 Lt ir vairuotojas L. - 660,80 Lt parašu nepatvirtinę.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesuderino tarpusavio skolų su paslaugų pirkėjais bei tiekėjais ir neįformino tai suderinimo aktu. Nepateikė dokumentų apie sutarčių vykdymą.

Šiuo veiksmu bendrovės direktorė pažeidė nurodyto Įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas.

Už apskaitos neorganizavimą atsakinga bendrovės direktorė I. B..

Dėl to, kad tyrimui už tiriamąjį laikotarpį ne visi pateikti (pagal visas sąskaitas) apskaitos registrai ir apskaitos duomenys pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis, ne visi ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos pateisintos apskaitos dokumentais, į apskaitos dokumentus, apskaitos registrus įrašė ūkines operacijas neatitinkančias tikrovės, tai yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaita netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, tyrimo metu, negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nuo 2006-01-01 iki 2008-10-15 ( 1 t., b. l. 132-134 ).

2011-07-08 specialisto išvadoje Nr. 5-2/116 konstatuojama, kad iš 9 vnt. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 1830033,10 Lt sumai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2 –jų PVM sąskaitų faktūrų, tai 2008-01-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. KP 0020 bendrai 14400 Lt sumai ir 2008-01-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. KP 0020 bendrai 1026(duomenys neskelbtini),87 Lt sumai, šiam tyrimui nepateiktos sutartys. Be to, visiems PVM sąskaitos faktūrose nurodytiems darbams nepateikti projektavimo sąlygų sąvadai su derinimais, projektai, leidimai statybai, jei darbai nebaigti, darbų konservavimo aktai, statybos žurnalai, darbų priežiūros aktai, darbų pridavimo aktai ar kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, ar darbai realiai buvo atlikti. Visas devynias 2008 metais bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokestinama vertė 1550876,01 Lt ir 279157,59 Lt PVM, viso 1830033,10 Lt, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė buhalterinės apskaitos registruose ir įtraukė į PVM atskaitą, deklaruojant 2008 m. sausio ir 2008 m. kovo mėnesio PVM deklaracijas. Daroma išvada, kad nesant pakankamai įrodymų dėl ūkinių operacijų realumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašydama PVM sąskaitas faktūras: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014 už 80 600 Lt, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015 už 5 000 Lt, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016 už 57 950 Lt, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017 už 20 000 Lt, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018 už 200 000 Lt, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019 už 699 420,23 Lt, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020 už 14 400 Lt, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021 už 650 000 Lt, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 už 102 662,87 Lt, sudarė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sąlygas nepagrįstai į forminti 279.157,59 Lt PVM atskaitą ir 1.706876,01 Lt sąnaudų, mažinančių pelną (5 t., b. l. 59-60, 73).

2013 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvadoje Nr.5-2/155 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 (aktuali redakcija nuo 2003-12-18) 14-tame straipsnyje „Turinio svarbos principas“ yra pasakyta: „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“ Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaityta ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio neatitinkantys dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574(Aktuali redakcija nuo 2003 12 18 iki 2007-06-20).

2. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais.“

Šiais įstatymo straipsniais nesivadovavo, nes į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2008 m. buhalterinę apskaitą įtraukė neobjektyvią informaciją, tai yra neįvykusias ūkines operacijas, pajamas iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1 855 000 Lt sumai.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (aktuali redakcija nuo 2003-12-18) 21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ rašoma:

„1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

2.Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo A. P.. (5 t. b. l. 107 )

Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijos už 2008 m. sausio mėnesį matyti, kad paslaugų pardavimas į UAB „(duomenys neskelbtini)” deklaruotas nebuvo (1 t., b. l. 154).

UAB „E. M. ir partneriai“ 2008-03-19 pranešimu kreipėsi į UAB „((duomenys neskelbtini)“ direktorių A. P., prašydami raštiškai patvirtinti sąskaitų Nr. KP0014 – KP0021 tikrumą, kadangi negali tinkamai apskaičiuoti PVM už 2008 m. sausio mėn., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pateikė 8 sąskaitas bendrai 1.463.873,08 Lt sumai tik 2008 m. kovo mėn., nurodydami, nepaisant vėlavimo, įtraukti į apskaitą ir tuo pačiu patikslinti 2008 m. sausio mėn. mokestinę PVM deklaraciją bei pirkimo PVM sąskaitų faktūrų registrą (4 t., b. l. 14).

2008-03-20 pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. raštu patvirtino aukščiau minėtų PVM sąskaitų – faktūrų tikrumą ir nurodė jas įtraukti į buhalterinę apskaitą (4 t., b. l. 16).

2006-04-19 sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis tarp užsakovo UAB „((duomenys neskelbtini)“ ir vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl komunikacijų įrengimo projektavimo darbų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (4 t., b. l. 34-40).

2006-06-05 sudaryta sutartis Nr. 2006/06-1 tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 5217/0013:49 esančio tvenkinio gilinimo darbų. Pagal 2007-08-03 atliktų darbų aktą atlikta darbų už 150.000 Lt (4 t., b. l. 41-43).

2007-02-12 sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 156 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., geodezinių žemės matavimų, sklypų kadastro ir registro bylų parengimą bei derinimą, sutarties kaina 156.000 Lt (4 t., b. l. 52-53).

2007-10-10 sudaryta sutartis Nr. 2007/10-10 tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl komunikacijų tiesimo darbų (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno r., sutarties kaina 160.000 Lt (4 t., b. l. 54-55).

2008-01-18 Atliktų darbų priėmimo akte fiksuojama, kad gyvenamųjų namų kvartale, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., atlikta inžinerinių tinklų darbų už 699.420, 23 Lt. Aktą pasirašo UAB „((duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. (4 t., b. l. 56-59).

2007-11-05 sudaryta sutartis Nr. 2007/11-01 tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl drenažo rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno r., sutarties kaina 300.000 Lt (4 t., b. l. 60-61). Atliktų darbų akte Nr. 2007/11-1/01 „už 2008 m. 1 mėnesį“ fiksuojama, kad atlikta darbų už 200.000 Lt (4 t., b. l. (duomenys neskelbtini)-65). Atliktų darbų akte Nr. 2007/11-1/02 „už 2008 m. 2 mėnesį“ fiksuojama, kad atlikta darbų už 102.6(duomenys neskelbtini), 87 Lt.

2006-10-16 sudaryta Projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartis Nr. 6/04/28/1, pagal kurią vykdytojas UAB „((duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), Kauno r., detalaus planavimo darbų priežiūrą užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties kaina 80.600 Lt (4 t., b. l. 65-66).

2007-01-03 sudaryta Projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartis Nr. 7/0103 pagal kurią vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), Kauno r., magistralinių vandentiekio ir buities bei lietaus nuotakyno tinklų techninio projekto projektavimo darbų priežiūrą užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties kaina 5.000 Lt (4 t., b. l. 67-68).

2007-06-18 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartis Nr. 7/0104 pagal kurią vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), Kauno r., buitinių nuotekų valyklos su siurbline, vandentiekio III kėlimo siurblinės su švaraus vandens rezervuarais techninio projekto projektavimo darbų priežiūrą užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties kaina 20.000 Lt (4 t., b. l. 69-70).

2007-07-30 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartis Nr. 7/0105 pagal kurią vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti gyvenamųjų namų kvartalo Voškonyse, Kauno r., inžinerinių (vandentiekio, buities bei lietaus nuotakyno, elektros energijos) tinklų bei gatvių projektavimo darbų priežiūrą užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties kaina 57.950 Lt (4 t., b. l. 71-72).

Tuo pačiu numeriu (7/0105) įregistruota ir kita projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartis, kur vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti Kauno m., Plokščių g. 1 esančio sklypo detaliojo teritorijų planavimo bei statinių projektavimo darbų rengimo priežiūrą užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties kaina 25.000 Lt (4 t., b. l. 73-74).

2007-12-15 sutartis Nr. 7/0101/1 pagal kurią vykdytojas UAB „((duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti Kauno m., (duomenys neskelbtini) g. 1 esančio sklypo detalųjį planą bei detalaus planavimo darbų priežiūrą užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties kaina 14.400 Lt (4 t., b. l. 75-76).

2008-01-17 sklypo rezervacijos sutartyje Nr. 3 fiksuojama, kad pardavėjas UAB „((duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, pagal kurią pirkėjas sumoka pradinę 60.000 Lt įmoką už sklypą, esantį Kauno r., ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrame plane pažymėtą Nr. 3, o pardavėjas įsipareigoja minėtą sklypą parduoti, parduodamo sklypo plotas 9,19 a, pardavimo kaina – 78.758,30 Lt ( 4 t., b. l. 79-82).

Pagal 2007-07-02 sklypo rezervacijos sutartį Nr. 2007/07/01/1 UAB „((duomenys neskelbtini)“ iš UAB „((duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 6.000.000 Lt pirkti 5 namus „Darius 2M“ po 222 kv. m. pagal JP katalogą ir 5 sklypus po 20 arų, sumokant 1.500.000 Lt rezervacinę įmoką. Sutartyje nenurodyta nei sklypų identifikaciniai numeriai, nei jų buvimo vieta. Priedai, nurodyti sutartyje, nepateikti. Sutartis pasirašyta I. B. ir A. P. ( 4 t., b. l. 85-87).

Pagal atliktų darbų aktą Nr. 2006/06-1/02 rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gegužės – liepos mėn. atliko užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus (duomenys neskelbtini) (vandens tvenkinio gilinimas, pakrančių išvalymas nuo dumblo, melioracinių sistemų nuvedimo darbai) už 150.000 Lt (4 t., b. l. 96).

Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 2007/11-1/01 rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. lapkričio – gruodžio mėn. drenažo atstatymo darbus 60 procentų apimtyje. Užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus patvirtina pasirašydamas šį aktą, įsipareigoja rangovui apmokėti 200.000 Lt. Detalaus atliktų darbų akto nėra.(4 t., b. l. 107).

Pagal 2007 m. gruodžio 10 d. darbų sutartį Nr. 08-01-01 užsakovas UAB „((duomenys neskelbtini)“ ir rangovas UAB (duomenys neskelbtini)sudarė sutartį dėl drenažo sistemų remonto užstatomoje teritorijoje, Kauno r. ((duomenys neskelbtini) esančiame sklype, kurio savininkas UAB „((duomenys neskelbtini)“, sutarties kaina 269.158 Lt (4 t., b. l. 114-115). PVM sąskaitose – faktūrose, objektinėje sąmatoje, lokalinėje sąmatoje, pažymoje apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktuose Nr. 08-01-01/01 ir Nr. 08-01-01/2 fiksuojama, kad atlikta darbų už 183.042,20 Lt ir 86.107,33Lt (4 t., b. l. 114-128).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitas - faktūras į UAB „((duomenys neskelbtini)“:

2008-01-04 serija KP Nr. 0014, „apmokėjimas pagal projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 6/04/28/1“ - 80.600 Lt,

2008-01-07 serija KP Nr. 0015, „apmokėjimas pagal projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0103“ - 5.000 Lt,

2008-01-10 serija KP Nr. 0016, „apmokėjimas pagal projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0105“ - 57.950 Lt,

2008-01-10 serija KP Nr. 0017, „apmokėjimas pagal projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0104“ - 20.000 Lt,

2008-01-15 serija KP Nr. 0018, dalinis apmokėjimas pagal atliktų darbų aktą Nr. 2007/11-1/01“ - 200.000 Lt,

2008-01-15 serija KP Nr. 0019, „vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų atliktų darbų priėmimo aktas“ – 699.420,23 Lt,

2008-01-15 serija KP Nr. 0020, „avansinis apmokėjimas pagal sutartį Nr. 7/0101/1“ – 14.400 Lt,

2008-01-15 serija KP Nr. 0021, „už komunikacijų statybos darbus“ – 650.000 Lt,

2008-03-28 serija KPI Nr. 0022, apmokėjimas pagal atliktų darbų aktą Nr. 2007/11-1/02 – 102.6(duomenys neskelbtini),87 Lt (4 t., b. l. 129-137).

Atliktų darbų akte Nr. 2007/11-1/02 fiksuojama, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. vasario mėn. atliko užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ drenažo sistemų remonto užstatomoje teritorijoje darbus už 102.6(duomenys neskelbtini),87 Lt (4 t., b. l. 139-140).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai 2007-06-05 serija ENT Nr. 60110-MK1, 2007-06-07 serija ENT Nr. 60111-MK2, 2007-06-12 serija ENT Nr. 60112-MK3, 2007-06-14 serija ENT Nr. 60113-MK4, 2007-06-21 serija ENT Nr. 60114-MK5, 2007-06-22 serija ENT Nr. 60115-MK6, 2007-06-25 serija ENT Nr. 60116-MK7, 2007-06-27 serija ENT Nr. 60117-MK8, 2007-07-02 serija ENT Nr. 60118-MK9 kuriuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus (5 t., b. l. 132-136).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai 2008-01-17 serija ENT Nr. 80008, 2008-03-19 serija ENT Nr. 80030, 2008-03-19 serija ENT Nr. 80029, 2008-03-26 serija ENT Nr. 80034, 2008-03-26 serija ENT Nr. 80033 kuriuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus ( 5 t., b. l. 184-186).

UAB „(duomenys neskelbtini)“2008-02-22 pateikė pirminę PVM deklaraciją už 2008 m. sausio mėn., kurioje nurodė 21.196 Lt mokėtino į biudžetą PVM; 2008-03-31 pateikta patikslinta PVM deklaracija už 2008 m. sausio mėn., kurioje nurodyta 242.380 Lt grąžintino iš biudžeto PVM suma (7 t., b. l. 12-14)

Kauno apygardos teismo 2008-11-18 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (7 tomas, b. l. 137-138).

2009-03-18 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorinis Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje – 2.768.540,91 Lt (kaip įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas) (8 t., b. l. 68).

Pagal 2007-11-25 kredito sutartį Nr. KS07/11/18 „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 632 000 litų dydžio kreditą, skirtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pirkimui (sutarties 1.4.1. punktas). Ta pačia sutartimi kredito gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas I. B., įsipareigojo pateikti bankui priimtino turinio ir formos įrodymus, patvirtinančius, kad kredito gavėjas sumokėjo nuosavomis lėšomis žemės sklypo pardavėjui ne mažiau kaip 30 procentų nuo žemės sklypo įsigijimo kainos (sutarties 3.2. punktas). Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės: iki pirmos kredito išmokos išdavimo įkeičiamas bankui žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., esamos ir būsimos kredito gavėjo lėšos, banko sąskaitose banke visomis valiutomis, bet kokie nekilnojamojo turto objektai, sukurti įgyvendinant projektą, I. B. laidavimas iki pirmos kredito išmokos išdavimo (8 t., b. l. 69-81).

2007-11-25 sutartis patvirtina, kad Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure pagal rašytinę – pirkimo – pardavimo sutartį pardavėja L. N. pardavė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamam direktorės I. B., žemės sklypą, esantį Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), už 3.760.000 Lt, iš kurių 1.128.000 Lt pardavėjas gavo pirkėjo prieš sutarties pasirašymą, o likusius 2.632.000 Lt pirkėjas, gavęs kreditą iš „Nordea Bank Finland Plc“, įsipareigoja per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo pervesti į pardavėjo sąskaitą (8 t., b. l. 82-83).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių kopijos 2007-11-06 d. serija KIO 07024, 2007-11-08 d. serija KIO 07025, 2007-11-12 serija KIO 07026, 2007-11-13 d. serija KIO 07027, pateiktos banko atstovo, patvirtina, kad bankui buvo pateikti šie dokumentai, iš kurių turinio matyti, jog buvo išrašyti keturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. N. „pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 0711-06 avansu išmokėjo 1.128.000 Lt. Kaip gavėjas orderius pasirašė L. N., kaip išdavęs kasininkas – I. B. (8 t., b. l. 107).

Iš „Nordea Bank Finland Plc“ pateiktos žemės sklypo įvertinimo ataskaitos matyti, kad L. N. priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., korporacijos „Matininkai“ turto vertintojų 2007-10-12 buvo įvertintas 3.760.000 Lt (8 t., b. l. 122-142).

2011-08-30 „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus“ raštas patvirtina, kad 2008-02-15 „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 2.632.000 Lt, ši suma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2008-02-15 buvo pervesta į L. N. banko sąskaitą, esančią AB DnB Nord banke (8 t., b. l. 147).

2012-10-05 „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ rašte nurodoma, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)” kreditas (ne daugiau kaip 2.632.000 Lt) žemės sklypo įsigijimui galėjo būti suteiktas tik su sąlyga, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)” į žemės sklypo įsigijimą investuos ne mažiau kaip 1.128.000 Lt ir pateiks tai patvirtinančius dokumentus, o nesumokėjus L. N. minėtos sumos, bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito nebūtų suteikęs (8 t., b. l. 153).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad dėl vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų įrengimo ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) k. esančiuose gyvenamųjų namų kvartaluose sutarčių tarp UAB „((duomenys neskelbtini)“ bei UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta, darbų UAB „((duomenys neskelbtini)“ prašymu UAB (duomenys neskelbtini) šiame objekte nevykdė ir tai patvirtinančių dokumentų (atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų, PVM sąskaitų – faktūrų, apmokėjimą patvirtinančių dokumentų) nebuvo rašoma (8 t., b. l. 164).

Pagal FNTT pareikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) pateikė banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad už drenažo sistemų remonto darbus ((duomenys neskelbtini) kaime atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo pagal darbų sutartį 08-01-01: 2008-03-20 200.000 Lt; 2008-03-28 – 69.149.53 Lt (8 t., b. l. 165-169). Realiai paminėtus darbus atliko UAB „Jonavos hidrotechnika“ pagal 2008-01-14 statybos rangos sutartį, už darbus su rangovu pilnai neatsiskaityta, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) paskelbė restruktūrizaciją (8 t., b. l. 171-186).

I. B. 2009-01-12 bankroto administratoriui pateikė prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoje 119.844,15 Lt (akcininko paskola įmonei). Prie prašymo pridėjo apyvartos žiniaraščių, kasos pajamų ir išlaidų orderių kopijas. Kauno apygardos teismas 2009 -06-10 nutartimi patvirtino šį kreditorinį reikalavimą (9 t., b. l. 67-82).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji L. N. per nekilnojamojo turto agentūrą „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto agentūra surado sklypo pirkėją. Iš pradžių buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši bendrovė jai sumokėjo 300 000 Lt avansą (10 t., b. l. 13-14). L. N. už žemės sklypą turėjusi gauti po 3500 Lt už arą, iš viso 1 750 000 Lt. Vėliau jai buvo pasakyta, kad žemės sklypą pirks ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. N. su E. V. buvo susitikusi vieną kartą. G. K. jai buvo pristatytas kaip asmuo, kuris pakeis žemės sklypo paskirtį. 2007-05-17 įgaliojimu, patvirtintu notarine tvarka L. N. įgaliojo G. K. atstovauti ją visose įstaigose tvarkant juridinius reikalus susijusius su jai priklausančiu žemės sklypu, esančiu Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 15-16). Vėliau dėl sklypo pardavimo ji bendravusi tik su G. K.. G. K. L. N. pasakė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje reikės apiforminti didesnę sklypo pirkimo kainą – 3 760 000 Lt, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nori gauti didesnę paskolą iš banko. Tai patvirtino L. N. savo parodymuose. Pagal banko „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą kredito sutarties Nr. KS07/11/18 sąlygas, UAB „((duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokėti ne mažiau kaip 30 procentų perkamo žemės sklypo vertės (8 t., b. l. 69-81). E. V. nurodė I. B. išrašyti kasos išlaidų orderius 1 128 000 Lt sumai, iš kurių matytųsi, jog pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą žemę pardavėjai L. N. sumokėjo 1 128 000 Lt, taip pagrindžiant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė pareigą sumokėti 30 procentų perkamo žemės sklypo vertės. Kaltinamoji |I. B. išrašė kasos išlaidų orderius 2007-11-06 serija KIO 07024, 2007-11-08 serija KIO 07025, 2007-11-12 serija KIO 07026, 2007-11-13 serija KIO 07027 minėtai pinigų sumai. Tai patvirtina rašytiniai dokumentai (8 t., b. l. 107), šias aplinkybės pripažino ir kaltinamoji I. B., tačiau nurodė, jog ji galvojusi, kad pinigai L. N. buvo sumokėti. Aplinkybę, kad pinigai realiai nebuvo sumokėti, patvirtino L. N., netikėti jos parodymais pagrindo nėra. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007-11-27 Klaipėdoje, notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant sutartį, I. B. pateikė L. N. aukščiau minėtus kasos išlaidų orderius pasirašyti. L. N. šiuos orderius pasirašė patvirtindama, kad ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 128 000 Lt už parduodamą žemės sklypą. L. N. parodė, kad sutiko su prašymu nurodyti neteisingą sklypo pardavimo kainą, kadangi ji jau buvo išleidusi 300 000 Lt avansą, kurį gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini), todėl neturėjo kito pasirinkimo. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas (L. N.) 1 128 000 Lt gavo prieš sutarties pasirašymą, sklypas parduodamas už 3 760 000 Lt. 2011-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. N. atpažino I. B. kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus (10 t., b. l. 81-83). 2011-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. N. atpažino G. K. kaip asmenį, su kuriuo bendravo parduodant jai priklausantį sklypą (10 t., b. l. 84-86). Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderių kopijos buvo pateikti „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui. 2008-02-15 bankas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 2 632 000 Lt, o ši suma iš bendrovės sąskaitos 200-02-15 buvo pervesta į L. N. banko sąskaitą banke AB DnB Nord (8 t., b. l. 147). L. N. iš gautų pinigų 300 000 Lt grąžino kaip gautą avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 600 000 Lt jai buvo išmokėta grynaisiais pinigais. L. N. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji: 1) 2008-02-19 iš UAB „((duomenys neskelbtini)“ gavo 2 632 000 litų; 2) 2008-02-19 jai buvo išmokėta grynais 100 000 Lt; 3) ji grąžino kaip gautą avansą 300 000 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 4) 2008-02-20 jai buvo išmokėta grynais 500 000 Lt (10 t., b. l. 87-93). Šiuos 600 000 Lt L. N. perdavė G. K.. Kaltinamasis G. K. mirė 2015 m. spalio 17 d.

Taigi nustatyta, kad siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gauti paskolą L. N. priklausančio žemės sklypo pirkimui, buvo suklastoti dokumentai – kasos išlaidų orderiai, melagingai patvirtinantys, kad dalį perkamo sklypo kainos (1 128 000 Lt) L. N. prieš pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta aplinkybė buvo patvirtinta ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje. Šių dokumentų pagrindu „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 2 632 000 Lt paskolą sklypo pirkimui. Kadangi reali sklypo pardavimo kaina buvo mažesnė, dalis gauto kredito, tai yra 600 000 Lt buvo užvaldyti apgaulės būdu – gauti kaip paskola sklypo pirkimui, tačiau panaudoti ne tuo tikslu. Nors I. B. kaltės nepripažino, tačiau jos parodymus paneigia L. N. parodymai, taip pat ta aplinkybė, kad kasos išlaidų orderius ji išrašė realiai pinigų neišmokėjusi, užpildydama 4 orderius, juose savo nuožiūra nurodydama skirtingas sumas, kurios bendrai atitiktų E. V. nurodytą sumą – 30 procentų perkamo žemės sklypo vertės. G. K. parodymai, kad jis niekuo neprisidėjo prie sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paneigti kaltinamosios L. N. parodymais, kuriuose ji detaliai nusakė G. K. atliktus veiksmus, kurie neapsiribojo sklypo paskirties keitimu. Būtent G. K. nurodė L. N., kad dokumentuose reikės nurodyti didesnę pardavimo sumą, nei buvo reali sutarta suma, būtent G. K. po paskolos suteikimo buvo perduoti 600 000 Lt. Šiuos L. N. parodymus patvirtina ir išrašai iš jos banko sąskaitų, kur matyti, jog po pinigų pervedimo į L. N. sąskaitą, jai grynais pinigais buvo išmokėta 100 000 Lt ir 500 000 Lt. G. K. parodė, kad jis yra perdavęs kažkokius paketus L. N. prašymu E. V., tačiau L. N. parodymai apie pinigų perdavimo aplinkybes (G. K. vykdavo kartu į banką, pinigų paketai nebuvo kaip nors užmaskuoti, jų turinys aiškiai matėsi), paneigia, jog G. K. nežinojo apie perduodamų paketų turinį. Visa tai leidžia konstatuoti, kad apgaulės būdu buvo užvaldyta 600 000 Lt. Iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta aplinkybė, kad G. K. asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nurodymu surado L. N..

Jeigu paskolos (kredito) gavėjas bankui ar kitai kredito įstaigai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba nutylėjo faktus, lėmusius paskolos (kredito) išdavimą, nors privalėjo apie juos pranešti, ir imdamas paskolą (kreditą) jau turėjo tikslą jos negrąžinti, jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Jeigu kaltininkas apgaule gauna paskolą (kreditą) nesant tyčios jos neatlygintinai įgyti, o turint tikslą panaudoti pagal paskirtį, jo veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį. Taigi sukčiavimo dalykas atliekant bankų įstaigų operacijas yra banko paskolų lėšos, jas siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kreditinio sukčiavimo atveju nusikalstamos veikos dalykas yra paskolų suteikimo tvarka ir sąlygos (kasacine byla Nr. 2K-35/2009).

Nagrinėjamu atveju suklastotų dokumentų pagrindu gautų lėšų didžioji dalis buvo panaudota žemės sklypo pirkimui, tai yra panaudota pagal kredito sutartyje numatytą paskirtį. Tačiau neteisingų duomenų bankui pateikimas sąlygojo, kad dalis kaip kreditas gautų pinigų (600 000 Lt) buvo užvaldyti siekiant juos gauti savo naudai, o ne verslui. Tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnį. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį didelė vertė yra tokia, kuri viršija 250 MGL. Kadangi buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas, veika kvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 d.

Tokios veikos, kai kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo siekdamas pagrindinio savo tikslo įgyti svetimą turtą, kvalifikuojamos pagal straipsnio, numatančio sukčiavimą, ir 300 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis „didelė vertė“ negali būti tapatinamas su BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu kvalifikuojančiu požymiu „didelė žala“, nes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį didelė vertė yra tokia, kuri viršija 250 MGL, o BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas didelės žalos požymis yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu individualiu atveju. Tačiau žala visais atvejais yra didelė, jeigu ji viršija 150 MGL dydį (kasacinė nutartis Nr. 2K-445/2012). Nagrinėjamu atveju žala viršija 150 MGL.

Kadangi I. B., veikdama tiesiogine tyčia, pati suklastojo dokumentus, vėliau juos pateikė kredito įstaigai, ko pasėkoje buvo neteisėtai užvaldytas didelės vertės turtas - 600 000 Lt, jos veiksmai atitinka BK 300 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Toks kvalifikavimas leidžia teisiškai įvertinti visas kaltinamosios įvykdytas nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2015).

L. N. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 str. 3 d., kadangi ji savo parašu patvirtino melagingus duomenis apie tai, kad yra gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 128 000 Lt už parduodamą žemės sklypą. Kaltinamoji nurodė, kad jai buvo žinoma, jog tai reikalinga tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų iš banko didesnį kreditą. Konstatuotina, jog L. N., suklastodama dokumentus, veikė netiesiogine tyčia, kadangi suprato, kad, neturėdama teisės, dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, siekdama parduoti žemės sklypą, suprato, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti didelė žala, ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Jos veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą.

Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti sprendžiant dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo yra tai, ar aukščiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti darbai buvo realiai atlikti. 2011-07-08 specialisto išvadoje Nr. 5-2/116 konstatuojama, kad iš 9 vnt. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 1830033,10 Lt sumai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2 –jų PVM sąskaitų faktūrų, tai 2008-01-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. KP 0020 bendrai 14400 Lt sumai ir 2008-01-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. KP 0020 bendrai 102662,87 Lt sumai, šiam tyrimui nepateiktos sutartys. Be to, visiems PVM sąskaitos faktūrose nurodytiems darbams nepateikti projektavimo sąlygų sąvadai su derinimais, projektai, leidimai statybai, jei darbai nebaigti, darbų konservavimo aktai, statybos žurnalai, darbų priežiūros aktai, darbų pridavimo aktai ar kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, ar darbai realiai buvo atlikti. Daroma išvada, kad nesant pakankamai įrodymų dėl ūkinių operacijų realumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašydama PVM sąskaitas faktūras: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014 už 80 600 Lt, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015 už 5 000 Lt, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016 už 57 950 Lt, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017 už 20 000 Lt, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018 už 200 000 Lt, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019 už 699 420,23 Lt, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020 už 14 400 Lt, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021 už 650 000 Lt, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 už 102 6662,87 Lt, sudarė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sąlygas nepagrįstai į forminti 279.157,59 Lt PVM atskaitą ir 1.706876,01 Lt sąnaudų, mažinančių pelną (5 t., b. l. 59-60, 73).

Nustatyta, kad būtent kaltinamoji I. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, turėdama jai suteiktus įgaliojimus disponuoti bendrovės turtu, atlikdama aktyvius veiksmus, paėmė iš įmonės banko sąskaitų bei priėmė iš kitos įmonės bendrovei skirtus pinigus, tačiau jų neapskaitė, neįnešė į bendrovės kasą. Taigi I. B. užimtos pareigos ir padaryti veiksmai buvo esminiai iššvaistant įmonei priklausančias pinigines lėšas. Šiuo atveju kaltinamosios veiksmų teisiniam kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad, pasak jos, ji paėmė įmonei priklausančias pinigines lėšas E. V. nurodymu, kadangi būtent bendrovės direktorius yra atsakingas už bendrovei priklausančių piniginių lėšų tinkamą panaudojimą. Kaip pasiteisinimą dėl savo veiksmų kaltinamoji nurodė, jog „tai buvo E. V. verslas“. Tačiau užimdama bendrovės direktorės pareigas, kaltinamoji privalėjo žinoti, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Ikiteisminio tyrimo metu I. B. padaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu) ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Pagal suformuluotą kaltinimą I. B. veikė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, tai yra su E. V.. Jo, kaip bendrininko, veiksmai apibrėžti taip, kad jis sukūrė nusikalstamos veikos planą, davė nurodymus I. B. nuimti grynuosius pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir vėliau tuos pinigus atiduoti jam. Minėta, aplinkybės, kad I. B. nuėmė pinigus nuo bendrovės sąskaitos, jų neapskaitė bendrovės kasoje, sumažino kasos likutį bei dokumentais nepateisino jų panaudojimo, įrodyta. Kaltinamoji I. B. parodė, kad tokius veiksmus ji atliko E. V. nurodymu. Liudytojų A. U., J. A., T. E., R. T., R. M. parodymai patvirtina tą aplinkybę, kad E. V. aktyviai dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme. Konstatuotina įrodyta, kad bendrovės pinigus I. B. ne pasisavino, o atidavė E. V..

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamosios I. B. veiksmai vertintini ne kaip kaltininko žinioje esančio turto pasisavinimas, bet kaip turto iššvaistymas. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui (nagrinėjamu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Byloje nustatyta, kad I. B. eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, inkriminuotu laikotarpiu paėmė iš įmonės banko sąskaitų dideles grynųjų pinigų sumas. Kaltinamoji I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paimtus pinigus ji perdavė E. V.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos buvo I. B., kaip įmonės direktorės, žinioje. Būtent tik kaltinamoji, turėdama suteiktus įgaliojimus ir padarydama aktyvius veiksmus, galėjo paimti iš įmonės banko sąskaitų pinigines lėšas. Taigi I. B., užimtos pareigos ir padaryti veiksmai buvo reikšmingi iššvaistant įmonei priklausančias pinigines lėšas. Šiuo atveju nuteistosios veiksmų teisiniam kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad, pasak jos, ji paėmė įmonei priklausančias pinigines lėšas E. V. prašymu, nes įmonės direktorius yra atsakingas už įmonei priklausančių piniginių lėšų tinkamą panaudojimą. I. B. padaryti veiksmai yra nevienkartinio pobūdžio, ji nesidomėjo, kur buvo panaudojamos įmonei priklausančios piniginės lėšos, nors pagal užimtas pareigas ji privalėjo tuo rūpintis. I. B. nesiėmė priemonių, kad rašytiniais dokumentais būtų įformintas įmonei priklausančių piniginių lėšų perdavimas E. V., o byloje nėra surinkta įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės interesais. Darytina išvada, kad I. B. sąmoningai netinkamai vykdė įmonės direktorės pareigas ir disponavo įmonei priklausančiu turtu, tai yra veikė tiesiogine tyčia. I. B. neabejotinai suvokė, kad perleidžia bendrovės turtą pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką, kad šių neapskaitytų lėšų bendrovė netenka be jokio teisėto pagrindo, taigi ji veikė tiesiogine tyčia. Kadangi buvo iššvaistytas didelės vertės turtas (daugiau kaip 250 MGL), veika kvalifikuotina pagal BK 184 str. 2 d.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių tikslintinos kaltinime nurodytos aplinkybės, nekeičiant jų iš esmės skirtingomis – pašalinant bendrininkavimo požymį ir nurodant, kad bendrovės lėšos buvo iššvaistytos, perleidžiant jas asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus. Kaltinamosios I. B. veika iš BK 183 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 184 str. 2 d., tai yra pagal BK straipsnį, numatantį švelnesnę atsakomybę. Šiuo atveju BPK 256 straipsnio 3 d. nuostatos netaikytinos, kadangi tai niekaip nesuvaržo kaltinamosios teisės žinoti kuo yra kaltinama.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamoji I. B. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymą bei pati ją apgaulingai tvarkė, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006-01-01 - 2008-10-15 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

Ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą ūkinę veiklą, nustatyta, kad šioje bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, o tokių veiksmų pasėkoje , negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nuo 2006-01-01 iki 2008-10-15.

2009 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/93 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ buvo nustatyta, kad tokias pasekmes nulėmė žemiau aptariami pažeidimai:

Bendrovės direktorė I. B. (eidama kasininkės pareigas) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 punkto 1, 2, 3 dalies ir 19 punkto nuorodas, dėl to, kad per tiriamąjį laikotarpį bendrovės kasininkė I. B. nurašė kasoje ir pagal darbo užmokesčio žiniaraščius neišmokėjo: J. A. 12444 Lt, L. – 660,80 Lt. Kaltinamoji I. B. pripažino ėjusi kasininkės pareigas, pripažino, kad darbo užmokestis J. A. ir A. L. nebuvo išmokėtas. A. L. faktiškai nedirbo, o J. A. buvo numatyta premija. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas, tai buhalteriškai jo atlyginimas turėjo būti tvarkomas. Nežino, kodėl tie pinigai buvo apskaityti kaip kasos išlaidos. Liudytojas J. A. patvirtino I. B. parodymus. Kas pasiėmė jo atlyginimą, nežino, jam naujiena, kad kažkas buvo mokama.

Įrodyta, kad I. B. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius 2007-11-6 d. serija KIO 07024, 2007-11-8 d. serija KIO 07025, 2007-11-12 d. serija KIO 07026, 2007-11-13 d. serija KIO 07027 juose nurodydama tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad UAB „((duomenys neskelbtini)“ L. N., kaip avansą už jos parduodamą žemės sklypą iš viso sumokėjo 1 128 000 Lt. Šią išvadą pagrindžiantys motyvai išdėstyti nuosprendyje aptariant kaltinimus I. B. pagal BK 182 str. 2 d.

Taip pat įrodyta, kad kaltinamoji I. B. suklastojo UAB “ (duomenys neskelbtini)” kasos pajamų orderio kvitus – 2007-01 Nr. 0700601, 2007-07-02 Nr. 070701, 2007-11-02 Nr. 071101, 2007-12-11 Nr. 071201 juose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji UAB “(duomenys neskelbtini)” neva paskolino 600 000 Lt, bei suklastojo UAB “ (duomenys neskelbtini)” kasos išlaidų orderius 2007-06-29 Nr. 080009, 2007-07-18 Nr. 070701 juose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” jai neva išmokėjo 295 000 Lt. Tai patvirtinta 2009 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/93: Bendrovės direktorė I. B. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 patvirtintų Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo ir teikimo taisyklių 4 punkto nuorodas, kadangi dokumentais neįformino, kad suteikė paskolą bendrovei, apskaitoje atvaizdavo kaip įsiskolinimą, tačiau dokumentų įrodančių pinigų gavimo šaltinius nepateikė bei nepateikė aukščiau nurodytos deklaracijos. Šį faktą pripažino ir pati kaltinamoji, paaiškinusi, kad jos paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apiforminta tik buhalteriškai, ji pati tokių pinigų neturėjusi. Buhalterė R. M. pasakė, kad reikia trūkumus padengti ir reikia kažką daryti. Paskui buvo tartasi su V. ir jis pasiūlė tokį variantą, kad ji, kaip akcininkė, įmonei paskolins pinigų. Akivaizdu, kad bendrovės apskaitoje buvo pavaizduoti apgaulingi duomenys apie suteiktas paskolas. Pinigų orderiai buvo surašyti tam, kad padengti trūkumą. Taip sugalvojo V.. Dėl 295 000 Lt čia tokia pati situacija, tik atvirkščiai. Ji pati tokių pinigų nėra gavusi. Kasos pajamų orderius galėjusi pati ar buhalterė išrašyti. Jai šitie pinigai nebuvo išmokėti. Šiuos orderius reikėjo išrašyti buhalteriniams trūkumams sutvarkyti.

Bendrovės direktorė I. B. per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2006-01-01 iki 2008-10-15) iš viso paėmė 1 095 700 Lt grynųjų pinigų, iš kurių 659 710 Lt nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, jų į įmonės kasą neįnešė bei buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, tai yra 659 710 Lt panaudojo be apskaitos dokumentų. Šiais veiksmais ji pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 punkto nuostatas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Minėtas faktines aplinkybes visiškai patvirtina byloje surinkti įrodymai (aptarti nuosprendžio dalyje dėl kaltinimų I. B. pagal BK 184 str. 2 d.). Abejoti specialisto išvada pagrindo nėra.

Taip pat 2009 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/93 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuderino tarpusavio skolų su paslaugų pirkėjais bei tiekėjais ir neįformino tai suderinimo aktu. Nepateikė dokumentų apie sutarčių vykdymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės už 2007 ir 2008 metus nėra pateikusi. Bendrovės direktorė I. B. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-06-12 bendrovėje neorganizavo apskaitos tvarkymo, tai yra neįformino vyr. buhalterio (buhalterio) ir nesudarė sutarties su apskaitos tvarkymą teikiančia įmone ir nemokėjo mokesčių valstybės biudžetui. Kaltinamoji I. B. pripažino dėl buhalterinės apskaitos neorganizavimo nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 d. birželio 12 d., paaiškino, kad tuo metu jokios veiklos įmonėje nevyko. Dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo, nepateiktų tyrimui kasos apskaitos dokumentų ir registrų užmokesčio priskaitymo atskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių bei registrų, finansinės atskaitomybės, įmonės įsipareigojimų apskaitos dokumentų ir registrų, buhalterinės apskaitos duomenų už 2006-2007 metus paaiškino sutinkanti, jog šie dokumentai nebuvo pateikti. Tuos dokumentus, turėjo pildyti buhalterė, kodėl ji jų nesupildė, nežino. Ji nežinojusi, kokių konkrečiai dokumentų reikia.

Be to, įrodyta, kad kaltinamoji I. B., turėdama tikslą padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, nurodė UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterei R. M. įtraukti į UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas faktūras : 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų įvairių paslaugų bei atliktų įvairių darbų iš viso už 1 830 033,1 Lt, tame tarpe 279 154,59 Lt PVM. Minėtas faktines aplinkybes visiškai patvirtina byloje surinkti įrodymai (aptarti nuosprendžio dalyje dėl kaltinimų I. B. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d.).

Konstatuotina, jog 2009 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/93 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ padarytos išvados dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra visiškai pagrįstos, jas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, taip pat visiškai įrodyti ir kiti aukščiau paminėti faktai apie tikrovės neatitinkančių duomenų įtraukimą į buhalterinę apskaitą.

Tačiau iš kaltinimo šalintinos kaip neįrodytos aplinkybės, kad kaltinamoji I. B., imituodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 655 000 Lt sumokėjimą, įtraukimui į UAB „((duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei R. M. kasos pajamų orderius - 2007-06-05 serija ENT Nr. 60110-MK1, 2007-06-07 serija ENT Nr. 60111-MK2, 2007-06-12 serija ENT Nr. 60112-MK3, 2007-06-14 serija ENT Nr. 60113-MK4, 2007-06-21 serija ENT Nr. 60114-MK5, 2007-06-22 serija ENT Nr. 60115-MK6, 2007-06-25 serija ENT Nr. 60116-MK7, 2007-06-27 serija ENT Nr. 60117-MK8, 2007-07-02 serija ENT Nr. 60118-MK9, 2008-01-17 serija ENT Nr. 80008, 2008-03-19 serija ENT Nr. 80030, 2008-03-19 serija ENT Nr. 80029, 2008-03-26 serija ENT Nr. 80034, 2008-03-26 serija ENT Nr. 80033, kuriuose kaip ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys buvo nurodyta tariama „sklypo rezervacijos sutartis“, kuri tikrovėje nebuvo sudaryta; taip pat imituodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 855 000 Lt sumokėjimą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė savo parašais patvirtino 2007-07-02 sklypo rezervacijos sutartį Nr. 2007/07/02/1, 2008-01-17 sklypo rezervacijos sutartį Nr. 3, su šiuose dokumentuose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, nes ūkinės operacijos tikrovėje nurodytomis sąlygomis neįvyko ir šiuos dokumentus nurodė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

2013-09-02 Specialisto išvadoje Nr. 5-2/155 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ konstatuojama, kad minėtos sutartys buvo sudarytos „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis. Taip pat konstatuojama, kad pagal šias rezervacijos sutartis nebuvo sudarytos sklypų pirkimo – pardavimo sutartys. Tyrimo metu analizuoti atlikti mokėjimai, tačiau kategoriškai nėra patvirtinta, kad jie buvo fiktyvūs, iš esmės specialistas rėmėsi I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad aukščiau paminėti sandoriai buvo fiktyvūs (5 t., b. l. 84-129). Šių įrodymų pagrindu galima teigti, kad rezervacijos sutartys nebuvo įvykdytos, tačiau rezervacijos, kaip preliminarios sutarties neįvykdymas savaime neįrodo buvus sutartį fiktyvia. I. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad sandoriai pagal rezervacijos sutartis nebuvo sudaryti, tačiau nurodė, jog rezervacijos sutartys buvo vykdytos realiai. Tokių parodymų laikėsi ir kaltinamasis A. P.. Taigi įrodymų kategoriškai išvadai, kad mokėjimai nebuvo atliekami, kad kasos pajamų orderiai ir rezervacijos sutartys yra fiktyvios, nepakanka.

Kaltinamosios I. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d., kadangi ji savo užimamų pareigų pagrindu yra tinkamas subjektas, veikė tiesiogine tyčia, organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymą bei pati ją apgaulingai tvarkė, sąmoningai įtraukiant į buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis. Kaip patvirtina specialisto išvada, tokie veiksmai sukėlė BK 222 str. 1 d. numatytas pasekmes – dėl jų negalima iš dalies nustatyti 2006-01-01 - 2008-10-15 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamasis A. P. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

Įrodyta, kad A. P., turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras : 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų įvairių paslaugų bei atliktų įvairių darbų iš viso už 1 550 878,51 Lt ir 279 154,59 Lt PVM, A. P. žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkei A. A. bei nurodė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. A. nežinant, kad kaltinamojo A. P. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (nes nurodytų paslaugų ir darbų UAB „((duomenys neskelbtini)“ tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko bei nepardavė) ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukus PVM sąskaitų faktūrų: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukus į UAB „((duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio ir kovo mėn. PVM deklaracijas, ir šias deklaracijas pateikus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule UAB „((duomenys neskelbtini)“ naudai buvo panaikinta turtinė prievolė sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 279 154,59 Lt PVM;

Ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą ūkinę veiklą, nustatyta, kad šioje bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, o tokių veiksmų pasėkoje, negalima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą tiriamuoju laikotarpiu. 2013 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvadoje Nr.5-2/155 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nepagrįstai įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022, sudarytos galimybės nepagrįstai įforminti 279 157,59 Lt PVM atskaitą, tuo nesivadovauta Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str., 12 str., tai yra į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktos neegzistuojančios, neūkinės operacijos (t. 5, b. l. 118).

Aukščiau nuosprendyje konstatavus, kad kaltinamieji I. B. ir A. P. suklastojo aukščiau minėtas PVM sąskaitas faktūras, pripažintina, kad byloje įrodyta kaltinamojo A. P. tyčia padaryti apgaulingą apskaitos tvarkymą.

Tačiau iš kaltinimo šalintinos kaip neįrodytos aplinkybės, kad kaltinamasis A. P. taip pat imituodamas neva UAB „((duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 655 000 Lt sumokėjimą, įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei A. A. kasos pajamų orderius - 2007-06-05 serija ENT Nr. 60110-MK1, 2007-06-07 serija ENT Nr. 60111-MK2, 2007-06-12 serija ENT Nr. 60112-MK3, 2007-06-14 serija ENT Nr. 60113-MK4, 2007-06-21 serija ENT Nr. 60114-MK5, 2007-06-22 serija ENT Nr. 60115-MK6, 2007-06-25 serija ENT Nr. 60116-MK7, 2007-06-27 serija ENT Nr. 60117-MK8, 2007-07-02 serija ENT Nr. 60118-MK9, 2008-01-17 serija ENT Nr. 80008, 2008-03-19 serija ENT Nr. 80030, 2008-03-19 serija ENT Nr. 80029, 2008-03-26 serija ENT Nr. 80034, 2008-03-26 serija ENT Nr. 80033, kuriuose kaip ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys buvo nurodyta tariama „sklypo rezervacijos sutartis“, kuri tikrovėje nebuvo sudaryta; taip pat imituodamas neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 855 000 Lt sumokėjimą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo parašais patvirtino 2007-07-02 sklypo rezervacijos sutartį Nr. 2007/07/02/1, 2008-01-17 sklypo rezervacijos sutartį Nr. 3, su šiuose dokumentuose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, nes ūkinės operacijos tikrovėje nurodytomis sąlygomis neįvyko ir šiuos dokumentus nurodė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

2013-09-02 Specialisto išvadoje Nr. 5-2/155 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ konstatuojama, kad minėtos sutartys buvo sudarytos „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis. Taip pat konstatuojama, kad pagal šias rezervacijos sutartis nebuvo sudarytos sklypų pirkimo – pardavimo sutartys. Tyrimo metu analizuoti atlikti mokėjimai, tačiau kategoriškai nėra patvirtinta, kad jie buvo fiktyvūs, iš esmės specialistas rėmėsi I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad aukščiau paminėti sandoriai buvo fiktyvūs (5 t., b. l. 84-129). Šių įrodymų pagrindu galima teigti, kad rezervacijos sutartys nebuvo įvykdytos, tačiau rezervacijos, kaip preliminarios sutarties neįvykdymas savaime neįrodo buvus sutartį fiktyvia. I. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad sandoriai pagal rezervacijos sutartis nebuvo sudaryti, tačiau nurodė, jog rezervacijos sutartys buvo vykdytos realiai. Tokių parodymų laikėsi ir kaltinamasis A. P.. Taigi įrodymų kategoriškai išvadai, kad mokėjimai nebuvo atliekami, kad kasos pajamų orderiai ir rezervacijos sutartys yra fiktyvios, nepakanka.

Kaltinamojo A. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d., kadangi jis savo užimamų pareigų pagrindu yra tinkamas subjektas, veikė tiesiogine tyčia, organizavo UAB „((duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymą, sąmoningai įtraukiant į buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis. Kaip patvirtina specialistų išvados, tokie veiksmai sukėlė BK 222 str. 1 d. numatytas pasekmes – dėl jų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. P. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, 2007-02-14 įregistruotos PVM mokėtoju (PVM mokėtojo kodas LT100001678417) direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. (Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.1 p. (Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Akcinių bendrovių įstatymu valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo išimtis), turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, būdamas atsakingu už UAB „((duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, vadovaujantis PVM įstatymo 78 straipsnio 1 d. apskaitos tvarkymo organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti įmonės prievoles, susijusias su PVM, taip pat būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 1 d. mokesčių įstatymų nustatytų mokesčių mokėjimą, laikantis mokesčių teisės aktuose (tame tarpe ir PVM įstatyme) nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 str. 1 d. 1 p. laiku ir tiksliai įvykdytas mokestines prievoles, 4 p. teisingai apskaičiuotus mokesčius, vadovaujantis mokesčių įstatymais (tame tarpe ir PVM įstatymu), - vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 str. 1 d. 3 p. šio įstatymo reikalaujamų PVM deklaracijų pateikimą bei nustatyta tvarka bei terminais mokėjimą į biudžetą šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto mokėtino PVM, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kurio veikla susijusi su viešojo intereso užtikrinimu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų mokesčių nešališku ir teisingu apskaičiavimu bei sumokėjimu, nes pagal LR Konstitucijos 127 str. 2 d. valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, t. y. valstybės biudžeto pajamų tinkamas suformavimas - mokesčių teisingas apskaičiavimas bei sumokėjimas yra Konstitucijoje įtvirtinta bei jos saugoma strateginė ir pamatinė visuomenės vertybė, tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai paliečianti visų Lietuvos Respublikos gyventojų esmines teises ir interesus, siekdamas gauti turtinės naudos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ – panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM, o tuo pačiu ir asmeninės naudos – geresnio įmonės vadovo įvaizdžio bei vertinimo, galimybių gauti premijas ir išmokas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeisdamas viešąjį interesą, o būtent :

turėdamas nusikalstamą tikslą – piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi apgaule UAB „((duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius UAB „((duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014 dėl apmokėjimo pagal 2006-10-16 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 6/04/28/1 už 80 600 Lt, tame tarpe 12 294,92 Lt PVM, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015 dėl apmokėjimo pagal 2007-01-03 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0103 už 5 000 Lt, tame tarpe 762,71 Lt PVM, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016 dėl apmokėjimo pagal 2007-07-30 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0105 už 57 950 Lt, tame tarpe 8 836,83 Lt PVM, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017 dėl apmokėjimo pagal 2007-06-18 projektinės dokumentacijos rengimo darbų priežiūros sutartį Nr. 7/0104 už 20 000 Lt, tame tarpe 3 050,85 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018 dėl dalinio apmokėjimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 2007/11-1/01 už 200 000 Lt, tame tarpe 30 508,47 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019 dėl apmokėjimo pagal 2008-01-18 vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų atliktų darbų priėmimo aktą už 699 420,23 Lt, tame tarpe 106 691,22 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020 dėl avansinio apmokėjimo pagal 2007-12-15 sutartį Nr. 7/0101/1 už 14 400 Lt, tame trape 2 196,61 Lt PVM, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021 dėl apmokėjimo už komunikacijų statybos darbus už 650 000 Lt, tame tarpe 99 152,54 Lt PVM, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 dėl apmokėjimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 2007/11-1/02 už 102 662,87 Lt, tame tarpe 15 660,44 Lt PVM, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai UAB „((duomenys neskelbtini)“ suteiktų įvairių paslaugų bei atliktų įvairių darbų iš viso už 1 830 033,1 Lt, tame tarpe 279 154,59 Lt PVM, UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorei I. B. šiose PVM sąskaitose faktūrose pasirašius ir savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės parašais patvirtinus tikrovės neatitinkančius duomenis (nes ūkinės operacijos tikrovėje neįvyko), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotas PVM sąskaitas faktūras pateikė A. P., kuris taip pat šiose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė ir savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis (nes ūkinės operacijos tikrovėje neįvyko), A. P. žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras : 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkei A. A. bei nurodė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukti į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. A. A. nežinodama, kad direktoriaus (A. P.) pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (nes nurodytų paslaugų ir darbų UAB „((duomenys neskelbtini)“ tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko bei nepardavė) ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė PVM sąskaitų faktūrų: 2008-01-04 serija KP Nr. 0014, 2008-01-07 serija KP Nr. 0015, 2008-01-10 serija KP Nr. 0016, 2008-01-10 serija KP Nr. 0017, 2008-01-15 serija KP Nr. 0018, 2008-01-15 serija KP Nr. 0019, 2008-01-15 serija KP Nr. 0020, 2008-01-15 serija KP Nr. 0021, 2008-03-28 serija KPI Nr. 0022 duomenis į UAB „((duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukė į UAB „((duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio mėn. PVM deklaraciją, 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodant 263 494,15 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijęs paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 263 494,15 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2008 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodant 15 660,44 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijęs paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 15 660,44 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei šias deklaracijas elektroniniu būdu 2008-03-31, 2008-04-22 pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pažeidė PVM įstatymo 78 str. 1 d. reikalavimus, kad “Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ bei apgaule UAB „((duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 279 154,59 Lt PVM, dėl to didelės 279 154,59 Lt turtinės žalos patyrė valstybė, tokiu būdu A. P. privalėdamas sąžiningai, nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino į valstybės biudžetą PVM apskaičiavimą bei sumokėjimą, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei pažeidė viešąjį interesą, tai buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d.

BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo red.) baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje ( 2004-07-05 įstatymo red.) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas.