Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

išnagrinėjo pareiškėjos I. M. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-634/2015 civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai priteistos turtinės žalos atlyginimo įvykdymo išdėstymo dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu I. M. (buvusi pavardė B.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir už šias nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, I. M. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šiuo nuosprendžiu taip pat tenkintas civilinės ieškovės Kauno apskrities VMI civilinis ieškinys ir solidariai iš I. M. ir A. P. civilinės ieškovės naudai priteista 80 849,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo valstybės biudžetui. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta papildoma pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte – dirbti. 2019 m. balandžio 29 d. I. M. išregistruota iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus Probuojamųjų asmens duomenų registro.

2. Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 6 d. gautas I. M. prašymas, kuriuo prašo išdėstyti dalimis Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu civilinio ieškovo Kauno apskrities VMI naudai priteistos turtinės žalos atlyginimo įvykdymą, mokėjimus po 100,00 Eur vykdant reguliariai kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pradedant nuo 2025 m. kovo mėnesio iki visiško prievolės įvykdymo.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Motyvuojamoji dalis

5. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje pažymima, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir panašiai). Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

6. Iš Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio matyti, kad Kauno apskrities VMI civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir solidariai iš I. M. ir A. P. civilinės ieškovės naudai priteista 80 849,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo valstybės biudžetui. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 80 849 Eur dydžio valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo ir tą pačią dieną jį išsiuntė civilinei ieškovei – Kauno apskrities VMI. Iš teismams per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO prieinamų Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad šis vykdomasis raštas buvo perduotas antstoliui M. P. ir antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kas reiškia, jog priverstinio vykdymo procesas jau buvo prasidėjęs. 2021 m. birželio 17 d. byla užbaigta, persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2FB-4643-375/2021, I. M. bankroto byla užbaigta. Šiuo metu esamas neįvykdytos prievolės dydis VMI naudai sudaro 80 102,09 Eur. Šiai sumai sumokėti pareiškėja prašo išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 100 Eur iki visiško prievolės įvykdymo, nes dėl finansinės padėties jos sumokėti kitaip neturi galimybės.

7. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-91-634/2015, civiliniu ieškiniu priteistinos sumos išdėstymo prašymas nebuvo pateiktas ir toks klausimas nebuvo nagrinėjamas bei teismas dėl to nuosprendyje nepasisakė. Pareiškėja I. M. tokį prašymą pateikė tik praėjus beveik devyniems metams po Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2016 m. balandžio 27 d., o prašymas gautas 2025 m. vasario 6 d.), t. y. priteistos turtinės žalos išieškojimui priverstine tvarka teismui jau išdavus vykdomąjį raštą (vykdomasis raštas išduotas 2016 m. gegužės 5 d.). Nors nagrinėjamu atveju vykdomoji byla buvo užbaigta persiuntus vykdomąjį dokumentą fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau teismui nutarus užbaigti I. M. bankroto bylą ir nenurašius kreditorės VMI finansinio reikalavimo 80 784,00 Eur sumos, tolimesnis turtinės žalos išieškojimas bus vėl vykdomas priverstine tvarka.

8. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, pareiškėja I. M. neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudama su antstoliu ir kreditoriumi ji gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-626/2023).

9. Taip pat teismas įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus išdėstyti iš jos priteistos turtinės žalos atlyginimą, sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Pareiškėja tokį prašymą motyvuoja tik tuo, jog ji neturi galimybės iš karto sumokėti valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo, nes augina du nepilnamečius vaikus, jokio registruoto turto neturi, o jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 800 Eur. Kaip jau buvo minėta, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Šiuo atveju, civilinės ieškovės reikalavimai ir turtinė padėtis jai buvo gerai žinoma jau Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo momentu.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjos atžvilgiu CPK 284 straipsnio nuostatas, todėl I. M. prašymas dėl valstybės naudai priteistos turtinės žalos atlyginimo išdėstymo dalimis netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos I. M. prašymo dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo įvykdymo išdėstymo dalimis netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.