Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. gynėjo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

Dėl V. P. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas V. P. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgta ir neįvertintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamoji smurtavo artimoje aplinkoje prieš garbaus amžiaus motiną O. P., sugriebusi už abiejų rankų, jas suspaudė, motinos rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai į krūtinę, pastūmė motiną, dėl ko nukentėjusioji, neturėdama šalia lazdelės, nugriuvo ir į lovos atlošą susimušė galvą, tuo sukeldama motinai fizinį skausmą ir padarydama O. P. specialisto išvada konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, odos nubrozdijimais kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Tačiau tokia išvada padaryta per daug didelę reikšmę suteikiant abejonių keliantiems nukentėjusiosios parodymams, bet nevertinant kitų byloje esančių įrodymų ir bylos duomenų.Nuteistosios V. P. gynėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo V. P. išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).V. P. buvo kaltinama tuo, kad 2017 m. kovo 21 d., nuo 13.00 val. iki 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, O. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – motiną O. P., sugriebė motinai už abiejų rankų, stipriai suspaudė jas, O. P. rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai į krūtinę, pastūmė O. P., dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ir į lovos atlošą susitrenkė galvą, t. y. nukentėjusiajai O. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje.Apklausta teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. P. kaltės nepripažino ir nurodė, jog mamos nestūmė, o tik paėmė ją už rankų, nes ši griebė jai už akių. Parodė, kad buvo antradienis, kovo 21 d., apie 13 val., paskambinusi mama pasakė, kad jai reikia pas daktarą. Pas mamą atvažiavo 16.30 val., tačiau mama pareiškė, kad pas daktarus nevažiuos. Abi sėdėjo ir kalbėjo apie buvusią brolienę, V. P. prašė mamos, kad ši neprekiautų ,,pilstuku“, po to, išėjo į lauką. Kai sugrįžo durys buvo užkabintos. Mama atkabino duris ir kirto per veidą, nes yra ūmaus būdo, sakė, kad eis sudaužyti jos mašiną, pataikė lazda į koją. Kaltinamoji atėmė lazdą, tačiau mama pasiėmė kitą. Kadangi mama nustvėrė ją viena ranka – galėjo ją atstumti. Kai kita ranka griebė už akių, tuomet V. P. suėmė motiną už riešų, trumpai palaikė, klausė kas jai darosi. Mama nenugriuvo. Viskas vyko virtuvėje. Klausė mamos, kas jai yra, prašė, kad ją paleistų. Mama paleido ir tada ji atbula atsitraukė ir išėjo. Nurodė, kad negalėjo būti motinai įdrėskimas nuo paėmimo už rankų, trumpai palaikė už rankų, nuo to galėjo atsirasti tik kraujosruvos. Nežino konflikto priežasties, mama ją terorizavo. Kraujosruvos pas mamą būna visada, ji sakydavo, kad pajautus skausmą atsiranda kraujosruva. Brolis paskambinęs kaltinamosios sūnui pasakė, kad ji važiuotų atsiprašyti mamos. Brolis su mama į namus pasikvietė policiją ir parašė pareiškimą, brolis nusivežė mamą į savo darbą (dirba morge), specialistai padarė „abdukciją“. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme V. P. patikslino, jog mama jai griebė už striukės ,,šniūriukų“, stvėrė už veido, tai įvyko netikėtai, todėl paėmusi ją už rankų laikė, paklausė, kodėl taip elgiasi. Nurodė, jog pusę prieš tai jai užrašyto mamos turto, pagal ankstesnį susitarimą ji perrašė broliui, po perrašymo jos ir brolio santykiai nepakito, tik vėliau brolis pradėjo nuteikinėti prieš ją mamą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. P. kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad 2017 m. kovo 21 d. apie 13.00 val. jai paskambino mama O. P., kuri sakė, kad serga, prašė nuvežti pas gydytojus. Tą pačią dieną, apie 17.00 val., viena nuvažiavo į mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Motina parodė savo pilvą, kur buvo gumbas, tačiau pas gydytojus važiuoti atsisakė. Jos abi kalbėjo bendromis temomis. Pokalbio metu ji paklausė mamos ar galės paimti burokėlių. Motina nieko nesakė. Netrukus ji iš namo išėjo į kiemą. Po 10 min. ėjo į namą ir pamatė, kad kambario durys užkabintos iš vidaus. Nežino dėl kokių priežasčių mama užkabino kambario duris. Paklausė kas atsitiko, kodėl durys užkabintos, paklausė ar mama duos rūsio raktus. O. P. atkabino kambario duris ir be jokios priežasties kumščiu smogė jai į smakrą. Jokio sužalojimo nepadarė, tačiau pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais ir paėmusi lazdą smogė. V. P. suspėjo pagauti lazdą ir ją atėmė, padėjo virtuvėje. O. P. sakė, kad sudaužys jos automobilį. Ji bandė praeiti, bet tuo metu mama suėmė ją už striukės kapišono raištelių ir laikė, tempdama link savęs. Tuomet V. P. prašė paleisti ir rankomis suėmė mamai už abiejų rankų riešų, bandė atitraukti nuo savęs. Nemano, kad galėjo sužaloti ar sukelti fizinį skausmą. O. P. visą laiką ją vadina necenzūriniais žodžiais. Kai tik mama ją paleido, iš karto išėjo iš jos namų. Ji mamai nesmogė, jos nestūmė, nepurtė, mama nebuvo nugriuvusi. Mamai fizinio skausmo nesukėlė, jos nesužalojo. 2017 m. kovo 23 d. policijos pareigūnai ją sulaikė kaltindami smurtu mamos atžvilgiu. Jaučiasi nepagrįstai kaltinama, nes jokio nusikaltimo nepadarė, nežino kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota mama (1 t., b. l. 66-67).Apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji O. P. parodė, kad V. P. yra jos dukra. Niekas dukros tą sykį neprašė, kad atvažiuotų, ji pati atvažiavo, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir nuėjo į rūsį. Nukentėjusioji tada nuėjo į užpečkį. Dukra, atėjusi iš rūsio, vėl vadino motiną necenzūriniais žodžiais, baksnojo jai ranka, todėl ji kirto galais pirštų ir pataikė dukrai į barzdą. Parodė, kad dukra tada ją stūmė abiem rankom į krūtinę, nuo ko ji nukrito nugara ant sofos. Lazdelės rankose neturėjo. Nugara buvo ant minkštos dalies, o galva pataikė į medinį kraštą, susimušė galvą, nuo griuvimo ant sofos jautė skausmą. Kai ji atsistojo, dukra suėmė ją už rankų. Paaiškino, kad, kai dukrai kirto, ši ją suėmė už abiejų riešų, suspaudė ir tąsė, tampė per prievartą, suimtomis nukentėjusiosios rankomis kaltinamoji daužė jai į krūtinę, norėjo nukentėjusiąją ištįsti į lauką. Parodė, kad kaltinamoji nusitempė nukentėjusiąją į kitą kambarį, nepaleisdama riešų. Nukentėjusioji bijojo, kad į prūdą kaltinamoji ją nenustumtų. Ji pradėjo rėkti, tada dukra paleido ją ir išėjo. Ant rankų toje vietoje, kur buvo suimta, liko kraujosruvos, rankos buvo raudonos. Iki dabar ji neužsuka rankų, jas skauda nuo pečių, nes buvo ištampyta, ištąsyta. Konfliktas su dukra vyksta dėl žemių, turto. Pas gydytojus nesigydė. Žalos priteisti neprašo, sakė dukrai taikytis, atsiprašyti jos, bet ši nesitaiko. Patikino, kad telefonu ji pati nemoka žinučių rašyti.Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas J. P. parodė, kad yra nukentėjusiosios sūnus ir kaltinamosios V. P. brolis. Jis nurodė, kad po įvykio tą pačią dieną apie 15.00 val. jam paskambino mama, sakė, kad buvo V., ją išvadino necenzūriniais žodžiais, sakė, „jog kai motina išgaiš ji neateis, prie durų pastovės“, tąsė, daužė į krūtinę mamos rankomis, suėmusi už riešų pastūmė, galimai norėjo stimuliatorių išmušti. Atvykęs pamatė mamos rankas, jos buvo nuo riešo iki alkūnių pamėlynavusios. Mama sakė, kad jai skaudėjo kaklą dėl to, kad krito. Paskambinęs kaltinamosios sūnui pasakė, kad ši važiuotų atsiprašyti mamos. Kadangi sesuo neatsiprašė, kitą dieną nuvažiavo pas mamą. Nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Nusivežė mamą į Kauną pas ekspertą, kuris apžiūrėjo ir surašė aktą. Prieš tai kraujosruvų nebuvo, pasitaikydavo, kad kartais atsirasdavo piršto dydžio kraujosruvos kai mama susimušdavo, bet ne tokios kaip tuomet jis pamatė. Nežino dėl ko sesuo tą dieną atvažiavo pas mamą ir ar reikėjo tą dieną vežti ją pas gydytojus.J. P. apklausus apeliacinės instancijos teisme, jis nurodė, jog dirba Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje Kaune, kur ir buvo atlikta mamos apžiūra. Vežė mamą į šią įstaigą, kadangi taip jam patogiau – viską žino, kur eiti. Patikslino, jog paskambinusi mama pasakė, kad V. buvo atvažiavusi, tąsė už rankų, daužė į krūtinę, todėl jis parašė žinutę sesers sūnui dėl taikymosi. Su seserimi konfliktuoja dėl turto – ji pyksta, kad mama privertė perrašyti jam (J. P.) pusę žemės, kuri visa mamos buvo dovanota jai, dėl kasamo tvenkinio ir dėl jo skyrybų su žmona. Nurodė, jog tiek motinos, tiek sesers charakteriai ,,neauksiniai“, motina pati sakė, kad kirto dukrai ranka per barzdą ir lazdele per koją. 2017 m. kovo 23 d. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad O. P., gimusi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į policijos komisariatą, kad 2017 m. kovo 21 d., apie 13.00 val. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atvykusi dukra V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu gyvenamojo namo virtuvėje sugriebė nukentėjusiajai už abiejų rankų, suspaudė jas, stūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ir į lovos atlošą susitrenkė galvą, dėl ko iki šiol jaučia skausmą, svaigsta galva. Ant rankų atsirado kraujosruvos, prašo dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 5). 2017 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-8). 2017 m. kovo 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G785/2017(02) (b. l. 19-20) konstatuota, kad O. P. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai nugaros kairėje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Odos nubrozdinimai nugaros kairėje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje padaryti atsikišusiais bukabriausniais daiktais, galimai nagais apdraskant: poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose padarytos kietu buku daiktu – galimai ranka. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. kovo 21 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Jie griuvimui nebūdingi. Poodinių kraujosruvų dydžio ir kiekio išsivystymui įtakos galėjo turėti vartojami kraują skystinantys medikamentai (antikoaguliantai). Specialisto paaiškinimų protokole, surašytame 2017 m. gegužės 17 d. teismo medicinos ekspertės S. B., ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota, kad poodinės kraujosruvos savaime neatsirado, joms išsivystyti užtenka ir nedidelės jėgos mechaninio poveikio. Kad buvęs mechaninis poveikis patvirtina kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, esantys nubrozdinimai. Odos nubrozdinimams medikamentų vartojimas įtakos neturi. Nugaroje nubrozdijimai būdingi apdraskymui nagais, sužalojimų galvoje nekonstatuota (1 t., b. l. 22-23).Apklausiama apylinkės teisme teismo medicinos ekspertė S. B. parodė, kad kovo 23 d. 11 val. 45 min. nukentėjusioji O. P. buvo atvykusi apžiūrai su policijos užduotimi, ją palydėjo sūnus. Ji pati tiesiogiai fiziškai apžiūrėjo nukentėjusiąją, kuriai buvo konstatuoti akte nurodyti sužalojimai. Apdraskymai nukentėjusiosios rankose konstatuoti tose vietose, kuriose buvo poodinės kraujosruvos. Poodinių kraujosruvų kiekis buvo didesnis negu nubrozdinimų. Nustatė trauminių poveikių skaičių pagal lokalizacijas, nugaroje buvo 3 nubrozdinimai. Nugaros nubrozdinimai galėjo būti ir dėl vieno trauminio poveikio, tačiau negalima atmesti versijos, kad sužalojimus nugaroje galėjo pasidaryti pati nukentėjusioji, besikasydama neaštriu peiliu. Sužalojimų laikas atitinka ir sutampa užduotyje nurodytam laikui. Nukentėjusiosios galvoje sužalojimų nebuvo. Kiekvienas mechaninis poveikis sukelia skausmą. Poodinių kraujosruvų vietoje esantiems odos nubrozdinimas būdinga, kad jie padaryti nagais ir plaštaka tuo pačiu metu suspaudžiant. Vartojant antikoaguliantus – kraują skystinančius medikamentus – galimos savaiminės kraujosruvos, tačiau nuo antikoaguliantų vartojimo nubrozdinimas neatsiranda. Jaunam žmogui tokie veiksmai gal ir nesukeltų vizualių kraujosruvų, o senam žmogui, vartojančiam kraują skystinančius preparatus, netgi nedidelė trauma iššaukia pakraujavimą. Prie apeliacinio skundo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog V. P. pateiktame mobiliojo ryšio telefone yra 2016-12-06 gauta žinutė iš abonento įvesto telefone ,,M. T. 2“, kurioje, kreipiantis vardu V. priekaištaujama kad įskundė policijai, kad prišnekėjo apie vaistus, kuriuos geria, kad vaidina ministrę, grasinama, jog, jeigu dar juos pašauks, pasakys apie ją visą teisybę, jei ,,dasileis“ iki teismų, pasakys, kaip liepė duoti 1000 litų dėl grupės, prašo nustoti gąsdinti, sako, jog užsitrauks sau bėda, jei nenori susitaikyti, tai nieko neloš. Kitoje žinutėje, gautoje iš siuntėjo įvesto vardu ,,M. T.“ linkima V. sulaukti to nuo savo vaikų, ko sulaukė iš jos, piktinamasi, kad įskundė policijai, kad atėmė duonos kąsnį, prakeikiama. 2017 m. kovo 22 d. žinutė, siųsta gavėjui, įvestam vardu ,,brolis“, kurioje rašoma, kad jis kursto mamytę prieš ją, kad mamytei reikia pagalbos, o ne abdukcijos ir pareiškimų, kad rodė, koks guzas ant pilvo, kojos kaip kaladės, piktinamasi, kad jis vežioja pas daktarus, o mama negydoma, vakar lėkė mašiną daužyt, griebė už akių, tai turėjo už rankų laikyt (2 t., 13 b. l.). Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas konstatuoja, jog V. P. nepagrįstai inkriminuojama tai, kad ji tyčia smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo motiną O. P., kuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes byloje esančių įrodymų nepakanka V. P. kaltei pagrįsti. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). Viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu V. P. neigė savo kaltę nurodydama, kad mamai atsisakius važiuoti pas medikus, V. P. nenorėdama pyktis išėjo į lauką, o sugrįžusi rado užkabintas duris. Mama atkabino duris ir kirto jai per veidą, sakė, kad eis sudaužyti mašiną, pataikė lazda į koją. V. P. atėmė lazdą, tačiau mama pasiėmė kitą, o kita ranka griebė už akių. Tuomet V. P. suėmė motiną už riešų, trumpai palaikė, klausė kas jai darosi. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. iš esmės analogiškai nurodė įvykio aplinkybes, jog O. P. atkabino kambario duris ir be jokios priežasties smogė į smakrą, vadino necenzūriniais žodžiais ir paėmusi lazdą smogė, sakė, kad sudaužys automobilį. Bandant praeiti, mama suėmė ją už striukės kapišono raištelių, laikė, tempdama link savęs. V. P. prašė paleisti ir rankomis suėmė mamai už abiejų rankų riešų, bandė atitraukti nuo savęs, bet jai nesmogė, nestūmė, nepurtė, mama nebuvo nugriuvusi. Siekiant pašalinti galimus neatitikimus V. P. parodymuose, ji buvo apklausta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kur ji taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad mama jai stvėrė už veido, striukės ,,šniūriukų“ todėl apeliantė ją paėmė už rankų, klausdama, kodėl taip elgiasi. Pati nukentėjusioji O. P. irgi pripažino, kad konflikto metu ji kirto pirštų galais ir pataikė dukrai į barzdą. Tai, kad O. P. trenkė V. P., nurodė ir liudytojas J. P., teigdamas, jog motina jam sakė, kad kirto dukrai – kirto ranka per barzdą ir lazdele per koją, o taip pasielgė dėl V. P. jai pasakytų žodžių, apie tai, kad užpakalio nevalys ir prie karsto neprieis. Šie nukentėjusiosios O. P. ir liudytojo J. P. parodymai patvirtina, kad pati nukentėjusioji elgėsi agresyviai. Todėl siekdama sutramdyti savo motiną, V. P. rankomis suėmė nukentėjusiosios riešus ir suspaudusi laikė, kad motina nusiramintų. Būtent dėl tokių V. P. veiksmų laikant O. P. rankas ir atsirado specialisto išvadoje Nr. G785/2017(02) konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Pažymėtina ir tai, kad teismo medicinos ekspertė S. B. teisme paaiškino, kad vartojant antikoaguliantus, senam žmogui netgi nedidelė trauma iššaukia pakraujavimą. Šie ekspertės parodymai leidžia daryti išvadą, kad V. P. net ir nestipriai suspaudus rankomis O. P. rankas ir jas laikant, nukentėjusiajai galėjo susidaryti kraujosruvos ant rankų. Dėl tos pačios priežasties galėjo susidaryti ir įdrėskimai.Be to, akivaizdu, kad tarp V. P., jos motinos ir brolio yra susiklostę konfliktiški santykiai, ką patvirtino ne tik V. P. ir jos motina, bet ir apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytojas J. P.. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji O. P. nurodė, kad V. P. ją stūmė, dėl ko ji krito ant sofos ir susitrenkė galvą į medinį sofos kraštą. Tačiau iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G785/2017(02) matyti, kad jokių sužalojimų O. P. galvoje nekonstatuota. Tą teisme patvirtinto ir ekspertė S. B.. Tačiau vertinant nukentėjusiosios parodymus bei atsižvelgiant į ekspertės S. B. parodymus apie kraujosruvų atsiradimą dėl nedidelių traumų – nukentėjusiosios nurodytu būdu jos galvai kontaktuojant su kietu paviršiumi, didesni ar mažesni sužalojimai turėjo atsirasi. Keliančiomis abejones vertinamos ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad V. P. suimtomis jos rankomis daužė pastarajai į krūtinę, nes krūtinėje jokie sužalojimai nukentėjusiajai nekonstatuoti. Tuo tarpu vertinant nukentėjusiajai nustatytą nubrozdinimą nugaros kairėje (nors kaltinime jis ir neinkriminuotas), pažymėtina, kad pati nukentėjusioji O. P. apylinkės teisme nurodė, jog jai niežti nugarą, todėl pasikaso neaštriu peiliu, o ekspertė S. B. neatmetė galimybės, jog šiuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati. Šie nukentėjusiosios O. P. ir ekspertės S. B. parodymai leidžia daryti išvadą, kad nugaroje esantys nubrozdinimai atsirado pačiai nukentėjusiajai kasantis nugarą peiliu, o ne nustūmus ją ant lovos. Paminėtos aplinkybės dėl nukentėjusiosios sužalojimo, įvertinus jų prieštaringumą, verčia abejoti O. P. parodymų teisingumu. Tuo tarpu byloje esantis 2017 m. spalio 10 d. antstolės D. K. faktinių aplinkybių protokolas, kuriame buvo užfiksuoti duomenys apie V. P. mobiliajame telefone gautas trumpąsias žinutes (2 t., b. l. 13), nagrinėjamu atveju nepatvirtina nei V. P. kaltės ar nekaltumo, nei O. P. parodymų teisingumo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad toks V. P. elgesys, kuomet ji paėmė ir laikė nukentėjusiosios rankas kol ši nusiramins, turi būti vertinamas kaip bandymas apsiginti nuo netinkamai besielgiančios motinos, o ne bandymas tyčia sukelti savo motinai fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti jos sveikatą, o valinė kaltininko veiksmų išraiška, t. y. tyčia, yra būtina norint asmens veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamus pagal BK 140 straipsnį. Todėl šiuo atveju konstatuojama, kad byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad V. P. padarė jai skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Aukščiau paminėtų aplinkybių aplinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kuria remdamasis dėl V. P. nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį panaikinti kaip neteisėtą ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. P. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, kuriuo V. P. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį:

V. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.