Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė U. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo M. G. 10 000 Eur avansą, 10 000 Eur netesybas, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad U. M. (Pirkėja) ir atsakovas M. G. (Pardavėjas) 2023 m. lapkričio 25 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria atsakovas M. G. įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo šiuos žemės sklypus nupirkti. Pagal Sutarties 2.1 punktą, šalių susitarimu, pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 23 d. Prieš sudarant pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, šalys turėjo suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį, nei galutinis sutarties sudarymo terminas. Sudarius Sutartį ir susisiekus telefonu 2024 m. vasario 7 d., atsakovas nurodė, kad pagrindinę Turto – pirkimo pardavimo sutartį sudarys, kai jam bus sumokėta kompensacija už žemės sklypuose įrengtas AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ komunikacijas. Vėliau, 2024 m. vasario 21 d. susiekus telefonu su atsakovu, atsakovas nurodė, kad turi asmeninių problemų ir dėl pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo laiko galės suderinti vėliau. Pasibaigus Sutarties terminui, atsakovas 2024 m. kovo 1 d. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad Turto nebeparduos, nes jo sutuoktinė nebenori parduoti. Vadovaujantis Sutarties 5.1 punktu, pasirašydama minėtą sutartį (2023 m. lapkričio 25 d.), dalyvaujant nekilnojamojo turto brokeriui A. B. ir ieškovės sutuoktiniui A. M., atsakovui buvo perduotas 10 000 Eur avansas. Sutarties 6.2 punkte numatyta, tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino (2024 m. vasario 23 d.) nebus pasirašyta dėl Pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą ar vengimą sudaryti sutartį), tai Pardavėjas per 10 dienų nuo Sutarties 2.1 punkte termino pabaigos privalės grąžinti Pirkėjui pastarojo sumokėtą 5.1 punkte numatytą sumą (10 000 Eur avansą) ir sumokėti 5.1 punkte nurodyto dydžio baudą (10 000 Eur). 2024 m. kovo 5 d. susitikus su atsakovu, dalyvaujant nekilnojamojo turto brokeriui A. B., ieškovės buvo pareikalauta pasirašyti, jog ji neturi jokių pretenzijų, tačiau nesutikus pasirašyti nurodyto turinio raštą, atsakovas atsisakė grąžinti sumokėtą 10 000 Eur avansą ir sutarties 5.1 punkte nurodyto dydžio baudą (10 000 Eur). 2024 m. kovo 6 d. parašius SMS žinutę atsakovui, atsakovas nurodė, kad sklypas neparduodamas, sutartis nepratęsiama.

13. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 10 000 Eur netesybas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje dėl atmesto reikalavimo priteisti netesybas. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams.

13.2. Tiek ieškinio pateikimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė ir trečiais asmuo (ieškovės sutuoktinis) nurodė, kad ieškovės sutuoktiniui susisiekus telefonu 2024 m. vasario 7 d. (kalbėta 9 min.) atsakovas nurodė, kad pagrindinę Turto – pirkimo pardavimo sutartį sudarys, kai jam bus sumokėta kompensacija už žemės sklypuose įrengtas AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ komunikacijas, todėl ieškovė ir jos sutuoktinis laukė, kol atsakovas gaus kompensacija. Vėliau, t.y. praėjus dviem savaitėms, baigiantis Sutartyje numatytam terminui, ieškovės sutuoktinis, 2024 m. vasario 21 d. (kalbėta 2 min.) susiekė telefonu su atsakovu, atsakovas nurodė, kad turi asmeninių problemų (mirė atsakovo mama) ir dėl pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo laiko galės suderinti vėliau. Kaip ir nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, atsakovui teigiant, kad mirė jo mama, sutiko palaukti dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Praėjus 10 dienų po to, kai atsakovas teigė negalintis sudaryti pagrindinės sutarties dėl asmeninės nelaimės, atsakovas 2024 m. kovo 1 d. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad Turto nebeparduos, nes jo sutuoktinė nebenori parduoti. Analogiškai atsakovas pakartojo ir 2024 m. kovo 6 d. žinutėje.

13.3. Tiek nepasibaigus Sutarties terminui, tiek ir pasibaigus Sutarties terminui, ieškovė ir jos sutuoktinis siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamame sprendime pripažįsta, kad ieškovės ir jos sutuoktinio ketinimai sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį buvo rimti ir ji siekė laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus patvirtina į bylą pateikti kiti rašytiniai įrodymai, t. y. ieškovės sutuoktinis pasirašė sutartį, ketindamas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypu už 220 000 Eur sumą, po sutarties pasirašymo rekomendavo savo draugams pirkti kitus žemės sklypus iš atsakovo, esančius šalia ieškovės perkamo žemės sklypo. Tuo tarpu atsakovas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki pranešimo, kad žemės sklypo neperparduos, nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas, reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir formaliai pasinaudojo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimu.

13.4. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, jei preliminariosios sutarties šalis nededa protingų pastangų pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti ir dėl šios priežasties nustatytu terminu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta, yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą šalies elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir netinkamą preliminariosios sutarties vykdymą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023). Taigi, pirmosios instancijos netinkamai taikė materialines teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, konstatuodamas, jog atsakovas turėjo teisę, o ne pareigą, numatytą 2023 m. lapkričio 25 d. preliminariojoje sutartyje, po 2024 m vasario 23 d. sudaryti su ieškove pagrindinę sutartį.

13.5. Po sutarties sudarymo atsakovas nurodė įvairias priežastis, kad nesudaryti pagrindinės sutarties, o pasibaigus sutarties terminui, pasinaudodamas termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimu, nurodė, kad pagrindinė nebus sudaryta ir terminas nebus pratęstas. Tokie atsakovo veiksmai pagal teismų praktiką laikyti nesąžiningais šalies veiksmais. Ieškovės valia dėl pagrindinės sutarties sudarymo nekito pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, kad priežasčių, kliudžiusių sudaryti pagrindinę sutartį, pašalinimo galimybės nuo ieškovės nepriklausė, o priežastys, nulėmusios atsakovo pozicijos pasikeitimą, kaip jis nurodė, jog žmona nusprendė žemės sklypo neparduoti. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad kiti žemės sklypai, esantys šalia ieškovei numatyto parduoti žemės sklypo, parduodami, tačiau ieškovei Sutartyje numatytas parduoti žemės sklypas nėra parduodamas.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, kad išimtinai tik atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas. Priešingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas Preliminaria?ja? sutarti?, taip pat ture?jo rimtu? ketinimu? parduoti z?eme?s sklypus ir tai pagrindz?ia kitos byloje nustatytos aplinkybe?s, t. y. ies?kove? ir trec?iasis asmuo teismo pose?dz?io metu patvirtino fakta?, jog atsakovas pardavine?jo ir buvo pardave?s kitus mine?toje I?lankos gatve?je esanc?ius z?eme?s sklypus ju? draugams, paz?i?stamiems. atsakovas paais?kino, kad per puse?s metu? laikotarpi? I?lankos gatve?je pardave? daugiau nei 6 sklypus.

14.3. Teismas padarė nenuginčijamą išvadą, kad byloje ne?ra pagri?stu? i?rodymu?, kurie teismui leistu? tinkamai i?vertinti (ne)tinkama? atsakovo sutartiniu? i?sipareigojimu? (ne)vykdyma?, le?musi? pagrindine?s sutarties nesudaryma? ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės, o atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo.

3. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 10 000 EUR avansas bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šiuos ieškovės reikalavimus atmesti. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą (išskyrus bylinėjimosi išlaidų klausimą); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė 10 000 Eur sumokėjimo grynaisiais pinigais faktą. Kaip sprendime pažymėjo ir pats pirmosios instancijos teismas, Preliminarioje sutartyje nėra nurodytas terminas, per kurį turi būti įvykdytas įsipareigojimas sumokėti 10 000 EUR avansą. CK 6.165 str., reglamentuojančiame preliminariąsias sutartis, nėra nurodytas nei maksimalus ar minimalus terminas, per kurį turi būti sumokėtas avansas, nei apskritai numatyta, kad pagal preliminarią sutartį visais atvejais turi būti mokamas avansas. Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad preliminarios sutarties tikslo neatitiktų nuostata, leidžianti avansą sumokėti bet kuriuo preliminarios sutarties galiojimo metu, yra nepagrįsta. Teismas cituoja CK nuostatas, teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo, tačiau tai, kaip turi būti aiškinamos sutartys ar suprantamos sutarčių nuostatos, niekaip neįrodo ir nepatvirtina, kad viena ar kita sutarties šalis įvykdė tam tikrą sutartimi prisiimtą įsipareigojimą.

15.2. Apklausiamas teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog žodžiu buvo sutarta, kad avansas bus sumokėtas per 3-4 mėnesius nuo Preliminarios sutarties pasirašymo dienos. Taigi, kadangi Preliminarioje sutartyje nebuvo įvardintas terminas, per kurį turi būti sumokėtas avansas, o brokeris žodžiu paaiškino, kad avansas bus sumokėtas per 3-4 mėnesius, t.y. iki pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovas šių pinigų ir laukė, o nesumokėjus avanso ir iki Preliminarioje sutartyje numatyto termino nesudarius pagrindinės sutarties, informavo ieškovę (jos sutuoktinį – trečiąjį asmenį), kad sklypas neparduodamas.

15.3. Teismas visiškai nepagrįstai, vien remdamasis trečiojo asmens SMS žinute, atsakovui „negavau atsakymo dėl avanso grąžinimo“, „turite grąžinti man priklausantį avansą“ padarė išvadą, kad avansas buvo sumokėtas, nors pats atsakovas, atsakydamas į žinutes, niekada nepatvirtino, kad avansinį mokėjimą gavo. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, atsakydamas į trečiojo asmens (ieškovės sutuoktinio) žinutes, niekada nenurodė, kad sklypas neparduodamas dėl to, kad nebuvo sumokėtas avansas. Kaip teismo posėdžio metu buvo paaiškinta atsakovas manė, kad avansas turi būti sumokėtas iki pagrindinės sutarties pasirašymo, todėl jo sumokėjimo ir laukė, o pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta ne todėl, kad nebuvo sumokėtas avansas, o todėl, kad iki nustatyto termino, nesant nei vienos iš šalių kaltės, pagrindinė sutartis tiesiog nebuvo pasirašyta. Todėl, kai 2024 m. kovo 5 d., t.y. jau suėjus Preliminarioje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties pasirašymo terminui, trečiasis asmuo parašė atsakovui žinutę „negavau atsakymo dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, ar bus pratęsiama sutartis, ar sklypo nebeparduosit?“, atsakovas ir atsakė į užduotą klausimą, kad „sklypas neparduodamas, sutartis nepratęsiama“. Vadovaujantis tokia pat pirmosios instancijos teismo logika, kad atsakovas, atsakydamas į trečiojo asmens žinutes, nieko nepasisakė ir apie baudos sumokėjimą, turėtų reikšti, kad atsakovas neginčijo ir baudos sumokėjimo, tačiau dėl baudos sumokėjimo teismas sprendė, kad toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir ieškinį toje dalyje atmetė.

15.4. Padarydamas išvadą, jog ieškovė sumokėjo 10 000 EUR avansą atsakovui, teismas remiasi ir byloje apklausto ieškovės šeimos draugo A. R. parodymais. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad šis asmuo nedalyvavo ginčo šalims pasirašant Preliminarią sutartį. Taigi tai, kad jis papasakojo, kaip jis pasirašė sutartį su atsakovu, kad teismo posėdžio metu perskaitė savo su atsakovu pasirašytos preliminarios sutarties 5.2.1. p., kuris yra identiškas šio ginčo šalių pasirašytos Preliminarios sutarties 5.2.1 p., tai, kad jis sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovui avansu, nereiškia ir jokiu būdu nepatvirtina bei negali patvirtinti, kad Preliminarios sutarties pasirašymo metu pinigus atsakovui taip pat sumokėjo ir ieškovė, t.y. tai, kad kitas asmuo įvykdė kita sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, niekaip negali patvirtinti ir įrodyti, kad lygiai taip pat įsipareigojimą pagal kitą sutartį įvykdė ir ieškovė.

15.5. Teismo išvada, kad ieškovė ir jos sutuoktinis yra verslininkai, todėl 10 000 Eur sumą galėjo turėti sandorio sudarymo metu yra visiškai niekuo nepagrįsta, netgi priešingai – tai parodo, kad jie išmano (ar turėtų išmanyti) sutarčių sudarymą, apskaitos tvarkymą, teisės aktų reikalavimus, todėl nesuprantama, kaip jie visiškai nepažįstamam žmogui galėjo sumokėti net ir verslininkams didelę 10 000 EUR sumą grynais pinigais neprašydami jokio patvirtinimo, kad pinigų gavėjas (šiuo atveju atsakovas) pinigus gavo. Iš Preliminarios sutarties 5.1 p. aiškiai matyti, kad nei minėtas punktas, nei koks kitas sutarties punktas nepatvirtina ir neįrodo pinigų sumokėjimo fakto, nors ieškovė ir trečiasis asmuo teigė, kad suprato, jog pats Preliminarios sutarties pasirašymas patvirtina grynųjų pinigų perdavimo – priėmimo faktą.

15.6. CK 1.73 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, toks sandoris privalo būti sudaromas rašytine forma, tad avansas yra taip pat sandoris, todėl jis turi būti rašytinis. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Šio straipsnio 6 dalis numatyta, kad teismas šios nuostatos gali netaikyti, jeigu yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų. Taigi šioje byloje liudytojų parodymais teismas negali remtis, nors teismas remiasi A. R. paaiškinimais, kuris, kaip jau aukščiau šiame apeliaciniame skunde minėta, nedalyvavo Preliminarios sutarties pasirašyme ir nematė pinigų (ne)perdavimo fakto. Taigi šiuo atveju vienintelis įrodymas byloje yra atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas SMS žinutėmis, kuris niekaip nepatvirtina, kad atsakovas gavo, o tretysis asmuo ar ieškovė sumokėjo pinigus. Taigi, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio šį ieškovės ieškinio reikalavimą.

15.7. Atsakovui nesuprantami teismo argumentai dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio įtvirtintų nuostatų , nes ieškovė, esant tokiam įstatyminiam draudimui, su atsakovu galėjo atsiskaityti bankiniu pavedimu. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad pagal Preliminariosios sutarties 5.1. nuostatas, ieškovė (pirkėja) pasirašydama Preliminariąją sutartį kartu turėjo vietoje sumokėti pardavėjui (atsakovui) M. G. 10 000 Eur sumą (avansą). Ieškovė po sutarties pasirašymo galėjo padaryti bankinį pavedimą atsakovui, o jei tokios pinigų sumos neturėjo banko sąskaitoje, grynais pinigais turimą sumą galėjo įsinešti į banko sąskaitą ir tokiu būdu, laikydamasi minėto įstatymo reikalavimų, atlikti bankinį pavedimą atsakovui. Net ir tuo atveju, jei pagal Preliminarią sutartį tikrai būtų numatyta, kad toks mokėjimas turi būti atliekamas Preliminarios sutarties pasirašymo metu, nebuvo jokių kliūčių ieškovei pinigus sumokėti, o atsakovui juos gauti, ypač atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys naudojasi to paties banko (AB „Swedbank“) banko sąskaita, kuomet pervestus pinigus jų gavėjas gauna iškart.