- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1S-213-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04082-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- K. Š.
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu K. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 2 d., kai Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-365/2019 buvo atmesti nuteistųjų P. S. ir K. Š. apeliaciniai skundai.
3. 2020 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo K. Š. prašymas sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, įsigaliojusias nuo 2020 m. liepos 1 d., švelninančias jo teisinę padėtį.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi nuteistojo K. Š. prašymas dėl bausmės sušvelninimo atmestas. Teismas svarstė klausimą dėl naujai įsigaliojusios BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo ir pažymėjo, kad K. Š. nuteistas už nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 5 metų, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, kas buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas taip pat pažymėjo, kad K. Š. baustas administracine tvarka, anksčiau teistas devynis kartus, teistumai išnykę, tačiau nemažai ankstesnių teistumų yra susiję su tos pačios rūšies nusikalstamų veikų (nuosavybei) padarymu. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus dalį K. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Skundu nuteistasis K. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą: sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, įsigaliojusias nuo 2020 m. liepos 1 d., iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą.
6. Skunde pažymi, jog jis buvo nuteistas (nesant pakankamai įrodymų) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 5 metų, todėl svarstytinas klausimas dėl naujai įsigaliojusios BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo.
7. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo teistumo, kadangi teismas nenurodė, kad pareiškėjas paskutinį kartą buvo teistas prieš 15 metų. Be to, pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, pasireiškianti didelės vertės svetimo turto – 64 000 zlotų pagrobimu, buvo nustatyta tik pagal nukentėjusiojo P. G. parodymus, kitų objektyvių įrodymų apie pinigų sumą byloje nebuvo.
8. Pareiškėjo teigimu, bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o būdamas laisvėje nuteistasis turės galimybę įsidarbinti ir atliginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo K. Š. skundu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo.
11. Prašydamas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistasis, ne tik prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą bei švelninti bausmę, tačiau taip pat skunde kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. nurodo, jog buvo nuteistas nesant pakankamai įrodymų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nurodytas teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims, be to, turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjantis teismas neturi teisės kvestionuoti jo pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, t. y. konstatavo, jog nuteistasis pagrįstai buvo pripažintas kaltu. Tad plačiau nuteistojo argumentai, susiję su nuosprendžio pagrįstumu ir jo kaltės klausimu, neanalizuojami ir nevertinami.
12. BK 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis.
13. Nuteistojo K. Š. skunde teigiama, kad jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 14 straipsniu, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitusiu BK 75 straipsnyje numatytu bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisiniu reguliavimu. Vis dėlto, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinio reguliavimo pakeitimas bausmės vykdymo metu negali turėti įtakos K. Š. teisinei padėčiai ? bausmės švelninimui, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-223-654/2020).
14. Pabrėžtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo jurisprudencija nagrinėjamas baudžiamojo įstatymo pakeitimas (past. – BK 75 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263) galėtų būti taikomas, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 2019 m. birželio 27 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d., tik tuo atveju, jeigu yra nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog priešingai nei nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartyje bei pareiškėjo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti naujai įsigaliojusių BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų (visų teismų instancijų procesai K. Š. baudžiamojoje byloje yra pasibaigę). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui atmetus K. Š. prašymą jo teisinė padėtis nepakito, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties vien tik dėl formalaus netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo konstatavimo.
16. Kita vertus, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. Š. skundo nėra pagrindo tenkinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.