Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-180-365/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-02
Bylos Nr.: 1A-180-365/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04082-2015-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas
Nuteistasis: P. S., K. Š.
Nukentėjusysis: P. G.
Kaltinamasis: P. S., K. Š.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-365/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04082-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.6, 2.4.6.4.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorams Pauliui Paukščiui, Romualdui Latveliui, nuteistajam P. S. (P. S.), jo gynėjai advokatei J. A., nuteistajam K. Š. (K. Š.), jo gynėjui advokatui I. Š., vertėjoms Ingridai Petrulienei, Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. S. (P. S.) ir K. Š. (K. Š.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. S. (P. S.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi P. S. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-17 15.10 val. iki 2016-02-19 15.05 val. (dvi paros). P. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę nurodyta panaikinti.

K. Š. (K. Š.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi K. Š. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-17 16.00 val. iki 2016-02-19 13.05 val. (dvi paros). K. Š. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę nurodyta panaikinti. K. Š. kardomoji priemonė dokumentų paėmimas, skirtas 2016-02-19 nutarimu, palikta iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę nurodyta panaikinti ir K. Š. asmens dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – nurodyta grąžinti K. Š..

Nukentėjusiojo P. G. civilinis ieškinys tenkintas, priteista solidariai iš kaltinamųjų P. S. ir K. Š. 15 553 (penkiolika tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt trys) eurai nukentėjusiojo P. G. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. P. S. ir K. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015-07-21, apie 11.28 val., atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančios autodetalių pardavimu, patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir K. Š. apžiūrėjus, kad šiose patalpose žmonių nėra bei rankos gestu pakvietus P. S. įeiti į vidų, po ko K. Š. likus stovėti prie įėjimo į neužrakintą darbo kabinetą durų stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, P. S. įėjo į neužrakintą darbo kabinetą, nusuko vaizdo stebėjimo kamerą į šoną ir iš neužrakinto darbo stalo stalčiaus paėmė 64000 Lenkijos zlotų grynųjų pinigų, priklausančių P. G., P. S. kartu su K. Š. pasišalino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą didelės vertės nukentėjusiajam P. G. priklausantį turtą – 64000 Lenkijos zlotų (t. y. 15553 eurus), tuo padarydami nukentėjusiajam P. G. 15553 eurų turtinę žalą.

P. S. ir K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą įrodymų visumą, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad kaltinamieji P. S. ir K. Š. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Teismas vertino, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Teismas kaltinamųjų P. S. ir K. Š. kaltės neigimą ir nurodytas aplinkybes, jog jie vagystės neįvykdė, vertino kaip jų pasirinktą gynybos poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovavo. Žemesnės instancijos teismas darė išvadą, kad abiejų kaltinamųjų kaltę patvirtina: liudytojos D. M.-Ž. parodymai, liudytojo vyresniojo tyrėjo K. K., atlikusio šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus, parodymai, liudytojų S. J., A. K. (buvusios P.) bei J. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų) parodymai, vaizdo įrašas; specialistų išvados bei jų teikusių specialistų apklausos, kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas vadovavosi ir kaip teisingus vertino nukentėjusiojo P. G. parodymus, kuris patvirtino jam priklausančių pinigų vagystės faktą, vietą ir pinigų sumą. Taip pat apylinkės teismas vadovavosi L. S. (P. S. sesers) 2016-02-19 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokole užfiksuotais duomenimis ir laikė juos teisingais, nes, teismo vertinimu, jie neprieštarauja ir papildo kitus įrodymus, patvirtinančius, kad vagystėje dalyvavo ir P. S., o duotus L. S. parodymus teisme, žemesnės instancijos teismas vertino kaip siekį padėti išvengti atsakomybės P. S.. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo apklaustų liudytojų N. Š. (kaltinamojo K. Š. sesers) bei liudytojos V. P. (N. Š. draugės) parodymais, kad 2015-07-21 K. Š. buvo pas seserį N. Š., darant išvadą, jog tokios liudytojų nurodytos aplinkybės paneigtos byloje surinktų įrodymų visuma ir patvirtinančia, kad K. Š. dalyvavo vagystėje 2015-07-21. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, darė išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamiesiems P. S. ir K. Š. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėdamas civilinį ieškinį teismas, nustatęs, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ištirtais įrodymais, žala P. G. yra padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, darė išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padaryta žala priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. S. alternatyviai prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį; 2) teismui priėjus nuomonės, kad šioje byloje vis dėl to yra įrodytą kaltė, prašo spręsti klausymą dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 178 str. 3 d. į 178 str. 2 d., o civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civiline tvarka. Mano, jog teismas priėmė nepagristą nuosprendį, nes neįvertino visos baudžiamosios bylos medžiagos kartu su informaciją gauta teisme. Mano, jog teismas turėjo išankstinį nusistatymą kaltinamųjų atžvilgiu dėl kaltės, nes visus akivaizdžius apklaustų asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymų nesutapimus vertino ne kritiškai, bet kiekvieną nesutapimą ar tai parodymų detalių keitimą (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymuose pateisindavo savo nuožiūrą nurodant priežastį. Be to, pažymi, kad dalyje teismas nuimdavo klausymus nukentėjusiajam P. G., susijusius su pavogtų pinigų egzistavimo įvykio dieną realumo, nurodytos sumos pagrįstumo. Apeliantas P. S. nurodydamas, jog nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teikia argumentus:

3.1. Dėl nukentėjusiojo P. G. ir liudytojų – ofiso darbuotojų parodymų patikimumo. Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai kaip teisingus vertino nukentėjusiojo P. G. parodymus, kuris neva patvirtino jam priklausančių pinigų vagystės faktą, vietą ir pinigų sumą, bei apklaustų teisme šios įmonės darbuotojų parodymus. Nurodo, kad šių asmenų parodymai yra nenuoseklūs, o informatyvumas kelia abejonių. Pažymi, kad:

- nukentėjusiojo P. G. parodymai apie pinigų dingimo laiką yra nenuoseklūs: protokole-pareiškime jis nurodė, kad nuo 11.28 iki 11.32 iš stalčiaus pavogti pinigai, 64 000 Lenkijos zlotų (15 553 eurų); 2015-07-22 pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad P. G. grįžęs po pietų apie 11.40 val. pasigedo minėtos sumos; jis papildomos apklausos protokole nurodo, kad po pietų išvyko su reikalais, o grįžus apie 18.00 val. į ofisą aptiko, kad dingo pinigai; teisme P. G. paaiškino, kad pinigų dingimą aptiko po pietų, kito posėdžio metu vakare, nekonkretizuojant valandos. Pasak apelianto, liudytojai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie buvo apklausti tik teisme ir paprašius gynybai, apie vagystės laiką taip pat nurodė sužinoję skirtingu laiku, nors visi asmenys buvo savo darbo vietoje ir niekas, apart paties P. G. nebuvo išvykęs. Mano, jog aptikus pinigų dingimo faktą, direktorius turėjo tuoj pat sukviesti visus darbuotojus ir paklausti ar kažkas nepaėmė pinigų, ar nematė ko nors įtartino. Pabrėžia, kad apie pinigų buvimą ofise, jų saugojimo vietą, skaičių bei dingimą visi žinojo tik iš P. G. žodžių, kas visiškai yra nesuprantama, kodėl jeigu apie vagystę tapo žinoma ar tai 13.00 val. (kaip nurodė A. P. (K.)), ar tai 14.00-15.00 val. (S. J. parodymai) ar tai 17.00-18.00 val. (J. S. pardymai), kodėl apie vagystę policijai buvo tik pranešta 19.28 val.;

- apeliantas, cituodamas liudytojų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų) parodymus apie pinigų egzistavimą stalčiuje, pažymi, kad nei vienas asmuo nėra matęs jokių dedamų į stalčių pinigų, nei vienas nematė kokios valiutos ir kiek turėjo pinigų P. G.. Visos žinios yra vėl tik iš P. G. žodžių, todėl nesutinka su teismo išvadomis, jog: „Netikėti iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo.“. Pažymi, jog tokia išvada prieštarauja ir paties P. G. duotam paaiškinimui, kuomet jis 2018-07-28 nurodė: „Aš pateiksiu papildomą sąrašą darbuotojų, kurie 2015-07-21 d. buvo ofise ir žinojo, kad stalčiuje yra minėta pinigų suma...“. Pasak apelianto, visiškai aišku, kadėl P. G. nurodė ne tik buvusius ofise asmenys, kaip tai tvirtina teismas, bet ir tuos kurie neva žinojo apie pinigus gulinčius stalčiuje;

- pažymima ir tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nesutampa dėl nusuktos kameros. Liudytoja A. P. (K.) parodė, kad grįžus po pietų pastebėjo, jog yra nusukta kamera, bei kad P. G. ją atstatė į vietą ir išvažiavo į miestą. Pats P. G. ikiteisminio tyrimo metu (2015-07-21 apklausoje) nieko nepažymėjo apie kamerą, parodė, kad nieko įtartino grįžęs po pietų nepastebėjo, tai pat jis nieko nenurodė dėl šios aplinkybės ir 2015-07-28 apklausoje, o tik teisme jau pakeitė parodymus tvirtindamas, kad grįžęs po pietų jis pastebėjo, kad kamera nusukta, tačiau nesuprato kodėl;

- abejojama ir nukentėjusiojo parodymais, kad pinigai buvo atvežti į ofisą dėl to, kad neva kitą dieną buvo planuojamas jo važiavimas į Lenkiją (taip 2015-07-28 apklausoje nurodė P. G.). Akcentuojama, kad S. J. parodymais direktorius vykdavo į komandiruotes; J. S., kuris pagal pareigas atlieka detalių užpirkimus, patvirtindamas, jog užpirkimas detalių buvo iki 10 000 eurų, nurodė, kad tomis dienomis direktorius nesakė, jog reikės važiuoti į Lenkiją; S. Ž. nurodė, kad darbuotojai (kaip supranta ne direktorius) vykdavo į Lenkiją detalių užpirkimui. Tuo tarpu teisme P. G. paaiškino, kad į komandiruotę kitą dieną turėjo vykti ar tai J. S. (kuris paaiškino, kad direktorius nesakė, kad reikės vykti į komandiruotę), ar tai G. M. (A. K. parodymais šis asmuo buvo atostogose). 2015-07-28 apklausoje P. G. negalėjo atsakyti, kodėl jis atvežė pinigus visa diena anksčiau, negu neva buvo suplanuota komandiruotė, jis pateikė tik tai prielaidą, nurodydamas, kad: „ manau tiesiog norėjau išvengti to, kad tą pačią dieną (22 d.) aš jų nepamirščiau“, nes neva pats turėjo vykti į Lenkiją. Teisme gi P. G. nurodė, jog aptiko pinigų dingimą, tada, kai darbo pabaigoje reikėjo duoti pinigus ar tai J. S. (kuris apie komandiruotę nieko net ir nežinojo), ar tai G. M. (kuris buvo atostogose);

- abejojama nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir dėl nusistovėjusios pinigų laikymo praktikos bendrovėje. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiajam į darbą atvežus didelę pinigų sumą (64 000 zlotų), kuria tą pačią dieną P. G. net neketino pasinaudoti, ofise esant ir kasai, ir rakinamam seifui, P. G. pinigus įdėjo į stalčių, nors pats nurodo, jog ne tik visi darbuotojai, bet ir nuolatiniai pirkėjai matė, kad jis ten deda pinigus. Be to, jis nurodė, kad gavus ženkliai mažesnes pinigų sumas už detales, pinigai buvo dedami į kasą, o vakare į seifą. Ikiteisminio tyrimo metu P. G. parodė priešingai, kad paprastai klientai atsiskaito už detales grynaisiais ofise, pinigus dienos bėgyje dažniausiai laiko stalo stalčiuje. Akcentuoja, jog liudytojai taip pat šias aplinkybes nurodė skirtingai: S. J. paaiškino, kad aplamai nežinojo kur direktorius laiko pinigus; A. K. paaiškino, kad ofise yra kasos aparatas, kur laikomi pinigai; J. S. paaiškino, kad pinigai dedami į kasą. Todėl akivaizdu, kad praktika ofise buvo tokia, kad pinigai buvo laikomi kasoje, o vakare dedami į seifą. Kadangi liudytojų apklausos patvirtina, kad pinigais vadovavo pats P. G., neįtikinami nukentėjusiojo parodymai, kad būdamas direktoriumi jis neturėjo rakto nuo seifo, juolab, jog kažkas iš ofiso darbuotojų, dirbusių tą dieną, apelianto vertinimu, turėjo jį turėti. Tokie P. G. argumentai nepagrįsti. Apeliantui kelia abejonių ir P. G. nurodyta aplinkybė, kad įvykio dieną dar 5 000 eurų buvo kitame stalčiuje (2015-07-28 apklausa), todėl apeliantui neaišku kodėl ir ši suma buvo ne kasoje. Dėl to daro išvadą, kad meluoja arba liudytojai, kad pinigai buvo laikomi kasioje, ar P. G..

3.2. Dėl pinigų sumos nepagrįstumo, įrodymų pinigų egzistavimo nebuvimo bei netinkamos veikos kvalifikacijos. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvadomis, kad nuosekliais ir palikimais nukentėjusiojo P. G. ir ofiso darbuotojų – liudytojų parodymais, bei vaizdo įrašų yra įrodytas faktas, kad buvo pavogti būtent 64 000 zlotų. Apeliantas, palaikydamas argumentus dėl nukentėjusiojo P. G. ir kitų liudytojų parodymų nuoseklumo, patikimumo ir liudytojų žinojimo apie pinigus šaltinį, pakartotinai pažymi, kad P. G. parodymai yra nenuoseklus, prieštaringi tiek paties P. G. įvairių laikotarpių duotiems parodymams, tiek ir kitų liudytojų parodymams. Akcentuoja, jog vienintelis šaltinis, kuris nurodo, kad neva įvykio dieną iš ofiso stalo stalčiaus buvo pavogti 64 000 zlotų yra tik paties P. G. žodžiai, kurie nenuoseklūs ir prieštaringi, visiškai neparemti jokiais kitais įrodymais. Nei vienas ofiso darbuotojas jokių pinigų nematė, kokios nors pinigų sumos įdėjimo į stalčių fakto taip pat nematė, kaip ir nematė kokia tai buvo valiuta, kaip supakuota ir t.t. Iš P. G. apklausos teisme žinoma, kad prieš vykstant į komandiruotę, „Teikėjai siunčia pasiūlymus, o jie aptaria kiek detalių ir už kiek pirks. Ta suma 64 000 zlotų.“ Apklaustų teisme liudytojų A. K. (P.), J. S. parodymai, patvirtina, kad prieš vykstant į Lenkiją buvo formuojamas užsakymas tam tikrai sumai, po to gaunamas pasiūlymas, tačiau teismui taip ir nebuvo pateikti kaip įrodymai nei užsakymas, nei pasiūlymas, nei toks užsakymas 64 000 zlotų sumai, nei kokiai nors panašiai sumai, kurie patvirtintų, kad sekančią dieną buvo planuojamas vizitas į Lenkiją, kurios metu būtų panaudota tokia pinigų suma. Pažymima, kad nei vienas asmuo nesakė, jog buvo planuojama komandiruotė į Lenkiją 2015-07-22, o pats P. G. nurodė nesutampančias aplinkybės (vienoje apklausoje teigė, kad jis pats važiuos, kitoj – jog turėjo važiuoti kitas asmuo, kuris vienas buvo atostogose, o kitas nieko nežinojo apie kelionę). Pažymima, jog iš vaizdo įrašo jokių duomenų, apie pinigų sumą, ar tai pinigų egzistavimą įvykio diena ofise nėra, todėl byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad įvykio dieną į stalčių buvo įdėti pinigai – tuo labiau 64 000 zlotų. Iš vaizdo įrašo jokių duomenų apie pinigų sumą, egzistavimą įvykio dieną ofise nėra, todėl daro išvadą, jog nėra jokių įrodymų, kad įvykio dieną į stalčių buvo įdėti pinigai, tuo labiau 64000 zlotų. Akcentuojama, jog gynybos iniciatyva buvo bandomas išsiaiškinti pinigų egzistavimas bei pagrįstumas, tačiau teismas to nevertino „nuimdamas“ klausimus, kaip nesusijusius su byla, tai apeliantui nesuprantama, nes tai turi tiesioginį ryšį su civilinio ieškinio pagrįstumu bei kvalifikacija pagal BK 178 str. 3 d.

3.3. Dėl vaizdo įrašų. Apeliantas, vertindamas apžiūrėto vaizdo įrašo aplinkybes, užfiksuotas 2016-03-02 protokolu, pažymi, jog nuo vaizdo kameros pasukimo iki vyrų išėjimo iš patalpos praeina 25 sekundės. Per tokį laiką neįmanoma apieškoti patalpas: 3 stalus, kasos aparatą, lentyną, palikti viską savo vietoje ir per 25 sekundes paimti pinigus. Tai įmanoma būtų tik tuo atveju, jeigu asmuo, atėjęs vogti, tiksliai žinotu kur yra pinigai, tačiau, kaip paaiškino P. G., tą kartą kai jis (P. S.) buvo atėjęs prieš keletą mėnesių į ofisą, jokio pirkimo-pardavimo nebuvo įvykę, todėl ir žinoti, kur dedami pinigai jis (P. S.) negalėjo. Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nevertino jokių kitų versijų tariamos vagystės, t.y. nei kad tai buvo apsimestinė vagystė, tikslu išspręsti finansinius rūpesčius, nei kad vagystę galėjo įvykdyti kitas asmuo. Atkreipiamas dėmesys, kad įvykio dienos vaizdo įrašai buvo ne visos dienos, o atitinkamai su liudytojo S. J. parodymais, tą dieną buvo ir daugiau atėjusių asmenų. Be to, akcentuoja, jog vaizdo įraše nėra užfiksuoti pinigų paėmimo faktas, jame nesimato ir jokių veiksmų, kad asmuo įvardintas Nr. 2 (P. S.) būtų įdėjas pinigus sau į rankinuką ar švarką. Vaizdo įraše matosi, kad asmuo yra labai aptemtais drabužiais, švarkas yra stipriai įliemenuotas, o P. G. parodė, kad pinigai - 64 000 zlotų buvo po 100-200 zlotų bankiniame įpakavime, kurių buvo ar tai 2, ar tai 3, o iš vaizdo įrašo visiškai nesimato, kad jis galėtų įdėti 3 pakus pinigų į savo drabužius, ar tai dar kažkur. Pažymima, kad pagal 2017-01-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) negalima nustatyti, ar pateiktuose nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kuriuose fiksuoti įtariamieji, yra tie patys asmenys, kurie pavaizduoti ikiteisminio tyrimo veiksmų atliktose nuotraukose ir vaizdo medžiagoje. Pasisakydamas dėl asmenų atpažinimo, apeliantas nurodo, kad jo sesuo L. S. nurodė, jog vaizdo įraše yra asmuo tik panašus į P. S., liudytojas, kuris įvykio dieną matė asmenis, pavaizduotus vaizdo įraše, taip pat nepatvirtino, jog asmuo Nr. 2 ir jis (P. S.) yra vienas ir tas pats asmuo, nors matė gyvai abu asmenis įvykio vietoje, taip ir teismo posėdžio salėje. Pabrėžia, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta ir Vilniaus apskrities VPK K.PNNTV 2 skyriaus tyrėja A. P., kuri teismui paaiškino, kad liudytoja L. S. asmenį vaizdo įrašę nurodė kaip panašų, tačiau tai nebuvo 100 procentinis atpažinimas.

3.4. Dėl liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausiama kaip liudytoja D. M. –Ž. teisme parodė, kad pamena jai parodytą vaizdo įrašą, jame ji matė vyrą su dideliu portfeliu, kuris kažką paima, todėl mano, kad ši liudytoja nuo pat pradžios meluoja, nes peržiūrėjus vaizdo įrašą, jokio veiksmo, susijusio su kokio nors daikto paėmimu asmens su dideliu portfeliu nei viename vaizdo įraše nėra užfiksuotas. Pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu minima liudytoja parodė, kad į ją kreipėsi Vilniaus apskrities KPNNTV 2 skyriaus tyrėjas K. K. su prašymu pažiūrėti vaizdo įrašą. Tačiau K. K. negalėjo patvirtinti tokių parodymų. Taip pat pažymi, jog liudytoja nurodė, kad darbe buvo iškabintos nuotraukos, ji atpažino asmenis ir apie tai pranešė pareigūnams, vėliau nurodė, kad nuotraukas apie kurias ji kalba matė prieš 6-7 metus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad peržiūrėjus jai pateiktą vaizdo įrašą, ji pagal asmenų veikimo pobūdį, elgseną, išvaizdą, portfelio išvaizdą atpažino žmonės kaip labai panašius. Pagal parodymo atpažinti protokolą ji atpažįsta pagal išvaizdą, aprangos detales, pagal ūgį, kaip labai panašus. Liudytoja nurodė, kad ji niekada sulaikant šiuos asmenis nedalyvavo, taip pat ji nedalyvavo jų atžvilgiu pradėtose ikiteisminio tyrimo medžiagose. Todėl apeliantui neaišku, kaip asmuo niekada betarpiškai nebendravęs su P. S. galėjo jį atpažinti, kai net ekspertai negalėjo nustatyti vaizdo įrašuose ar tai yra tas pats asmuo. Mano, kad nesant kokiems nors svariems įrodymams ir buvo pasitelkta šį pareigūnė, kad dirbtinai „sukurti“ liudytoją, kuris neva atpažįsta asmenis.

3.5. Dėl specialistų paaiškinimų ir išvadų dėl drabužių ir kepurės. Pasak apelianto nesuprantamas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinimas, kad ant daiktų, išimtų kratos metu P. S. gyvenamojoje vietoje, ir kuriuos apeliantas P. S. turėjo apsivilkti eksperimento, metu, atsiranda tikėtini kvapo pėdsakai. Pažymima, jog P. S. dėl kepurės paaiškino, kad kepurė buvo rasta automobilyje, kurią jis pats pateikė, bei kad jis šią kepurę naudojo pravalyti langus automobilyje. Todėl anot P. S., akivaizdu, kad ant jos galėjo būti kvapo pėdsakai. Tačiau jis negalėjo patvirtinti, kad ne jam priklausančiame automobilyje surasta kepurė, P. S.. Paaiškino, kad turėjo panašią. Kas dar galėjo naudotis iki jo šiuo automobiliu, P. S. tvirtina nežinantis. Nors specialistas išvadoje nurodo, kad tai ta pati kepurė, kuri yra pavaizduota vaizdo įraše, tačiau atsakydamas teisme į klausimą, vis dėl to specialistas paaiškino, kad tikimybė, nors ir menka, kad egzistuoja tokia pati kepurė su identišku raštu, vis dėl to yra.

3.6. Dėl kitų įrodymų. 2017-03-16 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad įvykio dieną nuo 11.00 iki 12.00 val. P. S. telefono aparatas buvo jo gyvenamosios vietos zonoje, kurias apima atitinkamos celės. Tai pat nustatyta, kad į P. S. telefoną iš K. Š. naudojamo numerio buvo gautas sms pranešimas 13.40 val., tačiau jokio atsakymo nebuvo. Dėl to, pasak apelianto, akivaizdu, kad įvykio dieną ir laiku, jo (P. S.) telefonas buvo namuose, o su K. Š. aplamai nebuvo kontaktuota. Taip pat apeliantui neaišku, kodėl dar 2015-09-08 gavus neva liudytojos D. M. – Ž. parodymus ir atpažinimą jo, kaip įtariamojo, turint informaciją surašyta ir dviejuose 2015-09-16 tarnybiniuose pranešimuose, kad neva nustatyti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė veiksmų tuoj pat sulaikyti kaltus asmenis ir surasti įkalčius, pavyzdžiui pinigus – zlotus, nes tik 2016-02-17, t.y. praėjus 5 mėnesiams, P. S. buvo sulaikytas.

3.7. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas pažymi, jog jis savanoriškai sutiko dalyvauti visuose ikiteisminio tyrimo pasiūlytuose veiksmuose, pats pateikė kepurę (kurią būtų išmetęs, jei tai galėjo būti jo kaltės įrodymu), davė paaiškinimus, kurie iš esmės nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nes buvo tikimasi, kad tiesa bus nustatyta, tačiau taip neįvyko. Mano, jog apeliacinės instancijos teismas įvertins surinktą bylos medžiagą ir vadovausis principais, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o bet koks neaiškumas turi būti vertinamas kaltinamo asmens naudai.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Š. prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Apeliantas mano, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotas kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Taip pat nurodoma, kad nuosprendyje pateikiamos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, šios išvados yra šališkos, prieštaraujančios viena kitai, pagrįstos spėjimais (prielaidomis), o apeliantas pripažintas kaltu nesant pakankamai įrodymų dėl jo kaltės bei nenustačius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką. Pažymi, jog teismas tiesiogiai ir neginčijamai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, vadovavosi prielaidomis, abejones bei visus neaiškumus ir netikslumus, kurių neįmanoma pašalinti, aiškindamas ne apelianto naudai, dėl ko nukrypo nuo principo, reikalaujančio, kad nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti nustatyti objektyviais duomenimis, neabejotinai patvirtinančiais nusikalstamos veikos aplinkybes, ne vienam iš įrodymų nesuteikiant išskirtinės įrodomosios galios ir vertinant visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Anot apelianto, teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, todėl negalėjo priimti K. Š. atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio, remiantis tik neteisingais, netiksliais, abejotinais liudytojų parodymais. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį sekančiais argumentais:

4.1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir įrodymų vertinimą, nes tyrimą atliko šališkai ir paviršutiniškai, nepagrįstai nekreipė dėmesio į liudytojos D. M.-Ž. parodymuose esančius esminius prieštaravimus dėl K. Š. atpažinimo vaizdo įraše, ar tai nuotraukose. Apeliantas pažymi, kad ši liudytoja jį atpažino pagal nuotraukas, darytas prieš 6-7 metus, o liudytojas vyr. tyrėjas K. K. nepamena kokiu būdu buvo pateikta informacija apie atpažinimą. Be to, apeliantui nesuprantami D. M.-Ž. parodymai: „...ji K. Š. yra mačiusi vizualiai, darbo metu. Prieš atpažinimą buvo pakeltos nuotraukos, pažiūrėta ir prisiminta pavardės. Po nuotrauka buvo vardas pavardė. Vardą ir pavardę kaltinamųjų žinojo jau prieš įvykį... “. Pasak apelianto, tokie liudijimai akivaizdžiai rodo nusiteikimą prieš K. Š., o taip buvo atliekamas ir visas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo apklausiami pagrindiniai liudytojai ir tik teisminio nagrinėjimo metu jie buvo kviečiami į teismą.

4.2. Teismas vadovavosi ir kitais prieštaringais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo P. G. parodymais – vagystė įvykdyta 2015-07-21 apie 11.28 val. o apie įvykį policijai nukentėjusysis pranešė 19.28 val., nors firmos darbuotojai tvirtina, kad apie vagystę sužinojo po pietų. Liudytoja A. K. parodė, kad apie dingusius pinigus direktorius pranešė po pietų galimai 14-15 val. Apeliantui kyla retoriniai klausimai – kodėl taip ilgai laukė P. G. tam, kad pranešti apie vagystę policijai, kodėl liudytojas S. J. kalba apie vagystę 60 000 zlotų, o ne 64 000 zlotų, kodėl S. J. kalba apie tai, kad jam teko vykti į Lenkiją pirkti autodetalių, jis veždavosi grynus pinigus iki 10 000 €, kodėl byloje nėra jokių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių autodetalių pirkimą, jų įkainiai, atsiskaitymo būdas ir t.t.

4.3. Taip pat nurodoma, kad teismas niekaip nevertino eksperto K. G. išvados. Jis negalėjo patvirtinti, kad vaizdo įraše iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra K. Š., taigi portreto specialistas negalėjo identifikuoti K. Š., o liudytoja D. M.- Ž. jį (K. Š.) atpažino.

4.4. Nurodoma, kad byloje liko be atsakymo klausimai: kur dingo vaizdo įrašas kuomet direktorius P. G. ateina į darbą ir atneša pinigus; ar tikrai tie pinigai buvo, ar tai buvo nusikalstamos veikos imitacija. Vaizdo įraše matoma, kad į kabinetą užeina vienas vyras ir nusuka vaizdo kamerą, tuo tarpu vagystė vaizdo įraše neužfiksuota, todėl apeliantas kelia klausimą – kodėl byloje nėra kitų vaizdo įrašų, kur matytųsi kiti firmos darbuotojai, direktorius, jo reakcija į dingusius pinigus ir t.t., kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti firmos darbuotojai. Taip pat nesutinkama su teismo išvadomis kritiškai vertinant N. Š. parodymus apie tai, kad ji įsiminė datą, t.y. (duomenys neskelbtini), kuomet K. Š. buvo pas N. Š., nes ji (N. Š.) būtent (duomenys neskelbtini) susipažino su savo vyru. Apeliantui nesuprantama kokiais duomenimis bet kokia pora galėtų patvirtinti tokį susipažinimo faktą.

4.5. Pažymima, kad atliekant ikiteisminį tyrimą bei teisminio nagrinėjimo metu, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Apeliantui K. Š. nesuprantama, kodėl jam yra inkriminuojama didelės vertės svetimo turto - 64 000 zlotų vagystė, tuo padarant nukentėjusiajam P. G. 15 553 € turtinę žalą. Keliamas klausimas, iš kur atsirado eurai, kuomet jokios kalbos apie eurus byloje nebuvo. Pažymima ir tai, kad vienintelis tiesioginis įrodymas, kad jis (K. Š.) galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką yra policijos pareigūnes D. M.-Ž. parodymai. Tačiau akcentuojama, kad šios pareigūnės norą atskleisti nusikaltimą galėjo įtakoti jos mastymas ir visų aplinkybių vertinimas, o tokią išvadą apeliantas daro atsižvelgdamas į tai, kad ekspertas specialistas K. G. neatpažino K. Š., o pareigūnė – iškart atpažino jį pagal tokius požymius, kaip didelį portfelį. Tuo tarpu aplinkybių, kad jis (K. Š.) šlubuoja, turi sulaužytą nosį, D. M.-Ž. nenurodė.

4.6. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas K. Š. mano, kad apylinkės teismas, nuteisdamas jį dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. padarymo, nepašalino abejonių dėl kaltės, padarant šią nusikalstamą veiką, dėl to nuosprendis negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais K. Š. kaltę. Pasak apelianto, šioje baudžiamojoje byloje, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti ir nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Manoma, jog teismas vienpusiškai ištyrė ir neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes pripažino K. Š. kaltu, nesant pakankamai įrodymų dėl kaltės, dėl to buvo padaryti esminiai baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, pažeisti nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principai, pažeistos įrodymų rinkimo, vertinio ir pripažinimo įrodymais nuostatos.

Šalies argumentai

3. Atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis P. S. ir jo gynėja advokatė J. Asovskaja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis K. Š. ir jo gynėjas advokatas I. Š. taip pat prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

5. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantai P. S. ir K. Š. nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu ir reikalauja juos išteisinti. Apeliaciniuose skunduose nesutikimas su P. S. ir K. Š. nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį grindžiamas nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimu, manant, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodoma, jog apylinkės teismo išvada daroma pateikiant atskirų įrodymų turinio analizę, neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos. Tvirtinama, jog nesant pakankamai įrodymų dėl kaltės, buvo padaryti esminiai baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, pažeisti nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principai, pažeistos įrodymų rinkimo, vertinio ir pripažinimo įrodymais nuostatos. Taigi, kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, abu nuteistieji ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, kaltės, todėl iš esmės tapatūs jų apeliacinių skundų teiginiai bei argumentai analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados.

6. Apeliantai kategoriškai neigia savo dalyvavimą inkriminuotame nusikaltime, kaip vieną iš argumentų nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai tiesioginių ir netiesioginių įrodymų pagrindžiančių pinigų egzistavimą stalčiuje įvykio dieną. Tvirtina, kad nukentėjusiojo P. G. bei liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai šioje dalyje nenuoseklūs, tarpusavyje nesutampantys, abejojama nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir dėl nusistovėjusios pinigų laikymo praktikos bendrovėje. Pažymima, kad vienintelis šaltinis, kuris nurodo, kad įvykio dieną iš ofiso stalo stalčiaus buvo pavogti 64 000 zlotų yra tik paties P. G. žodžiai, akcentuodami, kad nei vienas ofiso darbuotojas jokių pinigų nematė, pinigų sumos įdėjimo į stalčių fakto taip pat nematė, kaip ir nematė kokia tai buvo valiuta, kaip supakuota ir t.t. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Šiuo atveju apylinkės teismas išanalizavo tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertino juos kitų byloje nustatytų duomenų visumoje ir pagrįstai konstatavo, kad tokie apeliantų parodymai yra gynybinio pobūdžio.

7. Sutiktina su nuteistųjų argumentais, kad vienintelis šaltinis, kuris nurodo, jog įvykio dieną iš ofiso stalo stalčiaus buvo pavogti 64 000 zlotų, yra tik paties P. G. parodymai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas atmesti nukentėjusiojo P. G. parodymus ir jais nesivadovauti, nes nukentėjusiojo parodymus netiesiogiai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę, o įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas paneigti ar patvirtinti tokius kaltinamųjų (nuteistųjų) argumentus, kurie be kitą ko buvo nurodomi ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, apklausė liudytoją A. K. (buvusi P.) ir J. S., įvykio dieną dirbusius kartu su P. G.. Šie liudytojai patvirtino aplinkybę, kad P. G. pasigedo pinigų po pietų. Abu liudytojai nurodė, kad pietauti kartu su P. G. jie buvo išėję iš ofiso į kitą kambarį. A. K. detalizavo, kad po pietų P. G. pastebėjo, kad vaizdo kamera nusukta į šoną, kamerą atsuko ir išvažiavo į miestą, o grįžęs pastebėjo, kad dingo pinigai. Ji žino, kad dingo nemaža pinigų suma. Liudytojas J. S. nurodė, kad vadovas jam po pietų, galimai apie 17-18 val. pasakė, kad dingo pinigai, tuomet peržiūrėjo tos dienos vaizdo įrašą, kuriame matėsi užfiksuoti du asmenys, vienas jų nusuka kamerą į šoną. Aplinkybę, kad buvo pavogti pinigai netiesiogiai įrodo ir liudytojo S. J. parodymai, kuris patvirtino iš P. G. žodžių žinantis, kad buvo pavogti pinigai apie 60 000 zlotų. Apie dingusius pinigus direktorius P. G. pranešė po pietų galimai 14-15 val. Nors kaltinamieji įžvelgia šių liudytojų parodymuose tam tikrus nesutapimus apibrėžiant skirtingą laiką „po pietų“ (13.00 val. nurodė A. P. (K.), 14.00-15.00 val. – S. J., 17.00-18.00 val. – J. S.), tačiau šie prieštaravimai liudytojų parodymuose yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, t. y., apspręsti skirtingo liudytojų sugebėjimo atmintyje atkurti ir atpasakoti pateiktą informaciją apie įvykį, nulemti pakankamai ilgam laiko tarpui nuo įvykdytos vagystės momento, todėl teisėjų kolegijos vertinimu šie neatitikimai parodymuose nėra esminiai, jie nepaneigia nukentėjusiojo parodymų dėl vagystės, todėl liudytojų parodymai laikytini patikimais.

8. Apeliaciniuose skunduose abejojama nukentėjusiojo parodymų patikimumu dėl nusistovėjusios pinigų laikymo praktikos. Teisėjų kolegija tokią nuteistųjų poziciją vertina kaip gynybinę, kuri, vėl gi, paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Šios aplinkybės taip pat nėra pagrindas išvadai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai) yra iš esmės prieštaringi ar melagingi. Nukentėjusysis P. G. nurodė, kad pavogti grynieji pinigai buvo skirti detalių pirkimui Lenkijoje, nes kitą dieną vienas iš darbuotojų turėjo važiuoti į komandiruotę. Apklausti liudytojai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patvirtino apie tokią įmonėje susiklosčiusią praktiką. Liudytojas J. S. patvirtino, kad jam yra tekę vykti į Lenkiją pirkti autodetalių, jis veždavosi grynus pinigus – zlotus arba eurus, sumos buvo iki 10 000 eurų. Nuteistųjų akcentuojama aplinkybė, kad pinigai buvo ne kasoje ar seife, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi ir nepaneigia paties vagystės fakto, pinigų kiekio bei jų egzistavimo įvykio metu, nes kaip nurodė nukentėjusysis P. G., tai buvo jo asmeniniai pinigai, kuriuos kaip akcininkas ir direktorius jis gali įnešti į įmonės kasą, tačiau šiuo atveju pinigai „neįėjo iki firmos“, tai buvo jo nuostolis. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo S. Ž. duoti parodymai teisme, kuris vagystės metu nors ir atostogavo, tačiau patvirtino žinantis, jog direktorius P. G. prieš keliones pirkti detalių atsiveždavo pinigų jų užpirkimui, kuriam buvo išleidžiama maždaug 15 000 eurų suma, įmonės pinigai buvo laikomi arba pas direktorių arba kasoje, žino, kad direktorius atsiveždavo prieš keliones pirkti detalių savo pinigų detalių užpirkimui. Įvertinus aptartus duomenis, teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymais dėl pavogtų pinigų laikymo stalčiuje ir jų sumos, šie nukentėjusiojo ir liudytojų argumentuoti paaiškinimai apie paliktą ir laikomą kaltinime nurodytą pinigų sumą, apylinkės teismui leido konstatuoti, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų buvo pavogta 64 000 Lenkijos zlotų grynųjų pinigų, dė ko ir civilinis ieškinys yra pagrįstas.

9. Apeliantų argumentai susiję su nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu 2018-07-28, kuomet jis nurodė pateiksiąs sąrašą darbuotojų, kurie žinojo apie pinigų sumą stalčiuje 2015-07-21 (t.y. iš pradžių nurodė, kad jam atsinešus pinigus ofise buvo trise, o po to nurodė, kad buvo vienas), nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais dėl pagrobtų pinigų sumos ir egzistavimo. Apylinkės teisme apklausimas nukentėjusysis detalizavo, kad darbuotojų, mačiusių kaip jis tą dieną dėjo į stalo stalčių atsineštus pinigus, nėra; pinigai buvo skirti detalių užpirkimui Lenkijoje; pasigedo pinigų grįžęs iš miesto po pietų; prieš tai buvo pastebėjęs nusuktą kamerą; apie pinigų dingimą informavo darbuotojus; peržiūrėjus įrašą matė, kad jame užfiksuota du asmenys, įeinantys į vidų, vienas kurių kamerą nusuka. Tai, kad nukentėjusysis savo parodymus dalyje patikslino, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindas vertinti jo parodymus kaip nenuoseklius ar nepatikimus. Nukentėjusysis tokių duomenų patikslinimą pagrindė tuo, kad kitus darbuotojus jis nurodė supratęs, jog reikia įvardinti tuos darbuotojus, kurie būna ofise. Todėl ir šiuo atveju netikėti iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, priešingai nei vertina apeliantai, aplinkybę, kad vagystė buvo įvykdyta 2015-07-21 patvirtina ir vaizdo įrašai (detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja), kuriuose užfiksuota, kad kaltinime nurodytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje yra užfiksuoti du vyrai; įraše matomi asmenų gestai, veiksmai, apranga, vienas iš vyrų ofiso patalpoje apsižiūrinėdamas prieina prie vaizdo kameros ir ją nusuka. Vagystės faktą nukentėjusyis P. G. patvirtino iškart įvykio dieną – 2015-07-21 19.28 val. skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą (T.1, b.l.30) bei kreipdamasis su pareiškimu į policiją (T. 1, b.l. 27-28), kur nurodė, kad iš vadovo stalčiaus buvo pavogta 64 000 zlotų suma. Liudytojai patvirtino, kad P. G. apie pinigų dingimo faktą tą pačią dieną nurodė ir įmonės darbuotojams. Todėl šiuo atveju apylinkės teismas, įvertinęs nuteistųjų, liudytojų parodymus kitų byloje nustatytų duomenų visumoje, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, nes jo parodymai dėl pinigų vagystės, pinigų sumos nekito viso proceso metu ir buvo grindžiamas ne naujomis, o tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

10. Atsakant į apeliacinių skundų argumentus, kad apie vagystę policijai buvo pranešta tik 19.28 val., pažymėtina, kad šiuo atveju toks argumentas neturi esminės reikšmės vertinant įvykio aplinkybes, dėl kurių P. S. ir K. Š. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nepaneigia fakto, kad 2015-07-21 apie 11.28 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų buvo pavogta 64 000 Lenkijos zlotų grynųjų pinigų. Šios aplinkybės nėra pagrindas vertinti, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, yra prieštaringi ar melagingi, nes liudytojams nors ir skirtingu laiku (tačiau tą pačią dieną) sužinojus apie pinigų vagystę iš ofiso stalčiaus, direktorius P. G. apie pinigų dingimo faktą kaip minėta, tą pačią dieną pranešė policijai, o liudytojas S. J. teisme parodė, jog po įvykdytos vagystės, direktorius (P. G.) bandė aiškintis aplinkybes, ar kas nors iš darbuotojų neėmė pinigų, išsiaiškinęs, jog darbuotojai pinigų neėmė, atsukęs kamerų vaizdo įrašą ir juos pažiūrėjęs nustatė, kad buvo įvykdyta vagystė. Liudytojas patvirtino pats matęs vaizdo įrašą, jame buvo užfiksuoti du vyrai su kepurėmis, vienas iš jų buvo su portfeliu, žmonės, kurie eidami į įmonės teritoriją išsiskirsto, vienas nueina prie ofiso, pastovi, o kitas įeina į ofisą, atsuka kameras, įraše užfiksuoti. Todėl ir šiuo atveju abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo išvadai, jog, anot apeliantų, tai buvo apsimestinė vagystė, tikslu išspręsti finansinius rūpesčius įmonėje, juolab, kad teisme apklaustas liudytoju S. Ž. (kasininkas-sandėlininkas) nurodė, jog įmonėje buvo tik ši viena pinigų vagystė, nors jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 metų.

11. Apeliantai tvirtina, kad vagystės neįvykdė, skundus grindžia tuo, kad nei vaizdo įrašai, nei specialistų išvados, nei policijos pareigūnų parodymai bei atpažinimo protokole užfiksuoti duomenys nepatvirtina pastarųjų kaltės. Tokiais duomenimis, anot apeliantų, negalima nustatyti, kad vaizdo įrašuose yra fiksuoti būtent nuteistieji P. S. ir K. Š.. Nuteistasis P. S. tvirtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog jo telefono aparatas buvo jo gyvenamosios vietos zonoje, kurias apima atitinkamos celės, o su K. Š. vagystės metu nebuvo kontktuota; nuteistasis K. Š. tvirtina, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo pas sesę namuose, kuri patvirtino jo versiją.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus skundų argumentus 11 punkte, pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, t.y. vaizdo įrašus, specialistų išvadas bei jų paaiškinimus teisme, policijos pareigūnų parodymus, atpažinimo protokole užfiksuotus duomenis, kitus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad šie įrodymai apylinkės teismo teisingai buvo įvertinti tiek patikimumo, tiek leistinumo aspektais, jie buvo sugretinti vieni su kitais ir patvirtino nukentėjusiojo nuodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Todėl pagrindo abejoti ir šiais įrodymais aukštesniajam teismui nėra pagrindo. Liudytoja D. M.-Ž. (buvusi pareigūnė) patvirtino, kad komisariate pagal išplatintas nuotraukas asmenų, galimai įvykdžiusių vagystę, ji atpažino asmenis kaip linkusius daryti vagystes, nes tuo metu atlikdavo ikiteisminius tyrimus dėl vagysčių, po ko pateiktame jai peržiūrėti 2015-07-21 vaizdo įraše ši atpažino du asmenis kaip panašius į K. Š. ir P. S. pagal veidą, ūgį, nurodė, kuris žmogus yra kuris. Tokius parodymus patvirtina 2015-09-08 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. M.-Ž. atpažįsta du vyriškius, pagal išvaizdą, aprangos detales, pagal ūgį (kai fiksuoti einantys greta vienas kito) kaip labai panašius į K. Š. (su skrybėle) ir P. S. (su balta kepure ir akiniais) (T. 1, b.l.116-127), teisme apklausta liudytoja protokole užfiksuotas aplinkybes, patvirtino. Liudytojas K. K. (vyresnysis tyrėjas, atlikęs šio ikiteisminio tyrimo veiksmus) dėl liudytojos D. M.-Ž. parodymų nurodė, jog buvo pirminė informacija dėl įtariamų asmenų, kurie buvo atpažinti, paaiškino, jog atliekant tyrimą tarp policijos įstaigų yra skelbiama informacija apie asmenį, tokiu atveju yra rodoma tik nuotrauka, rašomas aplinkraštis, kuris skelbiamas per visą Lietuvą. Pareigūnė D. M.-Ž. pamačiusi informaciją iš karto nedvejodama pasakė, kad atpažįsta asmenis vizualiai, nes ji anksčiau yra dirbusi daug laiko gatvėje, jos darbas neviešas patruliavimas, ji specializuojasi tokiose vagystėse, paminėjo, kad šių asmenų bruožas nesikeitė. Apylinkės teismo išvadą, kad būtent kaltinamieji (nuteistieji) dalyvavo jiems inkriminuotoje vagystėje, patvirtina ir teisme apklauso liudytojo S. J. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo), parodymai, kuris nurodė įvykio dieną buvęs už įmonės teritorijos, prie vartų, prie automobilio (tai patvirtino liudytojai A. K., J. S., nukentėjusysis P. G.) ir kuris atpažino K. Š., pažymėdamas, kad būtent pastarąjį matė vagystės dieną du kartus: būdamas už vartų sutiko žmogų – K. Š., su kuriuo prasilenkė, tarp jų buvo apie 10 -15 metrų atstumas, o po maždaug 5-10 minučių matė K. Š. einantį su kitu vyru, dviese ir jie įėjo į įmonės teritoriją, išeinančių vyrų jis nematė. Detalizavo, kad antrasis vyras, buvęs su K. Š., buvo mažesnio ūgio (lyginant su K. Š.), liesesnis ir irgi su kepure, K. Š. turėjo lagaminą. Tokios aplinkybės, įvertinus asmenų išvaizdą P. G. pateiktame įraše (vienas iš vyrų - Nr. 1 įraše yra su juoda skrybėle, kairėje rankoje nešasi lagaminą, o vyras Nr. 2 – dėvi baltą kepurę su juodais ornamentais; vienas vyras, t.y. tas, kuris turi rankoje lagaminą yra stambesnis, o kitas, dėvintis baltą kepurę, liesesnis ir mažesnis) sudarė pagrindą išvadai, kad liudytojas S. J. atpažįsta K. Š., nes pastarąjį matė du kartus, jų žvilgsniai prasilenkiant buvo susitikę, kas liudija, kad liudytojas pakankamai turėjo laiko įsidėmėti asmenį, o tuo pačiu vėliau jį atpažinti. Be to, apylinkės teismo įvertinta balta kepurė, užfiksuota P. G. pateiktame vaizdo įraše, kurią dėvėjo vienas iš įraše esančių asmenų, buvo rasta kratos metu viduje automobilio, kurį naudojo P. S. (T. 2, b.l.172-176). 2017-01-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamose skaitmeninėse vaizdo bylose yra užfiksuota lyginamajam tyrimui pateikta kepurė (T. 3, b.l.25-30). Teisme apklaustas ekspertas K. G. šią išvadą patvirtino, paaiškino, kad lyginamajam tyrimui buvo pateikti užfiksuotas vaizdo įrašas, lyginamasis vaizdo įrašas ir atskirai pateikti drabužiai, kepurė. Ekspertas nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog dviejuose vaizdo įrašuose užfiksuota ta pati kepurė, išvada dėl kepurės yra kategoriška. Ši nustatyta aplinkybė, vertinant ją visų aptartų įrodymų kontekste, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir P. S.. Tokios išvados, nepaneigia P. S. tvirtinimas, kad jis turėjo tik panašią kepurę, kuri buvo rasta jo naudojamame automobilyje, o eksperto K. G. kategoriškos išvados dėl kepurės nepaneigia ir tikėtina 2016-11-28 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kvapų (kuri detaliai aptarta skundžiamame nuosprendyje, todėl nebekartojama, b. l. 15-21, 3 T.), nes šiuo atveju byloje pakanka objektyvių duomenų (t.y. tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumos), leidžiančių daryti išvadą dėl nuteistųjų kaltės įvygdžius pinigų vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojos L. S. (P. S. sesers) parodymus duotus teisme, kad ji savo parodymų, užfiksuotų atpažinimo protokole netvirtina, ir vadovavosi jos nurodytomis aplinkybėmis 2016-02-19 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokole, kuomet L. S. iš pateikto vaizdo įrašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-21 dienos, atpažino vaikiną su baltai languota kepure, švarku, kelnėm, kaip panašų į jos brolį P. S. iš kūno sudėjimo, rankinės, eisenos, akcentuodama, kad jo dėvimi rūbai kasdien yra kitokie, sportinio stiliaus, todėl nėra užtikrinta, kad vaizdo įraše yra jis, bet panašumų yra (b.l.134-136,1t.), nes šios ikiteisminio tyrimo metu L. S. nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir papildo šia nutartimi aptartus bei apylinkės teismo įvertintus įrodymus, patvirtinančius, kad vagystėje dalyvavo ir P. S.. Be to, L. S. parodymai teisme buvo paniegti ir liudytojos A. P. (atlikusios L. S. kaip liudytojos apklausą bei surašiusi asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolą) parodymais, kuri paaiškino, kad L. S. apklausa (b.l. 132,1t.) buvo atliekama užrašant atsakymus į klausimus, L. S. skaitė, kas buvo užrašyta, po ko buvo atliekamas atpažinimas iš vaizdo įrašų, kuomet L. S. nurodė, kad vienas iš asmenų įraše yra panašus į jos brolį.

14. Nuteistojo K. Š. skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai atmetė N. Š. (kaltinamojo K. Š. sesers), ir liudytojos V. P. (N. Š. draugės) parodymus, kad 2015-07-21 K. Š. buvo pas seserį N. Š., vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Teismas aiškiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nesivadovauja šių teisme apklaustų liudytojų parodymais, todėl teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo išvadoms, dėl to plačiau nepasisako, juolab, kad šių liudytojų nurodytos aplinkybės paneigtos ir šia nutartimi aptartais įrodymais, patvirtinančiais, kad K. Š. dalyvavo vagystėje 2015-07-21. Tokią išvadą sustiprina ir pirmosios instancijos teismo įvertinti 2016-02-17 kratos (T. 2, b.l.86-91) duomenys, iš kurių matyti, kad atlikus kratą K. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (T. 2, b.l.88-91) be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas UAB „Medicinos bankas“ 2015-11-28 valiutos pirkimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas (2 T., b.l.114-119) ir kuriuo nustatyta, kad UAB „Medicinos banko“, (duomenys neskelbtini), valiutos pirkimo kvitu 2015-11-28 19:48:56. fiksuota, kad sumokėta 3 300 PLN, o išmokėta iš viso 761,78 Eur (T. 2, b.l.118-119).

15. Taigi sugretinus aptartus nukentėjusiojo parodymus su liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, policijos pareigūnų parodymais, taip pat su liudytojo S. J. parodymais, kuriais jis neabejodamas atpažino K. Š. kaip asmenį vagystės dieną buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, specialisto išvadoje nustatytomis aplinkybėmis dėl P. S. dėvimos kepurės vagystės metu (šioje dalyje išvada kategoriška), akivaizdu, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra informatyvūs, esminėse detalėse jų parodymai sutampa, juose esminių prieštaravimų teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl konstatuoja, kad nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra tik subjektyvaus ir gynybinio pobūdžio.

16. Dėl apeliantų dėstomos pozicijos, jog nebuvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nesant aiškių ir pagrįstų argumentų kokie būtų gauti nauji neginčijami ir kokybiškai skirtingi įrodymai, nulemsiantys esmingai priešingas nei šiuo metu padarytos išvados apklatinamuoju nuosprendžiu, yra formali, nes šio atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys reikšmingi tyrimui, kurie yra esminiai ir pakankami sprendžiant katinamiesiems pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Pasisakant dėl nukentėjusiojo parodymų tikslinimo (nuteistiesiems įžvelgiant nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose nesutapimus) pastebėtina, kad pirminiai duomenys apie nusikalstamos veikos požymius, nusikalstamą veiką padariusius asmenis, ar kitos aplinkybės yra nuolat tikslinami, gaunami nauji įrodymai, todėl paaiškėjus naujoms ar nepasitvirtinus kurioms nors svarbioms faktinėms aplinkybėms, situacija tyrime gali keistis. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nukentėjusysis tikslino aplinkybes, paaiškindamas tokio tikslinimo priežastis, tai, jog liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo apklausti tik teisme, o nuteistieji buvo sulaikyti tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo įvykdytos vagystės momento, nėra vada išvadai apie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų neobjektyvumą, nepatikimumą ar melagingumą ir tai nešalina nuteistųjų kaltės dėl pinigų vagystės. Pažymėtina, jog apylinkės teismas nukentėjusiojo parodymus vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys, todėl tai nėra pagrindas manymui, kad šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi ir tikslingai siekia apkalbėti nuteistuosius nebūtos nusikalstamos veikos padarymu.

17. Nuteistųjų keliami subjektyvūs ir retoriniai klausimai (per 25 sekundes nuo kameros nusukimo iki išėjimo paimti tokios pinigų sumos, juos paslėpti po aptemptais drabužiais neįmanoma, kad reikia tiksliai žinoti kur sudėti pinigai, kad pinigai negalėjo tilpti stalčiuje, kad gali būti kitų panašių asmenų į nuteistuosius, akcentuojant, kad pinigų paėmimo faktas nėra užfiksuotas vaizdo įrašais (įvertinus nuteistųjų parodymus, kurie patvirtino, kad teritorija jiems žinoma ir neatmetė galimybės, jog joje galėjo lankytis abu kartu iki vagystės, atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamieji P. S. ir K. Š. iki vagytės buvo pasirodę įmonėje, uždavė nukentėjusiajam „kažkokių nesąmoningų klausimų“ ir iš teritorijos pasišalino nieko nepirkdami, į nuteistųjų suderintus veiksmus, t.y. gestus, veiksmus, kuomet vienas jų ofiso patalpoje apsižiūrinėdamas patalpą pastebėjęs vaizdo kamerą ją nusuka) negali būti pagrindu abejoti, kad P. S. ir K. Š. tai padarė, nes iš visų bylos duomenų, liudytojų parodymų, bei kitos rašytinės medžiagos matyti, kad šią vagystę įvykdė būtent kaltinamieji P. S. ir K. Š.. Argumentai, jog kaltinamieji įvykio dieną jokio kontakto neturėjo paneigta vyresniojo tyrėjo K. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad atlikus telefono numerių (duomenys neskelbtini) (K. Š.), (duomenys neskelbtini) (S. Š.) ir (duomenys neskelbtini) (P. S.) išklotinių apžiūrą buvo nustatyta, kad P. S. 2015-07-21 13.44 val. gavo SMS pranešimą iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (K. Š.), telefono buvimo vieta fiksuota bokšte (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pagal veikimo zoną apima (duomenys neskelbtini), P. S. į gautą SMS neatsakė, kas sudaro pagrindą išvadai, kad P. S. ir K. Š. vagystės dieną turėjo kontaktą (b.l.15,2t.). Kolegijos vertinimu, tokia besąlyginė nuteistųjų pozicija, kai tik pačių nuteistųjų pateikta versija pateikiama kaip teisinga, o visi kiti įrodymai kritikuojami ir laikomi neobjektyviais, vertintini kaip siekis bet kokiomis priemonėmis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šiuo atveju tokia nuteistųjų pozicija paneigta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad P. S. ir K. Š. kaltei pagrįsti byloje surinkta pakankamai įrodymų, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra tik subjektyvaus bei gynybinio pobūdžio, todėl daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais teisinio pagrindo nėra. Skirdamas bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė įstatymo reikalavimų, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų P. S. (P. S.) ir K. Š. (K. Š.) apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisLaureta Ulbienė