Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. L. priteista: nukentėjusiosios S. G. naudai 3780 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai 2144,94 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2012-01-06 nuo 16 iki 17 val. apleistame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs, kad V. D. kėsinosi pagrobti jo keptuvę, smogė nukentėjusiajam V. D. kumščiu į veidą ir ištempęs jį į lauką toliau smūgiavo kumščiais ir spardė kojomis, suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip 14 smūgių - ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, ne mažiau kaip 5 smūgius į krūtinės ląstą, ne mažiau kaip 4 smūgius į rankas, ir padarė didelę poodinę –minkštųjų audinių kraujosruvą kairėje veido pusėje (kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir žande bei kairiojo smilkinio srityje), poodinę kairės ausies kaušelio kraujosruvą, abiejų lūpų vidinio paviršiaus muštines žaizdas ir kraujosruvas, kraujosruvą liežuvio dešiniame krašte, susiliejančias kraujosruvas galvos skliauto minkštuose audiniuose - kaktoje ir viršugalvyje, poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame ir šoniniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairio alkūnės sąnario šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje, dešinės pusės II, III, V, kairės pusės III - VIII šonkaulių lūžius, kairio plaučio plyšimą. Dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam nukritus ant statybinio laužo krūvos jam buvo padarytos durtinės-pjautinės žaizdos sprando kairėje pusėje, veide (panosės srityje), paviršinė žaizda kairiajame žaste, 5 paviršinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje ir dešinio smilkinio srityje. Dėl krūtinės ląstos sužalojimo su daugybiniais šonkaulių lūžiais ir kairiojo plaučio plyšimu, išsivystė kairės pusės pneumotoraksas ir masyvi poodinė liemens, kaklo bei veido emfizema, dėl ko 2012-01-07 13.50 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje V. D. mirė.

Teismo posėdžio metu nuteistojo M. L. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtos bausmės ir priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš nuteistojo M. L. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad 2012 m. sausio 6 d. vykusių išgertuvių metu jis smurtavo nukentėjusiojo V. D. atžvilgiu, tačiau nurodo, jog mirtiną sužalojimą nukentėjusysis galėjo patirti vėliau, t.y. po to, kai 2012 m. sausio 6 d. apie 18 val. ar 2012 m. sausio 7 d. apie 9.30 val. pasišalino iš ligoninės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį nuteistojo apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Paties nuteistojo M. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. F. , T. D. ir R. K. parodymais nustatyta, jog 2012 m. sausio 6 d. vykusių išgertuvių metu M. L. , supykęs ant V. D. , kad pastarasis pasikėsino pagrobti jo keptuvę, apleisto pastato, kuriame gyveno, viduje, o po to lauke prie šio pastato sudavė nukentėjusiajam, tame tarpe šiam nugriuvus ant statybinio laužo krūvos, eilę smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas – veidą, krūtinę, šonus, po ko nukentėjusysis greitosios pagalbos medikų buvo išvežtas į ligoninę (t. 1, b.l. 135-142, 146-147, 157-167, 170-171, 183-185, t. 2, b.l. 8-10, 14-40, 43-50, t. 3, b.l. 33-34). Specialisto išvada Nr. M 29/12(03) ir V. D. lavono tyrimą atlikusio teismo medicinos eksperto Diomeno Vitkaus paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta eilė muštinių sužalojimų galvos, rankų ir krūtinės srityse, kurie paaiškinami mažiausiai keturiolika smūgių (trauminių poveikių) bukais daiktais: penki smūgiai į galvą, penki smūgiai į krūtinės ląstą ir keturi smūgiai į rankas, taip pat sužalojimai, kurie paaiškinami stiklo šukių, kitų aštrių statybinių atliekų poveikiu nukentėjusiajam nugriuvus ant statybinio laužo krūvos (t. 1, b.l. 20-32, 33-35, t. 3, b.l. 35-36), o tai atitinka paties nuteistojo ir įvykio liudininkų nurodytas M. L. smurto panaudojimo V. D. atžvilgiu aplinkybes. Iš bylos duomenų, tame tarpe nuteistojo M. L. parodymų, matyti, jog iki konflikto su nuteistuoju nukentėjusysis sužalotas nebuvo, kiti konflikto metu įvykio vietoje buvę asmenys jo atžvilgiu smurto nenaudojo. Nors nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde iškėlė versiją, kad nukentėjusysis mirtiną sužalojimą galėjo patirti krisdamas ar būti pakartotinai sumuštas po to, kai 2012 m. sausio 6 ir 7 dienomis savavališkai pasišalino iš ligoninės, tačiau tokių nuteistojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys, be to, jos prieštarauja jau pirmiau aptartai specialisto išvadai ir ją davusio eksperto paaiškinimams, kad nustatyta V. D. mirtį lėmusi krūtinės ląstos trauma su daugybiniais šonkaulių lūžiais ir kairiojo plaučio plyšimu buvo padaryta spardant nukentėjusiajam į krūtinės ląstą byloje nurodytu M. L. inkriminuojamu nusikalstamos veikos padarymo laiku. Kadangi plautis lūžusių šonkaulių galėjo būti pažeistas ne iš karto po patirto sužalojimo, o vėliau, todėl nukentėjusysis kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (t. 1, b.l. 20-32, 33-35, t. 3, b.l. 35-36). Taigi, apygardos teismas, įvertinęs pirmiau aptartų byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo, visetą, padarė pagrįsta išvadą, kad M. L. nusikalstami veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. V. D. mirtimi, nes būtent M. L. , smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, padarė jam nustatytus sužalojimus, tame tarpe krūtinės ląstos traumą, dėl kurios, išsivysčius kairės pusės pneumotoraksui ir masyviai poodinei liemens, kaklo bei veido emfizemai, nukentėjusysis 2012-01-07 13.50 val. ligoninėje mirė. Pažymėtina, jog vadovaujantis teismų praktika, nustačius, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės nutartys Nr. 2K-112/2006, 2K-361/2006, 2K-479/2006, 2K-652/2006 ir kt.). Taigi, tos aplinkybės, kad nukentėjusysis V. D. mirė ne iš karto po to, kai M. L. jį sužalojo, o sekančią dieną, ir kad buvo pasišalinęs iš ligoninės, dėl ko jam laiku nebuvo suteikta medicinos pagalba, apygardos teismo išvados dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp M. L. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių nepaneigia.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu M. L. sudavė nukentėjusiajam V. D. ne mažiau kaip keturiolika smūgių rankomis ir kojomis, tame tarpe į gyvybiškai svarbias kūno dalis – krūtinę ir galvą. Nuo suduotų smūgių be kita ko nukentėjusiajam lūžo dešinės pusės II, III, V ir kairės pusės III, IV, V, VI, VII ir VIII šonkauliai, kas patvirtina, jog į krūtinės ląstą V. D. buvo suduoti pakankamai stiprūs smūgiai. Taigi, nuteistasis M. L. , nors ir turėdamas protinio išsivystymo defektą (lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais), tačiau turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, kaip pažymėta teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-27/2012 gan gerai orientuotas buitinėse gyvenimo situacijose (t. 2, b.l. 86-88), suduodamas stiprius smūgius gerokai už save vyresniam 63 metų amžiaus asocialų gyvenimo būdą vedančiam nukentėjusiajam į gyvybei svarbią kūno dalį – krūtinės ląstą, negalėjo nesuprasti, kad tokiais veiksmais kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir jo gyvybei, ir kad nuo šių jo veiksmų nukentėjusysis gali patirti sužalojimus, tame tarpe ir tokius, nuo kurių jis gali mirti, ką patvirtina ir paties nuteistojo M. L. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, jog jis suprato, kad nukentėjusįjį sužalojo stipriai, todėl nusprendė kviesti medikus (t. 3, b.l. 34). Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį. Iš tiesų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M. L. , smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, siekė jį nužudyti. Kita vertus, akivaizdu, jog smūgiuodamas rankomis ir kojomis V. D. į gyvybiškai svarbias kūno vietas, nuteistasis galimom savo veiksmų pasekmėm, t.y. nukentėjusiojo mirčiai, buvo abejingas ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. L. nužudė V. D. veikdamas netiesiogine tyčia ir jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už tyčinį kito žmogaus nužudymą.

Nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl alkoholio kiekio nukentėjusiojo kraujyje jokios reikšmės apelianto veiksmų teisiniam vertinimui neturi, todėl teisėjų kolegija, neturėdama pagrindo abejoti byloje pateikta specialisto išvada, plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam M. L. taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. L. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Bylos duomenimis, nuteistasis M. L. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatstatomas pasekmes – dėl jo veiksmų nukentėjusysis V. D. neteko gyvybės. Šį nusikaltimą nuteistasis padarė iš pykčio, kad V. D. pasikėsino pagrobti jo keptuvę, veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimo padarymui nenaudojo jokių įrankių, kita vertus, nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo intensyviai – sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę, rankas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. L. praeityje nebuvo teistas, tačiau, būdamas jauno amžiaus, niekur nedirbo ir nesimokė, gyveno asocialiai, piktnaudžiavo alkoholiu. Yra nuteistojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė, lygi BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. neginčija iš jo nukentėjusiajai S. G. priteisto turtinės žalos bei Valstybinei ligonių kasai priteistų V. D. gydymo išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šios teismo nuosprendžio dalies nutartyje plačiau nepasisako. Nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusiajai S. G. priteista aiškiai per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis M. L. nužudė nukentėjusiosios S. G. brolį V. D. . Tokia smurtinė brolio mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus V. D. seseriai. Nors nukentėjusioji su žuvusiuoju gyveno atskirai ir ne itin dažnai bendravo, tačiau juos siejęs ryšys nebuvo nutrūkęs, kartais V. D. apsigyvendavo pas savo seserį, o ši juo rūpindavosi. Be to, V. D. buvo jauniausiais iš trijų nukentėjusiosios brolių, kurie šiuo metu jau visi yra mirę, likusi tik visišką negalią turinti sesuo, kurią S. G. slaugo savo namuose. Kolegijos manymu, įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiajai priteista 10 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma nėra aiškiai per didelė, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistojo M. L. nurodyta aplinkybė, jog jis neturi finansinių galimybių sumokėti tokią sumą, nesudaro pagrindo mažinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.