Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutarties.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų. Priteista iš V. R. nukentėjusiajai D. T. 985,94 Lt laidojimo išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 21 d. apie 15 val., pievoje, esančioje netoli savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip 37 smūgius ranka ir koja į įvairias kūno vietas, iš kurių: ne mažiau kaip 22 smūgius į galvą; ne mažiau kaip 1 smūgį į dešinį žandą – kaklą; ne mažiau kaip 8 smūgius į krūtinės ląstos priekinę sieną; ne mažiau kaip 1 smūgį į nugarą; ne mažiau kaip 1 smūgį į dešiniojo peties - žasto sritį; ne mažiau kaip 2 smūgius į ranką; ne mažiau kaip po 1 smūgį į kairę kirkšninę - gaktos ir kairės sėklidės sritis, tuo R. T. sukeldamas dideles kančias ir padarydamas poodines kraujosruvas, paviršinius odos nubrozdinimus muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus įvairiose kūno vietose, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje kaktinėje ir kairėse kaktinėje - smilkininėje srityse, kraujo išsiliejimą (pakraujavimą) į šoninius galvos smegenų skilvelius, dešinio pirmo ir kairiųjų antro - trečio šonkaulių tiesioginius lūžius, dešiniųjų trečio - penkto ir kairiųjų ketvirto - septinto šonkaulių netiesioginius lūžius, dešinio - šešto šonkaulio skilimą, kraujosruvą pilvo priekinės sienos apatinio trečdalio raumenyse (gaktos srityje), kraujosruvas po kairės sėklidės dangalais ir sėklidėje, pokapsulinę kraujosruvą kepenų kairėje skiltyje, kas sukėlė potrauminį šoką ir sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą gyvybei, ko pasekoje R. T. nuo kūno sumušimo, besikomplikavusio potrauminiu šoku, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, po 2 val. pamiškėje, adresu (duomenys neskelbtini) mirė, taip tyčia jį itin žiauriai nužudė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnį

Nuteistasis V. R. kasaciniame skunde teigia, kad jo suduoti smūgiai nebuvo nukentėjusiojo R. T. mirties priežastis, todėl tarp jo padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinasis, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad R. T. mirė nuo kūno sumušimo, besikomplikavusiu potrauminiu šoku, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dvi valandos iki mirties, suduodant ne mažiau kaip 37 smūgius į įvairias kūno vietas, iš jų – 22 smūgius į galvą, padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, kas sukėlė potrauminį šoką ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 19-31). Teismo medicinos specialisto išvados duomenis patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas R. Rauktys, parodęs, kad nukentėjusysis R. T. mirė nuo kūno sumušimo, padaryto suduodant ne mažiau kaip 37 smūgius į įvairias kūno vietas, ir besikomplikavusiu potrauminiu šoku. Taigi, R. T. buvo suduota būtent tiek smūgių į įvairias kūno vietas, kiek nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Sprendžiant apie priežastinio ryšio buvimą kaltininko veiksmuose, be teismo medicinos specialisto išvados, kuria konstatuojama nukentėjusiojo mirties priežastis, teismui būtina nustatyti, kad būtent kaltininko padaryta veika, o ne kiti veiksmai, sąlygojo asmens mirtį. Priežastinio ryšio nustatymas tarp veikos ir padarinių yra teismo, o ne ekspertų kompetencijoje. Tik teismas sprendžia, ar kaltininko padaryta veika buvo būtinoji sąlyga atitinkamiems padariniams kilti. Bylos duomenimis nustatyta, kad mirtinus sužalojimus R. T. padarė kasatorius. Tai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats nuteistasis V. R., parodęs, kad iš viso R. T. sudavė apie 10 smūgių, tačiau nesiekė nukentėjusiojo užmušti. Taip pat ir liudytoja D. S. patvirtino konflikto tarp V. R. ir R. T. faktą, kurio metu V. R. smogė R. T. į veidą, o šiam nukritus, pradėjo jį spardyti. Bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad be V. R. kas nors panašiu laiku galėjo sumušti nukentėjusįjį R. T., be to, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai buvo padaryti per trumpą laiką. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. R. atlikti veiksmai buvo būtinoji sąlyga padariniams (mirčiai) kilti, nes jeigu sužalojimai nebūtų buvę padaryti, R. T. nebūtų miręs.

Nors nuteistasis V. R. 2004 m. gruodžio 27 d. papildomai apklaustas teisme parodė, kad R. T. mirties priežastis buvo ne jo suduoti smūgiai, o tai, kad konflikto metu jis iškrito iš vežimo į vandenį ir sušalo (b. l. 189-190), tačiau šią versiją paneigia teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad R. T. kūne rasti sužalojimai dėl savo išsidėstymo ir pobūdžio nėra būdingi griuvimui bei kritimui iš aukščio, o jis mirė nuo kūno sumušimo, besikomplikavusiu potrauminiu šoku, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene. Netikėti teismo medicinos eksperto išvada teismas neturėjo pagrindo, todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė V. R. versiją dėl R. T. mirties priežasties kaip nepagrįstą.

Tai, kad R. T. mirė praėjus dviems valandoms po sužalojimų padarymo veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnį reikšmės neturi ir nepaneigia priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių. Veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnį svarbu ne mirties laikas, o mirties priežastis. Kaip jau minėta, R. T. mirties priežastis buvo V. R. suduoti smūgiai į galvą ir kitas kūno vietas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 punktą, jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Todėl ta aplinkybė, kad nukentėjusysis R. T. mirė praėjus dviems valandoms nuo jam padarytų sužalojimų, V. R. padarytos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, o teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių yra teisingos. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad nuteistojo V. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Nuteistojo V. R. kasacinį skundą atmesti.