- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-414-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42010-19
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Civilinis ieškovas
- D. V.
- Advokatai
- Regina Agrba
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. S., jo gynėjai advokatei Reginai Agrbai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo (toliau – draudikas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir perduotas R. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. naudai iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteista 7000 (septyni tūkstančiai) eurų neturtinės žalos.
Iš asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. priteista 600 (šešis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. S. 2019 m. spalio 1 d., apie 09 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį Renault Master, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei važiuodamas atbuline eiga nedavė kelio pėsčiajai S. J., dėl ko ją krovininiu automobiliu kliudė ir mirtinai sužalojo. Šioje G. S. veikoje yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas prašo Marijampolės apylinkės 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl papildomo 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės D. V. naudai iš draudiko priteisimo pakeisti.
2.1. Skunde nurodoma, jog teismas įvertino civilinės ieškovės patirtą neturtinę žalą 7000 (septyniais tūkstančiais) eurų, iš kurių 2000 (du tūkstančius) eurų draudikas jau buvo atlyginęs civilinei ieškovei iki bylos nagrinėjimo. Draudiko nuomone, nuosprendis dalyje dėl papildomo 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi buvo priimtas pažeidžiant procesines teisės normas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 5 dalį bei nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikos.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog BPK 305 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Draudiko nuomone, nagrinėjamu atveju ši procesinės teisės norma buvo pažeista, kadangi teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių savo sprendimą dėl papildomos 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos civilinės ieškovės naudai priteisimo. Priešingai, teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nuosprendyje nurodė, jog: „<... atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiosios sesuo buvo garbaus amžiaus, savarankišką gyvenimą gyvenanti moteris. Nors D. V. nurodė, jog ją ir seserį siejo artimas ryšys, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jos gyveno skirtingose gyvenamosiose vietose. Ir nors nukentėjusioji nurodė, kad dažnai skambindavo viena kitai, tačiau toks bendravimas nelaikytinas artimu>“. Taigi, akivaizdu, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas prieštarauja paties teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams/argumentams.
2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimant nuosprendį buvo nukrypta nuo LAT ir kitų aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas nuosprendyje cituoja nutartis, kuriose neturtinės žalos atlyginimas (nuo 5792 Eur iki 25000 Eur) buvo priteistas žuvusiojo tėvams. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju teismo nurodytos nutartys nėra aktualios, kadangi skiriasi faktinės bylų aplinkybės (ginčo bylos atveju neturtinės žalos atlyginimo prašo žuvusiosios sesuo). Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). LAT yra nurodęs, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (LAT nutartys Nr. 3K-7-255/2005, 3K- 3-351/2007, 3K-3-177/2013).
2.4. Atkreiptinas dėmesys, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia tuo, jog turi būti atsižvelgiama į ryšį bei santykius tarp civilinio ieškovo ir mirusio asmens, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų išgyvenimų stiprumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kitiems (išskyrus tėvus, vaikus, sutuoktinį) artimiesiems giminaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, taigi formalaus giminystės ryšio fakto konstatavimo nepakanka. Vienoje iš panašių savo faktinėmis aplinkybėmis bylų teismas konstatavo, kad „<Sprendžiant dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į jų nurodytas aplinkybes dėl bendravimo su nužudytuoju broliu pobūdžio, artumo, glaudaus bendravimo, išgyvenimų, netekties skausmo ir vertina, kad iš nuteistojo jiems priteistina po 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti>“ (2019 11 20 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis b. b. Nr. 1A-335-487/2019).
2.5. Savaime suprantama, jog dėl sesers žūties civilinė ieškovė patyrė netekties skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Visgi manytina, jog draudiko išmokėta 2000 (dviejų) tūkstančių eurų draudimo išmoka, atlyginanti civilinės ieškovės patirtą neturtinę žalą, įvertinus teismų formuojamą praktiką bei faktines bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju laikytina teisinga ir pagrįsta. Juo labiau, jog pats nuosprendi priėmęs teismas konstatavo, kad tarp seserų buvęs bendravimas nelaikytinas artimu. Taigi, darytina išvada, kad papildomas 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimas iš draudiko civilinės ieškovės nauda, buvo priteistas nepagrįstai, pažeidžiant procesines teisės normas bei nukrypus nuo teismu formuojamos praktikos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą D. V. atstovas Mindaugas Skruibis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priimdamas nuosprendį rėmėsi surinktų įrodymų visuma, laikėsi visų įstatymo reikalavimų, nenukrypo nuo bendrųjų teisės principų bei susiformavusios teismų praktikos ir tai leido teismui priimti pagrįstą ir motyvuoją nuosprendį. Skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos, jis paremtas tik deklaratyviais teiginiais ir todėl turi būti atmestas, o nukentėjusiajai turi būti priteistos išlaidos susijusios su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme (šio atsiliepimo paruošimu). Atsiliepime prašoma palikti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. priimtą nuosprendį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. D. V. iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas, t. y. 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų teisinei pagalbai paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, šiai pozicijai pritarė ir asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. bei jo gynėja advokatė Regina Agrba.
5. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinis skundas atmetamas.
6. BPK 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam bei už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos.
7. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teisė gauti žalos atlyginimą dėl šeimos nario ar artimojo asmens gyvybės atėmimo formaliai yra riboto pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalis), tačiau teismų praktikoje šie ribojimai nevertinami kaip absoliutūs (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-3-788/2019, 2K-503/2008 ir kt.). Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, kad jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pabrėžtas ir būtinumas teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems tokias bylas, tiesiogiai vadovautis Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
9. Iš bylos duomenų matyti, kad krovininio automobilio Renault Master (v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kaip nurodė pati draudimo bendrovė, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 2 d. ir galiojo iki 2019 m. lapkričio 1 d. Sutartyje apribojimų vairuotojo amžiui ar vairavimo stažui nebuvo, draudimo suma 5.000 000,00 Eur. (1 t. b. l. 146). Todėl pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą (7000 eurų) priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme jau buvo atlyginęs D. V. 2000 Eur neturtinės žalos dalį, tad teismas iš dalies tenkindamas D. V. civilinį ieškinį, kuriame ji prašė 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, jai priteisė likusią neatlygintą 5000 Eur neturtinės žalos dalį.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra abejonės, jog nukentėjusioji dėl sesers žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiosios sesuo buvo garbaus amžiaus, savarankišką gyvenimą gyvenanti moteris, jos gyveno skirtingose gyvenamosiose vietose. Nukentėjusioji nurodė, kad seserys dažnai skambindavo viena kitai, tačiau toks bendravimas nelaikytinas itin artimu (2 t., b. l. 119-127).
11. Iš bylos medžiagos matyti, D. V. turėjo vienintelę seserį, jų tėvai yra mirę. Su seserimi visą laiką palaikė ypač artimus šeiminius santykius, jas siejo labai glaudus emocinis ryšys, padėdavo viena kitai, po sesers netekties ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir kančias, patirtas stresas ir pergyvenimai turėjo esminės įtakos sveikatos būklės pablogėjimui (2 t. b. l. 80). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir žuvusiosios amžių, jų sveikatą, gyvenamąsias vietas, ryšį galima palaikyti ir dažnai kalbantis telefonu. Be to tai nebuvo jų vienintelis bendravimo būdas, žuvusioji atvažiuodavo pas nukentėjusiąją, pagrybaudavo, pauogaudavo, konservuodavo, namus sutvarkydavo ( 2 t. b. l. 111-112). Taip pat pažymima, jog glaudų ryšį tarp žuvusiosios bei nukentėjusiosios rodo ne tik bylos medžiaga, bet ir tai, jog D. V. pagal galimybes prisidėjo prie išlaidų, kurios buvo patirtos laidojant seserį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertino ne tik žuvusiosios ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, ryšį, bet taip pat atsižvelgė ir į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus dėl vienintelės sesers netekties, dvasinį sukrėtimą. Nustatydamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo dydį, apylinkės teismas atsižvelgė ir į asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. kaltės formą – jo padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų bei į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo žuvusiosios kaltės nenustatyta.
12. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).
13. Be to, pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumą, taip pat dėmesį skyręs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose, įvertinęs bylos aplinkybes, nors ir nenustatė tarp seserų itin artimo bendravimo, kurį visgi įrodo bylos duomenys, tačiau atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajai nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kurį mažinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymima, kad teismas priimdamas sprendimą nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, nėra objektyvaus pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteista pinigų suma (7000 eurų) patenka į draudiko pareigą atlyginti padarytą žalą. G. S. padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, vairavo krovininį automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nagrinėjamo įvykio dieną buvo draustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, draudimas galiojo iki 2019 m. lapkričio 1 d. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) atstovaujama jos Lietuvos filialo, atsako už G. S. padarytą žalą asmeniui 5 000 000 eurų ribose, įskaitant ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
16. Teismai, įvertindami neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir teismų praktika. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
17. Priteistas neturtinės žalos dydis ginčijamas remiantis tuo, kad priteista suma neatitinka susiklosčiusios teisminės praktikos. Ir apeliaciniame skunde pateikiama byla Nr. 1A-335-487/2019, kurioje dėl brolio žūties pirmosios instancijos teismas dviem nukentėjusiesiems nepriteisė neturtinės žalos, o apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį pakeitė, priteisdamas po 2000 eurų. Nuoroda į apeliaciniame skunde parinktą baudžiamąją bylą ir joje priteistą neturtinės žalos sumą nepagrindžia priešingos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-3-788/2019 nagrinėjama panaši situacija, kai dėl KET pažeidimo eismo įvykio metu žuvo asmuo. Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padavė žuvusiojo sesuo, kuri po jo mirties pasirūpino jo laidotuvėmis. Kasacinis teismas šioje byloje pasisakė, kad neturtinė žala, kurią patyrė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, pirmosios instancijos teismo įvertinta 10 000 Eur suma. Kasacinis teismas pasisakė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės priteisė beveik minimalią neturtinės žalos sumą, palyginti su sumomis, priteisiamomis žuvusiųjų artimiesiems analogiško pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje (1A-165-851/2018), kurioje eismo įvykio metu žuvo nuketėjusiosios brolis ir pirmosios instancijos teismas civilinei ieškovei priteisė 10 000 Eur. neturinei žalai atlyginti, pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį nuo 15000 eurų iki 10 000 eurų.
18. Nukentėjusioji D. V. prašo pripažinti proceso išlaidomis turėtas išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, bei priteisti jai šias išlaidas iš civilinio (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji D. V. sumokėjo 200 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t. , b. l. 152).
19. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113628/2020).
20. Apeliacinį skundą šioje byloje padavė civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl papildomo neturtinės žalos priteisimo D. V. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo. Taigi nukentėjusiosios D. V. turėtos atsiliepimo į apeliacinių skundų parengimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis.
21. Teisėjo kolegija, vadovaudamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas dėl papildomo neturtinės žalos atlyginimo atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalies dėl papildomo neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės D. V. naudai priteisimo, atmesti.
Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajai D. V. 200 (du šimtus) eurų turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.