Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. B., VšĮ „Klaipėdos butai“, UAB „Mano būstas Baltija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovės atsakomybės

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų, o ne kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

25. Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl pastato savininkas turi pareigą rūpintis, kad pastate nebūtų trūkumų, juos pašalinti, jeigu jų yra, o savininko neteisėtu neveikimu laikytinas nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246, 6.266 straipsniai).

27. Atsakovė, žinodama, kad jai priklausantis butas eksploatuojamas ir prižiūrimas netinkamai, kas tapo žalos priežastimi (vandens tiekimo vamzdžių užšalimas), jau esant pirmiesiems kaimynų signalams 2023 m. rugsėjo mėn., kaip apdairi ir rūpestinga turto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, savininkė, privalėjo užtikrinti saugią ir tinkamą jai priklausančio buto ir jame esančių įrenginių būklę – esant būtinybei patekti į butą, uždaryti langus, atjungti vandenį ar pan. Tuo, kad turto valdymo teisė buvo perduota kitiems asmenims, negali būti paneigta turto savininko bendroji pareiga elgtis rūpestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims, už šios pareigos nevykdymą atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Be to, šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė, siekdama išvengti neigiamų padarinių, dar 2023 m. galėjo inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą ir nuomininkės iškeldinimą, kadangi nuomininkė jau ne pirmą kartą pažeidinėjo nuomos sutarties sąlygas, atsakovės atstovės teigimu, nemokėjo mokesčių, netinkamai elgėsi su turtu, vandens išsiliejimo atvejų ginčo bute buvo ir anksčiau, dėl ko buvo daroma žala ne tik savivaldybės, bet ir kitų namo gyventojų turtui, todėl atsakovei nebuvo pagrindo tikėtis, jog nuomininkė tinkamai įvykdys sutartį ateityje. Nustatyta, kad nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininkės iškeldinimas inicijuotas tik po įvykio ir po šios bylos iškėlimo, kas taip pat patvirtina, kad nuomininkė turtu jau kuris laikas naudojosi netinkamai, o turto savininkė nesiėmė veiksmų žalai užkirsti. Toks atsakovės elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų.

28. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

29. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai (neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, kadangi buto valdymo teisė nuomos sutarties pagrindu buvo perleista nuomininkei, tačiau byloje nustatyti atsakovės veiksmai prisidėjo prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; kt.). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Pripažintina, kad ieškovės butui buvo padaryta žala ne tik dėl buto nuomininkės netinkamos buto priežiūros, bet ir dėl to, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai su savo turtu, kuri yra vienas iš civilinės atsakomybės pagrindų, atsakovės nerūpestingi veiksmai (neveikimas) pasireiškė atsakovei priklausančio buto nepakankama priežiūra, nepakankama jo naudojimo kontrole, net ir tuo atveju, kai buto valdymas perduotas nuomininkui, todėl atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos (CK 6.263 straipsnis). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jai priklausančio buto tinkamos priežiūros, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip minėta, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės patvirtina visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas atsakovės atžvilgiu.

31. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašo vertinti ir trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“ atsakomybės klausimą sutarčių pagrindu, sudarytų tarp šių juridinių asmenų. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, pagal teisinį reglamentavimą statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio administravimo funkcija, todėl, nesant duomenų, kad savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinis ir faktinis valdymas perduotas VšĮ „Klaipėdos butai“, arba, kad trečiasis asmuo atsakinga už savivaldybės veiksmus, iš ko būtų galima kildinti šio subjekto atsakomybę, jam ir netenka pareiga atsakyti už iš savivaldybei priklausančio buto, išsiliejus vandeniui, padarytą žalą (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Be to, atsakovė įstatyme nustatyta tvarka kitame teisminiame procese turės galimybę įrodinėti nuomininkės atsakomybės sąlygas ir reikalauti žalos atlyginimo, taip pat nuostolius, atsiradusius dėl galimai trečiųjų asmenų sutartimis nustatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Dėl turtinės žalos priteisimo

33. Šalys nesutaria dėl ieškovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos, kadangi, atsakovės nuomone, ji nėra atsakinga dėl kilusios žalos.

34. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalį).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 5 769,19 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pateikė duomenis, kad pagal rangovo UAB „Pastatas“ sudarytą Lokalinę sąmatą Nr. S001, buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui po įvykusio užpylimo reikalinga 4 406,27 Eur suma (su PVM). Kadangi ieškovė nepateikė duomenų, kad remontas jau atliktas, kad remontą atliks įmonė (PVM mokėtoja) ir ieškovė patirs išlaidas PVM, todėl žalos atlyginimas už remonto darbus skaičiuotinas be PVM (3 641,75 Eur), nes lėšų panaudojimas remontui turi būti susijęs išimtinai tik su sugadinimų pašalinimu ir turi būti ekonomiškai pagrįstas (CPK 178 straipsnis). Ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl patirtos žalos patvirtino ir liudytoja D. J. N. – L., kuri gyvena ieškovės bute. Nurodė, kad po avarijos nukentėjo ne tik buto apdaila, bet ir baldai, drabužiai, patalynė, buitinė technika, kita buto įranga – sugedo aplietas šaldytuvas. Dėl drėgmės pertekliaus, pelėsio pašalinimo ieškovės bute teko nuomotis specialų džiovintuvą – drėgmės surinktuvą; už džiovintuvo nuomą pagal sąskaitą ieškovė patyrė 62,92 Eur išlaidų. Prieš šią vandentiekio avariją ieškovės bute remontas buvo atliktas maždaug prieš 3 metus. Buvo remontuotos lubos, sienos, grindys. Prieš du metus pirktos spintelės, todėl nusidėvėjimas minimalus. Taip pat buvo sugadinta sofa, šviestuvai, dauguma daiktų naudojimui nebetinkami, lova išmesta, o naujos dar neįsigijo. Ieškinyje nurodyta, kad šviestuvų vertė 100 Eur, teismo posėdžio metu liudytoja ir ieškovė nurodė, kad du nauji šviestuvai įsigyti už 150 Eur, taip pat byloje pateiktos naujos sofos, virtuvės spintelių kainos po 600 Eur. Atsakovė turtinės žalos dydžio ir nurodytų remonto bei baldų kainų neginčijo, teismas netikėti ieškovės paaiškinimais ir nurodytomis daiktų kainomis abejoti neturi pagrindo, kadangi jos yra realios, ne per didelės, todėl pripažintina, kad pagrįstos. Patirtos žalos mastas taip pat užfiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais antstolių pagalba. Pateiktos buto nuotraukos, kuriose matosi užliejimo padariniai, buto ir daiktų sugadinimai.

36. Ieškovė ir jos bute gyvenantis asmuo paaiškino, kad neturi finansinių galimybių iš karto atlikti remonto darbų pagal pateiktą sąmatą, taip pat įsigyti būtiniausių daiktų, kurie buvo sugadinti dėl buto užliejimo, tačiau tai neatleidžia atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti patirtus nuostolius, kurie pagrįsti būsimomis būtinosiomis išlaidomis.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors atsakovė žinojo, kad nuomininkė jai išnuomotu butu jau kuris laikas faktiškai nesinaudojo, neprižiūrėjo, paliko atvirus langus, tačiau savo turtu tinkamai nesirūpino, dėl ko ir įvyko vandentiekio avarija. Neabejotina, kad dėl tokio netinkamo savininko pareigų atlikimo, įvykus vandentiekio avarijai atsakovei priklausančiame bute, ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė. Todėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, nesant priešingų įrodymų, tenkintinas, priteisiant jai 5 004,67 Eur (3 641,75 Eur + 600 Eur + 600 Eur + 100 Eur + 62,92 Eur).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

38. Be turtinės žalos ieškovė prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl jos išgyvenimų, nepatogumų, nerimo, streso dėl buto užliejimo ir atsiradusių padarinių. Atsakovės nuomone, ieškovė dėl jai atsiradusios neturtinės žalos įrodymų nepateikė.

39. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovės paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuolat gyvena užsienyje, o jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2023-09-20 panaudos sutartį gyvena jos dukterėčia D. J. N. – L., kuri pastebėjo vandens išsiliejimą, kvietė avarinę pagalbą, fiksavo pasekmes, rūpinosi bute esančiu turtu, bendravo su tarnybomis, tai yra, visus nepatogumus dėl avarijos ir jos pasekmių faktiškai patyrė ne pati ieškovė, o avarijos metu bute gyvenęs kitas asmuo, kuris jokių pretenzijų dėl patirtos žalos byloje nereiškia, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.250 straipsnis). Priešingu atveju, atsakovės civilinė atsakomybė nepagrįstai būtų išplėsta. Kadangi kiti užpylimo atvejai iš atsakovės buto šioje byloje nenagrinėjami, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės dėl anksčiau patirtos žalos nėra susijusios su byla. Be to, asmuo valdydamas nuosavybę, visada patiria tam tikras laiko ir finansines sąnaudas, todėl ieškovės rūpinimasis savo butu, arba tai, kad ji pasirinko savo turtu rūpintis tik nuotolinėmis priemonėmis ar per kitus asmenis, savaime nesudaro pagrindo jai reikšti ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

41. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė, rūpindamasi savo turtu, jo neapdraudė, nors nurodo, kad užpylimo atvejų būta ir anksčiau, o būtent būsto draudimas palengvintų žalos ir neigiamų padarinių pašalinimą, įvykus draudiminiam įvykiui. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė.

Dėl procesinių palūkanų

42. Ieškovė iš atsakovės prašo priteistio 6 procentų dydžio metines palūkanas.

43. Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra fizinis asmuo, o atsakovė – juridinis asmuo. Kadangi abi sutarties šalys nėra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai ieškovė neturi pagrindo reikšti reikalavimo atsakovei dėl šešių procentų dydžio metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

44. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovė įgijo teisę į 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios jai priteistinos iš atsakovės už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši teisės norma reglamentuoja palūkanas pagal prievoles, neskirstant prievolių į sutartines ir deliktines, todėl yra taikoma ir esant nesutartinėms prievolėms, pavyzdžiui, susijusioms su žalos atlyginimu (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-942-642/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 152 Eur žyminį mokestį, 2 500 Eur advokatės pagalbai apmokėti, antstolės paslaugoms apmokėti už faktinių aplinkybių konstatavimą 60,50 Eur ir 145,20 Eur, 12,74 Eur už VĮ Registrų centro duomenų paiešką, iš viso patyrė 2 870,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47. Sprendimu buvo patenkinta 74 procentai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 123,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

48. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Baltija“ už advokato pagalbą byloje patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės.

49. Šioje byloje susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį valstybei iš atsakovės priteistina 11,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 5 004,67 Eur (penkių tūkstančių keturių eurų 67 ct) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 004,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 123,87 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt tris eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. K..

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Baltija“ 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 11,73 Eur (vienuolika eurų 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.