Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu, naudojant „Zoom“ platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. versliškai ir stambiu mastu ėmėsi finansinės profesinės veiklos neteisėtu būdu, o būtent:

jis, turėdamas generalinę finansų maklerio licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pažeisdamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnį, nustatantį, kad „nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jei kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją“, nedirbdamas jokioje finansų maklerio ar finansų patarėjo įmonėje, ar kredito įstaigoje, turinčioje teisę teikti investicines paslaugas, veikdamas kaip fizinis asmuo, tyčia, turėdamas tikslą gauti pajamas, (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 16 d., 2008 m. balandžio 9 d., 2008 m. birželio 18 d., 2008 m. rugsėjo 4 d, ir 2008 m. lapkričio mėn. sudarė sutartis atitinkamai su A. M., A. S., V. Z. (V. Z.), J. Z. (buvusi pavardė – B.) ir M. P., kuriomis įsipareigojo šiems asmenims teikti investavimo rekomendacijas, vertybinių popierių, piniginių lėšų valdymo paslaugas tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos, t. y. teikti investicines paslaugas, bei už atlygį jas teikė:

- 2008 m. sausio – liepos mėn. laikotarpiu A. M. vardu ir jo sąskaita valdė pinigines lėšas bei vertybinių popierių portfelį, apskaitomus įmonėje (duomenys neskelbtini) A. M. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kaip atlygį už šias investicines paslaugas gavo iš A. M. grynaisiais ne mažiau kaip 8 000 Eur,

- 2008 m. balandžio – birželio mėn. laikotarpiu A. S. vardu ir jo sąskaita valdė pinigines lėšas bei vertybinių popierių portfelį, apskaitomus įmonėje (duomenys neskelbtini) A. S. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),

- 2008 m. birželio – rugpjūčio mėn. laikotarpiu pateikė V. Z. nemažiau kaip 11 investavimo rekomendacijų ir už šias investicines paslaugas kaip atlygį gavo iš V. Z. ne mažiau kaip 11 270 Lt pavedimu į savo sąskaitą bei 12 297 Lt grynaisiais, iš viso – 23 567 Lt (kas atitinka 6 825,47 Eur);

- 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu teikė J. Z. (buvusi pavardė – B.) investavimo rekomendacijas (ne mažiau kaip 18) ir už šias investicines paslaugas kaip atlygį gavo iš J. Z. ne mažiau kaip 4 056 JAV dolerius ir 3 530 Lt pavedimu į savo sąskaitą bei 1 554 JAV dolerių grynaisiais, iš viso – ne mažiau kaip 5 610 JAV dolerių (kas atitinka 3 904,31 Eur) bei 3 530 Lt (kas atitinka 1 022,36 Eur);

- 2008 m. gruodžio mėn. – 2009 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu teikė M. P. investavimo rekomendacijas (ne mažiau kaip 22) ir už šias investicines paslaugas kaip atlygį 2008 m. gruodžio mėn. – 2009 m. sausio mėn. laikotarpiu pavedimu į savo sąskaitą gavo iš M. P. ne mažiau kaip 4 072 Lt (kas atitinka 1 179,33 Eur).

Tokiu būdu R. T. kaip fizinis asmuo 2008 m. sausio mėn. – 2009 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu neteisėtai 5 (penkiems) asmenims teikė investicines paslaugas ir už šias finansines, profesines paslaugas 2008 m. sausio mėn. – 2009 m. sausio mėn. laikotarpiu gavo iš viso ne mažiau kaip 20 931,47 Eur dydžio pajamas – ne mažiau kaip 8 000 Eur, 31 169 Lt (kas atitinka 9 027,16 Eur) ir 5 610 JAV dolerių (kas atitinka 3 904,31 Eur) (kas sudaro iš viso 555,80 MGL, taikyto 2008–2009 m., dydžio sumą).

R. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. T. nurodė, kad kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažįsta, su teisme apklaustų liudytojų parodymais nesutinka, nes jų parodymai yra išsigalvoti. J. Z. buvo jo bendradarbė, tuo metu jis dirbo finansų direktoriumi UAB (duomenys neskelbtini). J. Z. supažindino jį su savo klasioku V. Z. ir pasakė, kad pastarasis stengiasi dirbti finansų rinkose. Tuo metu jis (kaltinamasis) nebuvo finansų makleriu. Finansų maklerio licenciją gavo žymiai vėliau, perėjęs dirbti į (duomenys neskelbtini), į Finansų maklerio departamentą. Kadangi jis buvo (duomenys neskelbtini), turi didesnį išmanymą, J. Z. paprašė pabendrauti su V. Z. ir šiek tiek padėti jam investuojant finansų rinkose. Taip ir prasidėjo jų santykiai tiek su V. Z., tiek su J. Z. Nebuvo jokių viešų ofertų, kad jis (kaltinamasis) priima investuotojus; investuotojų jis viešai nepritraukinėjo. Su V. Z. ir J. Z. pašnekėjo, sutarė, kad jie darys sandorius, o jis (kaltinamasis), kaip turintis didesnę patirtį, laikas nuo laiko prakontroliuos, pasižiūrės, ar jie nedaro klaidų. Toks buvo draugiškas susitarimas. Vėliau iškilo problema, kaip tai juridiškai įforminti, nes jeigu bus pelnas, jiems (kaltinamajam, V. Z. ir J. Z.), savaime aišku, reikės mokėti mokesčius, turi būti legalus mokesčių mokėjimo pagrindas. Sumąstė, kad reikia surašyti sutartis tokio pobūdžio, kurios yra byloje, ir, kaip lydintis dokumentas, visi sutiko, kad tai būtų kaip rekomendacija. Rekomendacijos reikalingos, kad atsirastų pagrindas, kuomet jie dalinsis pelną, tokiu pagrindu jam (kaltinamajam) mokės tuos pinigus. Vis pasižiūrėdavo, ką V. Z. J. Z. daro. Mano, kad jie visko darė daugiau negu jis (kaltinamasis). Šitą dalyką darė jie visi ne tam, kad patirtų nuostolių, pirminė idėja buvo gauti pelno – susitarė visi forminti rekomendacijomis. Pradėjus dirbti, iškilo kelios problemos, nes jis (kaltinamasis) nenorėjo liestis prie asmeninių žmonių lėšų, nenorėjo tos atsakomybės. V. Z. ir J. Z. sutiko, kad jie patys viską darys, patys darys sandorius. Jis (kaltinamasis) prie jų pinigų nebuvo prisilietęs, jie viską darė savo iniciatyva, t. y. skambino į bankus, derino sandorių kainas, kada juos atidaryti, uždaryti, mane informuodavo, kokia bendra jų (kaltinamojo ir V. Z. ir J. Z.) projekto pelno dalis, koks bendras rezultatas. Jis (kaltinamasis) nežinojo, kokius sandorius V. Z. darė, jis (kaltinamasis) nesakė, kokiame banke sudaryti sandorius, V. Z. jam nebuvo pateikęs jokių įgaliojimų betarpiškai bendrauti su bankais, nors teisme jis pasakojo, kad jis (kaltinamasis) vos nedirbo tame banke, kuriame jis sandorius sudarinėjo, nors to niekada nebuvo, nes jis (kaltinamasis) dirbo dvejuose bankuose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2008 metų pabaiga buvo ypatingai svyruojantis metų laikas rinkose, tai yra krizė, bankų bankrotai, rinkos vaikščiojo aukštyn – žemyn. V. Z. prarado visus pinigus būtent dėl 2008 m. įvykių. V. Z. pinigus laikė asmeninėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), prie kurių prieiti jam (kaltinamajam) jokio įgaliojimo išduota nebuvo, jis (V. Z.) pats pinigus investavo iš asmeninės sąskaitos. Dėl rekomendacijų, kurios buvo išrašytos, tai pačiame pavadinime yra žodis „rekomendacijos“, tačiau jos buvo išrašytos jau po visų sandorių. Perskaičius visas rekomendacijas matysis, kad rekomendacijoje nurodyta labai konkreti kaina. Rinkoje konkreti kaina būna sekundę, po to ji būna kita. Tad turi kilti elementarus klausimas, kaip jis (kaltinamasis) galėjo sugebėti teikti rekomendacijas 100 proc. tikslumu, centų tikslumu, dar prieš sandorį įgyvendinant rinkoje? Fiziškai tai yra neįmanoma, tad tai yra neginčytinas įrodymas, kad popieriukai, kurie vadinami rekomendacijomis, buvo išrašytos jau po sandorio. V. Z., J. Z. skambindavo į banką, darydavo sandorį, gaudavo sandorio kainą, nes bankas ją tvirtindavo, gaudavo patvirtinimą dėl sandorio įvykimo, ir tik po to buvo galima surašyti formalią rekomendaciją, kuri savo turiniu nėra rekomendacija, o dokumentas, kuris patvirtina pelno skirstymą. Buvo aptarę taip, kad jis prie V. Z. ir J. Z. pinigų, valdymo paslaugų neteikė. Rekomendacijos buvo išrašytos jau po to, kad patvirtintų, kad tokiuose sandoriuose ir jis (kaltinamasis) dalyvavo. Tiek V. Z., tiek J. Z. pinigų jis nei matė, nei žinojo apie juos, nes jie pinigus vedėsi į savo asmenines sąskaitas. Byloje nėra įrodymų, kad V. Z. jam davė kažkokius pinigus, kuriuos jis (kaltinamasis) valdė. V. Z. ir J. Z. parodymai vienodi, mano, kad jie susitarę, kokius parodymus duoti. Tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu jis (kaltinamasis) minėjo, kad pirminę sumą – 910 litų, kurią V. Z. mokėjo grynais, jis (kaltinamasis) gavo. Tai buvo pirmas pelnas, o ne suma už popieriuko surašymą, kuris vadinamas rekomendacija. Tai buvo pirmas pelnas, kuriuo V. Z. pasidalino. Jis pastarajam pasakė, jeigu pats nori – sumokėk. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad gerai ir grynais, bet kadangi reikia mokesčius mokėti, yra žymiai lengviau pasitikrinti metų gale kas yra banko sąskaitoje, negu sužiūrėti visus popieriukus. Nežino, iš kur prokurorė surado, kad iš V. Z. jis gavo 23 000 litų. Į sąskaitą gavo 11 400 litų iš V. Z., o 910 litų grynais. Kaltinime rašoma, kad jis neva gavo 23 560 litų, tačiau realiai gavo 11 400 litų, o iš J. Z. – 4100 dolerių. Tarpiniai paskaičiavimai, koks buvo pelnas ir dalybos, yra viena, tačiau neatkreiptas dėmesys, kad po tarpinių paskaičiavimų seka dar kiti sandoriai rinkoje, kurie gali būti pelningi, nuostolingi. Nori akcentuoti, kad rekomendacijos jokio pinigų srauto nesukūrė, pinigų srautą sukūrė pelnas, kuris buvo gautas. Jokių pinigų už rekomendacijas negavo, visi gauti pinigai iš minėtų asmenų buvo kaip dalis pelno. Rekomendacijos nebuvo niekaip įkainuotos. V. Z. ir J. Z. paskaičiuodavo, koks yra pelnas ir tokią pelno dalį pervesdavo. Vienintelė grynų pinigų suma, kurią gavo iš V. Z., buvo 910 litų, kuriuos bendradarbiavimo pradžioje sumokėjo grynais, po to visi pinigai ėjo į ji (kaltinamojo) sąskaitą.

Dėl kaltinimo, susijusio su A. M. ir A. S., kaltinamasis nurodė, kad jie atsidarė sąskaitas investicinėje kompanijoje (duomenys neskelbtini), vienoje stambiausių pasaulyje investicinių įmonių, teikiančių investicines paslaugas privatiems asmenis ar institucijoms, pilnai licencijuota Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse. Jie atsidarė sąskaitas minėtoje įmonėje, vykdė investicines operacijas. Investicinė sąskaita užsienyje skiriasi nuo lietuviškų banko sąskaitų. Į investicinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešinėti pinigų kitomis pavardėmis negalima. A. M. parodymuose minėjo, kad greičiausiai kartu su A. S. pagalba, atsidarė minėtoje įmonėje sąskaitas, jis (kaltinamasis) tame nedalyvavo. Pirma idėja buvo tokia, kad jis (kaltinamasis) valdys tuos pinigus, nes (duomenys neskelbtini) įstatymai nedraudžia turėti draugų sąskaitas, kai draugas įneša pinigus, o asmuo suteikia įgaliojimą tretiesiems asmenims ją valdyti. Tokia buvo pirminė idėja tiek su A. M., tiek su A. S. Lietuvoje yra du internetiniai resursai, kuriuose renkasi investuotojai, tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi jis (kaltinamasis) laikas nuo laiko pateikdavo savo oficialias vizijas, kaip atrodo rinka, A. M., būdamas to portalo diskusijų dalyviu, jį (kaltinamąjį) pradėjo atakuoti laiškais su intencija turėti bendrą biznį, tačiau jis vis atsisakydavo. Po kurio laiko A. M. viešai parašė, kad neva jis (kaltinamasis) bijo eiti su juo į sandorius, tuomet nusprendė parodyti, kad nebijo to daryti ir taip jie susitiko. A. M. pasakė, kad su A. S. turės sąskaitas kažkurioje Europos šalyje ir jį informuos. Įgaliojimasjam nebuvo suteiktas, jie pradėjo galvoti, kaip tuos įgaliojimus suteikti, ilgai susirašinėjo su (duomenys neskelbtini), bendro sprendimo su jais nerado, nepriėmė, tad buvo sugalvota, kad gavus slaptažodžius, juos persiųs jam (kaltinamajam). Yra naudojami slaptažodžių generatoriai priėjimui prie investicinių sąskaitų. A. M. ir A. S. jam atsiuntė laikinus slaptažodžius, kada jie patys pradėjo naudotis slaptažodžių generatoriais, laikini slaptažodžiai nustojo galioti. Jie patys pradėjo daryti tuos sandorius, savaime suprantama, jam (kaltinamajam) dalyvaujant, jie susitikdavome, sandorius aptarinėdavo. Ir vėlgi ta pati 2008 m. rinkos situacija, t. y. krizė.

Apie kaltinimus, susijusius su M. P., paaiškino, kad jis 4072 litų iš M. P. yra gavęs. M. P. parodymai yra sąžiningiausi. M. P. sandorius (duomenys neskelbtini) darė lygiai taip pat, kaip juos darė V. Z. ir J. Z., bet visų jų parodymai radikaliai skiriasi, nors viskas buvo vienodai. M. P. pats darė sandorius, pats pasiskaičiuodavo, pasiskambindavo, jo (kaltinamojo) paklausdavo, kokia jo vizija, paklausdavo, ar kartu daro. Kaltinamajame akte teigiama, kad M. P. jis (kaltinamasis) suteikė nemažiau kaip 22 investavimo rekomendacijas, tačiau M. P. jis neteikė jokių rekomendacijų, jie dalinomės pelnu. Už 22 investavimo rekomendacijas jis (kaltinamasis) gavo 4072 litus, o, pavyzdžiui, iš J. Z. už nemažiau negu 18 rekomendacijų, jis (kaltinamasis) neva jau gavo 13 tūkst. litų.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad patvirtina, kad tam tikras sumas, paminėtas kaltinamajame akte, jis yra gavęs, bet tai buvo pelno dalybos, už jokias rekomendacijas jam niekas nemokėjo. Rekomendacijos bendrąja prasme už popieriukų sutvarkymą. Versliškai jokių pinigų negavo. Kiekvienas iš minėtų penkių liudytojų su juo buvo susijęs, su A. M. ir A. S. buvo kolegos, kiekvieną dieną bendravo.

Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad pelnas jam buvo mokamas ne už patarimus. Susitarė, kad darysime bendrą sandorių verslą, tokia buvo idėja. Jis (kaltinamasis) visada norėjo turėti finansų maklerio įmonę. Visų keturių asmenų idėja ir buvo ta, kad viskas rutuliuosis į maklerio įmonę. Kiekvienas asmuo, kuris laiko save finansų makleriu, nori turėti savo įmonę, nori padaryti pradinį startą. Šiuo atveju pradinis startas yra šie keturi asmenys. Liudytojai patys derino sandorius, skambino į bankus, o pelnu dalinosi su juo (kaltinamuoju), nes perspektyvoje norėjo, kad į visas sąskaitas jis (kaltinamasis) įneštų savo asmeninius pinigus. Pelnas susidaro, tarkim, perkant eurą dolerį, euro dolerio kursas, pavyzdžiui, 1.1010, V. Z., J. Z. pirko už savo pinigus, A. M. pirko iš dalies iš savo, nes dalis buvo pinigų įnešta ji (kaltinamojo). Po kiek laiko kursas yra 1.1050, skirtumas yra 40 punktų, punkto kaina yra 10 dolerių, pelnas yra 500. Pagal pasirašytą sutartį, pelno dalybos – 52 proc. jų, 48 proc. – jam (kaltinamajam). Jis ne visada patardavo, kad reikia pirkti dolerį ar kažką. Rekomendacija būdavo surašyta po fakto, kaina būdavo nurodoma labai tiksli. Kitu atveju rekomendacija būtų tokia: perkam euro dolerį, taškas. Asmuo į banką gali paskambinti bet kada, tad kainos skirsis. Popierinės rekomendacijos surašytos formaliai, kad galėtų įforminti mokesčius po sandorio. Žodinės rekomendacijos telefonu neteikdavo, tiesiog kiekvieną rytą susiskambindavo, padiskutuodavo, ką pirkti, ką parduoti, pvz., kad nori pirkti auksą, jo paklausdavo, kaip jis mano, į kurią pusę eis rinkos kaina, jis atsakydavo, kad galima pirkti, pasakydavo, kad yra sukaupto kažkokio pelno, kad galima parizikuoti. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis taip pat nurodė, jog jis byloje esančius vekselius pasirašė tam, kad užsidarytų klausimas. Jo indėlis minėtoje veikloje buvo dalyvauti diskusijoje ir jeigu jų metu nuteikė dalyvauti teisinga linkme – gaudavo dalį pelno, kas yra patvirtinta bylos dokumentuose – pelnas yra gautas. Rašytinėse rekomendacijose savaime atsispindėdavo tai, ką išdiskutuodavo, jose neatsispindėdavo kaina. Pats veiksmas, sprendimas atsispindėdavo. Nepamena, kad J. Z. būtų teikęs rekomendacijas. Mokesčius nuo gautų sumų būtų mokėjęs, jeigu bendras gautas rezultatas būtų pelnas, bet pelno nebuvo. Daugelis mokesčių deklaracijų iki 2008 m. yra fiksuotas rezultatas iš vertybinių popierių prekybos. 2008 m. nuėjo į minusą, neturėjo, ką mokėti mokesčiams. Taip pat, kaltinamasis nurodė, jog investavimo rekomendacijos buvo rašomas dviem egzemplioriais, jas rašydavo ir sau. Jas taip pat rašydavo ir tie žmonės, kurie darė sandorius, kadangi jie žinojo kainas. Rekomendacijas pasirašydavo, vienas egzempliorius likdavo jam, kitas – jiems. Su J. Z. nieko nediskutuodavo, ji nelabai supranta šiuos dalykus, su ja diskutuodavo V. Z. Su ja nėra pasirašęs jokios rekomendacijos, yra pasirašęs tik sutartį. Principas buvo toks, kad ji jam (kaltinamajam) paskambino, pasakė, kad toks sukauptas pelnas, pelną pervedė į jo (kaltinamojo) sąskaitą. Ne jo iniciatyva buvo pervesti pinigai, jis neskambindavo ir pinigų nereikalaudavo, davė savo sąskaitą ir viskas, į ją pinigus pervesdavo. Iš A. M. 2000 eurų gavo, kurie buvo užskaityti kaip už pelną. Iš A. S. nieko negavo. Iš V. Z. gavo 11400 litų, įskaitant 910 litų grynais,

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. T. nurodė, kad neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad asmenys, paminėti įtarime, vykdė sandorius patys betarpiškai kontaktuodami su finansinėmis institucijomis, kas yra užfiksuota finansinių institucijų apskaitoje. Jis tų operacijų neatliko, yra niekuo dėtas. Asmenys A. S. ir A. M. vykdė operacijas įmonėje, kuri yra registruota (duomenys neskelbtini). Jei tos operacijos buvo teisėtos (duomenys neskelbtini), kuo jis čia dėtas. Sąskaitas atsidarė jie patys be jo. Jis neprisimena, kur dirbo nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn., neoficialiai niekur nedirbo. Individualios veiklos ir pagal patentą veiklos jis nevykdė. Kokias pajamas jis gavo UAB (duomenys neskelbtini), neprisimena. Yra laikęs finansų maklerio egzaminą licencijai gauti. Yra susipažinęs su dokumentais, reglamentuojančiais finansų maklerio veiklą. Jokių vertybinių popierių valdymo paslaugų V. Z. nėra teikęs. 2008 m. birželio 18 d. sutartį su V. Z., kuria įsipareigojo teikti jam vertybinių popierių valdymo paslaugas, jis pasirašė, bet ji negalioja, nes nėra joje aptarto įgaliojimo. Su V. Z. buvo dalinamasi investavimo rizika, pasiūlymai jam teikiami nebuvo. Investuojami buvo V. Z. pinigai. V. Z. atsidarė sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir pats atlikdavo investavimo operacijas. Pelną dalindavosi abu. Jei V. Z. sudarytas sandoris su (duomenys neskelbtini) eis į minusą, riziką turės prisiimti abu. Rašytinės rekomendacijos V. Z. – tai buvo dokumentuotas sandorių apibūdinimas. Apklausos metu jam pacituotą 2008 m. birželio 18 d. rekomendaciją jis pateikė V. Z. Jis patvirtina, kad rekomendacijas: (duomenys neskelbtini) jis pasirašė, kurias jam pateikė V. Z., V. Z. pats jas vykdė, surašė ir pateikė jam pasirašyti. Jis jas pasirašė, kad pasidalintų pelną. Jei jis gavo iš V. Z. pinigus, tegul V. Z. pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Jam parodytoje rekomendacijoje 2b nurodytus 910 Lt jis gavo iš V. Z. grynais. Rekomendacijose (duomenys neskelbtini) įrašai padaryti V. Z. ranka apie tai, koks teoriškai gali būti paskirstytas pelnas, tačiau jokių pinigų jis negavo. 2008 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte už laikotarpį 2008 m. birželio 18 d. – 2008 m. rugpjūčio 1 d. imtinai nurodyta, kad jis gavo pinigus iš V. Z., tačiau jokių pinigų iš jo negavo. Šį aktą jis pasirašė. Pinigų jis negavo, kadangi kiti sandoriai, kuriuos atliko V. Z., nuėjo į minusą, todėl pinigų mokėti nereikėjo. Banko sąskaitos išraše nurodytus pinigus iš V. Z. jis gavo. Jis pasirašė 2008 m. gruodžio 30 d. neprotestuotiną vekselį V. Z., nes jis prisiėmė dalį rizikos iš sandorių, kuriuos V. Z. atliko, o dalis vekselyje nurodytų pinigų jam buvo paskolinti. V. Z. į sąskaitą jam pervesti pinigai buvo V. Z. paskola jam pagal minėtą vekselį. Rekomendacijos (duomenys neskelbtini) – tai bendras susitarimas, kurių pagrindu galės dalintis pinigus (pelną). Pagal vekselį V. Z. buvo padengta iš jo turto, kuris buvo areštuotas antstolio. Gailisi, kad nepadengė visos vekselio sumos V. Z. Kodėl skolinosi iš jo pinigus, įvardinti negali. 2008 m. rugsėjo 4 d. sutartį su J. B., kuria įsipareigojo teikti jai vertybinių popierių valdymo paslaugas (tarp jų ir investavimo rekomendacijas) tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos, t. y. teikti investicines paslaugas, jis pasirašė. Jokio viešo pasiūlymo kaip finansų maklerio J. B. nebuvo pateikta, ji buvo jo bendradarbė. Tai ta pati situacija kaip ir su V. Z., M. P. J. B. rekomendacijų, kiek pamena, jis neteikė. Ji kontaktavo su V. Z., jis nedalyvavo jų pačių sandorių sudaryme. Jis pasirašė vekselį J. B. 9 760 JAV dolerių sumai, kadangi ji investuodama pinigus juos prarado, o jis prisiėmė jos patirtus nuostolius, nes žodžiu buvo sutarę, kad dalinsis pelną ir nuostolius iš jos vykdytos investicinės veiklos. Jei yra kažkas investuojama, tai sukuria pelną ar nuostolį. Jie buvo sutarę (kadangi visi buvo draugai), kad dalinsis rizikas. Sandoriai nebūtų vykdomi su pašaliniais asmenimis. 2008 – 2009 m. krito visos finansų rinkos, bankrutavo bankai, todėl jie visi ir jis prarado pinigus. Jie visi žinojo, kad tai yra rizika, ir jie ją prisiėmė. Jis kartu su jais priėmė investavimo sprendimus, tiek su J. B., tiek su V. Z. ir su M. P. J. B. investicinė veikla buvo minusas, todėl iš jos sandorių jis nieko negavo. Vekselyje nurodyta 9 760 JAV dolerių suma yra nuostoliai iš J. B. investicinės veiklos. J. B. pagal mokėjimo nurodymą į jo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau jis nepamena, už ką juos gavo. 2008 m. sausio 16 d. sutartį su A. M., kuria jis įsipareigojo teikti piniginių lėšų bei vertybinių popierių valdymo paslaugas tikslu gauti pelną, jam pateikė pasirašyti A. M., ir jis ją pasirašė. A. M. pats atsidarė sąskaitą, pats atliko pavedimus joje. Minėtą sutartį jis pasirašė tikslu valdyti šią sąskaitą kartu, tačiau A. M. atsidarė asmeninę sąskaitą, į kurią jis savo pinigų neįnešė. A. M. perdavė jam šios sąskaitos vardą ir slaptažodį, tačiau vėliau ją užblokavo. Prie A. M. asmeninės sąskaitos jokių prisijungimų jis neturėjo, jokių operacijų joje neatliko, nes jam nebuvo pateiktas sutartyje nurodytas įgaliojimas. 2008 m. lapkričio 20 d. jis pasirašė vekselį A. M., kuriuo įsipareigojo sumokėti jam 44 160 Lt. Tai jo iš A. M. gauta paskola grynais per du ar tris kartus. Jis teikia paskolas už vekselius. Paskola jam buvo reikalinga, kodėl – nepaaiškins. Jokių rankraštinių įrašų apie gautus pelnus ir nuostolius iš investicinės veiklos su A. M. jis nevedė ir nepasirašė. Jokių pinigų iš A. M. jis nėra gavęs. A. S. ir A. M. yra verslo partneriai. A. S. jam pateikė pasirašyti 2008 m. balandžio 9 d. sutartį, kuria jis įsipareigojo teikti A. S. piniginių lėšų bei vertybinių popierių valdymo paslaugas tikslu gauti pelną, ir jis šią sutartį pasirašė. A. S. turėjo pateikti jam įgaliojimą, tačiau jo nepateikė. Analogiškai kaip ir su A. M., turėjo vykdyti bendrą investavimo veiklą, bendrai aptarti vykdomus sandorius ir todėl dalintis pelną ir nuostolius. Kiek prisimena, A. M. ir A. S. atsiuntė jam slaptažodžius kartu, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių po to juos užblokavo. Jei būtų jų neužblokavę, tai būtų galėjęs prisijungti stebėtojo teisėmis. Jokių pinigų iš A. S. jis nėra gavęs. Jis pasirašė A. S. vekselį, nes prisiėmė nuostolius, patirtus iš šio vykdytos investavimo veiklos įmonėje (duomenys neskelbtini) atidarytoje sąskaitoje. 2008 m. lapkritį jis pasirašė sutartį su M. P., kuria įsipareigojo teikti jam vertybinių popierių valdymo paslaugas (tarp jų ir investavimo rekomendacijas) tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos. Kas šią sutartį parengė, jis nepamena. Nuo M. P. sandorių, kuriuos šis darė ir kuriuos jie kartu išdiskutavo, yra gavęs į sąskaitą 4 072 Lt. Jis pasirašė vekselį, kuriuo įsipareigojo M. P. sumokėti 99 742 Lt, kad padengti nuostolius, patirtus M. P. iš jo (M. P.) vykdytos investavimo veiklos. Riziką dėl visų minėtų asmenų vykdytos investavimo veiklos jis prisiimdavo, nes su jais kartu aptardavo jų vykdomus sandorius, dėl jų diskutuodavo. Tai buvo tarpusavio privatūs seniai pažįstamų asmenų susitarimai, o ne jo kaip finansų maklerio veikla siūlant investavimo paslaugas viešai. Nurodytų jo (R. T.) gautų sumų jis nedeklaravo, kadangi bendras rezultatas buvo nuostolis, kurį jis prisiėmė, jis negavo jokio pelno. Daugiau jokių kitų pajamų tuo metu jis taip pat negavo. Visa vekselių suma yra jo patirtos išlaidos, kiek realiai jų padengė, neatsakys (3 t., b. l. 160–163).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 5 dalimi, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka, juos išvardinant, neperskaitant tų parodymų iš naujo.

Liudytojas V. Z., 2022 m. gegužės 3 d. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad su R. T. susipažino per bendrą pažįstamą. Kalbėjosi dėl investicijų su kolege E., kuri buvo pažįstama su R. T., ji pasakė, kad turi labai artimą draugo draugą, kuris užsiiminėja investicijomis ir gali suteikti konsultaciją, jis (V. Z.) pasakė, kad įdomu būtų pabendrauti. Po kiek laiko sulaukė skambučio iš R. T., jis prisistatė, išvardijo savo sąlygas, kad jis pradėdavo valdyti portfelius nuo 20 000 Eur, pasakė, kad neturi tiek, turi apie 15 000. Sakė, kad padarys nuolaidą ir paims jo (V. Z.) portfelį nuo 15 000. Pasėdėjo, išgėrė kavos ir taip susipažino, tokia buvo pradžia. Prisistatė, kaip turintis kontaktų bankuose, kad gauna informaciją, kad informacija patikrinta, kad yra visos garantijos, licencijos, kad gali būti makleriu. Jam (V. Z.) nelabai buvo aišku, kas yra makleris, kokie jo įgaliojimai. Pasitikėjo žmogumi, rekomendavo bendra pažįstama. Pateikė sutartį, jis (V. Z.) perskaitė. Sutartyje viskas gražiai buvo aprašyta. Parašyta, kad žmogus duoda rekomendacijas, kad prisiima 100 procentų atsakomybės, kad jeigu pinigai bus prarasti, jie bus grąžinami, pelnas dalinamas 50 ant 50. Jis (V. Z.) turėjo atidaryti banke sąskaitą, pervedė ten pinigus. Suprato, kad R. T. buvo dirbęs tame banke, turėjo gerų ryšių su tais, kurie vykdo finansines operacijas. Finansinės operacijos buvo daromos per banką. Pasirašė sutartį. Sutarė, kad visos rekomendacijos ateina paštu, kad viskas būtų fiksuota. Buvo bendrininkas, kuris kontroliavo, jeigu jis (V. Z.) netyčia suklysdavo, jis pataisydavo. Ten ėjo pilna kontrolė. Pirmą savaitę įvykdė keletą sandorių, uždirbo po 5 000 Lt. Iškart gavo skambutį, kad turi atsiskaityti, jis (V. Z.) iškart nuėmė pinigus, atsiskaitė. Antrą ar trečią savaitę jam iš banko paskambino, pasakė, ką daryti su jo (V. Z.) sąskaita, nes iš ten išgaruoja pinigai. Jis (V. Z.) nestebėjo, nes nesuprato, kaip ten reikia stebėti. Vadybininkas iš banko pasakė, kad jeigu temps iki vakaro, tai sąskaitoje tų pinigų gali nelikti. Jis išsigandęs skambino R. T., iš pradžių nepakėlė po to pakėlė, sakė, kad žiūri futbolą, sakė, kad nepergyventų, kad viskas gerai. Tas „viskas gerai“ baigėsi, kad jo (V. Z.) sąskaitoje liko nulis. Sakė, kad nieko baisaus, kad jis jam (V. Z.) grąžins. Pagal sutartį buvo likusios 5 dienos, turėjo būti padengtos tos visos išlaidos, praėjo tos penkios dienos ir prasidėjo, kad jis tai automobilius parduoda, tai kažkokias aikšteles parduoda, nes siuntė jam pervedimus iš bankų, kad turės pinigus savo sąskaitoje tuoj. Liepė atsidaryti sąskaitas, jis (V. Z.) važinėjo per bankus, atidarinėjo sąskaitas skirtinguose bankuose. Prasidėjo toks mulkinimas, kuris tęsėsi kažkurį laiką. Jis jau suprato, kad bus problema. Jam (V. Z.) kažkaip pavyko išplėšti, kad jis pasirašytų vekselį. Pas jį ir namas, ir mašinos parduodamos. Jis toks pasakotojas, kad sunku įsivaizduoti. Jis šiaip ne taip pasirašė tą vekselį ir prasidėjo proto knisimas. Tęsėsi, tęsėsi – tai su žmona bylinėjasi, tai giminaičiai negrąžina ir taip toliau. „Daėjo“ iki teismo, nes jų skyrybos. Sakė, kad jis į teismą nevažiuos, kad žmonos draugė teisėja teisme, kad ten viskas suklastota. Jis (V. Z.) nuvažiavo į tą teismą ir susipažino su ta žmona. Jis kai prisistatė, ta moteris vos ne verkdama papasakojo, ką jis šeimoje pridaręs – prisiskolinęs pinigų iš giminaičių, jokio namo jis neinvestavo, sakė iki vedybų ji turėjo butą, kurį jai padovanojo tėvai. Jis suprato, kad ta moteris nekalta dėl jo veiksmų ir jis ją paliko ramybėje, nes jis iškėlė bylą. Per teismą dar sutiko kitus liudytojus, jis paėmė visų kontaktus ir kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją, parašė pareiškimą, kad atsitiko tokia situacija ir pasirodė, kad pagal tą maklerio dokumentą jis neturėjo teisės tokios veiklos vykdyti. Jam buvo atimta ta licencija ir po to prasidėjo – jam viskas pasidarė tas pats, po to jis išvyko į užsienį. Po to iškelta buvo baudžiamoji byla, atsirado nukentėjusių daugiau ir jis tiek laiko buvo ieškomas. Buvo labai nustebęs, sau pasakė vienu momentu, kad nenori gadinti sau gyvenimo ir nervų. Su juo neišeina bendrauti, nes jis piktybiškai viską išverčia. Visus įstatymus žino, verslus daro, bet pinigų nėra, skolų neatiduoda. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 110–112, 113–114), liudytojas V. Z. parodymus patvirtino.

Į prokurorės klausimus liudytojas V. Z. atsakė, kad Finansinių instrumentų pirkimas buvo. Operacijas atlikdavo bankas. Jis (V. Z.) gaudavo iš R. T. rekomendacijas. Skambini į banką, sakai savo kodą ir banko makleris daro rekomendacijas pagal tavo norą. Bankas vykdydavo užklausą. Pasirašė sutartį su R. T. Pagal tą sutartį R. T. įsipareigojo teikti jam (V. Z.) tas rekomendacijas, kurių negalėjo teikti. Finansinių instrumentų prikimo rekomendacijos. Finansinių operacijų atlikimo rekomendacijos. Įsipareigojo mokėti jam atlygį už tai, 52x48 buvo sutartyje nurodytas pasidalinimas. Buvo įsipareigojimai. Jis (V. Z.) griežtai vykdė visas funkcijas. Jie buvo susitarę, kad jis (V. Z.) jo dalį atiduoda, o savo dalį kaupia iki 20 000. Sakė (V. Z.), kad uždirbs, jis (V. Z.) paliks savo pinigus. Tai išėjo, kad „nedaėjo“ iki tos norimos sumos, išgarino visus pinigus. R. T. pinigų nebuvo tenai, ten buvo tik jo (V. Z.) pinigai visi, jo tik mintys, idėjos. Tuo metu jis (V. Z.) apie tuos finansinius instrumentus nelabai daug žinojo, tik pradėjo domėtis, o R. T. save pristatė ekspertu ir iš tiesų sudarė labai gerą įspūdį, kad labai kompetentingas žmogus, kad orientuojasi, turi supratimą. Jis sakė, kad dirbo banke, paskui ta jų pažįstama pasakė, kad dirbo komercijos direktoriumi. Sutartį surašė pagal savo kompetenciją kaip jis norėjo, jis (V. Z.) perskaitė. Jis prisistatė, kaip makleris, kaip investitorius, jis nesakė, kad kažkokioj įmonėj dirba, jis kaip privatus asmuo. Jis prisistatė taip, kad čia nėra ko pergyventi, kad pas jį verslų daug visokių – aikštelės, prekyba naudotais automobiliais, namą šeimai pastatė kažkur ten. Iš kalbų išėjo, kad nėra ko pergyventi, kad pas jį yra pinigai, tik versle, jeigu bus poreikis, jis ištrauks iš savo verslo pinigus ir atiduos. Paskui, kai pradėjo aiškintis, tai ten tiek jis „malkų prisiskaldęs“, iš draugo mašiną pasiskolino, ją sudaužė, neatidavė. Per antstolius jie konfiskavo jo mašiną. Antstoliai rado mašiną jo, jis nuvarė į servisą pataisyti, pinigų neužmokėjo, servisas tą mašiną iš jo konfiskavo. Jis (V. Z.) kadangi turėjo tą orderį, jie nuvažiavo su antstolių orderiu, tą mašiną paėmė jau sudaužytą, sugadintą. Jis garantavo taip ir jis patikėjo, nebuvo drausta jo veikla. Nuostolių suma yra nurodyta, yra vekselis. 15 000 dolerių vekselyje nurodyta suma. Kai kreipėsi į antstolius, kai antstoliai pakėlė jo bylą, tai pas jį ten šleifas buvo visokių skolų. Buvo pradžioje keletas sėkmingų operacijų, tai čia buvo atsiskaitymas pagal tą sutartį. Jis iš karto su R. T. atsiskaitė. Iki 10 rekomendacijų R. T. teikė jam, dabar jau nepamena tiksliai. Jie apie mėnesį pabendravo.

Į kaltinamojo gynėjo advokato klausimus liudytojas V. Z. parodė, kad jis vykdė R. T. rekomendacijas ir investavo pinigus. Negalėjo būti, kad neteisingai vykdė rekomendacijas. R. T. siųsdavo jam rekomendaciją – perka pvz. auksą tokia tai kaina, automatiškai iš banko ateina ataskaita, kad buvo įvykdyta tokia operacija, po kelių valandų ar kitą dieną jis sako, kad parduoda. Būdavo taip, kad jis atsiunčia jam elektroniniu paštu, kad jis (V. Z.) matytų tiksliai, jis tada skambindavo, mato prieš akis ir sako. Paskui iš banko gauni ataskaitą ir gali sutikrinti dokumentus. R. T. siųsdavo ataskaitą, kiek jis (V. Z.) skolingas. Koks pelnas, kokia suma kam. Jis ataskaitas, kurias gaudavo iš banko, persiųsdavo R. T. Kad R. T. teisės neturi užsiiminėti tokia veikla, jis sužinojo tada, kai prasidėjo piktnaudžiavimas, jis suprato, paskambino į Vertybinių popierių komisiją, pasakė situaciją. Sakė, kad yra tokia licencija, sakė, kad jis (V. Z.) turi parašyti pareiškimą, parašė pareiškimą ir R. T. buvo panaikinta finansinio maklerio licencija. Jam pasakė Vertybinių popierių komisijoje, kad žmogus viršijo savo įgaliojimus, vykdo neteisėtą veiklą. Tada jis kreipėsi į prokuratūrą, parašė pareiškimą.

Į kaltinamojo klausimus liudytojas V. Z. nurodė, kad vekselį pasirašyti buvo R. T. pasiūlymas. Taip pat atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) investicinę sąskaitą atsidarė. Pinigus įsinešė į savo asmeninę einamąją sąskaitą. Fiziškai R. T. neturėjo priėjimo prie jo pinigų. Tam skyriuje, kur buvo daromos finansinės operacijos, buvo keli žmonės, keli makleriai ir jį (R. T.) puikiai pažinojo. Jis (V. Z.) gaudavo ataskaitas apie finansines operacijas iš banko maklerio. Buvo taip, kad jis (V. Z.) neteisingai pavadinimą užvardijo ir buvo tas makleris, jam pasakė, kad R. T. skambino. Jam (V. Z.) skambino iš banko, pasakė, kad žino, kad jis (V. Z.) norės padaryti tą operaciją, kad R. T. skambino. To žmogaus vardas regis taip pat R. Jis to žmogaus nekaltina, nori pasakyti, kad jie apie jį (R. T.) žinojo. Jie (su R. T.) buvo pažįstami, jie žinojo nuo ko jis (V. Z.) skambina, kieno jis klientas. Įgaliojimas ne valdyti, o teikti rekomendacijas. Jis jau neatsimena dėl įgaliojimo ir neatsimena, kas ten buvo parašyta. Rašytinės rekomendacijos buvo prieš sandorius. Sutartyje buvo punktas, kad jis negali be rekomendacijos jo (R. T.), nes kitaip jis (R. T.) neneša atsakomybės. Ten buvo rekomendacija, rekomendacijos ataskaita. Jis juodraštyje užrašė, kiek kam priklauso. Buvo rekomendacija, rekomendacijos įvykdymas ir uždarymas. Jo (R. T.) prašymu įmokėdavo į banko sąskaitą. Vieną kartą grynais, kitą kartą į banko sąskaitą. Jis (R. T.) jam jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo neturėjo.

Į prokurorės klausimus liudytojas V. Z. parodė, kad visos rekomendacijos iš R. T. ateidavo elektroniniu paštu. Jis neturėjo supratimo apie tuos instrumentus. R. T. atsiunčia, jis (V. Z.) žiūri, tada skambina į banką, daro tokią operaciją. Turbūt buvo vertybinių popierių sąskaita banke. Buvo jo (V. Z.) vardu sąskaita ir R. T. negalėjo jos valdyti, bet buvo rekomendacijos - kitaip jam nebūtų atsakomybės. Rekomendacijas R. T. pasirašydavo. Pradžioje ateidavo rekomendacija į paštą, ten yra laikas, kada atėjo rekomendacija – turėjo būti ankstesnis laikas, negu padaryta operacija. Dėl parašo buvo taip, kad jis (V. Z.) (duomenys neskelbtini), R. T. – (duomenys neskelbtini), skambina ir sako, kad „daryk skubiai operaciją, prieš tris ar pusė keturių daryk tokią operaciją“. Jis (V. Z.) paklausdavo, o kaip rekomendacija, R. T. sakydavo, kad jis tuoj po kelių valandų bus (duomenys neskelbtini), tada jis atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), jie susitinka, jis atiduoda su parašu. Bet prieš tai jis atsiųsdavo elektroniniu paštu, kad jis (V. Z.) nesuklystų. R. T. dar patikrindavo tą jo operaciją, ar jis (V. Z.) teisingai padarė. Dėl savo pinigų, tai jis greit atbėgdavo – jai ne tą pačią, tai kitą dieną, kai pasirašydavo rekomendaciją. Kai gaudavo (V. Z.) pelną, jis pranešdavo, jie susitikdavo, bet jau po to, kai būdavo aiškus operacijų rezultatas.

Į kaltinamojo klausimus liudytojas V. Z. nurodė, kad buvo toks, kad jis (V. Z.) pareiškė, kad R. T. jam neskolingas, taip buvo, nes pas jį (V. Z.) dėl R. T. skolos subyrėjo šeima, buvo įtemptas laikas, jis pradėjo sau ieškoti gelbėjimosi, nes jam prasidėjo didelis spaudimas namuose, nes žmona sužinojo apie tai ir jis pradėjo skaityti knygas, meditacijas, negalėjo rasti sau ramybės. Kažkur perskaitė, kad jis turi atleisti ir viskas grįš bumerangu, tai taip ir atsitiko. Jis pasakė, kad gerai, padovanos, tegu žmogus džiaugiasi gyvenimu, tais pinigais pasinaudoja, o jam atneš kitu keliu tuos pinigus. Jam palengvėjo ir jis net paskambino teisėjai ir pasakė, kad gal galima nutraukti bylą, teisėja pasakė, kad negali, nes yra daugiau nukentėjusiųjų, ne jis vienas. Gal 2017 metais pareiškė (V. Z.), kad jis (R. T.) jam nebeskolingas (4 t., b. l. 31–34).

Liudytojas V. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad maždaug 2008 m. birželio pradžioje jo pažįstama E. B. supažindino jį su savo pažįstamu R. T. Jis (V. Z.) buvo jai minėjęs, kad norėtų pabandyti prekiauti akcijomis, todėl ji pasakė, kad turi pažįstamą, kuris tuo užsiima. Pradžioje jis susitiko su R. T., pakalbėjo, jis sudarė jam įtikimą įspūdį. Todėl 2008 m. birželio 18 d. jis pasirašė sutartį, kurią paruošė R. T. Kur buvo pasirašyta ši sutartis – neprisimena, greičiausiai pas jį namuose. Prieš pasirašant sutartį jis ją perskaitė, bet jam nekilo klausimas, kodėl sutartyje R. T. veikia savo vardu, niekur nefigūruoja įmonė, kurioje jis dirba. Tiesiog apie tai nepagalvojo. Po sutarties pasirašymo R. T. davė (duomenys neskelbtini) darbuotojo telefoną ir liepė atidaryti sąskaitą šiame banke. Jis paskambino į (duomenys neskelbtini), pakalbėjo su R. T. rekomenduotu darbuotoju, kuris paaiškino visą tvarką. Nuvyko į banką ir pasirašė vertybinių popierių sąskaitos atidarymo sutartį. Į šią sąskaitą jis pervedė 10 400 JAV dolerių, 3 000 JAV dolerių ir 2 400 JAV dolerių. Pagal sutartį jis turėjo pervesti 20 000 JAV dolerių, bet tuo metu neturėjo tiek pinigų, todėl sutarė, kad perves iš pradžių mažesnę pinigų sumą, o kai uždirbs, paliks sąskaitoje reikalingą pinigų sumą. Pagal sutartį buvo numatyta, kad 52 procentus nuo pelno gaus jis, o 48 proc. – R. T., o mokesčius moka kiekvienas pagal savo uždarbį. Jis R. T. jo uždirbtus pinigus du kartus pervedė į pastarojo sąskaitą, o likusius kartus mokėjo grynais. Jis privalėjo vykdyti visus R. T. nurodymus, kadangi, jei neįvykdytų jo nurodymo ar neteisingai įvykdytų, R. T. už pasekmes neatsakytų. Nurodymus jis visada pateikdavo atspausdintus. Jis paskambindavo į banką, atlikdavo nurodytą operaciją. Iš viso R. T. pateikė jam 7 rekomendacijas. Keletas operacijų buvo sėkmingos, keletas buvo nevisai sėkmingos, bet po to įvykdyta sėkminga operacija padengė visus nuostolius. Tačiau paskutinė operacija buvo nesėkminga, ir sąskaitoje liko 1 JAV doleris. Jam paskambino iš banko ir pranešė, kad baigiasi sandėrio terminas ir uždaro jo operacijas. Tada jis paskambino R. T. ir pasakė, ką jam pasakė iš banko. R. T. pradėjo aiškinti, kad bankas suklydo. Liepė jam išsiaiškinti. R. T. pasakė, kad viskas gerai, bankas suklydo ir sandorio terminas baigsis po mėnesio. Todėl jis nurimo ir laukė. Praėjus ir tam terminui, jis vėl pradėjo domėtis ir sužinojo, kad tada iš banko jam sakė tiesą. Todėl jis susisiekė su R. T., ir šis pripažino, kad jo rekomendacijos buvo neteisingos ir dėl to jis patyrė nuostolį. Taip pat jis pasakė, kad tai nesvarbu, nes per tris dienas jis padengs susidariusią skolą ir jie toliau dirbs. Tačiau pinigų jis taip ir negavo. R. T. vis žadėjo, tačiau vis nurodydavo kažkokias priežastis, kodėl negali grąžinti pinigų, tai jis serga, tai mama serga, tai pinigus, skirtus nuostolių padengimui, jo partneris panaudojo kažkur ir dar labai daug įvairių versijų. Todėl 2008 m. pabaigoje jis pasakė, kad pasirašo vekselį, jam bus ramiau. Tuo metu jis dar nežinojo, kad R. T. neturi jokio turto. Todėl 2008 m. gruodžio 30 d. jo namuose jis su R. T. pasirašė vekselį 20 000 JAV dolerių sumai, R. T. savo noru dar nurodė 0,5 procentus palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos. Kadangi R. T. pasakė, kad jam nespėjo pinigų pervesti iki naujų metų, tai iškart po naujų metų pinigus gaus ir iki sausio 6 d. tikrai spės grąžinti, todėl grąžinimo terminas buvo suderintas abipusiu sutarimu. Tačiau nei nustatytu laiku, nei vėliau pinigų jis negavo, todėl kreipėsi į antstolį, iš kurio sužinojo, kad R. T. neturi jokio turto, kad jo sąskaitos tuščios. Su kitais nukentėjusiais jis susipažino R. T. skyrybų metu teisme. R. T. žmona skyrybų metu norėjo sužinoti, iš kur atsirado R. T. skolos. Todėl jos advokatė kreipėsi į Antstolių rūmus, kurie pateikė asmenų sąrašą, kurie yra kreipęsi į antstolius dėl skolos išieškojimo iš R. T. Todėl jie visi buvo pakviesti į teismą (1 t., b. l. 110–112).

Liudytojas V. Z., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. T. jis sumokėjo pavedimu keturis kartus, kaip ir matyti jo pateiktoje banko išklotinėje, t. y. 2008 m. rugpjūčio 4 d. – 4 000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 5 d. – 2 070 Lt, 2008 m. rugpjūčio 6 d. – 2 000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 7 d. – 3 200 Lt. Grynais R. T. jis mokėjo iš viso tris kartus, apie tai jokių atskirų pakvitavimų surašoma nebuvo. 2008 m. liepos 9 d. rekomendacijoje Nr. 2b apačioje yra prierašas ,,sumokėta 2008 m. liepos 11 d. už konsultacijas 910 Lt“, po šiuo sakiniu yra jo ir R. T. parašai, vadinasi jam buvo sumokėta 910 Lt grynais. 2008 m. rugpjūčio 1 d. rekomendacijos 5b apačioje po spausdinto teksto yra rankraštiniai įrašai (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad R. T. grynais buvo sumokėta 6 157 Lt. Apačioje eilutėje ,,valdytojas“ yra R. T. parašas. 2008 m. rugpjūčio 6 d. rekomendacijos 6b apačioje po spausdinto teksto yra rankraštinis įrašas ,,10 896 Lt – 5230 R. V. 5666 Lt -15 % (849,9 Lt)=4817 R. 5230“, tai reiškia, kad R. T. grynais jis sumokėjo 5 230 Lt. Apačioje eilutėje ,,valdytojas“ yra R. T. parašas. Iš viso grynais R. T. jis sumokėjo 12 297 Lt, o pavedimais – 11 270 Lt, t. y. iš viso už paslaugas jam sumokėjo 23 567 Lt. R. T. jo vardu operacijų atlikti negalėdavo, jis tik teikdavo rekomendacijas, o pačias operacijas atlikdavo jis pats. Rezultatus R. T. sužinodavo iš pasaulinės biržos rezultatų, tai sužinoti galima pažiūrėjus internete. Todėl R. T. žinodamas, kokią rekomendaciją jis davė, matydavo, ar operacija bus pelninga ar nuostolinga. R. T. teikdavo rekomendacijas, atsiųsdavo el. paštu, o po to atveždavo atspausdintas ir pasirašytas. Gavęs rekomendaciją jis (V. Z.) skambindavo į banką ir pasakydavo savo kodą, o po to pasakydavo, kokią operaciją nori atlikti. Ataskaitą apie atliktą operaciją bankas atsiųsdavo pusvalandžio bėgyje el. paštu, šią ataskaitą jis persiųsdavo R. T. Po to jis skambindavo į banką ir pasitikslindavo, ar atliko tiksliai tą operaciją, kurią jis nurodė, o pusvalandžio bėgyje gaudavo iš jo banko atsiųstą ataskaitą. Taip jis matydavo, ar operacija pelninga, ar nuostolinga, o prieš gaunant ataskaitą stebėdavo rezultatus pasaulinėje biržoje ir pagal tai galėdavo nuspėti, ar operacija buvo pelninga. Pagal sutartį jis privalėjo atlikti R. T. nurodytas operacijas, kadangi priešingu atveju jis neatsako už pasekmes. Visų dokumentų, patvirtinančių, kad pinigus sumokėjo R. T. grynais, kopijas jau yra pateikęs prie bylos, papildomai jokių dokumentų pateikti neturi (1 t., b. l. 113–114).

2011 m. vasario 23 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas V. Z. pateikė:

1) 2008 m. birželio 18 d. sutartį, sudarytą tarp R. T. (valdytojo) ir V. Z. (kliento), kurios pabaigoje grafose „valdytojas“ ir „klientas“ yra parašai, sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad klientas įgalioja valdytoją valdyti vertybinius popierius, apskaitomus (duomenys neskelbtini), tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos, 1.4 p. nurodyta, kad portfelio valdymo paslauga atliekama valdytojui teikiant rekomendacijas klientui pasirašytinai, 8.1 p. nurodyta, kad atlyginimo dydis, kliento mokamas valdytojui už vertybinių popierių valdymą, sudaro 48 procentai nuo kliento vertybinių popierių portfelio rinkos kainomis realizuoto padidėjimo per finansinį ataskaitinį laikotarpį (per mėnesį) arba nuo kiekvieno užbaigto sandėrio su vertybiniais popieriais;

2) 2008 m. birželio 18 d. rekomendaciją 1a, 2008 m. liepos 9 d. rekomendaciją 1b, 2008 m. liepos 9 d. rekomendaciją 2a, 2008 m. liepos 9 d. rekomendaciją 2b, kurioje yra rankraštiniai įrašai (duomenys neskelbtini), „sumokėta 2008-07-11 už konsultacijas 910 Lt“ po šiuo įrašu pasirašyta R. T. vardu, šalia yra parašas, 2008 m. liepos 9 d. rekomendaciją 3a, 2008 m. liepos 17 d. rekomendaciją 3b, 2008 m. liepos 17 d. rekomendaciją 5a, 2008 m. rugpjūčio 1 d. rekomendaciją 5b, kurios grafoje „Galutinis rezultatas (5b-5a) - (4b-4a)“ po spausdintu tekstu yra rankraštinis įrašas „12 826 Lt Vladek = 6669 Lt - 15 % (1000 Lt) = 5669 R. = 6157 Lt“, 2008 m. rugpjūčio 4 d. rekomendaciją 6a, 2008 m. rugpjūčio 6 d. rekomendaciją 6b, kurios grafoje „Rezultatas 6b-6a“ po spausdintu tekstu yra rankraštinis įrašas (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 7 d. rekomendaciją 7a, visų rekomendacijų grafose „valdytojas“ yra parašai, minėtose rekomendacijose nurodyta informacija apie tai, kada ir kokius ateities ar pasirinkimo sandorių pirkimo, pardavimo sandorius sudaryti;

3) (duomenys neskelbtini) V. Z. adresuotus 2008 m. birželio 18 d., 2008 m. liepos 9 d., 2008 m. liepos 17 d. ateities sandorio patvirtinimus, 2008 m. rugpjūčio 7 d., 2008 m. rugpjūčio 8 d. pasirinkimo sandorio patvirtinimus;

4) 2008 m. spalio 21 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą už laikotarpį 2008 m. rugpjūčio 2 d. – 2008 m. spalio 21 d., kurio grafose „valdytojas“ ir „klientas“ yra parašai, akte nurodyti per minėtą laikotarpį atlikti sandoriai, kad jų bendras rezultatas yra 18 740 JAV dolerių nuostolis, kad valdytojas kompensuoja V. Z. visą patirtų nuostolių sumą iki spalio 26 d.;

5) 2008 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą už laikotarpį 2008 m. birželio 18 d. – 2008 m. rugpjūčio 1 d., kuriame nurodyti per minėtą laikotarpį atlikti sandoriai, kad šių sandorių bendras rezultatas yra 6 715,25 JAV dolerių pelnas, kad valdytojui priklausanti užmokesčio dalis sudaro 3 223,32 JAV dolerių, iš kurių 424 JAV doleriai valdytojui yra sumokėti 2008 m. liepos 11 d., likusioji dalis, t. y. 2 799,32 JAV doleriai, sumokami 2008 m. rugpjūčio 4 d., grafose „valdytojas“ ir „klientas“ yra parašai;

6) 2008 m. gruodžio 30 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pasirašytą R. T. vardu, šalia pavardės yra parašas, kuriame nurodyta, kad R. T. privalo 2009 m. sausio 6 d. sumokėti V. Z. 20 000 JAV dolerių;

7) V. Z. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos (duomenys neskelbtini), išklotinę, kurioje užfiksuota, kad iš šios sąskaitos į R. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 4 d. buvo pervesta 4 000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 5 d. – 2 070 Lt, 2008 m. rugpjūčio 6 d. – 2 000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 7 d. – 3 200 Lt, visuose pavedimuose nurodyta paskirtis – „atsiskaitymas“, taip pat užfiksuoti V. Z. pinigų įnešimai, pinigų nurašymai ir įskaitymai pagal atliktus future, option ir kitus sandorius (1 t., b. l. 147–181).

Liudytoja J. Z., 2022 m. gegužės 27 d. apklausta teisiamojo posėdžio metu paprašė perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. b. l. 115–119), liudytoja J. Z. nurodė, kad teisingi parodymai. Neturi kuo papildyti.

Į prokurorės klausimus liudytoja J. Z. nurodė, kad už sandorį buvo atsiskaitymai su R. T., už R. T. atliktą darbą – už įvykusį sandorį, jeigu sandoris ėjo į pliusą. Jo darbas buvo konsultacija. Jai atrodo, kad buvo atsiskaitymai tik litais. Vekselyje buvo nurodyta suma doleriais. Jai keista, kad ten parašyta doleriais, nes išgryninimas jeigu buvo, tai jis buvo litais, ne doleriais, nebent jie iš karto pakeitė į dolerius. Kažkas buvo, kad jie keitė vieną kartą į dolerius. Ar tai buvo vienkartinis atvejis, jai dabar sunku pasakyti. Jeigu sąskaita buvo doleriais, tai tada gali būti, kad atsiskaitymas buvo irgi doleriais. 2004 m. ji įsidarbino į kelionių agentūrą, tuo metu žinojo apie R. T., nes jis buvo finansų direktorius. Jis buvo labai geras pažįstamas jos draugo, jie daug laiko leisdavo kartu. Draugas irgi pasirašė sutartį su R. T., draugas irgi nukentėjo, irgi surašytas vekselis. Draugas yra I. P. (I. P.). R. T. pasakojo, kad turi nekilnojamo turto, namą, mašiną ir jeigu reikėtų, jis yra pajėgus atsiskaityti su visais savo skolininkais. Jis daug laiko leisdavo biržoje, girdėjo iš draugo, kaip jis pasakojo, kad jam gerai sekasi ir pasidavė naivumui. 2009 m. kovo mėn. ji buvo suplanavusi kelionę į (duomenys neskelbtini), norėjo greitų pinigų ir pasidavė, pasirašė sutartį. Pirmiausia pasirašė sutartį V. Z., o vėliau pasirašė sutartį ir jie. Vekselis susidarė iš pirminės sumos, tai yra 20 000 Lt ir iš paskutinio sandorio, kuris buvo nulinis, ir plius delspinigiai. Čia starto suma sandoriui sudaryti. Paskolos nebuvo. Rekomendacijų sandoriui buvo gal 6–8. Konsultacija buvo tokia, kad R. T. skambindavo, sakydavo, ką reikės įsigyti, ji skambindavo į banką, sakydavo kiek reikia nupirkti už kiek, vėliau R. T. skambindavo ir sakydavo, kada reikia parduoti, ji skambino į banką. Pirma rekomendacija, kada pirkti, antra rekomendacija, kada parduoti. Galima sakyti, kad buvo tokios 6–7 rekomendacijos. Pirkti viena, parduoti kita. Be R. T. konsultacijų, nieko nedarė pati. Visos operacijos buvo darytos tik pagal R. T. rekomendacijas.

Į kaltinamojo gynėjo advokato klausimus liudytoja J. Z. parodė, kad gal daugiau R. T. iniciatyva buvo sudaryti šią sutartį. Iš pradžių sutartį pasirašė V. Z., po to, kai ji su R. T. pradėjo daugiau bendrauti, jis irgi pasiūlė pasirašyti sutartį. Kaip ji ir minėjo, visi R. T. klientai, kaip jis pats sakė, yra tik 50+ tūkstančių, jai, kaip pažįstamai, jis sutiko pasirašyti sutartį, bendrauti su mažesne suma, tai yra 20 000. Buvo sąlyga, kad dalinsis pelną grynais ir kažkiek bus pavedimu. Procentinės išraiškos dėl pelno dalybų dabar neprisimena (4 t., b. l. 37–38).

Liudytoja J. Z. (buvusi pavardė – B.), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad maždaug 2008 m. ji nusprendė pabandyti prekybą akcijų biržoje. Tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini), toje pačioje įmonėje finansų direktoriumi dirbo R. T. Ji žinojo, kad jis tuo užsiima ir turi licenciją, todėl nusprendė, kad tai tinkamas kandidatas. Ji su juo apie tai pakalbėjo. Jis tuo metu jau nebedirbo (duomenys neskelbtini), o pasakė, kad įkūrė savo brokerių įmonę. Jie sutarė, kad pasirašys sutartį. Taip pat sutarė, kad sutartyje bus nurodyta, kad ji į sąskaitą turi įnešti 20 000 Lt. Tokią sumą jis nurodė jai kaip pažįstamai, kadangi sakė, kad dirba tik su 50 000 Lt suma. Sutartį atvežė R. T., ją pasirašė prie jos darbo (duomenys neskelbtini). Prieš pasirašydama sutartį, ji ją perskaitė, bet jai nekilo klausimas, kodėl sutartyje nenurodyta jokia įmonė. Kada ji atidarė vertybinių popierių sąskaitą (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, ar tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta sutartis, ar kitą dieną. Pinigus į sąskaitą jai pervedė mama. Kiek iš viso buvo gauta nurodymų iš R. T., ji neprisimena. Visus nurodymus jis duodavo telefonu, tik vienas nurodymas buvo duotas raštu, ta operacija buvo pelninga. Visos operacijos buvo atliktos pelningai, tik paskutinė buvo neigiama, sąskaitoje neliko nė lito. Uždarbį nuo jos pelno ji R. T. sumokėdavo grynais, tik vieną kartą sumokėjo į jo sąskaitą pavedimu. Kai ji sužinojo, kad jos sąskaitoje nebeliko pinigų, jis dar skambino į banką aiškintis, bet po to paskambino ir pasakė, kad visus pinigus jai grąžins. R. T. žadėjo grąžinti pinigus, skambino ir sakė, kad vėluoja jam pervesti pinigus, paskui sakė, kad pinigus jau pervedė į jos sąskaitą ir ji juos jau turi matyti, bet taip ir nebuvo pervesta. 2008 m. pabaigoje jis paskambino ir pasakė, kad atveš pasirašytą vekselį. Jis atvežė jai 9 360 JAV dolerių sumai išrašytą vekselį, koks pinigų grąžinimo terminas buvo nurodytas vekselyje, ji nebeprisimena. Praėjus nustatytam terminui R. T. pinigų negrąžino, bet į antstolius ji nesikreipė, nes į antstolius kreipėsi jos pažįstamas V. Z., ir jis pasakė, kad R. T. neturi jokio turto. R. T. visą laiką vis žadėjo grąžinti pinigus, tačiau grąžinimo terminą vis atitolindavo, paskutinis pažadas buvo, kad pinigai bus 2010 m. spalio 28 – 30 d. Vienas iš pasiteisinimų buvo, kad negali grąžinti pinigų, nes jam trukdo V. Z., kuris kreipėsi į antstolius, ir jam užblokavo sąskaitą. Po 2010 m. spalio mėn. su R. T. susisiekti jai nepavyksta, jis neatsako į žinutes, skambinant nekelia ragelio (1 t., b. l. 115–117).

Liudytoja J. Z. (buvusi pavardė – B.), apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji turi 2008 m. rugsėjo 4 d. sutartį, pasirašytą su R. T., tačiau gali būti, kad sutartis buvo pasirašyta porą dienų vėliau, tiesiog nebuvo pataisyta data sutartyje. Visas investavimo operacijas atlikdavo ji pati pagal R. T. nurodymus. Dažniausiai nurodymus jis duodavo telefonu, turi tik vieną jo ranka rašytą raštelį, kuriame yra parašyta, kokią operaciją ji turi atlikti, nurodytas iš jos gautas pelnas, tačiau jame nenurodyta data ir jis R. T. nepasirašytas. Visas operacijas atlikdavo pati telefonu. Apie tai, ar yra pelnas, ar nuostolis, R. T. matydavo akcijų biržoje, priėjimo prie jos sąskaitos jis neturėjo. R. T. už paslaugas ji 2008 m. rugsėjo 8 d. į sąskaitą pervedė 4 056 JAV dolerių, 2008 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) nuėmė 530 JAV dolerių iš savo sąskaitos ir perdavė juos grynais R. T., 2008 m. rugsėjo 19 d. nuėmė iš savo sąskaitos dar 1 024 JAV dolerių ir perdavė juos R. T. Apie tai, kad jis gavo šiuos pinigus, jokio raštelio ji neturi. Tai buvo atsiskaitymas už jo suteiktas paslaugas. Kadangi juo pasitikėjo, jokių dokumentų neprašė (1 t., b. l. 118–119).

2012 m. gegužės 2 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja J. Z. pateikė:

1) 2008 m. rugsėjo 4 d. sutartį, sudarytą tarp R. T. (valdytojas) ir J. B. (klientas), kurios pabaigoje grafose „valdytojas“ ir „klientas“ yra parašai, sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad klientas įgalioja valdytoją valdyti vertybinius popierius, apskaitomus (duomenys neskelbtini), tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos, 1.4 p. nurodyta, kad portfelio valdymo paslauga atliekama valdytojui teikiant rekomendacijas klientui pasirašytinai, 8.1 p. nurodyta, kad atlyginimo dydis, kliento mokamas valdytojui už vertybinių popierių valdymą, sudaro 48 procentai nuo kliento vertybinių popierių portfelio rinkos kainomis realizuoto padidėjimo per finansinį ataskaitinį laikotarpį (per mėnesį) arba nuo kiekvieno užbaigto sandėrio su vertybiniais popieriais;

2) popieriaus lapą su jame esančiais rankraštiniais įrašais „Pirkti 10 vienetų putų, straikas 118, rinkos kaina, ekspairas spalis, (duomenys neskelbtini)“;

3) popieriaus lapą su rankraštiniais įrašais (duomenys neskelbtini);

4) 2008 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymą apie 4 056 JAV dolerių pervedimą iš J. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta mokėjimo paskirtis – „atsiskaitymas už paslaugas“;

5) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį R. T. įsipareigojo 9 760 JAV dolerių sumokėti J. B. iki 2008 m. gruodžio 10 d. (1 t., b. l. 182–193).

Liudytojas A. S., 2022 m. gegužės 3 d. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 125–127), liudytojas A. S. parodė, kad teisingi šie parodymai. Viskas iš esmės taip parašyta, kaip buvo.

Į prokurorės klausimus liudytojas A. S. parodė, kad R. T. parengė sutartį, kurią pasirašė. Jis įsipareigojo finansinį portfelį pagal tą sutartį, ten buvo aprašyta valdymo tvarka. Jis (A. S.) sąskaitą pats atidarė. R. T. toje jo sąskaitoje pirko įvairias pozicijas tuo metu, pasinaudodamas finansais. Pats atliko operacijas, kadangi jis (A. S.) perdavė jam slaptažodžių kortelę, bet operacijas atliko jo (A. S.) vardu. Pirko valiutas arba indeksus. Matė, kas vyko toje sąskaitoje. Domėjosi tais dalykais, norėjo suprasti, kaip tai vyksta. Vyko operacijos toje sąskaitoje. Nupirkdavo, pirkdavo su maksimalia rizika ir ta rizika pasiteisindavo. Buvo labai rizikingi sandoriai. Investicinė veikla buvo. Operacijos truko gan trumpai – koks mėnuo laiko, paskui vyko bendravimas dėl pinigų susigrąžinimo. Pasibaigė pinigai, pasibaigė ir operacijos. Nemano, kad bus daugiau kaip 10 operacijų. Jis (A. S.) pats operacijų sąskaitoje toje neatliko. Niekas be R. T. neturėjo prisijungimo prie tos sąskaitos. Tiksliai nepamena, kokiu būdu perdavė prisijungimo duomenis. Padarė kortelės kopiją. Pagal tą sutartį niekaip neatsiskaitė su juo. R. T. save pristatė kaip patyrusį finansininką, kuris gali valdyti finansinį portfelį, turintis leidimus atlikti tas operacijas. Pateikė, kad turi finansinio maklerio licenciją. Tuo metu labai mažai kas turėjo tokią licenciją, jam pasirodė labai rimta. Forumuose kelis sakinius rado jo, kaip dalyvio. Kažkuriuose iš forumų buvo keli sakiniai, komentarai būtent jo. Šitoj sutarty buvo smulkiai parašyta, kaip bus padengiami nuostoliai, per kiek laiko. Buvo tik pasirašyta sutartis, jo veiklos draudimo dokumento nebuvo. Sąskaita ištuštėjo, pasidarė nulis ar nedidelis minusas. Pagal tas operacijas neliko pasitikėjimo, kad jis rimtai valdo, vyksta, kaip ir žaidimas. Dėjo (A. S.) pastangas, kaip susigrąžinti tuos pinigus. Išsiaiškino, kad licencija jokios garantijos neduoda. Už 50 procentų atlyginimo nuo uždirbtos sumos lieka jam (A. S.), 50 – R. T. Tik jo (A. S.) pinigai toje atidarytoje sąskaitoje buvo. Sąskaita buvo atidaryta jo vardu ir figūravo tik jo pinigai. Apie 15 000 Eur nuostolį patyrė. Negrąžino nieko.

Į kaltinamojo gynėjo advokato klausimus liudytojas A. S. parodė, kad jis norėjo išmokti finansines operacijas daryti ir norėjo pamatytai, kaip tai daro patyręs žmogus. O kad jis patyręs, tai jį įtikino, kad jis turi licenciją. Ir plius rekomendavo draugas A., kuris sakė, kad jis su juo prekiavo ir su juo sėkmingai atsiskaitė.

Į kaltinamojo klausimus liudytojas A. S. parodė, kad jokie žmonės jam valdymo paslaugų neteikė. Šito karto užteko, kad daugiau tokių dalykų nedarytų. Tokios sutarties formos jis (A. S.) su jokiu kitu asmeniu nenaudojo. 2008–2009 m. buvo susipažinęs su vertybinių popierių rinka ir vykdė ten operacijas. Jo vykdomos operacijos vertybinių popierių rinkoje buvo prie smulkesnių, tai buvo pagal sumas 10 000 Eur pati didžiausia suma. (duomenys neskelbtini) kompaniją jis (R. T.) įrašė į sutartį, šita kompanija buvo apkalbėta sutartyje, šios kompanijos jis iki to laiko nežinojo. Jis (A. S.) neprekiavo, tuo metu toje sąskaitoje buvo nedidelis minusas, taip ir liko. Jis (A. S.) prekiavo kitoje kompanijoje, o A. ar prekiavo – jis nežino. Gali būti, kad pateikė sąskaitos išrašus teismui, dabar tiksliai negali pasakyti. Negali pasakyti apie įgaliojimą, ar jis jį pateikė jam (R. T.) valdyti jo sąskaitas. Manytų, kad neturėjo (R. T.) galimybės nei įnešti pinigų, nei jų išimti pinigų iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, bet negali garantuoti (4 t., b. l. 34–35).

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad maždaug 2008 m. pradžioje jo pažįstamas A. M. pasiūlė pasirašyti sutartį su R. T., nes jis jau buvo pasirašęs sutartį ir R. T. jam davė gana naudingus patarimus valiutų rinkoje. Jis taip pat nutarė su juo susitikti. Susitiko, pakalbėjo, susidarė įspūdis, kad jis gana gerai supranta valiutų rinkoje, todėl nutarė pasirašyti su juo sutartį. Jis pateikė savo sutarties variantą, kurioje jis padarė kelis pataisymus, t. y. įrašė sakinį, kad jis turi turėti tai veiklai reikiamus dokumentus ir turi būti atsakingas už visų mokesčių sumokėjimą. Jis patikrino, ar R. T. turi leidimą šiai veiklai, jis turėjo. Sutartyje buvo numatyta, kad nuo pelno R. T. gaus 50 procentų atlyginimą ir įsipareigoja atlyginti visus nuostolius. Taip pat sutartyje buvo nurodyta, kad užsienio (galimai JAV) įmonėje (duomenys neskelbtini) jis (A. S.) turi atsidaryti sąskaitą, į kurią jis turi įnešti minimalią sutartyje nurodytą sumą, dabar tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad 10 000 Eur ar dolerių. Jis užsiregistravo įmonėje (duomenys neskelbtini) internetu, po kiek laiko gavo paštu kortelę su slaptažodžiais. Jis įnešė reikiamą pinigų sumą, dabar tiksliai neprisimena, bet maždaug apie 59 000 Lt, pinigus pervedė internetu. Jis padarė slaptažodžių kortelės kopiją ir davė ją R. T. R. T. vykdė operacijas ir informuodavo apie rezultatus internetu arba telefonu. Kiekvieną dieną apie visas vykdytas operacijas jis gaudavo ataskaitą el. paštu, todėl pats matydavo, kaip sekasi. O sekėsi blogai, nebuvo nė vienos pelningos operacijos, dėl to jis prarado visus pinigus. R. T. teisinosi, kad čia tiesiog nepasisekė, bet jis valdo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke ir ten jam gerai sekasi, todėl turėtų netrukus gauti pinigus ir atlyginti visą žalą. Tačiau pažadai tęsėsi apie pusę metų, bet pinigų vis nebuvo, jis vis teisindavosi, kad jam VMI areštavo sąskaitą, paskui, kad turi problemų šeimoje, vėliau sakė, kad pinigus jau pervedė ir jis turi ateiti į banką, bet pats jis nepasirodydavo. Todėl galiausiai jis pareikalavo, kad R. T. pasirašytų vekselį, jis nenorėjo, bet galiausiai sutiko. Pasirašius vieną vekselį praėjo mokėjimo terminas, bet R. T. nesumokėjo. Todėl sutarė ir R. T. pasirašė dar vieną vekselį tai pačiai sumai, tik tiesiog pratęsė pinigų grąžinimo terminą. R. T. visada gyrėsi, kad turi automobilį, butą žmonos vardu, taip pat statomą namą, todėl dėl pinigų grąžinimo nėra didelės problemos. Tačiau, kai R. T. pinigų negrąžino ir pagal antrą vekselį, jis kreipėsi į antstolius, kur ir sužinojo, kad R. T. jokio turto neturi. Šiuo metu jis su juo nebendrauja (1 t., b. l. 125–127).

Liudytojas A. S., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. T. jokio atlyginimo pagal 2008 m. balandžio 9 d. sutartį jis nemokėjo. Iki kada R. T. vykdė operacijas pagal minėtą sutartį, tiksliai neprisimena, bet galimai iki 2008 m. rugpjūčio mėn. Konkrečiai pasakyti, ar jis gali patikrinti savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), negali, nes praėjo nemažai laiko, kadangi nebandė, bet pagal visas taisykles, jei sąskaitoje nėra pinigų ir nevykdomos operacijos, po metų laiko ji yra uždaroma. R. T. pasirašytas vekselis yra atiduotas antstoliui, todėl jo neturi. Turi išlikusius kelis elektroninius laiškus, kuriuos atspausdintus ant dviejų lapų prideda prie šio apklausos protokolo. Turėjo išsaugojęs el. laiškus apie R. T. vykdytas operacijas, bet tuose laiškuose buvo nurodyta tik nuoroda į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsidarius buvo matoma atlikta operacija. Kaip jau minėjo, praėjus metams, per kuriuos nebuvo sąskaitoje atliekamos operacijos, ji buvo uždaryta, todėl ir el. laiškuose esančios nuorodos yra neaktyvios ir atliktų operacijų nematyti (1 t., b. l. 128–129).

2011 m. kovo 2 d. liudytojas A. S. el. paštu pateikė šiuos dokumentus (kopijas):

1) 2008 m. balandžio 9 d. piniginių lėšų valdymo sutartį, sudarytą tarp R. T. (valdytojas) ir A. S. (klientas), po sutarties tekstu grafoje „valdytojas“ įrašyta „R. T.“, šalia yra parašas, grafoje „klientas“ yra įrašas „A. S.“, šalia yra parašas, sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi klientas įgalioja valdytoją valdyti pinigines lėšas bei vertybinius popierius, apskaitomus (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos bei įgyvendinant kitas šios sutarties nuostatas bei kliento vardu teikti pavedimus dėl vertybinių popierių pagal (duomenys neskelbtini) ir biržų patvirtintas klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles, atstovauti klientą visuose sandoriuose bei ginčuose ginant jo teises, kurie liečia kliento vertybinių popierių portfelio valdymą pagal šią sutartį, 1.3 p. nurodyta, kad valdytojas pradeda teikti vertybinių popierių portfelio valdymo paslaugas nuo tos dienos, kai klientas perduoda valdytojui pasirašytinai sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitomos kompanijoje (duomenys neskelbtini), prisijungimo slaptažodžius „Login“ ir „Password“ arba nuo to momento, kai klientas perveda lėšas į valdytojo nurodytą sąskaitą kompanijoje (duomenys neskelbtini), jei vertybinių popierių valdymo paslauga yra atliekama per valdytojo atidarytą sąskaitą kompanijoje (duomenys neskelbtini), 5.3 p. nurodyta, kad valdytojas valdydamas kliento vertybinių popierių portfelį savo nuožiūra priima ir kliento vardu vykdo investicinius sprendimus dėl vertybinių popierių įsigijimo ar perleidimo, kitų teisių, susijusių su vertybinių popierių portfelį sudarančiais vertybiniais popieriais, realizavimu, teikia pavedimus trečiajam asmeniui atlikti tam tikrą operaciją su jo vertybinių popierių portfeliu siekiant maksimalios naudos klientui, 5.4 p. nurodyta, kad valdytojas valdydamas kliento vertybinių popierių portfelį jo vardu disponuoja kliento portfeliui priklausančių vertybinių popierių suteikiamomis turtinėmis (dividendai, palūkanos, kitos rūšies investicinės pajamos, taip pat vertybinių popierių ar kitos papildomos teisės, atsirandančios dėl portfeliui priskirtų vertybinių popierių) bei neturtinėmis teisėmis, numatytomis (duomenys neskelbtini) ir biržų taisyklėse, 6.1 p. nustatyta pareiga valdytojui kompensuoti dėl valdytojo veiksmų kliento patirtus nuostolius, 8.1 p. nurodyta, kad atlyginimo dydis, kliento mokamas valdytojui už vertybinių popierių valdymą, sudaro 48 procentai nuo kliento vertybinių popierių portfelio rinkos kainomis realizuoto padidėjimo per finansinį ataskaitinį laikotarpį (per mėnesį), 8.3 p. nurodyta, kad atsiskaitymas su valdytoju turi būti vykdomas tik pinigais, paskutinio sutarties lapo pabaigoje yra įrašas „Slaptažodžius gavau R. T.“, šalia šio įrašo yra parašas;

2) elektroninio susirašinėjimo tarp R. T. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) ir A. S. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) laiškus, 2008 m. birželio 30 d. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) siųstame el. laiške A. S. nurodyta „dėl tolimesnio jusu saskaitos valdymo palieku klausima spresti jums“ (2 t., b. l. 12–17).

Liudytojas A. M., 2022 m. birželio 13 d. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 121–122, 123–124) nurodė, kad parodymai teisingi.

Į prokurorės klausimus liudytojas A. M. nurodė, kad R. T. prisistatė patyrusiu brokeriu. Visi, kas nors kiek prekiauja vertybiniais popieriais, valiutomis, fondo rinkoje, pasižiūri puslapį (duomenys neskelbtini), kur yra aptarimai atskirų temų ir ten pasimatė, kad vaikinas šį tą nusimano. Bijo suklysti, bet labai tikėtina, kad asmeniškai R. T. jam (A. M.) parašė tikslu bendradarbiauti. Bendradarbiauti, tai reiškia, kad pinigai – jo (A. M.), idėjos – R. T. Pinigai grąžinami tik į tą sąskaitą, iš kurios atėjo tie pinigai, todėl jis buvo tikras, kai jis pradėjo, ir R. T. sakė nebijoti, kad jis (A. M.) yra apsaugotas, jeigu išloš – tai tiktai jis (A. M.) gaus tuos pinigus. Tada jis jam duoda slaptažodį, priėjimą prie jo (A. M.) sąskaitos, nes žino, kad jeigu ateis kokie pinigai, tai tik į jo sąskaitą, o tada jis juos galės laisvai nusiimti. Jis pervedė pinigus į savo sąskaitą ir R. T. davė prisijungimus, kad jis galėtų už jį daryti statymus. R. T. operacijas atliko jo (A. M.) sąskaitoje. Buvo pelningų operacijų. Nepamena, kaip atsiskaitydavo su R. T. Matyt nuiminėjo nuo sąskaitos pinigus, nes pamatė, kad sąskaita tuščia. Sutartis tarp jų iš dalies žodinė buvo, iš dalies – pasirašyta. Dalis iš išloštų pinigų eina į atsargą, kur atsiskaitymas metų gale. Balansą suvesdavo kiekvieną mėnesį. Jis (A. M.) įvertino visus, kiek pralošęs, kur atidėti, nepadalinti, jo grynai įdėti – nuostoliai iš investavimo veiklos, kuriuos jis patyrė. Yra sumokėjęs ne mažiau 8 000 grynais. Galėtų pasakyti, kad net daugiau 9 000, bet tam tikra abejonė.

Į kaltinamojo klausimus liudytojas A. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) visi naudoja vadinamus „nickus“, jeigu neklysta, „nickas“ buvo (duomenys neskelbtini). Jo (A. M.) „nickas“ atrodo (duomenys neskelbtini) buvo. Į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė pinigus jis (A. M.). Pervedė pinigus į sąskaitą, kuri buvo jo (A. M.) vardu. Neprisimena, kas atidarė tą sąskaitą jo vardu, – arba A. S. jam (A. M.) padėjo, arba jis (R. T.) jam padėjo ją atsidaryti. Be abejo, jis pats sąskaitą atsidarė, be tuo metu buvo žioplokas šituose reikaluose, jam reikėjo metodinės pagalbos. Neprisimena, ar iš jo (R. T.) buvo koks spaudimas atidaryti sąskaitą būtent šioje kompanijoje. Jis (R. T.) pats pasakė, prisistatė, kai skambino, kad yra finansų makleris. Jam pagrindinė priežastis būdavo R. T. postai, kuriuos jis dėdavo į puslapį. Neprisimena, ar pasirašė sutartį su R. T. dėl to, kad jis finansų makleris. Sutartį pasirašė dėl to, kad R. T. duodavo teisingas prognozes (duomenys neskelbtini). tinklalapyje. Per paskutinius 5 metus pateikė viziją (duomenys neskelbtini) tinklalapyje.

Į kaltinamojo gynėjo advokato klausimus liudytojas A. M. nurodė, kad tuo metu R. tvirtino, kad jis įsidarbino kompanijoje, dabar bus tos kompanijos akcininkas ar savininkas. Tai buvo (duomenys neskelbtini), jis ten kolegą vieną pristatė (4 t., b. l. 50).

Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad maždaug 2007 m. pirmame pusmetyje internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) skaitė komentarus, iš kurių jam įsiminė, kad vienas komentatorius gana gerai viską įspėja. Susirado jo duomenis ir sužinojo, kad tai R. T. Keletą kartų susisiekė su juo internetu, jis davė gana naudingus patarimus valiutų rinkoje. Kadangi valiutomis ir brangiaisiais metalais jis prekiavo kartu su draugu A. S. ir jiems nelabai sekėsi, o iš R. T. gavo naudingų rekomendacijų, tai pasiūlė R. T. pasirašyti sutartis, kad duos savo pinigus ir tegu jis žaidžia už jų pinigus, o jie gaus pelną ir jam kažkokią dalį sumokės. Po šio pasiūlymo maždaug penkis - šešis mėnesius jis nieko neatsakė, pamanė, kad nenori, tai ir nelindo prie jo. 2008 m. pradžioje R. T. kreipėsi į jį internetu ir pasiūlė savo sutarties sąlygas. Sutartyje buvo numatyta, kad jis (A. M.) užsienio įmonėje (duomenys neskelbtini) turi atsidaryti sąskaitą, įnešti ten 10 ar 13 tūkstančių Eur, tiksliai neprisimena. Jis užsiregistravo įmonėje (duomenys neskelbtini) internetu, po kiek laiko gavo paštu iš (duomenys neskelbtini) kortelę su slaptažodžiais. Ar slaptažodžius gavo po to, kai internetu pervedė pinigus, neprisimena. Jis padarė slaptažodžių kortelės kopiją ir davė ją R. T. Jis vykdė operacijas ir jį informuodavo apie rezultatus internetu arba telefonu. Maždaug iki 2008 m. gegužės – birželio mėn. viskas vyko gana neblogai, buvo laimėjimų, buvo ir nesėkmių, bet viskas buvo išsprendžiama. Nuo pelningos operacijos R. T. gaudavo savo procentą, kokį – neprisimena, kurį jis sumokėdavo R. T. grynais. Maždaug 2008 m. vasarą jis pasitikrino savo sąskaitą ir pamatė, kad visi jo pinigai pralošti, sąskaitoje buvo maždaug nuo 10 000 iki 15 000 Eur. Jis susisiekė su R. T., ir šis pažadėjo grąžinti pinigus. Kokią dalį jis turėjo grąžinti, neprisimena, nes buvo numatytas kažkoks procentas ir rizikai. R. T. žadėjo grąžinti pinigus, skambino ir sakė, kad vėluoja jam pervesti pinigus, paskui sakė, kad pinigus jau pervedė į jo sąskaitą ir jis juos jau turi matyti, bet taip ir nebuvo pervesta. 2008 m. antrame pusmetyje, tikslesnės datos neprisimena, jis paprašė, kad R. T. pasirašytų vekselį, bet jis nesutiko pasirašyti vekselio, o paprašė paskolinti dar pinigų. Jie sutarė, kad jis jam paskolins pinigų, ir R. T. tada bendrai sumai pasirašys vekselį. Jis jam paskolino 8 ar 10 tūkstančių litų, o jis išrašė vekselį 44 000 Lt sumai. Praėjus vekselio apmokėjimo terminui R. T. vis žadėjo grąžinti pinigus, aiškino, kad dirba viename (duomenys neskelbtini) banke brokeriu, kuris su juo atsiskaito kartą į metus, metų pabaigoje, bet vis atsirasdavo kliūčių, neva banko darbuotojai streikuoja ar banką nacionalizavo. Tuomet jis kreipėsi į antstolius, tuo pat metu pridavė ir A. S. vekselį, bet sužinojo, kad R. T. viena išieškojimo byla jau įvykdyta, o kita dėl momentinio kredito dar tik pradėta. Tuo metu R. T. dar turėjo automobilį, o daugiau jokio turto jis neturėjo. Po to, kai kreipėsi į antstolius, R. T. dar žadėjo atiduoti pinigus, bet taip ir nebeatidavė (1 t., b. l. 120–122).

Liudytojas A. M., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jis R. T. už pelningus sandorius mokėdavo grynais. Apie tai, kad jis R. T. moka pinigus, jokių raštelių nepasirašinėjo. Numatytą atlyginimą nuo pelningų sandorių jis R. T. visada sumokėdavo. Buvo pelninga operacija, iš kurios turėjo 10 000 Eur pelną, nuo šios sumos jis R. T. sumokėjo truputį daugiau nei 4 000 Eur, bet mažiau nei 5 000 Eur, tikslesnės sumos neprisimena. Buvo dar vienas pelningas sandoris, kurio tiksliai sumų neprisimena, bet buvo apie 10 000 Eur pelnas, ir jis sumokėjo R. T. ne mažiau kaip 4 000 Eur. Kadangi praėjo jau 4 metai, nežino, ar galės prieiti prie savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos jo vardu brokerio įmonėje (duomenys neskelbtini), jei ji dar neuždaryta ir ras slaptažodžius, tai pažiūrės. Jie buvo sutarę, kad mėnesio pabaigoje susitinka ir aptaria rezultatus, jis turėjo sąsiuvinį, kuriame būdavo viskas fiksuojama ir R. T. jame pasirašydavo. Tačiau tame sąsiuvinyje R. T. pasirašydavo tik kol sekdavosi operacijos, kai pradėjo nesisekti – jis neateidavo į susitikimus (1 t., b. l. 123–124).

2011 m. vasario 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas A. M. pateikė:

1) 2008 m. sausio 16 d. piniginių lėšų valdymo sutartį, sudarytą tarp R. T. (valdytojas) ir A. M. (klientas), kurios pabaigoje grafoje „valdytojas“ įrašyta „R. T.“, šalia yra parašas, grafoje „klientas“ yra įrašas „A. M.“, šalia yra parašas, sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi klientas įgalioja valdytoją valdyti pinigines lėšas bei vertybinius popierius, apskaitomus (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos bei įgyvendinant kitas šios sutarties nuostatas bei kliento vardu teikti pavedimus dėl vertybinių popierių pagal (duomenys neskelbtini) ir biržų patvirtintas klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles, atstovauti klientą visuose sandoriuose bei ginčuose ginant jo teises, kurie liečia kliento vertybinių popierių portfelio valdymą pagal šią sutartį, 1.3 p. nurodyta, kad valdytojas pradeda teikti vertybinių popierių portfelio valdymo paslaugas nuo tos dienos, kai klientas perduoda valdytojui pasirašytinai sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitomos kompanijoje (duomenys neskelbtini), prisijungimo slaptažodžius „Login“ ir „Password“ arba nuo to momento, kai klientas perveda lėšas į valdytojo nurodytą sąskaitą kompanijoje (duomenys neskelbtini), jei vertybinių popierių valdymo paslauga yra atliekama per valdytojo atidarytą sąskaitą kompanijoje (duomenys neskelbtini), 5.3 p. nurodyta, kad valdytojas valdydamas kliento vertybinių popierių portfelį savo nuožiūra priima ir kliento vardu vykdo investicinius sprendimus dėl vertybinių popierių įsigijimo ar perleidimo, kitų teisių, susijusių su vertybinių popierių portfelį sudarančiais vertybiniais popieriais, realizavimu, teikia pavedimus trečiajam asmeniui atlikti tam tikrą operaciją su jo vertybinių popierių portfeliu siekiant maksimalios naudos klientui, 5.4 p. nurodyta, kad valdytojas valdydamas kliento vertybinių popierių portfelį jo vardu disponuoja kliento portfeliui priklausančių vertybinių popierių suteikiamomis turtinėmis (dividendai, palūkanos, kitos rūšies investicinės pajamos, taip pat vertybinių popierių ar kitos papildomos teisės, atsirandančios dėl portfeliui priskirtų vertybinių popierių) bei neturtinėmis teisėmis, numatytomis (duomenys neskelbtini) ir biržų taisyklėse, 6.1 p. nustatyta pareiga valdytojui kompensuoti dėl valdytojo veiksmų kliento patirtus nuostolius, 8.1 p. nurodyta, kad atlyginimo dydis, kliento mokamas valdytojui už vertybinių popierių valdymą, sudaro 48 procentai nuo kliento vertybinių popierių portfelio rinkos kainomis realizuoto padidėjimo per finansinį ataskaitinį laikotarpį (per mėnesį), 8.3 p. nurodyta, kad atsiskaitymas su valdytoju turi būti vykdomas tik pinigais;

2) Priedą Nr. 1, kuriame užfiksuota apie tai, kad A. M. perduoda, o R. T. priima A. M. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios brokerio įmonėje (duomenys neskelbtini), vartotojo vardą (Login) (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį (Password) ... (neįskaitoma), po tekstu esančioje grafoje „valdytojas“ yra parašas ir rankraštinis įrašas „R. T.“;

3) 2008 m. lapkričio 20 d. paprastąjį vekselį, pagal kurį R. T. įsipareigojo 2009 m. sausio 20 d. sumokėti A. M. 44 160 Lt (2t., b. l. 1–5).

2012 m. gegužės 7 d. liudytojas A. M. el. paštu pateikė sąsiuvinio lapus (kopijas), kuriuose yra rankraštiniai įrašai apie susitikimų datas, likučius pradžioje, pabaigoje, pelnus, mokėtinas ir sumokėtas sumas R., yra parašai, užfiksuotos susitikimų datos: vasario 12 d. pabaiga, kovo 13 d., 2008-05-09, gegužės mėn., birželio 10 d., liepos 11 d. Prie įrašo apie susitikimą gegužės mėn. įrašyta „likutis pradžioje 13 000 Eur likutis pabaigoje 23 000 Eur pelnas 10 000 Eur R. 4800 Eur, A. 5 200 Eur“, žemiau yra parašai; prie įrašo apie susitikimą 07.11 yra įrašai apie likučius pradžioje, pabaigoje, skirtumą; prie įrašo apie susitikimą 06.10 yra įrašai „likutis A. 15 160 Eur, likutis 06.10 21 000 Eur pelnas 5840 Eur R. 2800 Eur A. 3040 Eur Nuimta 8000 Eur likutis 13 000 Eur (06.10)“, „Atsiskaitymo tvarkos papildymas Atsiskaitymo periodo pabaigoje tikrinama, ar likučio suma yra didesnė nei prieš buvusią periodo .. (neįskaitoma). Jei didesnė, skirtumas pelnas, jei mažesnė valdytojas turi 10 kalendorinių dienų rezultato pagerinimui. Jei per 10 kalendorinių dienų rezultatas nepagerėja, valdytojas ne vėliau kaip 11 dieną kompensuoja patirtus nuostolius. 2008-06-10“, po įrašu yra parašai; prie įrašo apie susitikimą vasario 12 d. pabaigoje yra įrašai „Dalybos 6 197 Eur R. 2 974 Eur A. 3 223“, po įrašu „R. 2 974 Eur“ žemyn nuvedamos rodyklės ir po jomis padaryti įrašai „70% 2080 Eur“ ir „30% Rezervas 894 Eur“, žemiau po šiais įrašais yra įrašas „atidaviau grynais“, šalia yra parašai, nurodyta data 2012-02-12; prie įrašo apie susitikimą kovo 13 d. yra įrašai „19 384 Eur – 894 Eur (persivedė A.) 18 490 Eur 18 490 Eur + 184,90 Eur 18 674,90 Eur (turi būti likutis 03.13) Faktas 1019,89 Eur Skirtumas -17 655,01 Eur + 894 Eur (rezervas) gryn. skirtumas = - 16761,01 Eur“; prie įrašo apie susitikimą 2008 m. gegužės 9 d. lapo kairėje pusėje yra įrašai „8 221 Eur = 28 288 Lt mano skola R.“, po šiuo įrašu yra parašai, žemiau jų yra įrašas „8 288 daviau grynais liko lygiai 20 000 daviau 2008-04-02“, to paties lapo dešinėje pusėje yra įrašai apie likutį, skirtumą, kurį R. turi mokėti A., atskaitos tašką (2 t., b. l. 6–11).

Liudytojas M. P., 2022 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio metut eismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 131–132, 133–134), liudytojas M. P. parodė, kad pagarsinti parodymai teisingi. Labai seniai buvo, negali prisiminti, kaip R. T. prisistatė, tačiau atrodė kaip pasitikėjimo vertas žmogus.

Į prokurorės klausimus liudytojas M. P. parodė, kad nepamena, kuris iniciavo tą procesą, bet pasirašė, tai vadinasi abiem tiko. Kiek jis pamena, tai jis (M. P.) pats darydavo operacijas. R. T. buvo jo finansinis patarėjas, teikė rekomendacijas. Nepamena, kiek jie laiko bendravo. Nėra tikras, bet lyg yra mokėjęs R. T. pinigus, už ką pinigai buvo mokami – nepamena. Gal ir pavedimus darydavo, nepamena. Taip pat nepamena, ką galėjo reikšti paskirtis „papildymas“.

Į kaltinamojo gynėjo advokato klausimus liudytojas M. P. parodė, kad kiek jis pamena, su R. T. gražiai geranoriškai bendravo. Kiek pamena, negrąžino R. T. nieko jam, bet dabar reikėtų tikslinti (4 t., b. l. 49–50).

Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad maždaug 2008 m. spalį internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) skaitė komentarus, kur įsiminė, kad vienas komentatorius dėsto gana protingas mintis. Susirado jo duomenis ir sužinojo, kad tai R. T. Keletą kartų jis susisiekė su juo internetu, apsikeitė kontaktiniais telefonais. Po to 2008 m. lapkritį jis su R. T. elektroniniu paštu suderino sutartį, kurią pasirašė susitikę mieste. Ar tuo metu jis jau turėjo atsidaręs vertybinių popierių sąskaitą (duomenys neskelbtini), ar atsidarė ją po sutarties pasirašymo, neprisimena. Tai pat jis pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo prekiauti rizikingais finansiniais išvestiniais instrumentais (optionais, futures). Į sąskaitą jis pervedė apie 30 000 Lt. Pagal sutartį buvo numatyta, kad 35 procentus nuo pelno gaus R. T., jei atsiras nuostoliai, tai jis turėjo juos padengti per 3 darbo dienas. Pagal R. T. rekomendacijas jis atliko nemažai operacijų. Rekomendacijas R. T. teikdavo telefonu ar el. paštu. Jis privalėjo vykdyti visus R. T. nurodymus, kadangi, jei neįvykdytų jo nurodymo ar neteisingai įvykdytų, R. T. už pasekmes neatsakytų. Jis paskambindavo į banką ir atlikdavo nurodytą operaciją. Kadangi R. T. visiškai pasitikėjo, sąžiningai vykdė visas jo nurodytas operacijas. Po nesėkmingų operacijų (duomenys neskelbtini) sąskaitą jis (M. P.) papildydavo įnašais iš savo asmeninės (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Kiek buvo pelningų operacijų, kiek nuostolingų – tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau 99 742 Lt skola susidarė ne per vieną kartą, ji kaupėsi palaipsniui. Kodėl bendradarbiavo su R. T. toliau, nors jis buvo skolingas ir pagal sutartyje numatytą sąlygą pinigų negrąžino, nežino, turbūt jis mokėjo kažkaip įtikinti. Įvykus nuostolingai operacijai, R. T. kaltindavo kitus, t. y. kad blogas bankas ar pan. Kai prarado visus pinigus, nutarė, kad su R. T. daugiau nebedirbs. Prašė jo atiduoti pinigus, kuriuos jis buvo skolingas, tačiau jis vis rasdavo pasiteisinimą, kad šiuo metu pinigų neturi, kad jie yra kažkur investuoti, visą laiką žadėjo pinigus grąžinti. Taip pat jis aiškino, kad dirba kažkokiame (duomenys neskelbtini) banke. R. T. pasirašyti vekselio nelabai norėjo, tačiau, pasakius, kad jei nori panaudoti paskutinius likusius pinigus (apie 30 000 Lt), tegu pasirašo vekselį. Jis sutiko ir 2009 m. rugsėjo 23 d. pasirašė vekselį 99 742 Lt sumai, į šią sumą įeina visi pinigai, kuriuos R. T. yra jam skolingas. Pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui pinigų R. T. negrąžino. Jis išsiuntė jam du registruotus laiškus, tačiau adresato jie nepasiekė. Į antstolius jis nesikreipė (1 t., b. l. 130–132).

Liudytojas M. P., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad daugiausiai pavedimus jis darydavo į R. T. sąskaitą, o tada jis (R. T.) jau pats atlikdavo operacijas. Taip pat dalį operacijų jis atlikdavo pats pagal R. T. nurodymus. Nurodymus R. T. dažniausiai atsiųsdavo el. paštu. Operacijų, kurias atlikdavo pats R. T., jis pasižiūrėti negalėdavo, galėdavo pažiūrėti tik akcijų biržoje, pasitikėdamas jo žodžiais. Jei R. T. pasakydavo, kokį kiekį ir kokių akcijų jis nupirko, pažiūrėjęs biržoje galėdavo matyti, kas su jomis vyksta. Ar mokėjo R. T. atlyginimą grynais, neprisimena. Pavedimu jis mokėjo iš savo SEB banko sąskaitos į R. T. nurodytą sąskaitą. Tiksliai neprisimena, kiek pinigų jam sumokėjo kaip atlyginimą, bet galimai 2 072 Lt. Už pelningas operacijas su R. T. jis visada atsiskaitydavo (1 t., b. l. 133–134).

2011 m. kovo 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas M. P. pateikė šiuos dokumentus (kopijas):

1) 2008 m. lapkričio mėn. sutartį tarp R. T. (valdytojas) ir M. P. (klientas), pasirašytą R. T. ir M. P. vardais, šalia pavardžių yra parašai, šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad klientas įgalioja valdytoją valdyti vertybinius popierius, apskaitomus AB (duomenys neskelbtini), tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos bei įgyvendinant kitas šios sutarties nuostatas, 1.4 p. nurodyta, kad portfelio valdymo paslauga atliekama portfelio valdytojui teikiant rekomendacijas klientui pasirašytinai, 5.1 p. nustatyta pareiga valdytojui kompensuoti dėl valdytojo veiksmų kliento patirtus nuostolius, 7.1 p. nurodyta, kad atlyginimo dydis, kliento mokamas valdytojui už vertybinių popierių portfelio valdymą, sudaro 35 procentai nuo kliento vertybinių popierių portfelio rinkos kainomis realizuoto padidėjimo per finansinį ataskaitinį laikotarpį (per mėnesį) arba nuo kiekvieno užbaigto sandėrio su vertybiniais popieriais;

2) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo R. T. įsipareigojo 2009 m. rugsėjo 23 d. sumokėti M. P. 99 742 Lt;

3) duomenis apie atliktas vertybinių popierių valdymo operacijas (2 t., b. l. 18–32).

1) elektroninio susirašinėjimo tarp R. T. iš el. pašto adresų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir tarp M. P. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) laiškus apie vykdytas vertybinių popierių valdymo operacijas, nuostolių padengimą; 2008 m. gruodžio 24 d. el. laiške, siųstame iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) M. P., pateikiami paaiškinimai dėl pasirinkto instrumento, nurodyta, kad buvo priimtas sprendimas atlikti perolovinimą per JPY/USD opcionus, nurodyta, kad opcioną „palaikysime ji iki nauju metu. Uzdarinesime su +pakeliui. Jo expairas 2009 metu vasario 6 diena“;

2) 2009 m. vasario 11 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą (priedą prie sutarties tarp M. P. ir R. T.), kuriame nurodyti atlikti sandoriai ir jų rezultatas;

3) duomenis apie M. P. atliktus pinigų pervedimus į R. T. sąskaitas, iš dalies jų matyti, kad į R. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtyje „už valdymo paslaugas“ 2008 m. gruodžio 10 d. buvo pervesta 2 000 Lt, 2009 m. sausio 6 d. – 800 Lt, 2009 m. sausio 9 d. – 400 Lt, 2009 m. sausio 28 d. – 544 Lt, 2009 m. sausio 30 d. – 328 Lt (2 t., b. l. 33–50).

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. balandžio 1 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2008 m. gegužės 12 d. ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 7 d. iki 2008 m. kovo 13 d. neturėjo Finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnyje išvardytų licencijų (2 t., b. l. 55).

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. kovo 24 d. rašte dėl prašymo, adresuotame V. Z., nurodyta, kad Komisija V. Z. skundo pagrindu atliko tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, jog R. T. vienasmeniškai (ne atstovaudamas tarpininką) teikė V. Z. bei kitiems asmenims – J. B., A. S. investicines paslaugas, t. y. valdė portfelį bei teikė investavimo rekomendacijas, tuo pažeisdamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pažymėta, kad nagrinėta R. T. veikla nėra laikoma atsitiktiniu ar vienkartiniu investicinių paslaugų teikimu, kadangi paslaugas klientams R. T. teikė sąmoningai, tikslingai ir sistemingai (R. T. parengė tipines paslaugų teikimo sutartis, kurias pateikė pasirašyti klientams; R. T. tam tikrą laiko tarpą nuolat aktyviai klientams teikė paslaugas: valdė jų portfelius bei teikė investavimo rekomendacijas; už klientams suteiktas paslaugas R. T. gavo atlyginimą). Komisija, įvertinusi patikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes bei vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, 2011 m. kovo 17 d. įvykusio Komisijos posėdžio metu nusprendė (sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinti R. T. turimą generalinę finansų maklerio licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 56).

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nuspręsta išduoti R. T. finansų maklerio generalinė licencija Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant prekybininko licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Vertybinių popierių komisijos 2006 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2K-166 (2 t., b. l. 61).

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2010 m. spalio 7 d. rašte dėl informacijos pateikimo, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, nurodyta, kad R. T. Komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. posėdžio sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota generalinė finansų maklerio licencija Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra galiojanti ir šiuo metu (2010 m. spalio 7 d. datai). Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsniu, investicines paslaugas Lietuvoje gali teikti tik finansų maklerio įmonės, turinčios Komisijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio licenciją, taip pat Lietuvoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jei tos kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios Komisijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalimi, finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga bei investavimo rekomendacijų teikimas yra investicinės paslaugos, kurias turi teisę teikti tik aukščiau išvardintos įmonės. Galiojantys teisės aktai nenumato fizinio asmens, net ir turinčio finansų maklerio licenciją, teisės teikti investicines paslaugas. Finansų makleriai, norintys užsiimti savo profesine veikla, turi įsidarbinti įmonėse, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Be to, Komisija finansų maklerio licencijas išduoda tik tiems asmenims, kurie prieš tai išlaiko atitinkamus egzaminus, tuo įrodydami savo pasirengimą užsiimti profesine finansų maklerio veikla, todėl R. T. privalėjo žinoti, kad jis neturėjo teisės vienasmeniškai (nedirbdamas investicines paslaugas teikiančioje įmonėje) sudaryti 2008 m. birželio 18 d. finansinių priemonių portfelio valdymo sutarties, jos pagrindu teikti investavimo rekomendacijas. Kartu su šiuo raštu pateiktas 2006 m. rugsėjo 28 d. Komisijos sprendimas išduoti R. T. finansų maklerio licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 62–63).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. spalio 8 d. rašte nurodyta, kad R. T. metinių pajamų deklaracijų, metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2008 ir 2009 m. mokestinius laikotarpius VMI neteikė, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nėra (nebuvo) įsigijęs verslo liudijimų, įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, individualios įmonės (2 t., b. l. 66–67).

(duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 25 d. atsakyme nurodyta, kad R. T. turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke valiutomis LTL, USD ir EUR, statusas – aktyvios (2 t., b. l. 74).

(duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 27d. atsakyme nurodyta, kad R. T. (duomenys neskelbtini) sąskaitų bei paskolų neturi (2 t., b. l. 75).

(duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 26 d. atsakyme nurodyta, kad R. T. turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, USD) ir mokėjimo kortelės Visa Classic sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (su kredito limitu) (2 t., b. l. 76).

(duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 25 d. atsakyme nurodyta, kad R. T. turi banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (USD). R. T. kreditų banke neturi ir neturėjo (2 t., b. l. 77).

(duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 26 d. atsakyme nurodyta, kad R. T. turi banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (USD). R. T. paskolų neturi (2 t., b. l. 78).

(duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 25 d. atsakyme nurodyta, kad R. T. turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 80).

(duomenys neskelbtini) 2011 m. vasario 21 d. atsakyme nurodyta, kad R. T. turi banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, USD, EUR), Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, USD) (2 t., b. l. 81).

(duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 31 d. atsakyme nurodyta, kad R. T. turi mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nėra lėšų, sąskaita turi apribojimų. Taip pat turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nėra lėšų, sąskaita turi apribojimų (2 t., b. l. 82).

(duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 24 d. atsakyme nurodyta, kad R. T. turi sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, USD). Paskolų nėra (2 t., b. l. 83).

AB (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 31 d. atsakyme nurodyta, kad R. T. turi banke einamąją daugiavaliutinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat turėjo mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šiuo metu yra uždaryta. Jis nėra paėmęs paskolos (2 t., b. l. 84).

AB (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 23 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad pateikė J. Z. (buvusi pavardė – J. B.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame užfiksuota, kad iš minėtos sąskaitos į R. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugsėjo 26 d. buvo pervesta 1 300 Lt, 2008 m. rugsėjo 30 d. – 2 070 Lt, 2008 m. spalio 27 d. – 160 Lt, 2008 m. gruodžio 19 d. – 356 Lt, 2008 m. rugsėjo 8 d. – 4 056 JAV dolerių, visų pavedimų paskirtis nurodyta – „atsiskaitymas už paslaugas“, tik 2008 m. gruodžio 19 d. pavedime nurodyta paskirtis „kompensacija litais už kurso skirtumą“. Taip pat sąskaitos išraše užfiksuota, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo išgryninta iš minėtos sąskaitos 530 JAV dolerių ir 2008 m. rugsėjo 19 d. – 1 024 JAV doleriai. Sąskaitos išraše taip pat užfiksuotos laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. įvykusios iš viso 18 premijų pagal option sandorius nurašymo, pervedimo operacijos (2 t., b. l. 129–132).

AB (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 23 d. raštu pateikė M. P. vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame užfiksuotos 22 sandorių su vertybiniais popieriais operacijos, atliktos laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. (iš jų – 4 iki 2009 m. sausio 31 d.) (2 t, b. l. 133–135).

UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 12 d. pateikė R. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame užfiksuotos įplaukos iš M. P. sąskaitų: 2009 m. kovo 20 d. – 436 Lt (nurodyta paskirtis „negauti (duomenys neskelbtini)“), 2009 m. kovo 23 d. – 1 040 Lt (nurodyta paskirtis „papildymas“), 2009 m. kovo 27 d. – 1 208 Lt (nurodyta paskirtis „papildymas“), 2009 m. balandžio 2 d. – 390 Lt (nurodyta paskirtis „papildymas“), 2009 m. balandžio 3 d. – 300 Lt (nurodyta paskirtis „papildymas“), 2009 m. balandžio 27 d. – 550 Lt (nurodyta paskirtis „papildymas“), 2009 m. birželio 12 d. – 118 Lt (nurodyta paskirtis „papildymas del fjucerio put rugsejo isigijimui“), 2009 m. birželio 12 d. – 960 Lt (nurodyta paskirtis „papildymas“), 2009 m. birželio 17 d. – 534,14 Lt (nurodyta paskirtis „217 usd, tsys putui“), 2009 m. birželio 19 d. – 628 Lt (nurodyta paskirtis „tsys opt str 116 put pirkimas“), 2009 m. liepos 29 d. – 215 Lt (nurodyta paskirtis „minuso Forward buck panaikinimui“), 2009 m. liepos 30 d. – 285 Lt (nurodyta paskirtis „papildymas“), 2009 m. rugpjūčio 6 d. – 756 Lt (nurodyta paskirtis „konpencasija“), 2009 m. rugpjūčio 12 d. – 308 Lt (nurodyta paskirtis „konpencasija“), 2009 m. rugpjūčio 19 d. – 450 Lt (nurodyta paskirtis „konpencasija“), 2009 m. rugsėjo 25 d. – 380 Lt (nurodyta paskirtis „papildymas“) (2 t., b. l. 165–168).

AB (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 25 d. raštu pateikė R. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame užfiksuota, kad į minėtą sąskaitą iš M. P. sąskaitų paskirtyje nurodant „už valdymo paslaugas“ 2008 m. gruodžio 10 d. buvo gauta 2 000 Lt, 2009 m. sausio 6 d. – 800 Lt, 2009 m. sausio 9 d. – 400 Lt, 2009 m. sausio 28 d. – 544 Lt, 2009 m. sausio 30 d. – 328 Lt; taip pat į minėtą R. T. sąskaitą iš M. P. sąskaitų paskirtyje nurodant „operacijai“ 2009 m. vasario 2 d. buvo gauta 160 Lt, 2009 m. vasario 13 d. – 1 386 Lt, 2009 m. vasario 17 d. – 183 Lt, 2009 m. vasario 18 d. – 824,20 Lt, 2009 m. vasario 19 d. – 73 JAV doleriai, 2009 m. vasario 23 d. – 54 JAV doleriai, 2009 m. kovo 4 d. – 163 JAV doleriai, 2009 m. kovo 6 d. – 540 Lt, 2009 m. kovo 10 d. – 149 JAV doleriai, 2009 m. vasario 11 d. paskirtyje nurodant „spotui“ buvo gauta 1 229 Lt (2 t., b. l. 184–218).

AB (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 25 d. raštu pateikė M. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)išrašą, kuriame užfiksuotos 49 premijų pagal option sandorius nurašymo, pervedimo, skirtumų, susidariusių tarp futures sandorių, pervedimo operacijos, įvykusios laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. (2 t., b. l. 184, 219–239).

„Sodra“ duomenimis, R. T. nuo 2008 m. sausio 7 d. iki 2008 m. kovo 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2008 m. gegužės 12 d. – UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. gegužės 12 d. nedirbo (3 t., b. l. 32).

Iš (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos pateikto atsakymo į teisinės pagalbos prašymą, nustatyta, jog buvo pateikti duomenys ir dokumentai, susiję su A. M. ir A. S. sąskaitomis (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 1-82. vertimai į lietuvių k. t. 5, b. l. 138).

BK 202 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

Veiklos neteisėtumą (kaip būtiną nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymį) lemia tai, kad ji vykdoma neturint licencijos (leidimo), kai ji (jis) reikalinga, ar nesilaikant kitų esminių verslo legalumui keliamų reikalavimų, pvz., neįregistravus juridinio asmens, kai tokia veikla turi teisę verstis tik juridiniai asmenys; nuslėpus individualią veiklą ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; akivaizdžiai peržengus licencijoje (leidime) apibrėžtas veiklos ribas; licenciją (leidimą) gavus pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-218-1073/2020 ir kt.).

Versliškumas, nustatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo šaltinis (kasacinės nutartys Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-539/2013). Versliškumas vertinamas ir pagal kitus požymius – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su stambaus masto (500 MGL) kriterijumi. Didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) taip pat galėtų rodyti išplėtota neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-240-696/2015, 2K-262-697/2016).

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020). Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybė, nustatydama verslo tvarką, įgyvendina savo konstitucinę pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis). Plačiąja prasme verslo tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4, 2.74, 2.77 ir kiti straipsniai, mokesčių įstatymai ir poįstatyminiai aktai ir t. t.), tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims.

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) (toliau – ir FPRĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jei kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją. Šio įstatymo 3 straipsnio 4-5 punktuose įtvirtinta, jog tiek finansinių priemonių portfelio valdymas, tiek investavimo rekomendacijų teikimas yra priskirtinos investicinėms paslaugoms. Investavimo rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis (FPRĮ 3 straipsnio 12 dalis). Finansinių priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų kiekvieno kliento pavedimą (FPRĮ 3 straipsnio 26 dalis).

Kaltinamasis viso proceso metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, laikydamasis pozicijos, jog jis jokių investicinių paslaugų liudytojams J. Z., V. Z., A. M., A. S. bei M. P. neteikė, tai neva veikiau buvo diskusijos ir jo paties įžvalgų pasidalinimas, o už sėkmingas įžvalgas su juo buvo dalinamasi pelnu, kurio dydis nesudarė kaltinime nurodytų sumų. Visgi, teismo vertinimu, tokia kaltinamojo pozicija yra deklaratyvaus pobūdžio, prieštaraujanti bylos duomenims, teismo ištirtiems teisiamojo posėdžio metu ir pripažintiniems įrodymais, bei stokojanti nuoseklumo ir logikos.

Pirmiausia pažymėtina, jog nors kaltinamasis kategoriškai teigė, kad jis neteikė investicinių paslaugų minėtiems liudytojams, tačiau kartu neneigė ir to, jog su liudytojais sudarė sutartis, kurių pagrindu liudytojams teikė neva savo konsultacinio pobūdžio įžvalgas dėl investavimo, kurioms pasirodžius sėkmingoms – su liudytojais dalinosi pelną.

Liudytojai A. M. ir A. S. pateikė R. T. su jais pasirašytas analogiškas piniginių lėšų valdymo sutartis. Kaip minėta, tokio pobūdžio sutarčių sudarymo su liudytojais neneigė ir pats kaltinamasis R. T. Šiomis sutartimis A. S. ir A. M., kuriose jie nurodyti kaip klientai, įgaliojo R. T., kuris nurodytas kaip valdytojas, valdyti pinigines lėšas bei vertybinius popierius, apskaitomus (duomenys neskelbtini) atidarytose jų sąskaitose tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos bei kliento vardu teikti pavedimus dėl vertybinių popierių, o R. T. įsipareigojo teikti jiems vertybinių popierių portfelio valdymo paslaugas, savo nuožiūra priimti ir jų vardu vykdyti investicinius sprendimus dėl vertybinių popierių įsigijimo ar perleidimo, kitus su vertybiniais popieriais susijusius sprendimus, taip pat, pažymėtina, jis įsipareigojo kompensuoti dėl jo veiksmų klientų patirtus nuostolius. Šiose sutartyse taip pat nustatyta, kad R. T. bus mokamas atlyginimas už vertybinių popierių valdymą – 48 proc. nuo pelno, gauto iš operacijų. Priede prie sutarties su A. M. bei paskutiniame sutarties su A. S. lape yra R. T. patvirtinimai apie tai, kad jam yra perduoti prisijungimo prie A. M. ir A. S. sąskaitų slaptažodžiai. Nors R. T. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog neva jis pagal šias sutartis nieko atlikti negalėjo, nes neva A. M. ir A. S. po to, kai jam pateikė slaptažodžius, pasiėmė slaptažodžių generatorių ir taip užkirto bet kokias galimybes R. T. naudotis anksčiau suteiktais slaptažodžiais ir prisijungti prie sąskaitų, tačiau tokia kaltinamojo pozicija prieštarauja A. M. į bylą pateiktiems duomenims. A. M. pateikė sąsiuvinio lapus (kopijas), kuriuose yra rankraštiniai įrašai apie susitikimų su R. T. datas, likučius pradžioje, pabaigoje, pelnus, R. T. ir jam pačiam (A. M.) mokėtinas ir sumokėtas sumas, yra parašai, užfiksuotos susitikimų datos; viename lape prie įrašo apie susitikimą 06.10 yra įrašas „Atsiskaitymo tvarkos Papildymas Atsiskaitymo periodo pabaigoje tikrinama, ar likučio suma yra didesnė nei prieš buvusią .. (neįskaitoma). Jei didesnė, skirtumas pelnas, jei mažesnė valdytojas turi 10 kalendorinių dienų rezultato pagerinimui. Jei per 10 kalendorinių dienų rezultatas nepagerėja, valdytojas ne vėliau kaip 11 dieną kompensuoja patirtus nuostolius. 2008-06-10“, po šiuo įrašu yra parašai, tame pačiame lape yra įrašai apie likutį, pelną, sumas R. T. ir A. M. Liudytojas A. S. pateikė savo elektroninį susirašinėjimą su R. T. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 30 d. R. T. A. S. siųstame laiške nurodyta: „dėl tolimesnio jusu sąskaitos valdymo palieku klausima spręsti jums“. A. M. ir A. S. parodymus apie užsienio valstybės kompanijoje atidarytas sąskaitas patvirtinta ir teisinės pagalbos pagrindu iš (duomenys neskelbtini) gauti duomenys, iš kurių nustatyta, kad iš tikrųjų įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo atidarytos kaltinime nurodytos sąskaitos A. M. ir A. S. vardais, kuriose buvo leidžiama prekiauti SSF, akcijomis, varantais, vykdyti valiutų, ateities, pasirinkimo sandorius (opcionus). A. M. vardu sąskaita buvo atidaryta 2008 m. sausio 25 d., uždaryta – 2008 m. gruodžio 29 d. Iš pateikto A. M. sąskaitos operacijų išrašo matyti, kad šioje sąskaitoje kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo įvykdyta pakankamai ženklus kiekis operacijų, nurodyta, kad per veiklos išrašo laikotarpį buvo iš viso apskaičiuotas 45 499,34 Eur pelnas ir kad į šią sąskaitą 2008 m. sausio 17 d., 2008 m. kovo 14 d. buvo įnešta iš viso 23 000 Eur, o iš šios sąskaitos 2008 m. vasario 13 d., 2008 m. kovo 19 d., 2008 m. kovo 25 d., 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. birželio 5 bei 12 d. buvo atlikti A. M. vardu inicijuoti išmokėjimai iš viso 52 100 Eur sumai. A. S. vardu sąskaita buvo atidaryta 2008 m. balandžio 3 d., uždaryta – 2009 m. vasario 23 d. Iš pateikto A. S. sąskaitos operacijų išrašo matyti, kad šioje sąskaitoje kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo įvykdyta daug operacijų, nurodyta, kad per veiklos išrašo laikotarpį buvo iš viso 15 979,72 Eur nuostolis, kad į šią sąskaitą 2008 m. balandžio 8 d., 2008 m. birželio 26 d. ir 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo pervesta (įnešta) iš viso 18 000 Eur, pinigų išėmimų iš sąskaitos nebuvo. Abu šie liudytojai viso proceso metu tvirtino, kad R. T. vykdė sandorius jų vardu (duomenys neskelbtini) atidarytose sąskaitose, į kurias jie buvo pervedę savo pinigus, kad jie patys tose sąskaitose jokių operacijų neatliko, o prisijungimo prie jų slaptažodžius perdavė R. T.

Be to byloje surinkti duomenys patvirtina liudytojo A. M. parodymus apie tai, jog kaltinimasis jam teikė investavimo paslaugas už atlygį – šis liudytojas sumokėjo kaltinamajam ne mažiau kaip 8000 Eur grynaisiais. Tokius liudytojo parodymus patvirtina jo į bylą pateiktas sąsiuvinio lapų kopijos, iš kurių matyti, jog juose atlikti rankraštiniai įrašai, tarp kurių yra įrašai ir apie piniginių sumų pasidalinimą tarp asmens vardu „R.“ ir asmens vardu „A.“, bei šių asmenų prarašai, kas įvertinus visų jau aptartų byloje esančių duomenų kontekstą, leidžia spręsti, jog tai pinigų pasidalinimas būtent tarp minėto liudytojo ir kaltinamojo R. T.

Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai J. Z., V. Z. ir M. P. nurodė, kad jiems R. T. teigė esantis finansų makleris ir turintis finansų maklerio licenciją bei nurodė, jog jis kaip finansų makleris turi daugiau klientų, su kuriais darbą pradeda tik, kai jie turi didesnes pinigų sumas nei tuo metu galėjo investuoti liudytojai. Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, visi šie liudytojai su R. T. taip pat pasirašė sutartis, ko neneigia ir pats kaltinamasis. Šiomis sutartimis minėti liudytojai įgaliojo R. T. valdyti vertybinius popierius tikslu gauti pelną iš investavimo veiklos; jose nustatyta, kad portfelio valdymo paslaugas R. T. atliks teikdamas klientams rekomendacijas. Taip pat sutartyse nustatyta, kad R. T. bus mokamas atlyginimas už vertybinių popierių valdymą nuo iš sandorių gauto pelno bei kad jis kompensuos dėl jo veiksmų klientų patirtus nuostolius.

Visi trys minėti liudytojai nurodė, kad R. T. sutarčių pagrindu elektroniniu paštu ar telefonu teikė jiems investavimo rekomendacijas, kurias jie tiksliai vykdydami atliko investavimo operacijas, pabrėždami, kad savo sąskaitose vykdė sandorius tik pagal R. T. rekomendacijas, nes jeigu būtų veikę ne pagal jas, R. T. neprisiimtų atsakomybės. Liudytojas V. Z. be to nurodė ir tai, kad vėliau susitikus R. T. savo pateiktas rekomendacijas pasirašydavo. Būtent tokios R. T. pasirašytos rekomendacijos yra pateiktos ir į baudžiamąją bylą. Rekomendacijose yra nurodyta informacija apie tai, kada ir kokius ateities ar pasirinkimo pirkimo ar pardavimo sandorius sudaryti. 2008 m. liepos 9 d. rekomendacijoje 2b yra rankraštiniai įrašai (duomenys neskelbtini), “sumokėta 2008-07-11 už konsultacijas 910 Lt“. Taip pat šis liudytojas pateikė du su R. T. pasirašytus atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, kuriuose nurodyti atlikti sandoriai ir jų rezultatas. V. Z. taip pat pateikė AB banko (duomenys neskelbtini) jam (V. Z.) adresuotus 2008 m. birželio 18 d., 2008 m. liepos 9 d. ir 17 d. ateities sandorio patvirtinimus ir 2008 m. rugpjūčio 7 d ir 8 d. pasirinkimo sandorio patvirtinimus. Pažymėtina, jog sandorių patvirtinimo datos atitinka šio liudytojo į bylą pateiktų R. T. išduotų rekomendacijų datas. Be to, iš į bylą pateikto V. Z. banko sąskaitos išrašo matyti ir V. Z. pinigų įnešimai, pinigų nurašymai ir įskaitymai būtent pagal atliktus investavimo sandorius. Iš esmės dėl R. T. veiklos analogiškumo, kaip minėta, davė parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu ir liudytoja J. Z., kuri nurodė, jog R. T. jai taip pat teikė rekomendacijas ir kad tos rekomendacijos buvo teikiamos rašytinės. Patvirtindama šiuos parodymus liudytoja į bylą pateikė vieną iš R. T. rekomendacijų, kurioje yra rankraštinis įrašas „pirkti 10 vienetų putų, straikas 118, rinkos kaina, ekspairas spalis, (duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančio AB (duomenys neskelbtini) esančios J. Z. sąskaitos išrašo taip pat matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. ir 2008 m. lapkričio 6 d. įvykusios iš viso 18 premijų pagal option sandorius nurašymo, pervedimo operacijos. Trečiasis liudytojas - M. P. į bylą taip pat pateikė kaip priedą prie su R. T. pasirašytos sutarties atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyti atlikti sandoriai ir jų rezultatas, bei elektroninio susirašinėjimo su R. T. laiškus apie vykdytas vertybinių popierių operacijas, nuostolių padengimą, R. T. jam siųstą laišką apie pasirinktą ir priimtą sprendimą dėl sandorio, rekomendaciją dėl sandorio uždarymo. Iš AB (duomenys neskelbtini) gauti M. P. vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuotos 22 sandorių su vertybiniais popieriais operacijos, atliktos laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuotos 49 premijų pagal option sandorius nurašymo, pervedimo, skirtumų, susidariusių tarp futures sandorių, pervedimo operacijos, įvykusios laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 25 d.

Be to, iš byloje esančių šių liudytojų sąskaitų išrašų matyti ir tai, kad visi šie trys liudytojai su R. T. vykdė atsiskaitymus: iš V. Z. sąskaitos 2008 m. rugpjūčio 4-7 d. į R. T. sąskaitą buvo atlikti pinigų pervedimai, mokėjimų paskirtyje nurodant „atsiskaitymas“; iš J. Z. sąskaitos į R. T. sąskaitą 2008 m. rugsėjo 8, 26, 30 d., spalio 27 d. atliktų pavedimų mokėjimo paskirtyse nurodyta „atsiskaitymas už paslaugas“, o iš M. P. sąskaitų į R. T. AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2008 m. gruodžio 10 d., 2009 m. sausio 6, 9, 28, 30 d. atliktų pavedimų paskirtyse nurodyta „už valdymo paslaugas“.

Taigi visų trijų minėtų liudytojų parodymus apie tai, jog jiems kaltinime nurodytu laikotarpiu R. T. teikė investicines paslaugas investavimo rekomendacijų forma ir už tai R. T. gavo piniginį atlygį, patvirtina byloje surinkti ir aptarti įrodymai. Nors R. T. nepripažino teikęs minėtiems asmenims investicines paslaugas, teigė, kad A. M. ir A. S. vardais atidarytose sąskaitose jokių operacijų neatliko, kad iš J. Z., V. Z. ir M. P. jis tik gavo šių asmenų vykdytos investicinės veiklos pelno dalį, visgi teismo vertinimu tokią kaltinamojo poziciją paneigia ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis su visais minėtais liudytojais pasirašė vekselius, kurias įsipareigojo padengti šių asmenų nuostolius, atsiradusios iš jų investicinės veiklos. Kaltinamasis viso proceso metu iš esmės negalėjo logiškai paaiškinti tokių vekselių pasirašymo esmės ir kodėl jis, neva neteikęs investicinių paslaugų minėtiems asmenimis, prisiėmė visą šių asmenų atliekamo investavimo riziką ir netgi įsipareigojo padengti nuostolius. Teismo vertinimu, tokių vekselių pasirašymas iš esmės paneigia kaltinamojo poziciją, jog jis neva tik padiskutuodavo su liudytojais apie galimus investicinius sprendimus. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų, kurie buvo apklausti teisme, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymų patikimumu, juo labiau, kad jų parodymai dėl teisme nagrinėjamų aplinkybių buvo ne tik nuoseklūs, tačiau ir yra pagrįsti kitais bylos duomenimis. Nors kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad liudytojai neva meluoja ir apšneka, tačiau pats kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl liudytojai turėtų ir galėtų jį apšnekėti. Byloje apklaustų liudytojų parodymų analizė, kartu su kitais nuosprendyje aptartais duomenimis, leidžia daryti išvadą, jog R. T. visiems minėtiems liudytojas teikė investicines paslaugas ir iš liudytojų už teiktas investavimo rekomendacijas gavo atlygį tiek grynaisiais pinigais, tiek ir pervedimais į savo banko sąskaitą.

Taigi, teismo vertinimu, byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis R. T. kaltinime nurodytu laikotarpiu teikė liudytojams A. M., A. S., J. Z., M. P. bei V. Z. investicines paslaugas, jis tą darė sistemingai, kas be kita ko pažymėta ir byloje esančiame 2011 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos rašte; už tokio pobūdžio teiktas paslaugas jis gavo kaltinime nurodomą atlygį – ne mažiau 20931,47 Eur (555,80 MGL, taikyto nusikalstamų veikų padarymo metu), toks atlygis, įvertinus byloje esančius duomenis (informacija apie asmens darbovietes, banko sąskaitų išrašai) apie tuometinę R. T. finansinę padėtį, sudarė ženklią jo pajamų dalį, šiuos veiksmus atliko nedirbdamas finansų maklerio įmonėje, kas vertinant FPRĮ jau aptartas šiame nuosprendyje nuostatas, laikytina neteisėta veikla. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tokia R. T. veika atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl skirtinos bausmės ir su tuo susijusių klausimų

Teismas, skirdamas bausmę R. T., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – R. T. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam R. T. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. T. iki šiame nuosprendyje aptariamos numatytos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas (3 t., b. l. 20), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 15). Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma iki 200 MGL dydžio bauda (įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 27 d.). Pagal bylai reikšmingu laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo nustatytas – 130 Lt (37,65 Eur). R. T. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn., t. y. laikotarpiu, kai 2008 m. spalio 22 d. įsigaliojo minėtas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, todėl R. T. taikytinos šios nuostatos (1 MGL – 130 Lt). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, R. T. už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją – 100 MGL.

Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti, optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.

R. T. 2021 m. gegužės 18 d. sulaikytas (duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį (3 t., b. l. 121–125, 130), sulaikyme ir suėmime jis išbuvo iki 2021 m. gegužės 25 d., t. y. 8 dienas, kas vadovaujantis BK65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, atitinka 16 MGL baudos, todėl, vadovaujantis 66 straipsniu, šis suėmime išbūtas laikas, įskaičiuotinas į galutinę bausmę.

BK 72 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ai- rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad iš BK 202 straipsnio 1 dalies uždraustos veikos - versliškai ir stambiu mastu neteisėtu būdu vykdytos finansinės profesinės veiklos R. T. gavo ne mažiau kaip 20 931,47 Eur dydžio pajamas, jam skirtinas 20 931,47 Eur vertės turto konfiskavimas.

R. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 136–137), kuri, įvertinus tai, jog šiuo metu R. T. gyvena (duomenys neskelbtini) ir nėra nurodęs savo tikslesnės gyvenamosios vietos, nebeatlieka kardomosios priemonės paskirties, yra naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, liudytojų V. Z., J. Z., A. S., A. M., M. P., bankų pateiktas dokumentų kopijas, saugomas kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, vokus su skaitmeninėmis laikmenomis, prisegtus prie bylos trečio ir ketvirto tomų viršelių, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. sausio 29 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo R. T. priteistinos 585,83 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokatės J. T. L. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam R. T. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu pagrindu ( vėlesne teismo nutartimi paskyrimo pagrindas pakeistas į 51 straipsnio 2 dalies pagrindą. Kadangi kaltinamajam R. T. gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteistinos pakankamai ženklios piniginės sumos, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (3766,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į R. T. skirtą bausmę įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. gegužės 25 d., iš viso 8 dienas, kas atitinka 16 MGL dydžio baudą, ir nustatyti R. T. galutinį bausmės dydį – 84 MGL, t. y. 3163,44 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt trys eurai ir 44 centai).

R. T. ikiteisminio tyrimo metu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš R. T. konfiskuoti 20391,47 Eur (dvidešimt tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 47 centus) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, liudytojų V. Z., J. Z., A. S., A. M., M. P., bankų pateiktas dokumentų kopijas, saugomas kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, vokus su skaitmeninėmis laikmenomis, prisegtus prie bylos trečio ir ketvirto tomų viršelių, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.