Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. e2A-229-755/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
e2A-229-755/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas
UAB „Vaidota“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-229-755/2018

teisėja Loreta Šiškienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00511-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.8.10; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vaidota“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-780-964/2017 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Vaidota“ dėl draudimo išmokos sumos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 271,51 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 6727549, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės DAF FT,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2016 m. birželio 30 d. Lenkijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas kelio užtvaras. Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Vaidota“ priklausančios transporto priemonės DAF FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Vykdydama įrodymų rinkimo pareigą, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl informacijos, tačiau pastaroji atsisakė ją teikti. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 1 271,51 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto kelio užtvaro. Pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016 m. balandžio 28 d., tačiau faktiškai sumokėta jau po įvykio, t. y. 2016 m. liepos 13 d. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią atsakovei kyla prievolė grąžinti ieškovės sumokėtą sumą, ieškovė prašo grąžinti 1 271,51 Eur sumokėtą draudimo išmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš atsakovės UAB „Vaidota“ 1 271,51 Eur dėl sumokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 28 d. šalys sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. liepos 27 d. apdraudė UAB „Vaidota“ priklausančią transporto priemonę DAF FT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Vaidota“ draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2016 m. balandžio 28 d., tačiau ją sumokėjo tik 2016 m. liepos 13 d. Iš Krosno policijos 2017 m. sausio 18 d. laiško nustatė, kad 2016 m. birželio 30 d. Lenkijoje, Targowisko mieste, kelyje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sulaužytas geležinkelio pervažos užtvaras. Policija atlieka tyrimą, siekdama nustatyti geležinkelio pervažos užtvarą sulaužiusio bei iš įvykio vietos pasišalinusio DAF markės sunkvežimio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją, jo asmens duomenis bei draudimo įmonę. Iš 2017 m. kovo 8 d. draudžiamojo įvykio tyrimo akto nustatė, kad Balcia Insurance Se Polska europejska oddzial w nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) L. K. S. A. išmokėjo 5 477 zlotų draudimo išmoką, kurią kompensavo ieškovė. Pastaroji 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl draudimo išmokos kompensavimo, tačiau jos negavo.

5. Nurodė, kad teismas neturi duomenų, jog UAB „Vaidota“ darbuotojas, vairavęs DAF FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nubaustas institucijų ar tyrimas nutrauktas, tačiau, esant Lenkijos policijos laiškui dėl atliekamo tyrimo siekiant nustatyti geležinkelio pervažos užtvarą sulaužiusio bei iš įvykio vietos pasišalinusio DAF markės sunkvežimio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją, jo asmens duomenis bei draudimo įmonę (dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės DAF FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neabejojama), taip pat atsakovei vengiant pateikti reikšmingą informaciją apie įvykį, kurią ji pateikti gali (byloje nėra duomenų apie kliūtis pateikti transporto priemonei DAF FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirto vairuotojo pažymėjimo kopiją, transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, transporto priemonės techninės apžiūros pažymos kopiją, GPS/tachografo informaciją įvykio dienai, kitus su įvykiu susijusius dokumentus), yra pagrindo išvadai, kad 2016 m. birželio 30 d. Lenkijoje, Targowisko mieste, kelyje (duomenys neskelbtini), eismo įvykyje, kurio metu buvo sulaužytas geležinkelio pervažos užtvaras, dalyvavo atsakovės transporto priemonė DAF FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o UAB „Vaidota“ atsiranda iš draudimo sutarties kylančios pasekmės, susijusios su šiuo eismo įvykiu.

6. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad transporto priemonės vairuotojas nebuvo nustatytas, esminės reikšmės sprendžiant dėl draudimo išmokos grąžinimo neturi. UAB „Vaidota“, kaip transporto priemonės valdytoja, tiek CK, tiek TPVCAPDĮ prasme pagal CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalis neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat fakto, kad būtų praradusi galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Todėl atsakovė atsako pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytoja ir savininke ji yra, padarytą žalą. Atsakomybė transporto priemonės valdytojai UAB „Vaidota“, net ir esant neatskleistam transporto priemonę vairavusiam asmeniui, kyla be kaltės, t. y. atsiranda objektyvioji didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vaidota“ prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

8. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso įstatymo normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo principų, kadangi byloje trūksta atsakovės kaltės įrodymų dėl autoįvykio aplinkybių, priimdamas sprendimą jį nepakankamai motyvavo, be to, sprendimas neatitinka šiuo metu formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

9. Teigia, jog atsakovės veiksmuose nėra būtinųjų sąlygų civilinei deliktinei atsakomybei taikyti. O būtent: 2016 m. birželio 30 d. UAB „Vaidota“ priklausanti transporto priemonė DAF FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykyje Lenkijoje nedalyvavo, todėl nurodyti UAB „Vaidota“, kaip įvykio kaltininku, nėra teisinio pagrindo. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikti jokie faktiniai įrodymai, kad Lenkijoje yra užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas, nustatyta vairuotojo, tariamai padariusio eismo įvykį, kaltė, t. y. ieškovė nepateikė rašytinio įrodymo, kad Lenkijos teisėsaugos institucijos, laikantis administracinės teisenos normų, atliko visapusį, savalaikį bei teisingą procesinį tyrimą, siekiant nustatyti administracinio nusižengimo kaltininką ir jį nubausti. Pateikta galimai policijos pažyma negali būti vertinama kaip administracinės bylos procesinis dokumentas, pagal kurią Lenkijos pareigūnai nustatė UAB „Vaidota“ kaltę, remdamiesi tariamo liudytojo duotais paaiškinimais, kad žalą padarė būtent UAB „Vaidota“ priklausantis automobilis.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Nurodo, kad atsakovės skundo motyvai yra nepagrįsti ir teisiškai neargumentuoti. Teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl sprendimo naikinimui nėra pagrindo. Duomenų, kad draudikas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, netinkamai atliko savo pareigas, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, nėra pagrindo, o objektyvių įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis, apeliantė nepateikė.

12. Teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, šalys pateikė tik papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose esmingai naujų duomenų nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2016 m. balandžio 28 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. liepos 27 d. buvo apdrausta atsakovei priklausanti transporto priemonė DAF FT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 357,20 Eur draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016 m. balandžio 28 d., tačiau UAB „Vaidota“ ją sumokėjo tik 2016 m. liepos 13 d. 2016 m. birželio 30 d. Lenkijoje, Targowiska mieste, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas barjeras, o atsakovės vairuotojas pasišalino. 2017 m. kovo 8 d. draudžiamojo įvykio tyrimo aktas patvirtina, kad Balcia Insurance Se Spolka E. O. W nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) L. K. S. A. išmokėjo 5 477 zlotų draudimo išmoką, kurią kompensavo ieškovė. 2017 m. balandžio 3 d. ji kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 1 271,51 Eur draudimo išmokos atlyginimo.

15. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kitais teisės aktais). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, įvykus draudimo įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių.

16. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu. Kasacinis teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). Kaip matyti, apeliantė neginčija, jog nebuvo sumokėjusi ieškovei draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino. Byloje kilo ginčas dėl paties žalos padarymo fakto – būtinųjų sąlygų civilinei deliktinei atsakomybei kilti. UAB „Vaidota“ apeliacinį skundą iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu.

17. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad 2016 m. birželio 30 d. Lenkijoje, Targowiska mieste, eismo įvykyje, kurio metu buvo sulaužytas geležinkelio pervažos užtvaras, dalyvavo atsakovės transporto priemonė, todėl UAB „Vaidota“ atsiranda iš draudimo sutarties kylančios pasekmės, susijusios su šiuo eismo įvykiu, laikė pagrįstomis ir įrodytomis ieškovės pateiktais įrodymais, taip pat atsižvelgė į pačios atsakovės pasyvų elgesį. O būtent: ieškovė mėgino išsiaiškinti įvykio aplinkybes, elektroniniu laišku prašydama atsakovės pateikti duomenis apie eismo įvykį, užpildytą pranešimo formą, eismo įvykio deklaraciją, transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, transporto priemonės apgadinimų nuotraukas ir/arba nuotraukas, darytas įvykio vietoje, GPS/tachografo informaciją įvykio dienai ir t. t., tačiau atsakovė savo pareigos nevykdė; Lenkijos policijos laiškas dėl atliekamo tyrimo, siekiant nustatyti geležinkelio pervažos užtvarą sulaužiusio bei iš įvykio vietos pasišalinusio DAF markės sunkvežimio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją, jo asmens duomenis bei draudimo įmonę. Apeliantė skunde teigia, kad šie įrodymai nėra pakankami įvykio faktui nustatyti, UAB „Vaidota“ jokiame įvykyje Lenkijoje nedalyvavo, o policijos pažyma negali būti vertinama kaip administracinės bylos procesinis dokumentas, pagal kurią Lenkijos pareigūnai nustatė UAB „Vaidota“ kaltę, remdamiesi tariamo liudytojo paaiškinimais.

18. Vertindamas apeliantės poziciją, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė išsamius motyvus, kodėl atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, jog nėra įrodytas autoįvykio faktas, tačiau šiems argumentams pagrįsti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, nors pareigą pateikti argumentus pagrindžiančius įrodymus turi būtent atsakovė (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik atsakovės teiginiai nepagrindžiant jų jokiais įrodymais vertintini deklaratyviais ir neteikiančiais pagrindo išvadai, kad teismas neteisingai ar netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė įrodė, jog būtent atsakovės transporto priemonė sukėlę eismo įvykį – apgadino geležinkelio pervažos užtvarą, dėl ko buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančiuose įrodymuose nurodytas autoįvykio aplinkybes. Priešingai, kaip matyti, atsakovė atsisakė teikti draudikui bet kokią informaciją. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė nebendradarbiavo nei su draudiku, nei su teismu.

19.Pastebėtina,jog atsakovė, apeliaciniame skunde keldama įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimą, iš esmės iš naujo analizuoja byloje esančius įrodymus ir siekia kitokio jų vertinimo. CPK 185 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas byloje įrodymų tyrimą ir vertiną, pažeidė šias taisykles (CPK 185 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje esančiais įvykio liudininko parodymais teismas negali remtis, nes šis asmuo nėra apklaustas teisme, jo apklausos neprašė nei viena šalis, tačiau jo parodymai teismo buvo įvertinti visos bylos kontekste, t. y. vertinant įrodymų visumą, konkrečiai policijos surinktą medžiagą. Jos pagrindu buvo galima spręsti dėl esminės aplinkybės - ar atsakovės automobilis eismo įvykyje dalyvavo įrodytumo. Aplinkybė, kas konkrečiai vairavo transporto priemonę, nėra svarbi. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Taigi, įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio, kuris yra ir transporto priemonė, valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). Kadangi atsakovė, kaip transporto priemonės valdytoja, neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat fakto, kad būtų praradusi galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (CK 6.270 straipsnio 3 dalis), todėl UAB „Vaidota“ atsako, vadovaujantis CK 6.270 straipsnio nuostatomis, už didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytoja ir savininke ji yra, padarytą žalą.

21. Atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog atsakovės vairuotojo kaltė turėjo būti konstatuota Lenkijoje vykusio administracinio proceso pasėkoje. Sprendžiant dėl galimybės taikyti civilinę atsakomybę padidinto pavojaus šaltinio valdytojui reikšminga nustatyta ar transporto priemonę padarė žalą, o koks konkretus asmuo žalos padarymo metu valdė transporto priemonę teisinės reikšmės neturi, nes jo nenustatymas nėra sąlyga dėl kurios padidinto pavojaus šaltinio valdytojas galėtų būti nuo atsakomybės atleistas ( CK 6.270 straipsnio 1 dalis).Kadangi teismas padarė pagrįstą Lenkijos policijos įstaigos medžiaga išvada, jog atsakovės automobilis eisimo įvykyje dalyvavo, padarė žalos ( dėl jos dydžio pagrįstumo atsakovė motyvų nepateikia) ko pakanka civilinei atsakomybei taikyti, administracinio proceso Lenkijoje baigtis , minėta, teisiškai nesvarbi, todėl įrodymų dėl jos baigtis teikimas būtų perteklinis.

22. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė įrodymus, jog per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitiko draudžiamasis įvykis, dėl kurio buvo išmokėta draudimo išmoka, o atsakovė UAB „Vaidota“, teigdama, kad draudžiamajame įvykyje nedalyvavo, tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, draudikui ir teismui nepateikė. Žalos sureguliavimo procese atsakovė, nors neteigė, jog automobilis nebuvo Lenkijoje, atsisakė pateikti bet kokius draudiko prašomus duomenis ( žr. ieškinio priedus, pareiškimo dėl papildomų dokumentų pateikimo priedus). Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jos toks draudėjo elgesys neatitinka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, jog su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.

23. Atsakovė kaip automobilio valdytoja, draudimo įmonei reikalaujant pateikti duomenis apie draudiminio įvykio metu vairavusį vairuotoją, jo paaiškinimą, transporto priemonės GPS/ tachografo duomenis įvykio dienai, kurie tikėtina, būtų leidę nustatyti konkrečią automobilio buvimo vietą įvykio dieną ir galėtų paneigti policijos medžiagos duomenis apie pasišalinusį iš įvykio vietos automobilį, automobilio apžiūros ( dėl apgadinimų ar remonto žymių) nustatymo, duomenų jų neteikė ( taip pat ir teismui).Kasacinio teismo praktikoje pastebima,jog teisės doktrinoje žinoma contra spoliatorem prezumpcija, t. y. jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs.Konkrečioje byloje konstatuota, kad kasatorius, būdamas ūkine komercine veikla besiverčiantis subjektas, turintis pareigą buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, nepateikdamas teismui pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą remiantis sutarties sąlygomis, prisiėmė tokių įrodymų nepateikimo padarinius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

24. Šiuo atveju neteikdama draudikui ir teismui duomenų, kurie buvo atsakovės žinioje, apie vairavusį asmenį, automobilio buvimo vietą, jo stovį, atsakovė prisiėmė galimas neigiamas įrodymų nepateikimo pasekmes ir tas leido teismui nuspręsti apie atsakovės valdomos transporto priemonės dalyvavimą eismo įvykyje remiantis policijos pateikta medžiaga, kaip pakankamu to įrodymu.

25. Apibendrinant sprendžiama, jog teismo procesinis sprendimas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų (atsakovei priklausančios transporto priemonės dalyvavimas eismo įvykyje, žalos padarymas ir pasišalinimas pagal įrodinėjimo taisykles įrodytas), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismo paliekamas nepakeistas, o apeliantės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka