- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-267-567/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00031-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Techprometas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Ferox Baltic“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Techprometas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Techprometas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ferox Baltic“ dėl paslaugų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) ,,Techprometas“ pateikė ieškinį, prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančiomis 2021 m. vasario 24 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-K-210224-001 (toliau – ir sutartis Nr. 1) ir 2021 m. kovo 1 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-K-210301-001 (toliau – ir sutartis Nr. 2, abi kartu – sutartys) nuo jų sudarymo momento;
1.2. taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ferox Baltic“ grąžinti ieškovei MB „Techprometas“ pagal sutartis gautus 1 500 Eur;
1.3. priteisti iš atsakovės UAB „Ferox Baltic“ 119 967,50 Eur žalos atlyginimą, susidedantį iš 118 467,50 Eur negautų pajamų (nesuteiktos subsidijos) ir 1 500 Eur tiesioginių nuostolių;
1.4. priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 119 967,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pagal sutartį Nr. 1 šalys susitarė, kad atsakovė parengs paraiškos dokumentus Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų 2014–2020 m. programos 13 prioriteto „Ekonomikos atsigavimo dėl COVID-19 skatinimas ir pasirengimas žaliajai skaitmeninei ekonomikos transformacijai priemonei Nr. 13.1.2-LVPA-T-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“. Pretenduotos MB „Techprometas“ gauti pagal šią priemonę piniginės paramos dydis sudarė 68 467,50 Eur. Pagal sutartį Nr. 2 šalys susitarė, kad atsakovė parengs paraiškos dokumentus pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų 2014–2020 m. programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonei Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“. Pretenduotos MB „Techprometas“ gauti pagal šią priemonę piniginės paramos dydis sudarė 50 000 Eur.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, atsakovė, naudodama apgaulę, sudarė sutartis su ieškove, parengė paraišką ir ją lydinčius dokumentus bei pateikė vertinti Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA), tačiau šios paraiškos buvo atmestos. Abiejų paraiškų atmetimo atvejais LVPA nurodė, kad paraiškų vertinimo metu buvo nustatyta, jog jos neatitinka reikalavimų projektams, kadangi pareiškėjos vidutinės metinės pardavimo pajamos yra mažesnės nei 50 000 Eur. Parama pagal nurodytas finansavimo priemones MB „Techprometas“ suteikta nebuvo dėl nustatytų prie paraiškos pridėtų dokumentų trūkumų.
4. Ieškovė nurodė, kad negavo planuotų 118 467,50 Eur subsidijų, nors jos buvo patvirtintos ir būtų išmokėtos, jei ne nustatytas pajamų kriterijaus neatitikimas. Ieškovės vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai lėmė paraiškų atmetimą ir paramos praradimą. Dar iki sutarčių sudarymo atsakovė suteikė ieškovei neteisingą informaciją apie minėto pajamų reikalavimo taikymą. Atsakovė, kaip profesionali konsultantė, turėjo pareigą įvertinti ieškovės finansinius rodiklius pagal projekto kriterijus, tačiau to nepadarė. Atsakovė nuslėpė esminę informaciją – tikslią pajamų vidurkio skaičiavimo metodiką, kurią žinodama ieškovė nebūtų sudariusi sutarčių su atsakove. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė reikšmingą turtinę žalą, kuri laikytina ieškovės negautomis pajamomis – planuotos lėšos būtų padidinusios ieškovės turtą. Ieškovė patyrė 1 500 Eur tiesioginius nuostolius dėl sumokėto avanso už paslaugas, kurios nesuteikė ieškovei jokios naudos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Ferox Baltic“ iš ieškovės MB ,,Techprometas“ 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nenustatė, kad atsakovė, sudarydama sutartis, veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, jog ji tyčia siekė suklaidinti ieškovę ar nutylėti kokias nors aplinkybes, ir ieškovė, tai žinodama, nebūtų sutikusi sudaryti sutartis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, sudarydama sutartis, būtų neteisingai suvokusi sutarčių turinį arba neteisingai išreiškusi valią sudaryti sutartis. Teismas nenustatė ieškovės valios trūkumų, sudarant sutartis. Ieškovė nepagrindė fakto, kad jai nebuvo žinomas vidutinių pajamų iš teikiamų paslaugų ar parduodamos produkcijos atrankos kriterijus. Sutarčių sudarymas patvirtina faktą, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovei ieškovė buvo įvertinta kaip potenciali paramos investicijoms gavėja.
7. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (dabar Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas) nustatė, kad ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo 9, 19, 21 straipsnių reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad už pateiktų buhalterinių duomenų teisingumą atsakomybė tenka buvusiam ieškovės direktoriui A. L.
8. Teismas nustatė, kad pati ieškovė, veikdama kaip apdairi ir rūpestinga verslininkė, susipažinusi su kiekvienos priemonės reikalavimais, privalėjo būti atidi teikdama papildomus dokumentus, o abejodama dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės bei galimų teisinių padarinių, turėjo konsultuotis su kompetentingu asmeniu. Pati ieškovė yra atsakinga už teikiamų dokumentų teisingumą, nes turėjo nurodyti išsamią, detalią informaciją, siekdama atskirti pajamas iš pačios pagamintos produkcijos nuo pajamų iš perpardavimo veiklos. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovė neįrodė pagrindo pripažinti sutartis negaliojančiomis dėl suklydimo ar apgaulės, nes atsakovė neatliko neteisėtų (ir delikto požiūriu) veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp jos veikimo ar neveikimo ir ieškovės įrodinėjamos žalos.
9. Teismas konstatavo prejudiciją dėl kitoje tarp tų pačių šalių vykusioje civilinėje byloje Nr. e2-337-867/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-29-889/2024 nustatyto fakto, kad sutarties tikslas buvo pasiektas – paslauga, dėl kurios šalys buvo sutarusios sutartimi, buvo suteikta. Vien tai, kad MB ,,Techprometas“, kaip verslininkė, siekė finansinės paramos, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog sutarties tikslas – finansinės paramos gavimas. Teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės už paslaugas sumokėtas 1 500 Eur avansas yra jai padaryta žala ir ieškovė patyrė 118 467,50 Eur žalą dėl atmestų paraiškų numatyto finansavimo dydžių, nes nesuteikta valstybės finansinė parama nėra žala negautų pajamų forma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, neteisingai pritaikė bei aiškino apgaulės institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis) ir civilinės atsakomybės normas, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
11.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė suprato finansavimo skyrimo sąlygas ir sutiko su jomis dar iki sutarčių sudarymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo paaiškinta, jog vertinant atitiktį kriterijui iš pajamų bus eliminuojamos tam tikros jų kategorijos (pvz., pajamos iš prekių perpardavimo ar pan.). Teismas neįvertino, kad atsakovė turėjo specialiųjų žinių apie projektų finansavimo sąlygas, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi atsakovės kompetencijos ir kontroliavimo. Taigi, teismas netinkamai įvertino įrodymus.
11.3. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino rungimosi principo ir jį pažeidė, nes faktiškai peržengė ginčo ribas bei egzistuojantį įrodymų pagrindą, savo iniciatyva padarydamas ieškovei nepalankias išvadas, kurių atsakovė net nebuvo įrodžiusi. Teismas konstatavo, kad ieškovė buvo informuota apie finansavimo sąlygas, nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė deramai atskleidė pajamų skaičiavimo metodiką. Teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovei, neatsiskaitydama už paslaugas, nes Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu UAB „Ferox Baltic“ naudai išieškota iš MB ,,Techprometas“ 1 483 Eur skola pagal sutartį Nr. 1. Teismas, pasiremdamas minėta aplinkybe, išėjo už šios bylos nagrinėjimo ribų ir pažeidė šalių lygiateisiškumą, nes faktą apie skolos priteisimą panaudojo atsakovės naudai, nesuteikdamas ieškovei galimybės dėl jo argumentuotai pasisakyti.
11.4. Nustatyta, kad atsakovė tyčia neatskleidė ieškovei itin svarbios informacijos (pajamų skaičiavimo metodikos), nors turėjo pareigą ir galimybę tai padaryti. Atsakovė pateikė ieškovei klaidinančią informaciją – patikino, kad ieškovės situacija atitinka kriterijus ir projektai gaus finansavimą. Šis patikinimas buvo neatitinkantis tikrovės, tačiau ieškovė juo patikėjo ir dėl to sudarė sutartis su atsakove. Tokie atsakovės veiksmai atitinka tyčinį ieškovės suklaidinimą, siekiant sudaryti sandorį palankiomis sau sąlygomis, t. y. atitinka apgaulės sudėtį. Nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės apgaulės ir sutarčių sudarymo: jei ieškovė nebūtų buvusi suklaidinta, ji nebūtų sudariusi sutarčių su atsakove. Taigi, atsakovė veikė nesąžiningai, tyčia nuslėpdama reikšmingą informaciją ir suklaidindama ieškovę, dėl to buvo sudaryti ieškovei nenaudingi sandoriai.
11.5. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nepakanka įrodymų konstatuoti tyčinę atsakovės apgaulę, minėti sandoriai vis tiek turėtų būti pripažinti negaliojančiais dėl esminio suklydimo. Net ir nepripažinus sutarčių negaliojančiomis, atsakovės neteisėti veiksmai sudaro savarankišką pagrindą jos civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą atlyginti žalą grindė deliktine atsakomybe, kildinama iš atsakovės veiksmų ikisutartiniuose santykiuose (derybų metu). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nėra atsakinga už kilusią situaciją, ir bandė perkelti kaltę pačiai ieškovei. Atsakovės kaltė šiuo atveju preziumuotina ir realiai įrodyta bylos aplinkybėmis. Teismas neatsižvelgė į specifines faktines aplinkybes: šiuo atveju finansavimas buvo realus, nes jam buvo pritarta atsakingos institucijos sprendimu – subsidijų neskyrimo priežastis buvo vėliau paaiškėję neatitikimai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrindė, kad buvo pažeistos materialiosios bei proceso teisės normos, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą ar perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat nėra ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismo argumentai ir kitoje tarp tų pačių šalių vykusioje byloje nustatyti prejudiciniai faktai leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, atskleidė bei nustatė visas faktines aplinkybes teisingam bylos išnagrinėjimui bei atliko išsamų įrodymų tyrimą, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
12.3. Apeliantės pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas iš esmės yra subjektyvus bei klaidinantis teismą. Apeliantės siekis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis tik skirtingame kontekste įrodyti atsakovės kaltę dėl apeliantės neva patirtų nuostolių parodo, kad tai tėra apeliantės neapsisprendimas, dėl ko atsakovė yra kalta ir už ką ji turi atsakyti. Toks apeliantės elgesys procesine prasme vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, siekiant pakenkti atsakovei, įtraukiant ją dalyvauti vis naujame civiliniame procese. Faktinių aplinkybių vertinimas ir aiškinimas nėra apeliacinio skundo dalykas bei pagrindas. Apeliantė nepateikė argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai aiškinant materialiosios ar proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių bylos aplinkybių
14. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-K-210224-001, kuria šalys susitarė, jog atsakovė parengs paraiškos dokumentus Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų 2014–2020 m. programos 13 prioriteto „Ekonomikos atsigavimo dėl COVID-19 skatinimas ir pasirengimas žaliajai skaitmeninei ekonomikos transformacijai priemonei Nr. 13.1.2-LVPA-T-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“.
15. 2021 m. kovo 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-K-210301-001, kuria šalys susitarė, kad atsakovė parengs paraiškos dokumentus pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų 2014–2020 m. programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonei Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“.
16. Atsakovė ieškovės vardu pateikė abi paraiškas LVPA. Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad atsakovė teikė patikslinimus bei papildomą informaciją dėl paraiškų, kurios reikalavo paraiškos vertintojai.
17. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimo ir pasirengimo žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo 2021 m. gruodžio 16 d. darbo grupės posėdžio protokolo Nr. 252 nutariamosios dalies 111 punkte vienbalsiai 7 nariams balsuojant ,,už“, rekomenduota skirti finansavimą pagal ieškovės paraišką 13.1.1-LVPA-K-861-01-0109 projektui įgyvendinti. Atitinkamai UAB ,,Ferox Baltic“ atstovai elektroninėmis ryšio priemonėmis informavo ieškovę apie skirtą finansavimą pagal priemonę Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 ,,Kūrybiniai čekiai COVID-19“. Tačiau galutinė projekto atitikties bendriesiems reikalavimams vertinimo išvada buvo neigiama.
18. Pareiškėjos MB „Techprometas“ paraiška Nr. 13.1.1-LVPA-K-860-01-0282 buvo atmesta 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 2021-R4-3335, kaip neatitinkanti „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 13 punkto ir 19.2 papunkčio, Aprašo 1 priedo 1.3 papunkčio ir 5.2 papunkčio reikalavimų.
19. 2021 m. gruodžio 20 d. raštu 2021-R4-3363 pareiškėja informuota, kad priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 ,,Kūrybiniai čekiai COVID-19“ paraiška Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0109 „Originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimas ir diegimas MB „Techprometas“ yra pervertinama. Po pervertinimo paraiška atmesta, kaip neatitinkanti Aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio, Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio reikalavimų.
20. Abiejų paraiškų atmetimo atvejais LVPA nurodė, kad projektai neatitiko Aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio reikalavimų, taip pat Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio bendrųjų reikalavimų. Aprašo 21.2 papunktyje apibrėžta, kad projektas turi atitikti šį specialųjį projektų atrankos kriterijų: pareiškėja yra maža įmonė ir vidutinė įmonė (toliau – MVĮ), veikianti ne trumpiau kaip vienerius metus, kurios pačios pagamintos produkcijos vidutinės metinės pardavimo pajamos per 3 finansinius metus iki paraiškos pateikimo arba pajamos per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau kaip prieš 3 pastaruosius finansinius metus) yra ne mažesnės kaip 50 000 Eur. Pagal Aprašo 1 priedo 5.2 papunktį pareiškėja turi atitikti tinkamų pareiškėjų sąrašą, nurodytą Aprašo 13 punkte. Pagal Aprašo 13 punktą, galimos pareiškėjos yra labai mažos įmonės, mažos įmonės ir vidutinės įmonės, atitinkančios Aprašo 21.2 papunktyje nurodytą specialųjį projektų atrankos kriterijų.
21. Apeliantė LVPA 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą, kuriuo atmesta pareiškėjos paraiška Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0109 ,,Originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimas ir diegimas“, apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (AG-21/07-2022) UAB ,,Techprometas“ skundą atmetė, nes LVPA, atlikusi paraiškos vertinimą, nustatė, kad pateikta paraiška neatitinka Aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio reikalavimų, taip pat Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio bendrųjų reikalavimų projektams.
Dėl sandorių (ne)galiojimo pagal CK 1.90 straipsnį
22. Pagal ieškinį buvo prašoma pripažinti negaliojančiais šalių sandorius, kaip sudarytus suklydimo įtakoje. Apeliantė įrodinėja, kad jos supratimą apie 50 000 Eur pajamų kriterijų (nutarties 20 punktas) tiesiogiai nulėmė atsakovės suteikta klaidinga informacija. Apeliantės teigimu, apie patį formalų kriterijų (pareiškėjo pagamintos produkcijos vidutinės metinės pardavimo pajamos per 3 finansinius metus iki paraiškos pateikimo arba pajamos per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos yra ne mažesnės kaip 50 000 Eur), tačiau nežinojo tikrosios jo taikymo metodikos.
23. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
24. Toks CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, aiškinimas formuojamas ir kasacinio teismo praktikoje, pagal kurią suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016, 26 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė buvo atsakinga už su paraiška teikiamų dokumentų teisingumą, todėl turėjo nurodyti išsamią, detalią informaciją, siekdama atskirti pajamas iš pačios pagamintos produkcijos nuo pajamų iš perpardavimo veiklos, o to nepadariusi pati ieškovė turi prisiimti neigiamas pasekmes (paraiškos atmetimą). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad ieškovė buvo suklaidinta, nes tai esą įvyko dėl atsakovės kaltės.
27. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes nei bylos medžiaga, nei ieškovės apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytos sutartys nustatė, jog jų objektas yra verslo konsultacijos paslaugos ir projekto dokumentacijos paramai gauti parengimas (sutarčių 1.1.1 papunktis). Konsultantė (atsakovė) įsipareigojo kartu su užsakove (ieškove) parengtą dokumentaciją pateikti LVPA, informuoti užsakovę apie paslaugų teikimą ir eigą; išlaikyti komercines paslaptis; atlikti dokumentacijos korekcijas (sutarčių 2.1 papunktis). Tuo tarpu užsakovė (ieškovė) be kitų įsipareigojimų turėjo surinkti visas būtinas pažymas, pagrindžiančius dokumentus, finansines įmonės ataskaitas, komercinius pasiūlymus bei pateikti visus vertinančios institucijos reikalaujamus dokumentus konsultantei, be kurių neįmanomas kokybiškas dokumentacijos pateikimas vertinančiai institucijai ir kurių konsultantė neturi galimybės gauti savo pastangomis arba jų gavimas užtruktų neproporcingai ilgą laiką bei apsunkintų sutarties objekto, nurodyto sutarčių 1.1 punktuose pasiekimą arba padarytų jį neįmanomu (sutarčių 2.2.2 papunktis).
29. Sutartys įsigaliojo nuo jų pasirašymo ir galiojo iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo (sutarčių 7.1 papunktis).
30. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-337-867/2023, kurioje 2023 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-889/2024 pagal ieškovės UAB „Ferox Baltic“ ieškinį atsakovei MB „Techprometas“ dėl skolos priteisimo. Ginčas kilo dėl sutarties Nr. 1 vykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. vasario 8 d. nutartyje konstatavo, kad šalys sutartimi Nr. 1 susitarė dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ir nė viename iš sutarties punktų šalys nenurodė, jog sutarties tikslas yra finansinės paramos gavimas. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutartimi nustatytas tikslas buvo pasiektas – paslauga, dėl kurios šalys buvo sutarusios sutartimi, buvo suteikta (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
31. Taigi, apeliantė nagrinėjamoje byloje neteisingai aiškina sutarčių esmę (teigia, kad jomis atsakovė sukūrė pagrįstą lūkestį suteikti paslaugas, kurios leistų neabejotinai gauti subsidijas), nors iš teisėjų kolegijos aptartų sutarčių nuostatų (nutarties 28 punktas) ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje nustatyto prejudicinio fakto matyti, jog sudarytomis sutartimis atsakovė įsipareigojo teikti dokumentų paraiškai gauti pildymo (tvarkymo) paslaugą ir nebuvo suteikusi garantijų dėl paraiškos patenkinimo. Akivaizdu, kad apeliantės argumentai, jog atsakovei nesuklaidinus ieškovės dėl pajamų skaičiavimo metodikos ji nebūtų praradusi galimybės gauti paramos, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi sutarties objektas (dokumentų paraškai gauti sutvarkymas) buvo įvykdytas. Apeliantės paraiškos buvo atmestos ne dėl to, kad atsakovė suklaidino apeliantę dėl pajamų skaičiavimo metodikos, bet dėl to, jog LVPA nustatė, kad apeliantės pardavimo pajamos per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos buvo ne 50 000 Eur, o 48 672,96 Eur, t. y. mažesnės nei nustatė Aprašo 13 punkto 21.2 papunkčio reikalavimas, dėl to ir apeliantės aiškinimas, kad atsakovei atskleidus pajamų skaičiavimo metodiką, apeliantė nebūtų praradusi paramos lėšų, atmestinas kaip nepagrįstas.
32. Apeliantė pažymėjo, kad jai apie formalų pajamų kriterijų buvo žinoma (jai nebuvo atskleista tikroji jo taikymo metodika), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors sutarčių sudarymo metu teisės aktai dėl valstybės finansinės paramos priemonių dar nebuvo priimti (įsakymai nepasirašyti ministro), paraiškų pateikimo ir papildomų dokumentų teikimo metu šie teisės aktai jau buvo paskelbti bei viešai prieinami, todėl pati ieškovė, veikdama kaip apdairi ir rūpestinga verslininkė, susipažinusi su kiekvienos priemonės nustatytais reikalavimais, privalėjo būti ypač atidi teikdama papildomus dokumentus. Be to, kaip minėta, dokumentų paraiškai užpildyti teikimas buvo užsakovės (apeliantės) įsipareigojimas. Atsakovė neįsipareigojo atlikti apeliantės pateiktų buhalterinių duomenų patikros ir jų įvertinimo.
33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra sąlygų ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnį, kadangi ieškovė neįrodė, jog sutartis sudarė atsakovės suklaidinta.
Dėl sandorių (ne)galiojimo pagal CK 1.91 straipsnį
34. Apeliantė įrodinėja, kad atsakovė, turėdama suteikti užsakovei teisingą informaciją apie paramos gavimo sąlygas ir suprasdama šios informacijos svarbą, jos neatskleidė, taip apgaulingais veiksmais įtakojo sutarčių sudarymą, nors, apeliantės teigimu, žinodama tikrąją pajamų skaičiavimo metodiką, ieškovė nebūtų sudariusi sutarčių.
35. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant sandorių negaliojimo dėl apgaulės klausimus, išaiškinta, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti sandorio šalies, kuri teigia buvusi apgauta, valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo arba atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Teisėjų kolegija vertina ne tik atsakovės, bet ir ieškovės veiksmus sudarant sandorį, jos elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jos valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 39 punktas).
37. Sprendžiant dėl apeliantės argumentų, kuriais teigiama, kad atsakovė nuslėpė (neatskleidė) esminę informaciją, turėjusią lemiamą reikšmę priimti sprendimą sudaryti ginčijamus sandorius, akcentuotina, jog atsakovė sutartimis neįsipareigojo pasiekti ieškovės įvardijamo rezultato – finansavimo suteikimo. Atsakovė įsipareigojo suteikti dokumentų, leidžiančių pretenduoti į paramos gavimą, sutvarkymo paslaugas ir šią pareigą įvykdė. Šiuo atveju būtent pati ieškovė buvo atsakinga ne tik už teikiamų dokumentų teisingumą, bet ir už tai, kad gautų finansavimą jos teiktam projektui, todėl ji turėjo nurodyti išsamią, detalią informaciją, siekdama atskirti pajamas iš pačios pagamintos produkcijos nuo pajamų iš perpardavimo veiklos.
38. Byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp šalių pagrindžia, kad atsakovė detaliai nurodė, kokių duomenų (tarp jų ir finansinių) reikia paraiškai užpildyti, o tai, jog asmenys, atsakingi už apeliantės finansinių duomenų parengimą (kaip apeliantė pati teigia procesiniuose dokumentuose), neišskyrė pajamų, gautų iš paslaugų suteikimo ir iš prekių pardavimo, neįrodo atsakovės tyčinių veiksmų suklaidinti ieškovę, kad ji pasirašytų sutartis.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, o byloje nenustatyta, kad atsakovė, sudarydama sutartis, veikė nesąžiningai, tyčia siekė suklaidinti ieškovę ar nutylėjo sandorių sudarymui reikšmingą informaciją, kurią žinodama ieškovė nebūtų sutikusi sudaryti sutartis. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliantė, sudarydama sutartis, būtų neteisingai suvokusi sandorių turinį arba neteisingai išreiškusi valią sudaryti sandorius. Kaip minėta, atsakovė neįsipareigojo suteikti apeliantei jos buhalterinių duomenų patikros ir duomenų įvertinimo teisingumo. Paraiškų teikėjų dokumentų ir duomenų juose atitiktį projekto reikalavimams atliko LVPA. Be kita ko, atlikus pirminį įvertinimą, apeliantės paraiškos 13.1.-LVPA-K-861-01-0109 projekto finansavimui buvo pritarta ir tik vėliau, po paraiškų pervertinimo, patikrinus pateiktus duomenis, buvo nuspręsta, kad apeliantės paraiškos neatitinka Aprašo 21.2 papunktyje nurodyto projekto atrankos kriterijaus.
40. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo sandoriai sudaryti laisva valia, teisėjų kolegija nenustatė apeliantės valios trūkumų, jai sudarant sutartis. Apeliantės vertinimu, jai reikšmingos (esminės) informacijos, kuri kaip minėta, buvo jai prieinama, neatskleidimas parodo jos pačios nepakankamą atidumą ir rūpestingumą, tačiau nelemia sandorių negaliojimo aptartais pagrindais. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnius, yra pagrįsta.
Dėl žalos atlyginimo (ne)priteisimo
41. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovės 119 967,50 Eur žalos atlyginimą. Apeliantės teigimu, atsakovės ikisutartiniuose santykiuose atlikti neteisėti veiksmai (atsakovė, pasak apeliantės, neatskleidė esminės informacijos sandorių sudarymui derybų metu; pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai) yra priežastiniu ryšiu susiję su apeliantės patirta žala – negautomis pajamomis (apeliantė negavo 118 467,50 Eur subsidijų), pagal sutartis sumokėtu avansu (1 500 Eur).
42. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Konstatavęs, kad byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas taip pat nurodė, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veikimo ar neveikimo ir ieškovės įrodinėjamos žalos.
43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, paraiškų atmetimo priežastimi tapo pačios apeliantės pateiktų duomenų dėl pajamų detalizavimo netinkamumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau (sprendžiant dėl sandorių negaliojimo aptartais pagrindais) įvertintas atsakovės elgesys tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir vykdant sutartis, neleidžia spręsti apie jo netinkamumą ar neteisėtumą. Taigi, apeliantei nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikus duomenų, kurie pagrįstų atsakovės veiksmų neteisėtumą, civilinės atsakomybės atsakovei taikymas negalimas, kadangi neteisėti veiksmai yra būtinoji atsakomybės sąlyga.
44. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir jo pagrindu gaunamos lėšos nėra paramos gavėjo grynasis pelnas. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymo „Dėl 21-ojo verslo apskaitos standarto ,,Dotacijos ir subsidijos“ tvirtinimo“ 7.1 papunktyje nurodyta, kad viena iš dotacijų rūšių yra su turtu susijusios dotacijos. Jos gaunamos ilgalaikiu turtu arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti. Su turtu susijusios dotacijos apskaitoje ir finansinėse ataskaitose pateikiamos taip: ilgalaikiu turtu ar ilgalaikiam turtui įsigyti skirtos dotacijos suma užregistruojama sąskaitoje ,,Dotacijos, susijusios su turtu“ (14.1 papunktis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-142-464/2025, 25 punktas).
45. Apeliantės negauta parama negali būti pripažįstama jos netiesioginiais nuostoliais negautų pajamų forma, nes tokios lėšos negali būti priskiriamos iš jos veiklos gautoms pajamoms ar juo labiau grynajam pelnui.
46. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės aiškinimas, kad jos pagal sutartis sumokėtas 1 500 Eur dydžio avansas laikytinas jos patirta žala, kadangi kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu – atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė.
47. Šių aplinkybių pagrindu, apeliantei neįrodžius nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei prašomos priteisti žalos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
49. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
50. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
51. Atsakovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 500 Eur atstovavimo išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimo. Pateikta 2025 m. birželio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. VG534 ir 2025 m. birželio 2 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1196675 patvirtina, kad atsakovė 2025 m. II ketvirtį apmokėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikomas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 3 036,67 Eur (1,3 x 2 335,90 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ferox Baltic“ (juridinio asmens kodas 302717377) iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Techprometas“ (juridinio asmens kodas 304828981) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.