Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo stabdyti bylą

11. 2024 m. sausio 16 d. apeliantė pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą atidėti civilinės bylos Nr. e2A-29-889/2024 pagal apeliantės apeliacinį skundą nagrinėjimą arba ją sustabdyti iki kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal apeliantės ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apylinkės teisme. Kartu su prašymu apeliantė pateikė ir naujus dokumentus: MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos priteisimo ir EPP sistemos nuorašą apie pateiktą ieškinį, prašydama juos pridėti prie bylos. Taip pat 2024 m. sausio 17 d. papildomai pateikė naujus dokumentus: Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria teismas nurodė ieškinį paduoti Kauno apygardos teismui, ir EPP duomenų kortelę.

13. Ieškovė su apeliantės pateiktu prašymu nesutinka, vertina kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą, todėl prašo jį atmesti.

14. 2024 m. vasario 6 d. apeliantė pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą civilinę bylą Klaipėdos apygardos teisme sustabdyti arba bent jau atidėti sprendimo priėmimą iki kol bus priimtas sprendimas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teisme. Kartu su prašymu apeliantė pateikė ir naujus dokumentus, prašydama juos pridėti prie bylos.

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės kartu su 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. sausio 17 d. prašymais pateikti dokumentai yra susiję su jos įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl egzistuojančio pagrindo atidėti / sustabdyti bylos nagrinėjimą ir negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, priima ir prideda prie bylos šiuos naujai pateiktus dokumentus. Tačiau 2024 m. vasario 6 d. pateiktą pakartotinį prašymą atidėti / sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir jų nevertina, nes šie dokumentai pateikti jau Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. sausio 18 d. išnagrinėjus apeliacinį skundą ir priėmus nutartį atidėti procesinio sprendimo priėmimą.

16. CPK 163 straipsnyje įtvirtinti privalomo bylų sustabdymo atvejai. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas privalomai sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai (i) nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); (ii) teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); (iii) kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašymas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu negali būti tenkintas, nes neegzistuoja šioje teisės normoje nurodytos ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotos jos taikymo sąlygos. Be kita ko, apeliantės prašyme nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys.

19. Visų pirma, byloje nėra pateikta duomenų, kad Kauno apygardos teisme yra išspręstas apeliantės minimo ieškinio dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimas. Antra, prašymas dėl bylos sustabdymo teikiamas apeliacinės instancijos teisme, kai civilinė byla jau yra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, t. y. kvalifikuoti ir teisiškai įvertinti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, nustatytos faktinės aplinkybės, ištirti ir įvertinti byloje pateikti įrodymai. Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, naujos faktinės aplinkybės nenustatinėjamos ir nauji įrodymai nepriimami, išskyrus tam tikras išimtis. Trečia, nors ginčo šalys yra tapačios, ginčas kildinamas iš tų pačių sutarčių, tačiau ieškinio dalykas yra ne tapatus.

Dėl faktinių aplinkybių

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir atsakovė 2021 m vasario 24 d. pasirašė paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties objektas – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioritetas „Ekonomikos atsigavimo dėl COVID-19 skatinimas ir pasirengimas žaliajai skaitmeninei ekonomikos transformacijai“ priemonės Nr. 13.1.2-LVPA-T-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ parengimo paslaugos. Šalys susitarė, kad už Sutartyje numatytas paslaugas atsakovė turi sumokėti ieškovei 1 500 Eur ir 3 procentus nuo patvirtintos paramos sumos plius PVM. 2021 m. kovo 1 d. ieškovė su atsakove taip pat pasirašė paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis2). Sutarties2 objektas – verslo konsultacijų paslaugos ir projekto dokumentacijos paramai gauti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės „E-verslo modelis COVID-19“ parengimo paslaugos. Šalys susitarė, kad už Sutartyje2 numatytas paslaugas atsakovė turi sumokėti ieškovei 1 800 Eur plius PVM. Pažymėtina, kad atsakovė pagal Sutartį2 yra visiškai atsiskaičiusi, todėl ieškovė savo reikalavimus kelia iš Sutarties.

22. Iš ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovė į ieškovės sąskaitą 2021 m. kovo 1 d. atliko pavedimą už 300 Eur sumą, mokėjimo nurodymas – avansinis mokėjimas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

23. Iš ieškovės pateiktos 2022 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad už Sutarties paslaugas atsakovė ieškovei turi sumokėti 1 500 Eur plius 315 Eur PVM.

24. Iš rašte „Informacija, reikalinga projekto atitikčiai 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų covid-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atsigavimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai covid-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatoms ir projektų atrankos kriterijams įvertint“ esančios lentelės matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos 2018 m. buvo 13 000 Eur, 2019 m. – 61 172 Eur, o 2020 m. 66 279 Eur. Pačios atsakovės pagamintos produkcijos ir suteiktų paslaugų pajamų vidurkis per trejus metus yra 52 669,13 Eur.

25. Iš 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. 252 Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašto dėl „Veiksmų, skirtų covid-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimo ir pasirengimo žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo darbo grupės posėdžio protokolo nutariamoji dalis“ nustatyta, kad atsakovei pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta rekomenduoti skirti finansavimą projektui įgyvendinti, rekomenduojamas paramos dydis 68 467,50 Eur.

26. 2021 m. gruodžio 20 d. Paraiškos tinkamumo vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paraiškos kodas (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“ vertinimo metu pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovės) paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmesta 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkanti Aprašo 13 punkto ir 19.2 papunkčio, Aprašo 1 priedo 1.3 papunkčio ir 5.2 papunkčio reikalavimų. 2021 m. gruodžio 20 d. raštu (duomenys neskelbtini) pareiškėja informuota, jog priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovės) paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) „Originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimas ir diegimas MB „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovė) yra pervertinama, o po pervertinimo paraiška yra atmetama kaip neatitinkanti Aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio, Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio reikalavimų.

27. Iš 2022 m. vasario 18 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovės) skundas dėl Agentūros sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuspręsta MB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas motyvuotas tuo, jog Agentūra, atlikusi paraiškos vertinimą, nustatė, kad pateikta paraiška neatitinka Aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio reikalavimų (pareiškėjo metinės pardavimo pajamos iš paties pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau kaip prieš 3 pastaruosius finansinius metus) yra mažesnės nei 50 000,00 Eur), taip pat Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio bendrųjų reikalavimų projektams. Pati pareiškėja yra verslo subjektas ir jai keliami aukštesni atidumo reikalavimai. Akcentuotina, kad pareiškėja yra atsakinga ne tik už teikiamų dokumentų teisingumą, bet ir kad gautų finansavimą jos teiktam projektui, turėjo nurodyti išsamią, detalią informaciją, siekdama atskirti pajamas iš pačios pagamintos produkcijos nuo pajamų iš perpardavimo veiklos.

Dėl skolos priteisimo

28. Tarp ginčo šalių sudaryta 2021 m. vasario 24 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuostatomis ieškovė grindžia šioje byloje teikiamą reikalavimą sumokėti pinigus, savo tikslu ir turiniu atitinka atlygintinų paslaugų sutarties sampratą, kaip ją apibrėžia CK 6.716 straipsnis, ir todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kilusiam tarp šalių ginčui teisingai išspręsti visų pirma taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą.

29. CK 6.716 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad paslaugų teikimo sutarties dalykas visų pirma pasižymi tuo, kad jis nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Be to, šios sutarties dalyko išskirtinis požymis yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2008). Taigi atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).

30. Paslaugų teikėjas privalo jas teikti tinkamai. Tinkamą paslaugų teikimą apibūdina kriterijai, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020, 33 punktas).

31. Reikalavimus teikiamoms paslaugoms reglamentuoja CK 6.718 straipsnis, kuriame įtvirtintas kliento interesų prioritetas. Šiame straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (2 dalis).

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sutartinės atsakomybės ir iš to kylančios pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad mokėjimas už sutartas sutartimi paslaugas buvo susietas ne su rezultatu – paramos skyrimu, o su paslaugų teikimu rengiant dokumentaciją, siekiant gauti finansavimą pagal Priemonę. Ieškovės teigimu, kadangi sprendimo dėl paramos (ne-) skyrimo priėmimas patenka ne į ieškovės, o LVPA kompetenciją, todėl ieškovė, teikdama užsakovams verslo konsultacijas ir projektų / dokumentacijos rengimo paslaugas finansinei paramai gauti pagal įvairias LVPA finansuojamas priemones, savo paslaugų ir mokėjimo už darbą pasirašyta sutartimi nesieja su paramos skyrimu. Atsakovė, nesutikdama su tokia ieškovės pozicija, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į esamos sutarties turinį ir jos pasirašymu atsakovės siektą tikslą – gauti finansinę paramą vystomam gamybiniam projektui užbaigti, tokių paslaugų kokybės standartas sietinas su galutiniu paraiškos teikimo tikslu, t. y. paramos gavimu. Nepasiekus sutarties pasirašymu siekto rezultato, konstatuotina, kad kaltoji šalis (ieškovė – paslaugų teikėja), kuri turėjo veikti išimtinai klientės (atsakovės) interesams ir teikti profesionalias bei kokybiškas paslaugas, pažeidė paslaugų teikimo sutartį, kadangi paslaugos tokia apimtimi, kokią suponuoja pasirašytos paslaugų Sutarties nuostatos, neįvykdė, todėl atsakovė turėjo pagrindą sutartimi sutarto viso atlyginimo ieškovei nemokėti (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Taigi pagrindiniai apeliantės argumentai, kuriais grindžiama apeliantės gynybinė pozicija tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, yra tai, kad Sutartyje numatytas paslaugas ieškovė suteikė netinkamai ir tai, kad nebuvo pasiektas tikslas – nebuvo skirta parama atsakovei pagal ieškovės rengtą paraišką.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Kaip matyti iš šalių pasirašytos Sutarties: 2.1.1 punktu ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki numatytos Paraiškų pagal Priemonę galutinės surinkimo datos (imtinai) kartu su atsakove parengtą Dokumentaciją (Sutarties 1.1.2 punktas) pateikti Lietuvos verslo paramos agentūrai; 2.1.4 punktu ieškovė įsipareigojo atlikti Dokumentacijos (Sutarties 1.1.2 punktas) korekcijas iki finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo; 2.2.2 punktu atsakovė įsipareigojo surinkti visas būtinas pažymas, pagrindžiančius dokumentus, finansines įmonės ataskaitas, komercinius pasiūlymus ir pateikti visus vertinančios institucijos reikalaujamus dokumentus ieškovei, be kurių neįmanomas kokybiškas Dokumentacijos pateikimas vertinančiai institucijai ir kurių ieškovė neturi galimybės gauti savo pastangomis arba jų gavimas užtruktų neproporcingai ilgą laiką ir apsunkintų sutarties objekto pasiekimą arba padarytų jį neįmanomą; 2.2.3 punktu atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai suteiktas paslaugas per 3 darbo dienas nuo paslaugų perdavimo–priėmimo akto pateikimo dienos ir už jas atsiskaityti su ieškove toliau šioje Sutartyje nustatyta tvarka; 2.2.6 punktu atsakovė įsipareigojo pagal pateiktas sąskaitas faktūras už Sutarties 1.1 punkto papunkčiuose nurodytų paslaugų suteikimą, 2.1.1 bei 2.1.4 punktuose nurodytų įsipareigojimų vykdymą, Sutarties 3 dalyje nurodytomis sąlygomis sumokėti ieškovei 1 500 Eur plius PVM ir 3 proc. nuo patvirtintos paramos sumos plius PVM atlygį.

34. Aplinkybę, kad ieškovė teikė Sutartyje numatytas paslaugas, patvirtina faktas, jog atsakovės paraiškos buvo vertintos Agentūroje ir pirminio vertinimo metu, Agentūra padarė išvadą, jog atsakovei rekomenduojama suteikti finansinę paramą, o tik vėlesniame etape, Agentūrai iškilus abejonėms, atsakovė buvo paprašyta pateikti savo pajamas detalizuojančias ataskaitas, ir tik po to paraiška nebebuvo patenkina. Minėta Sutartimi šalys susitarė dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, kurių įvykdymą patvirtina į bylą pateikti įrodymai: detalios ieškovės ataskaitos apie paslaugų atlikimą, ieškovės išrašyta sąskaita faktūra. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė raštiškai ir (ar) žodžiu būtų ginčijusi ieškovės suteiktų paslaugų faktą, t. y. paraiškos parengimą bei dokumentacijos pateikimą Agentūrai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus – tiek rašytinius dokumentus, tiek liudytojų parodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad šalys Sutartimi susitarė dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ir nė viename iš Sutarties punktų šalys nenurodė, kad Sutarties tikslas yra finansinės paramos gavimas, o atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šalių valia ir susitarimas dėl Sutarties tikslų buvo išreikštas kitokia forma.

35. Be kita ko, šalys Sutarties 3.1.2. punktu susitarė, jog tik tokiu atveju, jeigu finansinė parama būtų gauta, ieškovė gautų trijų procentų papildomą atlygį nuo paramos sumos. Taigi Sutartimi šalys aiškiai susitarė ir išskaidė paslaugų kainas bei apmokėjimo tvarką, t. y. 1 500 Eur plius PVM už dokumentacijos parengimą finansavimą gauti (I paslaugų etapas) bei 3 proc. plius PVM už sutarties administravimo paslaugas gavus finansavimą. Pagal Sutarties 2.2.6 punktą 1 500 Eur plius PVM mokėjimas yra siejamas tik su verslo konsultacijų bei dokumentacijos parengimo ir jos pateikimo Agentūrai paslaugomis. Be to, šis punktas akivaizdžiai įpareigoja atsakovę ne neatlygintinai gauti ieškovės paslaugas, o už jas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka.

36. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovė tokio reikalavimo – skolos priteisimo pagal Sutarties 3.1.2 punktą – atsakovei nereiškė. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovei pateiktos sąskaitos faktūros yra iš dalies apmokėtos, t. y. pagal Sutartį2 atsakovė yra atsiskaičiusi, o pagal Sutartį yra atlikusi 300 Eur pavedimą, taip pat dar priskaičiuotina 32 Eur permoka už Sutarties2 atsiskaitymą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės teiktos pagal Sutartį paslaugos buvo priimtinos atsakovei ir su jomis atsakovė sutiko.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sutartimi nustatytas tikslas buvo pasiektas – paslauga, dėl kurios šalys buvo sutarusios Sutartimi, buvo suteikta, todėl atsakovei kyla pareiga tinkamai atsiskaityti su ieškove. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog vien tai, kad atsakovė, kaip verslininkė, buvo išsikėlusi sau tikslus siekti finansinės paramos, nes kitu atveju nebūtų kreipusis į ieškovę, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sutarties tikslas – finansinės paramos gavimas. Be to, atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų ir (ar) įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalių valia ir susitarimas dėl atsakovės nurodomo paslaugų tikslo – finansinės paramos skyrimo – būtų išreikštas kitokia forma.

38. Apeliantė nurodo, kad atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove pagal ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą dar ir todėl, kad ieškovė paslaugas teikė nekokybiškai, o tai neva lėmė atsakovės paraiškos pagal priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ atmetimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.

39. Svarbu pažymėti tai, kad minėta Sutartimi abi sutarties šalys prisiėmė viena kitos atžvilgiu tam tikras teises ir pareigas. Kaip matyti iš minėto Sutarties 2.2.2 punkto, atsakovė įsipareigojo surinkti visas būtinas pažymas, pagrindžiančius dokumentus, finansines įmonės ataskaitas, komercinius pasiūlymus ir pateikti visus vertinančios institucijos reikalaujamus dokumentus ieškovei, be kurių neįmanomas kokybiškas Dokumentacijos pateikimas vertinančiai institucijai ir kurių ieškovė neturi galimybės gauti savo pastangomis arba jų gavimas užtruktų neproporcingai ilgą laiką ir apsunkintų sutarties objekto pasiekimą arba padarytų jį neįmanomą. Taigi ši nuostata neabejotinai reiškia ne tik atsakovės Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl dokumentų, kurie yra atsakovės žinioje, tinkamo parengimo ir jų pateikimo laiku, bet ir bendradarbiavimo pareigą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Sutarties įvykdymas – Sutartimi numatytų paslaugų suteikimas – priklausė ne tik nuo ieškovės, bet ir nuo atsakovės.

40. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymi, kad nors apeliantė visą atsakomybę dėl Sutarties įvykdymo perkelia ieškovei, tačiau su pačia atsakove dėl nuolatinių atsakovės atstovų komandiruočių buvo sudėtinga komunikuoti, dokumentai atsakovės buvo teikiami paskutinę minutę ir (ar) vėluojant, nepateikiami visi dokumentai ir (ar) pateikiami neišsamūs dokumentai. Ieškovė pažymi, kad ji dėjo visas pastangas, t. y. dokumentus tikrino ir vertinančiai institucijai teikė prisiderindama prie atsakovės atstovų užimtumo, laikydamasi Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dalyvaudavo nuotolinėse konferencijose (po darbo valandų) ir kt. Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, taip pat dėl sutarties vykdymo buvo bendraujama Zoom programa. Tai, kad su ieškove dėl Sutarties vykdymo buvo bendrauta daug kartų, patvirtina tiek atsakovės pateikta susirašinėjimo medžiaga, tiek ieškovės pateikta darbų ataskaita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė be atskiro atlygio, siekdama padėti atsakovei, savo lėšomis rengė skundą dėl paraiškos atmetimo, patvirtina, kad ieškovė tinkamai ir laiku suteikė Sutartyje numatytas paslaugas, už kurias atsakovė turi pareigą atsiskaityti.

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės teiginius, kad ieškovė laiku, t. y. kartu su paraiška iki dokumentacijos pateikimo ir jos tikslinimo pabaigos, nepateikė 2019 m. liepos 15 d. atliktų darbų akto MB Tech11 ir jį pateikė tik su skundu.

42. Pažymėtina, kad su pirminėmis paraiškomis Agentūrai teikiama finansinė informacija apima tik bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją. Šios finansinės ataskaitos yra patvirtintos bendrovės direktoriaus, bendrovės buhalterio parašais. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad ieškovė, pasitikėdama kliento teikiamų finansinių duomenų ir dokumentų teisingumu bei teisėtumu, neturi pagrindo be papildomų atsakovės paaiškinimų ir (ar) papildomai pateiktų finansinių dokumentų savaip interpretuoti, vertinti bendrovės finansinių dokumentų, juo labiau jų audituoti. Galutinį atsakovės pateiktų finansinių dokumentų bei duomenų vertinimą atlieka tik Agentūra, kuri ir priima sprendimus dėl pateiktų dokumentų / duomenų pakankamumo ir (ar) trūkumo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą – perdavė Agentūrai atsakovės pateiktus finansinius duomenis bei dokumentus. Ieškovė pateikė teismui iš atsakovės paraiškos pildymo metu gautas finansines pelno ataskaitas, kuriomis ji ir vadovavosi, pildydama paraiškas bei teikdama dokumentus Agentūrai. Pažymėtina, kad nei sąskaitos faktūros, nei juos tikslinantys bei paaiškinantys dokumentai nėra privalomai teikiami su pradiniais paraiškos dokumentais, bet privalo būti pateikti, kai Agentūra to pareikalauja per Agentūros nustatytą terminą. Kaip matyti iš bylos duomenų (šalių susirašinėjimo medžiagos), pirminė paraiška Agentūrai buvo pateikta 2021 m. rugpjūčio 27 d. Sąskaitos faktūros buvo pateiktos ne su pirmine paraiška, o tik pareikalavus Agentūrai ir sprendimas atmesti paraišką, neskirti paramos buvo priimtas Agentūrai įvertinus atsakovės kaip pareiškėjos ne pradiniuose, o vėlesniuose, t. y. 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimuose, pateiktą informaciją.

43. Iš į bylą pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos aiškiai matyti, kad 2019 m. liepos 15 d. atliktų darbų aktas MB Tech11, kaip papildomas dokumentas, ieškovei buvo pateiktas tik atmestos paraiškos apskundimo laikotarpiu, o iki to momento nei pati atsakovė buvo informavusi ieškovę esant tokiam aktui, nei jis buvo pateiktas ieškovei kartu su kitais buhalteriniais dokumentais dokumentacijos tikslinimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir 2019 m. buhalterinėje pažymoje buvo nurodytas tik vienos veiklos rūšies pavadinimas, t. y. – pardavimo pajamos. Taigi, analizuojant pačios atsakovės pateiktus buhalterinius dokumentus, įskaitant ir buhalterines ataskaitas už ankstesnius finansinius laikotarpius, darytina išvada, kad visi atsakovės rengti buhalteriniai dokumentai buvo taip pat parengti neatsižvelgiant į šio tik apskundimo stadijoje atsiradusio akto turinį. Kaip nurodyta administracinių ginčų komisijos sprendime, – 2019 m. liepos 15 d. atliktų darbų aktas MB Tech11 vertinančiai institucijai buvo pateiktas jau po paraiškos atmetimo, todėl paraiškos vertinimo metu Agentūrai nebuvo žinomi darbų akte nurodyti duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakomybė dėl minėto darbų akto pateikimo laiku ir jo pagrindu pakeistų / nepakeistų buhalterinių duomenų, kurie, be kita ko, lėmė atsakovės paraiškos atitiktį keliamiems reikalavimams, tenka išimtinai atsakovei. Įrodymų, kad minėta informacija ieškovei tapo žinoma dar paraiškos pildymo metu, atsakovė nepateikė.

44. Svarbu akcentuoti tai, kad paraiška buvo atmesta ne todėl, kad dokumentacija buvo nuolat pildoma – tikslinama, ar ieškovė paslaugas suteikė ne laiku, o dėl finansinio kriterijaus neatitikties – būtent dėl duomenų, už kurių teisingumą ir teisėtumą bei tinkamą užpildymą / deklaravimą atsako atsakovės buhalteris ir įmonės direktorius. Ieškovė tinkamai ir laiku atliko savo kaip tarpininkės vaidmenį perduodant Agentūrai iš atsakovės gautus finansinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Agentūra buvo priėmusi sprendimą skirti paramą ir tik vėliau, paaiškėjus atsakovės pateiktų finansinių dokumentų neatitikimams, pakeitė savo sprendimą, taip pat patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį – tinkamai suteikė paslaugas, tačiau rezultatas nebuvo pasiektas ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės.

45. Apeliantė atkakliai įrodinėja, kad ieškovės darbuotojai atsakovei jokiais būdais neišaiškino paraiškos teikėjo pajamų, būtinų paramai gauti, skaičiavimo tvarkos ir sąlygų, taip pat buhalterinės apskaitos dokumentų, pagal kuriuos šios pajamos skaičiuojamos, turinio, bei šio turinio tikslaus išaiškinimo svarbos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė neturėjo pareigos konsultuoti atsakovę buhalteriniais ir kitais mokestiniais klausimais, be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent buvęs atsakovės vadovas A. L. pasirašė Sutartį, būtent A. L. derino Sutarties sąlygas, su juo buvo komunikuojama ir bendraujama Sutarties vykdymo stadijoje, būtent A. L. kaip atsakovės vadovas teikdavo nurodymus buhalteriui parengti vienokius ar kitokius dokumentus ir (ar) pateikti jau parengtus dokumentus ieškovei, tačiau atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pati atsisakė prašymo apklausti buvusį atsakovės vadovą A. L.. Byloje atsakovei atstovavęs K. S. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tapo tik 2022 m. gruodžio mėn., t. y. jau po paraiškos atmetimo.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad ieškovė paslaugas teikė neatidžiai ir nerūpestingai, yra neįrodyti ir nepagrįsti. Priešingai, kaip jau minėta, byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga, ieškovės pateikta darbų ataskaita patvirtina, kad ieškovė dėjo pastangas tinkamai vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Daroma išvada, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo ir teisėtumo, o pirmosios instancijos teismas tinkamai vykdė įrodinėjimo naštos paskirstymą proceso šalims, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus.

47. Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006 ir kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; ir kt.).

48. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Konstatuojama, kad ieškovė atsakovei suteikė konsultacijos, projektinės dokumentacijos parengimo bei parengtos dokumentacijos pateikimo Agentūrai paslaugas, savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų už suteiktas paslaugas laiku ir tinkamai atsiskaityti, pažeidė sutartinę prievolę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 483 Eur skolą pripažino teisėtu ir ji patenkino (CK 6.38, 6.59 straipsniai, 6.720 straipsnio 3 dalis).

49. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi atsakovė pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas neįvykdė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, vadovaujantis Sutarties 4.2. punktu, už vėlavimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus per nustatytą terminą vėluojančiam yra taikomi 0,05 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną, todėl ieškovei iš atsakovės teismas pagrįstai priteisė 65,86 Eur delspinigius (apskaičiuotus nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, t. y. 2022 m. liepos 26 d.).

50. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, ieškovei iš atsakovės taip pat pagrįstai priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 1 300 Eur išlaidas teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 98 straipsnis).

54. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.