Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo NDX Transport ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sivysta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ priešieškinį ieškovui NDX Transport dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Sivysta“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės NDX Transport 38 391,64 EUR nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nurodo, kad šalys susitarė dėl tinkavimo darbų atlikimo visame statybos objekte (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas darbus atliko tik korpuse D, išskyrus laiptines, ir pasišalino iš statybos objekto, neorganizavo atliktų darbų priėmimo, jų neperdavė atsakovei, neištaisė atliktų darbų trūkumų. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas bei papildomas atsakovės išlaidas už kitų rangovų atliktus darbus, t. y. skirtumą tarp su kitais rangovais sutartos darbų kainos ir tos kainos, kurią atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui, jei pastarais būtų atlikęs darbus tokios apimties, kaip šalių buvo sutarta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Sivysta“ 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. elektroniniais laiškais pateikė atsakovui NDX Transport pasiūlymą atlikti tinkavimo - angokraščių šiltinimo ir armavimo bei kampo ir plokštumos suformavimo darbus statybų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 6-10, tomas 1). Šalys pripažįsta aplinkybę, jog ieškovė priėmė atsakovės užsakymą, pradėjo vykdyti minėtame statybos objekte tinkavimo darbus, atsakovė su tuo sutiko. Atsakovė parengė ir išsiuntė ieškovui elektroniniu paštu rangos sutarties projektą, ieškovas minėto sutarties projekto nepasirašė (e.b.l. 30-34, tomas 1). Ieškovas atliko tinkavimo - angokraščių šiltinimo ir armanavimo bei kampo ir plokštumos suformavimo darbus statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), išskyrus laiptinę; minėto korpuso laiptinėje, atsakovės užsakymu, tinkavimo darbus atliko kitas rangovas. Ieškovas, atlikęs tinkavimo darbus korpuse D, pateikė atsakovei 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą bei pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1 (e.b.l. 35-36, tomas 1). Atsakovas neatsiliepė į ieškovo prašymą pasirašyti atliktų darbų aktą bei pažymą apie atliktų darbų vertę.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta. Įstatymas nenumato privalomos rašytinės rangos sutarties formos, todėl tiek rangos sutarties sudarymo faktas, tiek ir rangos sutarties sąlygos gali būti įrodinėjamos visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.162 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal minėtoje teisės normoje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, esminėmis tokios sutarties sąlygomis yra susitarimas dėl dalyko (ob­jekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminų ir kainos.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnį rangovu gali būti Lietuvoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statyba kaip veiklos rūšis, taip pat fizinis asmuo, turintis sta­tybos darbų patentą, bei užsienio valstybės statybos įmonė, turinti savo šalies institucijų išduotus atestavimo dokumentus. Kai visi arba ne visi statybos darbai atliekami ne rangovo asmeniš­kai, o pasitelkiant kitus asmenis (subrangovus), užsakovas sudaro staty­bos rangos sutartį su generaliniu rangovu, kuris atskirus statybos darbus paveda atlikti subrangovams, jei to nedraudžia statybos rangos sutartis. Už subrangovams pavestus atlikti darbus užsakovui atsakingas genera­linis rangovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.650 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė subrangos teisiniai santykiai.

Tarp šalių kilo ginčas dėl rangos darbų apimties, t. y. ar šalys susitarė tik dėl D korpuso patalpų tinkavimo darbų, ar dėl viso statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini).

Kaip minėta, viena iš esminių rangos sutarties sąlygų – susitarimas dėl rangos dalyko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.162 straipsnio 2 dalis numato užsakovo pareigą sudaryti rangovui sąlygas, būtinas statybos darbams atlikti. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė perdavė ieškovui tik korpuso D patalpas tinkavimo darbų atlikimui, kitos statybos objekto (duomenys neskelbtini), patalpos rangos darbų pradėjimo metu atsakovės nebuvo paruoštos ir perduotos ieškovui rangos darbų vykdymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl kitų statybos objektų paruošimo tinkavimo darbų atlikimui ir perdavimo rangovui tvarkos ir terminų. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sutartu tinkavimo darbų D korpuse pabaigos terminu atsakovė buvo parengusi perdavimui kitas statybos objekto dalis tinkavimo darbų atlikimui. Pažymėtina, jog per visą rangos darbų atlikimo laikotarpį atsakovė nereiškė pretenzijų ar reikalavimų ieškovui priimti kitas statybos objekto dalis rangos darbų atlikimui bei tęsti tinkavimo darbus. Įvertinęs šalių elgesį rangos darbų vykdymo laikotarpiu, teismas laiko, jog buvo pasiektas šalių susitarimas tik dėl statybos objekto D korpuso patalpų tinkavimo darbų, išskyrus laiptines. Po minėtų darbų atlikimo, sutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė, šalims nepasiekus susitarimo dėl kitų statybos objekto dalių tinkavimo darbų atlikimo esminių sąlygų, t. y. tiek atsakovės pareigos sudaryti sąlygas darbų atlikimui (patalpų perdavimo tvarkos, terminų ir pan.), tiek dėl rangos darbų apimties, terminų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.192 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą, o to paties straipsnio 4 dalis numato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Aplinkybė, jog ieškovas pradėjo komerciniame pasiūlyme numatytus darbus atsakovės objekte, nesant tarp šalių rašytinės sutarties, o atsakovė su tuo sutiko, patvirtina, jog atsakovė priėmė ieškovo 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. komercinius pasiūlymus, taip pat sutiko su juose nurodytomis darbų atlikimo bei apmokėjimo sąlygomis. Atsakovė nėra pareiškusi ieškovui pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio bei reikalavimo tęsti darbus kituose statybos objekto (duomenys neskelbtini), korpusuose. Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, jog atsakovė likusių darbų atlikimui samdė kitus subrangovus, įskaitant ir laikotarpį, kuomet ieškovas vykdė darbus korpuse D. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė, kaip generalinis rangovas, samdė tinkavimo darbų atlikimui subrangovus, tokie atsakovės veiksmai nebuvo vienkartiniai: atsakovė pateikė byloje įrodymus dėl 5 rangos sutarčių sudarymo su kitais subrangovais įvairiais laikotarpiais (e.b.l. 139-158, tomas 1). Minėtose rangos sutartyse taip pat nėra numatyta, dėl kokių statybos objekto dalių tinkavimo darbų buvo susitarta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita. Užsakovo pareiga sumokėti už atliktus darbus taip pat yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.687 straipsnio 1 dalyje. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas turi sumokėti, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.655 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Taigi, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą atliktų darbų priėmimą privalo organizuoti ne rangovas, o užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti darbus. Nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai atliko visus darbus, pranešė apie pasirengimą perduoti juos užsakovui, tačiau atsakovė neorganizavo darbų priėmimo, nenurodydama priežasčių, atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą bei atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovas pats atliktų darbų akte pažymėjo atsisakymo faktą, ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą. Bendra visų atliktų darbų kaina yra 22511,35 EUR. Ieškovas, vadovaudamasis rangos sutarties projekto 11.1 punktu, sutiko su atsakovės kaip užsakovo teise nuo kiekvienos subrangovo pateiktos apmokėjimui sąskaitos sumos sulaikyti 6 (šešis) procentus sąskaitoje nurodytos ir pagal šią sutartį subrangovui mokėtinos sumos, o sulaikymą rangovas sumokės subrangovui ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų subrangovui po galutinio darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos. Atsižvelgdamas į tokį šalių susitarimą, ieškovas iš bendros atliktų darbų kainos (22511,35 EUR) atskaitė 6 proc. sulaikymą (1350,68 EUR) ir ieškinį reiškia likusiai atliktų darbų kainai – 21160,67 EUR. Minėta 21160,67 EUR suma už ieškovo atliktus ir atsakovei perduotus darbus priteisiama iš atsakovės ieškovei.

Atsakovės priešieškinis atmetamas, nes atsakovė neįrodė, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl tinkavimo darbų visame statybos objekte (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovės kaip užsakovės teisės išieškoti ieškovo atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas iš rangovo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.689 straipsnio 1 dalis numato užsakovo teisę kontroliuoti, prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo teikiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Nagrinėjamu atveju liudytojai, tiek ieškovo darbuotojas T. W., tiek atsakovės darbuotojas V. S. pripažino, jog darbų atlikimo proceso eigoje atsakovė atsakingi darbuotojai prižiūrėjo ieškovo atliekamų darbų kokybę, duodavo nurodymus atsakovo darbuotojams dėl pastebėtų darbų trūkumų, o ieškovo darbuotojai pagal atsakovės nurodymus šalindavo nustatytus trūkumus darbų eigoje.

Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.665 straipsnis, kurio 1 dalies 3 punktas numato, kad užsakovas turi teisę reikalauti rangovą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas tik tuo atveju, jeigu tokia užsakovo teisė numatyta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudarę rašytinės rangos sutarties ir nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių rangos sutarties šalių susitarimą dėl užsakovo teisės reikalauti rangovą atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės pretenzijas dėl ieškovo atliktų rangos darbų kokybės, taip pat jog ieškovas būtų atsisakęs ištaisyti jo atliktų darbų trūkumus per atsakovės nustatytą terminą ir pagal atsakovės nurodymus. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – statybos rangos sutartys, sudarytis su kitais rangovais, atliktų darbų priėmimo aktai nepatvirtina nei ieškovo atliktų darbų trūkumų, nei atsakovės patirtų išlaidų ieškovo atliktų rangos darbų trūkumams pašalinti. Minėtose sutartyse ir jų pagrindu surašytuose darbų priėmimo aktuose nėra identifikuota, kokiose patalpose buvo atlikti rangos darbai. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė yra sumokėjusi minėtose sutartyse ir darbų priėmimo aktuose nurodytą darbų kainą. Todėl teismas laiko, jog atsakovė neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. ne tik savo teisės išieškoti iš ieškovo jo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau ir nuostolių, kurių priežastimi būtų ieškovo netinkamas sutarties vykdymas.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, iš atsakovės ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos už advokato teisines paslaugas; atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sivysta“ ieškovui NDX Transport 21160,67 EUR (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų, šešiasdešimt septynis euro centus) skolos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sivysta“ ieškovui NDX Transport 6 (šešių) proc. metines palūkanas už priteistą 21160,67 EUR sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sivysta“ ieškovui NDX Transport 476,00 EUR žyminio mokesčio ir 3509,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 3985,00 EUR (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.