Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-08-16 · Civilinė byla Nr. e2S-998-730/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-16
Bylos Nr.
e2S-998-730/2024
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02963-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Suinteresuotas asmuo
A. A., B. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-998-730/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02963-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 12.15.1.3.
(N)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. A. ir B. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų tėvų, suinteresuoti asmenys A. A. ir B. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką C. C., gimusį (duomenys neskelbtini), (toliau - vaikas, nepilnametis) iš jų įstatyminių atstovų – motinos A. A. ir tėvo B. B.. Nurodo, kad vaiko tėvams teiktos socialinės paslaugos nesudarė reikšmingos įtakos esamos situacijos pokyčiams. Tėvai nepakankamai dalyvauja vaiko auklėjime, nepakankamai rūpinasi sūnaus išlaikymu, galimai trūksta supratimo apie vaiko poreikių tenkinimą, tėvystės įgūdžių stoka, emocinio ryšio tarp tėvų ir vaiko nebuvimas. Teigia, kad akivaizdu, jog vaiko įstatyminiai atstovai netinkamai įgyvendino globėjų pareigas, atsisakė jiems siūlomos pagalbos, tokiu būdu neužtikrino vaikui fizinių ir psichinių poreikių, pažeidė jo teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, pastovią ir stabilią aplinką, dėl ko iškilo grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Nurodo, kad atlikus vaikų situacijos vertinimą, atsižvelgiant į rizikos veiksnį, jog vaiko tėvai, su kuriais gyvena nepilnametis vaikas, yra apatiški vaikui, dažnai girtauja, vaiko motina sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus, atsisako gydytis, o tai kelia realų pavojų vaiko fiziniam bei psichiniam vystymuisi bei gali sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nurodo, kad vaiko tėvas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau šios aplinkybės vaiko tėvas nepripažįsta, stokoja tėvystės įgūdžių, ir be to atsisako lankyti pozityvios tėvystės kursus. Pareiškėja teigia, kad abu vaiko tėvai nededa pastangų gerinti buities sąlygas, neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, namuose buvo fiksuota netvarka ir nešvara. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus ir bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumą prašo teismo išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jų įstatyminių atstovų – motinos ir tėvo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, leido paimti nepilnametį vaiką C. C. iš jo įstatyminių atstovų – iš tėvo B. B. ir motinos A. A. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko C. C. tėvai yra A. A. ir B. B. Pareiškėjai šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir smurto artimoje aplinkoje yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini) metų, suinteresuotu asmenų adresu policija (duomenys neskelbtini) metais vyko 32 kartus. Nepilnametis vaikas ne kartą yra paimtas iš šeimos ir apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs bylos aplinkybes darė išvadą, kad jei buvo A. A. ir B. B. šeimoje teigiami pokyčiai, keičiant gyvenimo būdą, tai jie buvo laikini.

2.2. Nurodė, kad byloje patiktos situacijos vertinimo aprašai patvirtina, jog vaiko motina girtauja, negali pasirūpinti vaiku, jam nebuvo užtikrinta saugi aplinka. Šeimai buvo teiktos socialinės paslaugos, tačiau ji buvo neveiksminga, tėvai nekeičia savo elgesio. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog vaiko motina smurtavo savo motinos atžvilgiu, tai matė ir nepilnametis vaikas, be to, vaikas buvo įvykdęs ir smulkią vagystę iš parduotuvės, mokykloje turi elgesio problemų, vaiko pažanga ir elgesiu tėvai domisi retai, vaikas ne visada turi reikiamas priemones. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vaikas paimtas iš motinos ir apgyvendintas pas laikiną globėją.

2.3. Nurodė, kad pateikta medžiaga byloje leidžia daryti išvadą, kad vaiko motina negeba tinkamai bendrauti su vaiku, atliepti jo poreikių, leisti savaitgalių, nepripažįsta alkoholio problemų, nesuvokia situacijos sudėtingumo. Pažymėjo, jog vaiko tėvas nėra linkęs spręsti šeimos problemų gražiuoju, yra agresyvus, neturi motyvacijos prisiimti atsakomybės už vaiko priežiūra, nesprendžia alkoholio problemų. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų visumą, nutarė kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jos įstatyminių globėjų A. A. ir B. B.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskiruoju skundu apeliantai prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino apeliantų argumentų ir rėmėsi tik pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Teigia, kad nors apeliantė A. A. turi alkoholio problemų, tačiau stengiasi jas išspręsti, tą akcentavo ir teismo posėdyje. Pažymi, kad lankosi pas (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus, nuo 2024 metų buvo teikiamos konsultacinės paslaugos. Nurodo, kad vaiko tėvas taip pat lankėsi pas psichologus, abu tėvai lankė kursus (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šių pastangų tinkamai neįvertino.

3.2. Nurodo, kad vaiko tėvas dirba (duomenys neskelbtini), be to, tėvai šį pavasarį nusipirko sodą, dėl ko atsirado daugiau darbo ir sumažėjo tarpusavio nesutarimai. Teigia, jog vaikui patinka važiuoti į sodą, jam nupirktas baseinas ir užtikrintos gyvenimo sąlygos. Nurodo, kad nors į namus daug kartų buvo kviesta policija, tačiau jokio smurto vaikas nematė ir jo nebuvo. Pažymi, jog vaikas dėl sveikatos būklės ne visada elgiasi adekvačiai, vaikas ne visada į mokyklą pasiima reikiamas priemones, nors jos yra nupirktos.

3.3. Nurodo, kad tėvai rūpinasi vaiko sveikata, vykdo gydytojų nurodymus. Pažymi, jog vaikas paspirtuko vogti neketino, o norėjo tik juo pavažiuoti. Mano, kad teismo išvados dėl tėvo, kaip agresyvaus ir smurtaujančio asmens yra nepagrįstos, kadangi tai pagrindžiančių įrodymų nėra, o ikiteisminis tyrimas dėl jo elgesio nėra pradėtas. Pažymi, jog tėvas priklausomybės alkoholiui neturi, dirba vairuotoju ir mano, jog tėvai gali vaiku pasirūpinti tinkamai.

Atsiliepimas

4. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliantų atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Nurodo, kad pareiškėja sistemingai gaudavo pranešimus apie pažeidžiamus nepilnamečio vaiko interesus, teigia, kad vaiko tėvai nesiima jiems socialines paslaugas teikiančių specialistų numatytų priemonių ir rekomendacijų esančioms problemos šeimoje spręsti. Teigia, kad faktines aplinkybes apie vaiko teisių pažeidimus patvirtina byloje teikiami rašytiniai įrodymai, tai yra pranešimai dėl tėvų naudojamo alkoholio, smurto ir konfliktavimo. Nurodo, kad vaikui nėra užtikrinama saugi emocinė aplinka, ji yra jam toksiška, vaiko įstatyminiai atstovai nusišalinę nuo savo kaip tėvų pareigų auklėti, ugdyti ir išlaikyti sūnų, juo rūpintis. Pažymi, jog vaikas kartu gyvena su močiute, kuri patenkina jo poreikius.

4.2. Nurodo, kad mokykloje vaiko elgesys yra keliantis susirūpinimą ir nerimą, kadangi vaikas įsivelia į muštynes, vagystes, vaikas dažnai nesivaldo, rėkia. Teigia, kad vaikui reikalinga skubi pagalba, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau pokyčiai nėra įvykę, tėvai stokoja motyvacijos. Mano, kad, svarbiausios šeimos problemos – abiejų tėvų žalingas alkoholio vartojimas; tėvystės įgūdžių stoka - trūksta žinių, kaip koreguoti netinkamą vaiko elgesį. Teigia, kad šeimai taikomos pagalbos priemonės yra išnaudotos ir neveiksmingos, tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, atsisako priimti šeimai siūlomą pagalbą, toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko saugumui ir sveikatai.

4.3. Nurodo, kad nors apeliantai pateikė duomenis apie įsidarbinimus, tačiau įdarbinimai būna tik trumpalaikiai ir neilgi, nėra pagrindo išvadai, kad tėvai gauna stabilias pajamas. Nesutinka su apeliantais, jog jie tinkamai prižiūri nepilnametį vaiką, kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra raštai iš vaiko mokyklos, psichologės, šiuos argumentus paneigia ir patvirtina, jog vaikas nebūna paruošiamas mokyklai, į ją nenueina dėl mamos girtumo, nesilanko pas psichologą, buvo pavogęs paspirtuką, o šeima vengia specialistų pagalbos. Pažymi, jog vaikui dažnėja pykčio ir agresijos protrūkiai, tačiau tėvai neturi jokios įtakos vaiko auklėjime.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkinamas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš įstatyminių atstovų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas neįvertino apeliantų argumentų, atsižvelgė tik į pareiškėjos poziciją. Teigia, kad nors vaiko motina turi problemų su alkoholiu, tačiau tai stengiasi išspręsti, abu tėvai lankėsi kursuose (duomenys neskelbtini), tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Taip pat nurodo, kad vaiko tėvas dirba (duomenys neskelbtini), nusipirko sodą, kur ir nepilnamečiui vaikui patinka leisti laiką. Pažymi, kad nors ir daug kartų buvo kviesta policija, tačiau vaikas smurto nematė, o ir pats vaikas, dėl sveikatos būklės ne visada elgiasi adekvačiai.

8. Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad apeliantai A. A. ir B. B. yra nepilnamečio vaiko C. C., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. C. C. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pareiškėja su prašymu pateikė rašytinius įrodymus, jog policijos pareigūnai apeliantų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) metais vyko 32 kartus, iš jų 11 pranešimų gauta dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų visumos, pareiškėja teikė šeimai socialinės paslaugas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, tačiau šeimoje sistemingai yra vartojamas alkoholis, nepilnametis C. C. ne kartą yra paimtas iš šeimos ir apgyvendintas pas močiutę D. D. Pareiškėja teigia, kad jos teiktos visos įmanomos socialinės pagalbos yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko tėvai nededa pastangų nekeičia savo elgesio, atsisako priimti šeimai siūlomą pagalbą, toliau vaikui būnant šeimoje, išlieka realus pavojus jo saugumui ir sveikatai. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad nepilnametis vaikas ugdymo įstaigoje turi elgesio problemų, vaiko pažanga ir elgesiu tėvai domisi retai.

9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – tai yra, faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019). Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs ir tai, kad nors valdžios institucijos, vertindamos būtinybę paimti vaiką globai, turi didelę vertinimo laisvę, ypač susidarius vaikui pavojingai situacijai, teismas turi įsitikinti, kad egzistuoja aplinkybės, pateisinančios vaiko paėmimą iš šeimos, ir valstybė turi įrodyti, kad prieš įgyvendinant tokią priemonę buvo kruopščiai įvertintas siūlomos priežiūros priemonės poveikis tėvams ir vaikui, taip pat galimos vaiko paėmimo į viešąją globą alternatyvos (pvz., EŽTT 2006 m. gruodžio 26 d. sprendimas byloje H. K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 36065/97, 108 punktas). Be kita ko, EŽTT yra nurodęs, kad svarbu, jog nacionaliniai teismai išsamiai pagrįstų, kodėl nėra kitos galimybės apsaugoti vaikus, kuri mažiau varžytų šeimos teises (pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas byloje W. ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. 68125/14 ir 72204/14).

10. Pareiškėja prašydama išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš tėvų pareiškimą iš esmės grindžia tuo, kad vaikui gyvenamojoje vietoje yra nesaugu, jo aplinkoje vartojamas alkoholis ir jo gyvenamoji aplinka jam yra toksiška. Nors apeliantai minėtas aplinkybes neigia, nurodo, kad nepilnamečiu vaiku šiuo metu gali tinkamai pasirūpinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pirmiausia, atlikus byloje esančių rašytinių įrodymų analizę nustatyta, kad priešingai nei teigia apeliantai, dėl šeimoje ilgą laiką vyraujančių vaiko tėvų alkoholio problemų į gyvenamąją vietą nuolat vyksta policijos pareigūnai spręsti konfliktinių situacijų, vaiko tėvai tinkamai nesirūpina nepilnamečio vaiko vystymusi, tai yra jo edukacija, pasiruošimu mokslui, dėl ko kyla grėsmė visapusiškai jo raidai, tinkamai edukacijai. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, jog šeimai ilgą laiko tarpą buvo teikiama socialinė pagalba, vaikas laikinai buvo apgyvendintas ir pas močiutę, tačiau pareiškėjos teikiama pagalba nėra rezultatyvi. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, o ir apeliantai atskirajame skunde neginčija ir pripažįsta, jog vaiko motina turi problemų su alkoholiu, kas leidžia daryti išvadą, jog minėtos problemos šeimoje yra tęstinės ir nėra išspręstos, o esanti aplinka, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vaikui yra daranti neigiamą įtaką ir kelią grėsmę jo saugumui ir teisėtiems interesams.

11. Antra, teismo vertinimu tie apeliantų atskirojo skundo argumentai, jog jie nežino, kokias priemonės vaikas turi neštis į mokyklą, kadangi jis nepasako kokių priemonių reikia, teiginiai, jog vaikas kartais elgiasi neadekvačiai, vengia eiti į mokyklą, argumentai, jog vaikas neketino vogti paspirtuko, o tik juo pavažiuoti, leidžia pritarti pareiškėjos argumentams ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog apeliantai tinkamai neįvertina esamos situacijos sudėtingumo, jų, kaip tėvų, elgesio įtakos nepilnamečio vaiko vystymuisi ir auklėjimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina vaikui nustatytų rizikos veiksnių egzistavimą, jis yra realūs, o pirmosios instancijos teismas atliko detalią minėtų rizikos veiksnių analizę ir padarė pagrįstą išvadą, jog yra teisėtas pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką C. C. iš jos įstatyminių globėjų A. A. ir B. B.

12. Trečia, nors apeliantų teigimu jų elgesio pasikeitimą pagrindžia įsidarbinimas, lankyti kursai (duomenys neskelbtini) tačiau teismo vertinimu minėta aplinkybė nėra pakankama nuspręsti, jog šeimoje faktinė situacija yra pasikeitusi, o alkoholio vartojimo ir smurto artimoje problemos yra išnykusios ir vaiko tėvai šiuo metu gali užtikrinti saugią, vaiko interesus atitinkančią aplinką. Nors apeliantai teigia, kad problemos šeimoje yra sprendžiamos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nesistengia bendradarbiauti su jiems priskirtais specialistais, tą nekarta nurodė ir pareiškėja tiek prašyme dėl leidimo išdavimo, tiek ir atsiliepime į atskirąjį skundą, o atsiradusi grėsmė (rizika) nepilnamečiam vaikui iki šios dienos dar nėra išnykusi. Šios faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu nepilnamečiui vaikiui gyvenant kartu su apeliantais, jo saugumas, sveikata bei interesai į tinkamą priežiūrą ir auklėjimą, nebūtų užtikrinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, įvertinus nustatytas ir išanalizuotas faktines aplinkybes, bei tai, kad, pirmiausia, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra nustatyta pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti aplinkybes dėl vaiko saugumo šeimoje konkrečioje situacijoje, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą ir leido paimti nepilnametį vaiką C. C. iš jo įstatyminių atstovų – iš tėvo A. A. ir motinos B. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas sprendimas šioje situacijoje nebūtų suderinamas su geriausiais nepilnamečio vaiko interesais. Toks sprendimas priimtinas siekiant vaikui iki kol iš esmės pasikeis situacija, išlaikyti stabilią, saugią ir harmoningą aplinką, tenkinti vaiko poreikius ir užtikrinti interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

14. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, tai yra situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodė pareiškėja, šiuo atveju yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas paimamas iš tėvų, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba išsprendus kitas rizikas, dėl kurių vaikai negalėjo būti grąžinami šeimai, vaikai būtų nedelsiant grąžinti tėvams (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje O. prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, 81 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16. Esant nustatytoms nutarties 7-14 punktuose nurodytoms aplinkybėms, apeliantų atskirasis skundas netenkinamas ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė