Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-370-236/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
2-370-236/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06680-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai, „SKELMĖ“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Stalker Group“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Sanseta“
Advokatai
Artūras Jaskelevičius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-370-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06680-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „SKELMĖ“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1584-265/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „SKELMĖ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stalker Group“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sanseta“) panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „SKELMĖ“ ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stalker Group“ prašė priteisti 96 005,25 EUR (94 500 EUR pagrindinė skola ir 1 505,25 EUR delspinigiai).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą iki jos perdavimo pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11148-965/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Stalker Group“ turtui, neviršijant 96 005,25 Eur sumos.

Atsakovė UAB „Stalker Group“ prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovei sumokėjo 94 500 EUR skolą, o likusią ginčijamą delspinigių sumą 1 505,25 EUR įnešė į teismo depozitinę sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovės UAB „Stalker Group“ prašymą tenkino - panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „Stalker Group“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė pateikė jos nurodytas aplinkybes (kad su ieškove iš dalies atsiskaityta, o kita dalis reikalaujamos sumos įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą) patvirtinančius įrodymus, todėl, išnykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, jos panaikintinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB Prekybos namai „SKELMĖ“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį ir atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 12 331,61 EUR. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovė neturi pakankamai turto, kuris užtikrintų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Antstolė A. R. Ž., vykdanti 2015 m. gegužės 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, kad atsakovė neturi turto, kuris realiai užtikrintų ieškovės reikalavimų įvykdymą. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini) yra apsunkintas hipoteka Swedbankui, AB (hipotekos dydis -130 329,00 EUR, hipotekos objekto vertė šalių susitarimu – 70 667,28 EUR, prievolės įvykdymo terminas 2017-09-20). Šis atsakovės butas taip pat yra areštuotas, užtikrinant V. L. 13 605,86 EUR reikalavimą, be to, registre yra žyma apie atsakovės įsiskolinimą už šį turtą. Atsakovė turi vieną neišregistruotą transporto priemonę (valstybinis Nr. DC745), o kitos išregistruotos (jų dalyvavimas eisme yra draudžiamas) ir areštuotos antstolio A. S.. Kito aprašytino turto atsakovė neturi.

2. Atsakovė nevykdo antstolės įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą (už tokių antstolio reikalavimų nevykdymą atsakovė jau yra gavusi baudą (civilinė byla Nr. 2-9410-794/2015).

3. Atsakovei teismuose yra iškelta ir daugiau bylų, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.e2-1966-639/2015, civilinė byla Nr. e2-656-613/2015, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-774-253/2015).

Atsakovė UAB „Stalker Group“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo skirtos užtikrinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 94 500 EUR skolos ir 1 505,25 EUR palūkanų. Atsakovė Klaipėdos apygardos teismui pateikė įrodymus, kad ieškovei sumokėjo 94 500 EUR skolą, o 1 505,25 EUR sumą (dėl jos neišspręstas ginčas) įnešė į teismo depozitą, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebeliko.

2. Po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovė patikslino (sumažino) ieškinio reikalavimus: atsisakė reikalavimo 94 380 EUR dalyje ir prašė priteisti 120 EUR likusią skolos sumą bei 7 557,43 EUR delspinigių, taip padidino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Dėl padidinto reikalavimo yra nustatytas terminas atsakovei pateikti atsiliepimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo padidinimą, kadangi už padidintą reikalavimą nesumokėtas žyminis mokestis. Be to, dėl padidinto reikalavimo turėjo būti naujai teikiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Ieškovės atskirajame skunde yra pareikštas reikalavimas ne tik dėl nutarties panaikinimo, bet ir dėl arešto masto sumažinimo (ieškovė nepagrindė, kodėl prašo sumažinti arešto mastą būtent iki 12 331,61 EUR, o ši suma, net ir priskaičiavus bylinėjimosi išlaidas, viršija ieškovės pareikštus po sumažinimo reikalavimus), tačiau pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi nesprendus klausimo dėl naujojo reikalavimo užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas tokio prašymo negali nagrinėti.

4. Nepagrįsti ieškovės argumentai apie sunkią atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė yra moki ir vykdo veiklą. Pagal atsakovės 2015 m. liepos 31 d. balansą atsakovės turto vertė - 879 138 EUR, pelnas 2014 metais - 26 387 EUR, o 2015 metų pirmą pusmetį - 320 153 EUR. Atsakovė neturi įsiskolinimų SODRAI ir kitoms valstybinėms institucijoms, be to, savo lėšomis sumokėjo 94 500 EUR skolą ieškovei ir 1 505.25 EUR sumą įnešė i teismo depozitą.

5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, proporcingumo ir protingumo principus. Piniginių lėšų areštas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Veikiančiam juridiniam asmeniui piniginių lėšų areštas pakenktų veikloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Byloje nagrinėjama faktinė situacija, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas (dar iki bylos perdavimo pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui) 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, užtikrindamas ieškovės UAB Prekybos namai „SKELMĖ“ ieškinio atsakovei UAB „Stalker group“ dėl 94 500 EUR skolos, 1 505,25 EUR delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo reikalavimus, pritaikė šiai sumai laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

CPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovė sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovę yra laiduojama. Sumokėjimas ieškiniu reikalaujamos sumos į teismo depozitinę sąskaitą jau po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali būti pagrindas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 149 str.), kadangi jomis siekti tikslai – ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas – yra užtikrinami kitu būdu (teismo depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Stalker Group“ 2015 m. liepos 15 d. ieškovei pervedė 10 000 EUR, 2015 m. spalio 7 d. pervedė 38 580,98 EUR, 2015 m. spalio 12 d. pervedė 33 285,41 EUR, 2015 m. spalio 12 d. pervedė 1 364,59 EUR, taip pat, kad antstolei A. R. Ž. nurodė jai pervestą atsakovės mokesčio permoką - 11 269,02 EUR pervesti ieškovei. Likusią sumą – 1 505,25 EUR atsakovė įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą, kadangi dėl šios sumos tarp šalių yra kilęs ir tebėra neišspręstas ginčas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pateikė įrodymus apie skolos ieškovei sumokėjimą ir ginčo objektu esančių delspinigių dydžio sumos įmokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą, skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. To nepadarius būtų pažeisti šalių interesų balanso ir ekonomiškumo principai, kadangi ieškovės reikalavimų įvykdymas būtų daugiau nei reikalinga užtikrintas, o atsakovė suvaržyta daugiau nei būtina teisėtam tikslui užtikrinti ieškinio reikalavimų vykdymą pasiekti.

Pažymėtina, kad ieškovė 2015 m. lapkričio 10 d., t.y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė 94 380 EUR suma, patikslino (sumažino) ieškinio reikalavimus iki 7 677,43 EUR (120 EUR likusios neapmokėtos skolos ir 7 557,43 EUR delspinigių).

Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio apskundimo atskiruoju skundu objektas yra neįsiteisėję skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 301 str., 1 d., 334 str. 1 d., 338 str.). Atitinkamai apeliacine tvarka negali būti peržiūrimi pirmosios instancijos teismo nespręsti klausimai. Taigi šioje byloje apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinti reikalavimai iki patikslinimo 2015 m. lapkričio 10 d., panaikinimo klausimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantė atskiruoju skundu siekia ir papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. jų taikymo 2015 m. lapkričio 10 d. padidintai delspinigių sumai. Toks laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo klausimas turi būti sprendžiamas bendra tvarka, t.y. pateikiant prašymą bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 147 str. 1 d.) ir tik tada, jeigu pareiškėjas mano esant tikslinga, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių masto didinimo klausimas (CPK 151 str. 1 d.).

Atsakovės 2015 m. spalio 14 d. nurodymas antstolei A. R. Ž. pervesti ieškovei Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžintiną 11 269,02 EUR permoką dar neįrodo, kad visa ši permoka ir buvo pervesta ieškovei, tačiau byloje nėra ginčo (tą pripažįsta ir ieškovė), kad atsakovė padengė 94 380 EUR skolą iš reikalautos 94 500 EUR skolos, be to, įmokėjo skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškovės reikalaujamų delspinigių dydžio sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Byloje nepaneigti atsakovės argumentai, kad liko nepadengta 120 EUR skola, nes tokią sumą, atsakovės paaiškinimais, antstolė iš ieškovei nurodytos pervesti mokesčių permokos sumos atskaitė kaip vykdymo išlaidas. Tokiomis aplinkybėmis apeliacinis teismas sprendžia, kad atsakovė, sugebėjusi per trumpą laiką padengti 94 380 EUR įsiskolinimą ieškovei ir įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą delspinigių sumą – 1 505,25 EUR, neabejotinai yra pajėgi sumokėti 120 EUR ir teismas, net ir įvertinęs į bylą pateikus duomenis apie atsakovės turimą turtą ir jo suvaržymus, dėl to neturi abejonių. Atitinkamai šiai 120 EUR sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga (nėra grėsmės, kad atsakovė nebūtų pajėgi jos sumokėti), o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas atsakovės turto areštas, taikytas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas