- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-192-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-0-00004-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- K. A.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2019 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos 6 (šešerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 9 (devyni) mėnesiai šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 (septyneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2019 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. A. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai pagamino bei laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ir aparatą jiems gaminti, o būtent:
2019 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, (duomenys neskelbtini), nuteistųjų bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) būrio maisto ruošimo patalpoje, pasigamino ir laikė aparatą, skirtą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, bei pasigamino 0,06 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 18,2 %, ir 3,6 litro žlaugtų (brogos atliekų), kurių likutinė etilo alkoholio koncentracija yra 0,4 %, iki kol 2019 m. kovo 14 d., 16.20 val., stiprūs alkoholiniai namų gamybos gėrimai bei aparatas buvo surasti ir paimti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo aplaidžiai, todėl prašo iš naujo išsamiai išnagrinėti bylos medžiagą ir įvertinti, kad tiek jo, tiek liudytojo O. K. parodymai nuo pat pirmosios apklausos sutampa. O. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog matė jį iš šaldytuvo pasiimant maistą, prie jokio kibiro jis pasilenkęs nebuvo ir neištraukinėjo jokių laidų. Prašoma atkreipti dėmesį į maisto ruošimo patalpos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, t. y. kad patalpoje yra du šaldytuvai, metalinis stelažas bei medinė dviejų durų spintelė. Patalpos ilgis – 3,4 m., plotis – 0,8 m., atsižvelgiant į tai, joje nėra vietos paslėpti 36 cm skersmens kibirą. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad liudytojų – pataisos namuose dirbančių M. G. ir E. B. parodymai labai skiriasi. Be to, skundo autoriaus teigimu, jis niekada nėra baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą ar jų gaminimą, todėl su alkoholio gaminimui reikiamais aparatais nėra susidūręs.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Taigi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Vis dėlto, ne visos teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.
7. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Visi minėti veiksmai, apibūdinantys neteisėtą disponavimą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, kitais alkoholio produktais bei aparatais jiems gaminti, yra alternatyvūs ir kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 201 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad jis padarė bent vieną iš minėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju K. A. inkriminuota aparato, skirto naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, pasigaminimas ir laikymas bei 0,06 l naminio stipraus alkoholinio gėrimo ir 3,6 l žlaugtų (brogos atliekų) pagaminimas. Pažymėtina, kad kiekvienas alternatyvus nusikalstamos veikos požymis turi būti įrodytas konkrečiais bylos duomenimis.
8. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę neigė, teigdamas, jog į maisto ruošimo patalpas atėjo tiesiog pasiimti maisto produktų, matė patalpoje stovintį kažkokį kibirą, tačiau į jį dėmesio nekreipė, kas buvo jo viduje, nežinojo, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad K. A. nesudėtingos konstrukcijos aparatą, skirtą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, laikė savo žinioje, kol minėtas aparatas nebuvo surastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų. Nors apeliantas šių pareigūnų parodymus prašo vertinti kritiškai, kaip prieštaraujančius vieni kitiems, tačiau apeliacinės instancijos teismas esminių prieštaravimų liudytojų M. G. ir E. B. parodymuose nenustatė, tuo tarpu smulkių detalių neatitikimas, vertinant visą situacijos kontekstą, nelemia jų parodymų nepatikimumo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. G. paaiškino, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose esanti maisto ruošimo patalpa yra rakinama. Įvykio dieną užėjęs į minėtą patalpą, jis pamatė nuteistąjį O. K., pataisos įstaigoje dirbantį tvarkiniu, kuris užrakinėjo patalpą, kurioje yra šaldytuvai, raktas buvo spynoje. Įėjus į šios patalpos vidų, joje pastebėjo nuteistąjį K. A., kuris buvo pasilenkęs prie kibiro, iš kurio kyšojo laidai, ir bandė šiuos laidus ištraukti iš elektros lizdo. Kibire buvo plėvelė ir indelis su skysčiu. Paklausus nuteistojo, ką čia veikia, šis nieko neatsakė. Tuomet jis pasikvietė savo kolegą E. B. ir užfiksavo įvykio vietą. M. G. nurodė ir tai, kad jam einant link maisto ruošimo patalpos nuteistieji balsu perspėjo (rėkavo, švilpavo) vieni kitus, jog į būrį ateina pareigūnai, todėl, jo nuomone, O. K. bandė užrakinti K. A. maisto ruošimo patalpoje, tikėdamasis, jog į minėtą patalpą nebus užeita (b. l. 142-143). Liudytojas E. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dirba prižiūrėtoju ir įvykio dieną vykdė nuteistųjų gyvenamųjų patalpų apėjimą. M. G. ėjo viena koridoriaus puse, o jis kita. Tuomet kolega jį pasikvietė į maisto ruošimo patalpą, kurioje be M. G. dar buvo nuteistasis K. A.. Kolega jam pasakė, jog rado aparatą alkoholiui gaminti, o prie jo nuteistąjį, kuris bandė iš kibiro ištraukti laidą. Liudytojas pažymėjo, kad jam su M. G. einant koridoriumi tarp jų buvo maždaug 5-10 metrų atstumas. Koridoriuje vaikščioja ir nuteistieji, vyksta judėjimas, tačiau kažkokių perspėjimų dėl pareigūnų atėjimo jis neužfiksavo (b. l. 143-144). Atkreiptinas dėmesys, jog tas pačias įvykio aplinkybes minėti liudytojai buvo nurodę ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48-49, 51-52), t. y. M. G. paaiškino, jog matė, kaip K. A. iš savadarbio alkoholio virimo aparato traukė laidus, kurie buvo pajungti į elektros lizdą, o E. B. patvirtino, jog kolega M. G., nuteistųjų maisto ruošimo patalpoje suradęs draudžiamą laikyti daiktą, nedelsdamas jį pasikvietė ir parodė bei papasakojo, ką rado bei matė. Patalpoje tuo metu buvo ir K. A., kuriam buvo duotas nurodymas dėl užfiksuotų aplinkybių rašyti pasiaiškinimą.
10. Aptarti pareigūnų parodymai liudija, kad tiesioginis įvykio liudytojas yra tik M. G., tuo tarpu E. B. parodymus davė apie tai, ką jam papasakojo kolega. Jis pats nematė nei kuris nuteistasis traukdamas iš kibiro bandė ardyti savadarbį alkoholio gaminimo aparatą, nei kurioje konkrečiai vietoje šis aparatas buvo surastas. Tačiau E. B. buvo pirmasis asmuo, kuris kviečiamas M. G. atėjo į įvykio vietą ir matė joje sulaikytą nuteistąjį K. A. bei surastą draudžiamą turėti aparatą. Jau minėta, kad daugiau asmenų maisto ruošimo patalpoje nebuvo, todėl netikėti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu abu pareigūnai pažymėjo, jog konfliktų su nuteistuoju anksčiau nėra turėję, K. A. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios verstų abejoti apklaustų liudytojų parodymų tikrumu (jų šališkumu). Vienintelis neatitikimas pareigūnų parodymuose yra tas, jog M. G. teigė, kad nuteistieji vieni kitus perspėjo apie pareigūnų atėjimą į jų gyvenamąjį būrį, tuo tarpu E. B. teigė jokių perspėjimo šūksnių ar kitų ženklų neužfiksavęs. Vis dėlto, tokie pareigūnų parodymai nelaikytini itin prieštaringais, kadangi, jau minėta, M. G. koridoriumi ėjo pirmas, o E. B. – maždaug už 5-10 metrų, taigi, pirmajam ėjusiam pareigūnui neabejotinai geriau matėsi nuteistųjų veiksmai, pareigūnams artėjant link jų gyvenamųjų patalpų.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nenuoseklius nuteistojo O. K. parodymus ir juos vertino kritiškai, kaip siekį padėti išvengti atsakomybės nuteistajam K. A.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. K. parodė, kad įvykio metu kartu su K. A. buvo maisto ruošimo patalpoje, matė, kaip K. A. iš šaldytuvo ėmė maistą ir ten stovėjo. Tuomet atėjo pareigūnai ir atliko jo asmens kratą. Kadangi nieko nerado, liepė išeiti iš virtuvėlės. Išeidamas matė kažkokį kibirą, tačiau kam jis priklauso, nežino. K. A. prie šio kibiro pasilenkęs nebuvo (b. l. 144). Šie parodymai akivaizdžiai prieštarauja liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuomet O. K. nurodė, kad ketindamas išeiti iš maisto ruošimo patalpos pamatė, jog duryse patalpos, kurioje yra šaldytuvai, yra palikti raktai, todėl paklausė, ar kas nors yra viduje. Kadangi niekas neatsakė, todėl šias duris užrakino. Po to atėjo pareigūnai, kurie liepė atrakinti šaldytuvų stovėjimo patalpos duris. Jis pakluso, atrakinus duris, viduje pamatė iš matymo pažįstamą K. A., kuris iš šaldytuvo ėmėsi maistą. Tuomet jis apsisuko ir išėjo, tačiau žino, jog minėtoje patalpoje pareigūnai rado kažkokį kibirą (b. l. 45-46). Taigi, liudytojas pakeitė parodymus ne tik dėl savo buvimo vietos įvykio metu, tačiau ir dėl atliktų veiksmų pobūdžio, taip pat matė, ar nematė trečiuosius asmenis (K. A.). Kodėl pakeitė parodymus, O. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškinti nesugebėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo parodymuose, duotuose pirmosios instancijos teisme, yra loginių spragų, kadangi, jei pareigūnai maisto ruošimo patalpoje būtų radę du nuteistuosius ir draudžiamą turėti savadarbį alkoholio gaminimo aparatą, tuomet juos abu būtų ir sulaikę, juo labiau, kad nei vienas nepripažino, kam priklauso rastas kibiras. Tačiau šiuo atveju O. K. buvo leista eiti, o K. A. buvo sulaikytas aplinkybių aiškinimuisi, kas patvirtina, jog O. K. teisingesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, kad būtent jis pareigūnams atrakino patalpą, kurioje buvo surastas alkoholio gamybos aparatas ir šalia jo nuteistasis K. A.. Minėti parodymai atitinka ir pareigūno M. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus. Vertinti, jog liudytojo O. K. parodymai pagrindžia apelianto nekaltumą, nėra pagrindo.
12. Apeliaciniame skunde prašoma atkreipti dėmesį į patalpos, kurioje buvo rastas aparatas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, matmenis bei jos užstatymą, t. y. K. A. teigimu, ši patalpa yra per maža, kad joje būtų galima paslėpti alkoholio virimo aparatą, tikintis, jog jis nebus surastas pataisos įstaigos prižiūrėtojų. Tačiau iš šios patalpos apžiūros protokolo (b. l. 17-20) akivaizdu, jog minėtą aparatą tikrai galima laikyti pakankamai saugiai tam tikrą laiką, kol vyks alkoholinių gėrimų gamybos procesas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog duomenų, kur nuo pagaminimo iki suradimo buvo laikomas alkoholio gamybos aparatas, byloje nėra. Tyrimo metu užfiksuota tik vieta, kurioje jis buvo surastas. Minėta, jog apeliantas buvo rastas traukiantis laidus iš kibiro bei elektros lizdo, taigi, jis neabejotinai alkoholio gamybos aparatą tam tikrą laiką turėjo savo žinioje. Atkreiptinas dėmesys, kad apyvartoje uždrausto daikto laikymui pripažinti nėra būtina sąlyga to daikto priklausymas asmeniui, t. y. nėra būtina nustatyti, kad asmuo tokį daiktą yra įgijęs ar pasigaminęs. Aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymu pripažintinas jo buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad aparatas turėjo būti pagamintas (sutvertas) prieš pat pradedant gaminti stiprius alkoholinius gėrimus ir tai turėjo padaryti tas pats asmuo, kuris šį stiprų namų gamybos alkoholinį gėrimą ruošėsi gaminti bei gamino, t. y. K. A., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai yra niekuo nepagrįstos prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad savadarbį aparatą pagamino būtent K. A., todėl šis alternatyvus požymis šalintinas iš kaltinimo, paliekant tik aparato laikymo požymį.
13. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam taip pat inkriminuotas naminių stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimas ir laikymas, tačiau BK 201 straipsnio 1 dalies dispozicija pagaminimo požymio nenumato, minėtas požymis įtvirtintas BK 201 straipsnio 2 dalyje, tačiau ši straipsnio dalis K. A. nėra inkriminuota. Šiuo atveju galima kalbėti tik apie gaminimo veiksmą, kuris laikomas baigtu nuo gamybos proceso pradžios. Kadangi apeliantas buvo sulaikytas traukiantis laidus iš kibiro, akivaizdu, jog gamybos procesas jau vyko ir buvo nutrauktas tik į patalpą įėjus pataisos įstaigos pareigūnams. Todėl teisėjų kolegija laiko nustatytais naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo ir laikymo veiksmus. Tuo pačiu pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo nustatytas tikslas realizuoti neteisėtai gamintą bei laikytą alkoholį, ką patvirtina nedidelis rasto gėrimo kiekis. Jei K. A. nebūtų savo žinioje laikęs savadarbio aparato, skirto stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, tuomet jo veika užtrauktų administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 137 straipsnį. Tačiau analizuojamu atveju pavojingesni veiksmai apima mažiau pavojingus veiksmus ir apelianto veika kvalifikuojama tik pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Priešingu atveju būtų nepagrįstai, nesant objektyvaus pagrindo, pasunkinta asmens, padariusio kelis alternatyvius veiksmus, teisinė padėtis.
14. Pašalinus iš kaltinimo vieną alternatyvų nusikalstamos veikos požymį, iš naujo spręstinas K. A. paskirtos bausmės klausimas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertinęs tai, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, K. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pataisos įstaigos administracijos jis charakterizuojamas neigiamai, kaip sistemingai pažeidinėjantis nustatytas vidaus tvarkos taisykles (turi penkiasdešimt vieną galiojančią drausminę nuobaudą), nesiekiantis prasmingų tikslų gyvenime, orientuotas į savo poreikių ir malonumų tenkinimą (b. l. 68-69). Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo asmenybė nėra orientuota į savo elgesio korekciją pozityvia linkme, vis dėlto, skiriant jam bausmę negali būti neįvertinamas ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas. Jau minėta, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, nei rasto aparato mechanizmas (aparatas pagamintas iš plastikinio kibiro, kaitinimo elemento, prie kurio prijungtas laidas su kištuku, plastikinio dubens su dviem raišteliais ir polietileno plėvelės), nei gaminto alkoholio kiekis (0,06 l gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 18,2 % ir 3,6 l brogos atliekų) nerodo, jog buvo siekta pagaminti bent kiek didesnį kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, juo labiau, nebuvo tikslo jo platinti. Todėl, nesant nei vienos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir įvertinus veikos pavojingumą, spręstina, jog bausmės, didesnės nei inkriminuoto straipsnio sankcijos vidurkis, paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes bei į sumažinto kaltinimo apimtį, K. A. paskirtą bausmę sumažina iki šešių mėnesių laisvės atėmimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir bausmių bendrinimo taisyklių nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė turėjo būti bendrinama su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to vadovaudamiesi BK 64 straipsniu šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, Nr. 2K-280/2012, Nr. 2A-7/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamą veiką K. A. padarė 2019 m. kovo 14 d., t. y. jau po Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2019 m. liepos 5 d., priėmimo. Todėl bausmės jam turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nors minėtas straipsnis iš viso turi tik 5 dalis. Dėl to spręstina, jog teismas padarė rašymo apsirikimą ir iš tiesų vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, tačiau, jau minėta, kad šiuo atveju turi būti taikomos BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio nuostatos. Remiantis išdėstytu, K. A. prie Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai – 6 metai 22 dienos) pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesiai) ir galutinė subendrinta bausmė apeliantui paskiriama 6 metai 4 mėnesiai 22 dienos laisvės atėmimo. Taip pat naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, pagal kurią į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2019 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo K. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, jog K. A. pagamino aparatą, skirtą stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.
K. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (skundžiamo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio priėmimo dienai – 6 metai 22 dienos) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesius) ir galutinę subendrintą bausmę K. A. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 22 (dvidešimt dviems) dienoms.
Panaikinti 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2019 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį.
Kitą 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.