- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- I-430-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- L. Š.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams M. S. ir M. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Š. pateiktu skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2D-11926(7.9) ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. skundą „Dėl Klaipėdos statybos inspekcijos galimo sukčiavimo, galimo dokumentų klastojimo“ iš esmės.
Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į atsakovę ir prašė atvykti adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad atliktų patikrinimą ir nustatytų, ar minėtu adresu stovi statinys ar stoginė, kuri sukalta iš lentų ir padengta šiferiu. Skunde teigiama, kad atsakovė nepagrįstai neatliko patikrinimo ir klaidingai konstatuoja, jog stoginė yra naujas statinys, todėl prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos skundą dėl Klaipėdos statybos inspekcijos galimo sukčiavimo bei dokumentų klastojimo iš naujo.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaliai pranešta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme 2018 m. gegužės 2 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas atidėti teismo posėdį dėl pablogėjusios sveikatos 3 – 4 savaitėms, kartu su prašymu buvo pateikta medicininė pažyma ( b. l. 171–173). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja pakartotinai prašo atidėti teismo posėdį dėl ligos, taip pat tai, jog ji turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, tačiau ja nepasinaudojo ir įvertinęs, jog byloje pakanka duomenų tinkamam bylos išnagrinėjimui, prašymą atmetė. Pažymėtina, kad šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2018 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3246-556/2018 yra išaiškinęs, jog šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis byla išnagrinėti ir sprendimą priimti, o teismas turi teisę, bet ne pareigą, pripažinti pareiškėjo dalyvavimą byloje būtinu, o atsisakymas tai padaryti neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir pažymi, kad skunde neįrodytas nei vienas skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindas. Atsakovė mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jame yra paaiškinta, kokios faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai lėmė atsisakymą nagrinėti pareiškėjos skundą, taip pat išdėstyta apskundimo tvarka, tačiau pareiškėja šių aplinkybių, pateiktu skundu, teismui iš esmės neskundžia.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, jog pateiktu skundu prašoma pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, susijusius su 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-34, tačiau dėl šio savavališkos statybos akto jau yra pasisakę Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas, kurių priimti sprendimai yra įsiteisėję, todėl atsakovė mano, jog nėra teisinio pagrindo papildomai pasisakyti dėl minėto savavališkos statybos akto. Atsižvelgus į tai, atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 2D-11926(7.9), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais matyti, kad atsakovė gavo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2017 m. liepos 28 d. raštą Nr. (1.15.)-S13-187 (b. l. 69), kuriuo pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. skundas „Dėl Klaipėdos statybos inspekcijos galimo sukčiavimo, galimo dokumentų klastojimo“ (b. l. 70–72) pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti atsakovei. Pareiškėja 2017 m. liepos 24 d. skundu prašo vykdyti Klaipėdos statybos inspekcijos kontrolę dėl galimai klastojamų dokumentų ir įpareigoti atlikti pakartotinį patikrinimą.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. skundą, priėmė skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2D-11926(7.9) (b. l. 5), kuriuo nustatė, jog skunde keliamas klausimas dėl pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingo statinio dėl kurio buvo surašytas Inspekcijos Klaipėdos departamento 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34. Skundžiamame sprendime pažymėta, jog dėl savavališkos statybos akto jau yra pasisakę Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas, taip pat ir Inspekcija 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2D-12289(7.9) ir 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2D-4784. Atsakovė nurodė, kad pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 46.1 papunktį, skundas nenagrinėtinas, nes teismas ir Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą dėl to paties klausimo.
Atsakovė, pagrįsdama skunde išdėstytas aplinkybes, pateikė teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34, kuriuo pareiškėja įpareigota sustabdyti statinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos darbus, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti, šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b. l. 37–39). Kartu su atsiliepimu pateikė skundžiamame sprendime minimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 2D-12289(7.9) (b. l. 78–82), kuriuo pareiškėjai pateikti paaiškinimai dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 ir teismų priimtų sprendimų dėl jo teisėtumo bei dėl galimai neteisėtų Klaipėdos skyriaus veiksmų, dėl kurių pareiškėjai jau buvo pateikti atsakymai 2012 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 2D-16268, 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2D-181, 2013 m. vasario 1 d. raštu Nr. 2D-1801, 2013 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2D-8001 ir 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-9291, taip pat 2017 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 2D-4784 (b. l. 75–77), kuriame pakartotinai pasisakyta dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34, taip pat dėl gyvenamojo namo bendraturtės atliktų remonto darbų, Klaipėdos departamento atlikto patikrinimo ir kita.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis matyti, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, nusprendė įpareigoti pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šio reikalavimo neįvykdžius – likviduoti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjai neįvykdžius minėtų įpareigojimų, teismas leido atsakovei nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš pareiškėjos visas patirtas išlaidas (b. l. 41–44).
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014, taip pat nustatė, kad vykstant bylos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjimui, pareiškėja, neturėdama pagal teisės aktus privalomų dokumentų ir pateikusi neteisingus duomenis, surašė 2014 m. balandžio 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Šios deklaracijos pagrindu savavališkai pastatytas pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam buvo suteiktas (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 pareiškėjos surašytą deklaraciją panaikino. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-562-459/2015 nutarė Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 palikti nepakeistą (b. l. 45–49).
Taisyklių 46 punkte yra numatyti skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejai. Pagal 46.1 papunktį, skundas Inspekcijoje nenagrinėjamas, jeigu teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus ir pareiškėjos teismui pateikto skundo turinį, daro išvadą, jog skundas pagrįstas argumentais, susijusiais su statiniu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). ir dėl jo atlikto patikrinimo. Pažymėtina, kad skunde pareiškėja nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų, jog skundžiamas Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 2D-11926(7.9) yra nepagrįstas, t. y. skunde nepateikiami argumentai, kurie pagrįstų, jog į pareiškėjos pateiktus klausimus anksčiau nebuvo atsakyta ar patvirtintų, kad buvo išdėstyti nauji argumentai, galintys turėti įtakos kitokio sprendimo priėmimui, kurie nebuvo nurodyti anksčiau nagrinėtų skundų metu ir dėl kurių atsakovė nėra pasisakiusi.
Teismas akcentuoja, jog 2017 m. liepos 24 d. skunde keliamais klausimais ne kartą pasisakė ne tik atsakovė 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2D-12289(7.9) ir 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2D-4784, tačiau ir Kretingos rajono apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos teismas priimtais bei įsiteisėjusiais sprendimais. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjai ne kartą buvo pateikti paaiškinimai dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34, įpareigojimo pašalinti stoginę, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini). bei Klaipėdos skyriaus atliktų veiksmų ir kitais klausimais, ir tai, jog pareiškėja nepateikia jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos atsakovės, laikytina, jog Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes tuo pačiu klausimu jau buvo pasisakiusi tiek atsakovė, tiek Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017 yra nurodęs, kad individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip yra akcentavęs, kad aplinkybę, ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-45-520/2017).
Teismo nuomone, skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyti skundo atsisakymo nagrinėti argumentai, atsisakymą pagrindžiančios teisės aktų nuostatos bei apskundimo tvarka, todėl laikytina, jog priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovė skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog pareiškėja 2017 m. liepos 24 d. skundu nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų abejoti prieš tai priimtais Inspekcijos ir teismų sprendimais. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad į pareiškėjos skundą buvo atsakyta tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, bei priimtą sprendimą pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, todėl pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti ir skundžiamą sprendimą panaikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos L. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.