Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-98347-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – pareiškėjas) 2023 m. gegužės 30 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Justinos Višinskienės nutarimu Nr. 39-ANR_N-98347-2023 (toliau – Nutarimas) nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2023 m. vasario 21 d. 11.04 val. krašto kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai, 85,69 km., vairavo automobilį „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės atėmimo vairuoti terminui, neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos bei nustatytą 50 km/h greitį viršijo 26 km/h, t. y. važiavo 76 km/h greičiu. Nutarimu pareiškėjui paskirta subendrinta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 6 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones.

2. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą arba taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti Nutarimą, t. y. netaikyti administracinio poveikio priemonės bei neskirti baudos. Nurodo, kad:

2.1. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nusižengimas padaromas tik tyčia, šiuo atveju pareiškėjas padarė netyčia. Be to, už ta patį yra baudžiamas antrą kartą, t. y. administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-98347-2023 yra priimta lygiagreti nutartis.

2.2. 2023 m. kovo 19 d. policijos pareigūnams sustabdžius pareiškėją, pastarasis sužinojo, kad neturi teisės vairuoti. Pateikęs policijai užklausą gavo atsakymą, jog yra neišklausęs papildomų kursų ir nesusigrąžinęs teisės vairuoti įstatymų nustatyta tvarka.

2.3. 2023 m. kovo 28 d. baigė papildomus kursus. Pareiškėjas nesiekė piktybiškai nesilaikyti nustatytos tvarkos, pripažįsta padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi. Paskirtą 300 Eur dydžio baudą jau yra sumokėjęs.

2.4. Teisę vairuoti turi apie 18 metų. Padaryti ANK pažeidimai nėra sistemingi, visos nuobaudos sumokėtos nepraleidus termino. Administracine tvarka už nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, nebaustas. Duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar kitos psichiką veikiančiomis medžiagomis, nefiksuota. Nusižengimą padarė būdamas blaivus, neigiamų pasekmių nesukėlė. Praeityje neteistas, ikiteisminių tyrimų niekada jo atžvilgiu nepradėta. Pareiškėjas yra kraujo donoras, sportuoja, teikia paramą.

2.5. Teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio. Praradus teisę vairuoti prarado ir darbą. Pareiškėjas įkūrė mažąją bendriją, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Pats gyvena (duomenys neskelbtini), tad vairuotojo pažymėjimas yra gyvybiškai svarbus neprarasti pajamų. Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ligomis, be to, prižiūri sklypą (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

6. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).

7. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

8. Pareiškėjas neginčija Nutarime nustatytų aplinkybių dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, dėl to laikytina, kad pareiškėjo veika yra įrodyta. Pareiškėjas taip pat neginčija ir aplinkybės, kad Nutarime nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nesutinka, kad administracinis nusižengimas numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarytas tyčia. Be to, pareiškėjo teigimu, dėl analogiško nusižengimo jam jau paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, todėl mano, kad antrą kartą negali būti baudžiamas. Institucija pareiškėjui už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatant minimalų 6 mėnesių terminą. Iš teismui pateikto skundo bei teismo posėdžio metu pateiktų parodymų, matyti, jog pareiškėjas prašo panaikinti Nutarimą nesant administracinio nusižengimo sudėties arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti Nutarimą šios nutarties 2 punkte nurodytu būdu.

Dėl non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą patį) principo (ne)taikymo bei nusižengimo tyčios.

9. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, ANK 2 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2021).

10. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pasisakoma, jog non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnės proceso atitikties non bis in idem principui. Nors minėtas principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami baudžiamaisiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-628/2019).

11. Kaip minėta, pareiškėjas tvirtina, jog dėl analogiško nusižengimo padarymo jam jau yra paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Esant šiai aplinkybei negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį nusižengimą.

12. Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, jog dėl šioje nutartyje 11 punkte minimo nusižengimo pareiškėjas buvo teismui pateikęs skundą, kurį Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi (toliau – Nutartis), administracinio nusižengimo byloje Nr. II-187-1194/2023, tenkino iš dalies, t. y. paliko pareiškėjui paskirtą 300 Eur nuobaudą ir sumažino administracinio poveikio priemonės terminą nuo 6 mėnesių iki 1 mėnesio.

13.1. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis 2023 m. kovo 19 d. 12.50 val., Trakų r. sav., magistraliniai keliai Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 20 kilometre, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda – 300 Eur bauda, ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

13.2. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7317-2023 ir sutrumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą. Skunde nurodyti motyvai iš esmės analogiški kaip ir šioje administracinio nusižengimo byloje.

14. Teismas, vertindamas non in bis indem principo nuostatas, su pareiškėjo pateikta pozicija, jog yra baudžiamas antrą kartą už ta patį nusižengimą, nesutinka. Vien tai, kad abu nusižengimai padaryti dėl tos pačios priežasties, t. y. vairavo transporto priemones, neturėdamas tam teisės, kai nesusigrąžino teisės vairuoti įstatymų nustatyta tvarka, negalima daryti išvados, jog pareiškėjui taikytinas non bis in idem principas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad skiriasi tiek nagrinėjamų nusižengimų vieta (Nutartyje nusižengimas padarytas Trakų r. sav., magistraliniai keliai Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 20 kilometre, šioje byloje – krašto kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai, 85,69 kilometre), tiek administracinių nusižengimų laikas (Nutartyje padarytas 2023 m. kovo 19 d. 12.50 val., šioje byloje – 2023 m. vasario 21 d. 11.04 val.) bei padarymo aplinkybės (Nutartyje – buvo sustabdytas policijos pareigūnų, šioje byloje – užfiksuota „trikoju“).

15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui specialioji teisė buvo atimta nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. sausio 29 d., tuo tarpu administraciniai nusižengimai padaryti 2023 m., tad darytina išvada, jog pareiškėjas daugiau kaip 2 metus vairavo transporto priemones, nors tokios teisės neturėjo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, būtų neracionalu teigti, jog dėl paties pareiškėjo atlaidumo, o būtent nesidomėjimo kokiu būdu yra susigražinama specialioji teisė, nurodytu laikotarpiu padaryti nusižengimai yra tapatūs ir turi būti naikinami.

16. Atsižvelgiant į šios nutarties 12-15 punkte nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo padaryti nusižengimai administracinio nusižengimo byloje Nr. II-187-1194/2023 ir šioje byloje nėra analogiški, tad negali būti taikomas non bis in idem principas.

17. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas Nutartyje pareiškėjui išsamiai išaiškino pareigą išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nuostatas, mokėti KET ir jų laikytis. Teismas taip pat išaiškino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) nuostatas, pagal kurias pareiškėjui kilo pareiga išklausyti papildomus kursus siekiant susigrąžinti specialiąją teisę.

18. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo padarytas ANK nusižengimas, t. y. ANK 424 straipsnio 3 dalies, kvalifikavimo prasme yra analogiškas Nutartyje išnagrinėtam, teismas 17 punkte aptartų teisės aktų pareiškėjui dar kartą neišaiškina ir laiko, jog pareiškėjui tinkamai ir pagrįstai išaiškinta, jog pareiškėjas neprivalėjo būti papildomai informuotas apie privalomus papildomus kursus, pareiškėjas pats turi imtis aktyvių veiksmų ginant savo teises. Tuo tarpu neveikimas, šiuo atveju kursų neišklausymas, sukelia neigiamas pasekmes, dėl kurios kyla administracinė atsakomybė.

19. Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad naikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties, ar taikant non bis in idem nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje netenkintinas.

20. Visgi, teismas vertina tai, kad nusižengimas padarytas ne dėl priešingų teisei pareiškėjo nuostatų, t. y. ne tyčia siekiant pažeisti teisės normų reikalavimus, o dėl nežinojimo, kas rodo mažesnį jo pavojingumą. Todėl spręstina, kad pareiškėjui Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama ar naikinama žemiau nurodytų motyvų pagrindu.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

21. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

24. Visu pirma, vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nuostatas, teismas pažymi, jog pareiškėjas 2023 m. kovo 19 d. sužinojęs, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonių, per kuo įmanoma trumpiausią laiką išklausė kursus, t. y. kursai išklausyti 2023 m. kovo 28 d. Tuo tarpu jau 2023 m. kovo 29 d. VĮ Regitroje buvo pažymėta, jog pareiškėjui yra grąžinta teisė vairuoti. Taigi, atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo padarytas nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, kadangi pareiškėjas apie prievolę išklausyti papildomus kursus nežinojo, atitinkamai nenumanė, jog dėl neveikimo (nagrinėjamu atveju dėl neišklausytų kursų) kils neigiami padariniai (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

25. Svarbu ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis 5-erių metų laikotarpyje baustas 6 kartus, tačiau visos nuobaudos sumokėtos nepraleidus įstatyme numatyto termino. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas neteistas. Mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, yra kraujo donoras, ne kartą apdovanotas už nuopelnus.

26. Sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo teismas taip pat įvertina ir tai, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo žala nekilo, administracinis nusižengimas padarytas esant blaiviam. Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi, kas pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

27. Teismo nuomone, Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, teisėtai ir pagrįstai taikė pareiškėjui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, laikydamasi sankcijoje apibrėžtų nuobaudos tikslų, kadangi byloje nustatytos administracinio nusižengimo aplinkybės neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės už padarytą nusižengimą.

28. Atsižvelgiant į tai, jog šis administracinis nusižengimas padarytas anksčiau nei išnagrinėtas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-187-1194/2023, kuriuo pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė 1 mėnesio terminui, teismas sprendžia, jog pareiškėjui už padarytą nusižengimą jau kilo neigiamos pasekmės – pareiškėjui buvo apsunkintos darbo funkcijų vykdymas, be to, pareiškėjas atleistas ir iš darbo. Tad, Nutartimi vykdoma administracinio poveikio priemonė 1 mėnesio terminui, teismo nuomone jau atliks pareiškėjui administracinės nuobaudos tikslus.

29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, o būtent tai, kad pareiškėjas ilgą laiką važinėjo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, bei tai, kad teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pareiškėjui palikus administracinę 300 Eur dydžio nuobaudą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuobaudos dydį bei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, paskirta bauda atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, pareiškėjas patirs finansinius nepatogumus. Tuo tarpu Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – 6 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones – nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui jau skirta administracinio poveikio priemonė už panašų nusižengimą, į pareiškėjo asmenybę, į tai, kad pareiškėjas nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, o padarytas administracinis nusižengimas buvo nulemtas dėl tam tikros informacijos neturėjimo, spręstina, jog akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams ir suvaržytų jo teises labiau negu reikia. Esant šioms aplinkybėms, Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – 6 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones – naikintina.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti Nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę. Tad atitinkamai keistina Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės – Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui, panaikinama (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-98347-2023 dalyje dėl A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos administracinio poveikio priemonės – nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešių) mėnesių terminui, panaikinti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.