Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. B2-384-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
B2-384-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00207-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Tolana“
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-866-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00207-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 117.1; 126.2; 126.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tolana“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Šiaulių apygardos teisme gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tikroji vaivorykštė“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Tolana“. Pareiškime nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1211-569/2013 2013 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjos pateiktą ieškinį atsakovei UAB „Tolana”, pareiškėjos prašymu 2013 m. gruodžio 13 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 3002,09 Lt įsiskolinimo, 2150,75 Lt palūkanų, 8,49 procentų metinių procesinių palūkanų, 3015,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Tolana”. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja yra atsakovės kreditorius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - LR ĮBĮ) prasme. Pažymėjo, kad nepaisant įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo, atsakovė iki pat šiol skolos pareiškėjai negrąžino ir savo pareigos atsiskaityti su pareiškėja ir atlyginti jos patirtus nuostolius neįvykdė. Vadovaujantis LR ĮBĮ nuostatomis pareiškėja 2014 m. kovo 21 d. raštiškai įspėjo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu per 30 kalendorinių dienų pareiškėjai nesumokės likusios skolos, t. y. 8167,84 Lt bei 8,49 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. UAB „Tolana“ skolos negrąžino, su pareiškėja nebendrauja ir vengia savo pareigų vykdymo, pareiškėjos žiniomis turi ir daugiau neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų. Pareiškėjos nuomone, atsakovė atitinka LR ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo. Prašo skirti įmonės administratoriumi Ž. J., priteisti bylinėjimosi išlaidas (2-3 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Tolana“ teismui pateikė įmonės registravimo pažymėjimą, įstatus. Nurodė, kad įmonės veikla sustabdyta 2009 m., įmonės sąskaitose piniginių lėšų nėra, nekilnojamojo turto neturi, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) sudaro 9552,57 Lt. Įmonė atsiskaityti su kreditoriais neturi galimybės. Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu bankroto administratoriumi skirti Ž. J., kadangi jos darbo vieta yra Kaune ir dėl šios priežasties padidės įmonės administravimo išlaidos. Prašo teismo paskirti bankroto administratorių savo nuožiūra, kurio darbo vieta yra Šiaulių mieste. Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos tik paskyrus bankroto administratorių ir patvirtinus UAB „Tolana“ kreditorius bei derinant su visais kreditoriais skolų padengimo sąlygas (53-54 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti bankroto bylą tenkintinas.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai).

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, taip pat ar vykdoma veikla ir gaunamos pajamos, kokios įmonės veiklos perspektyvos ir kita.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB „Tolana“ per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei šiuos dokumentus: įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškinamuosius raštus (arba kitas įstatymo nustatyta tvarka teikiamas įmonės ataskaitas), pradelstų kreditorinių ir debitorinių reikalavimų (įsipareigojimų) sąrašus, nurodant skolų grąžinimo terminus, duomenis apie darbo užmokesčio įsiskolinimą, duomenis apie visą turimą turtą, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įmonės rejestro registravimo dokumentus bei kita (31-32 b.l.). Bylos duomenimis, iki nutartyje nustatytos datos atsakovė nutarties įpareigojimus įvykdė tik iš dalies – pateikė tik įmonės registravimo pažymėjimą ir įstatus, todėl teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei remiasi atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis bei valstybinės įmonės (toliau - VĮ) „Registrų centras“ pateikta informacija (LR CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš atsakovės nurodytų aplinkybių ir VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „Tolana“ nuosavybės teise registruotų transporto priemonių ir nekilnojamo turto neturi (39-41 b.l.). Atsakovės pateiktais duomenimis piniginių lėšų įmonės sąskaitose nėra (53 b.l.). Įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. kovo 13 d. (42 b.l.), finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikia nuo įmonės įsteigimo (44 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimas VSDFV Šiaulių skyriui 2014 m. balandžio 30 d. sudaro 9552,57 Lt (46 b.l.). Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) pateiktais duomenimis, UAB „Tolana“ valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolų neturėjo, įmonė privalomų teikti deklaracijų Šiaulių apskrities VMI neteikia, į siunčiamus priminimus ir administratoriaus nurodymus nereaguoja (47 b.l.). Atsakovės pateiktais duomenimis įmonė veiklos nebevykdo nuo 2009 m.

Įvertinus bendrovės veiklos rezultatus bei byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad įmonės skolos pareiškėjai ir VSDFV Šiaulių skyriui sudaro 17720,41 Lt, šie įsipareigojimai yra uždelsti. Finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui atsakovė neteikia nuo įmonės įregistravimo 2008 m. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų neturi, veiklos nebevykdo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, įmonės pradelstos skolos sudaro 17720,41 Lt. Remiantis LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra pagrindo vertinti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei UAB „Tolana“ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (LR ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta, kad atsakovė turėtų ilgalaikio materialaus turto. Paaiškėjus, kad atsakovė turto turi, remiantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui, o vadovaujantis LR ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų seka, kad įstatymo leidėjas suteikia teismui, iškėlusiam įmonei bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ką skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. LR CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog tuo atveju, kai įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, be kita ko, ar nėra LR ĮBĮ nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai, buveinės vieta, administravimo sąnaudos, administratoriaus darbo stažas, užimtumas, yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, siektina, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2818/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797/2013). Pažymėtina, kad teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras, ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006). LR ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos teismas, parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, turėtų atsižvelgti, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl tai, kuriam iš jų konkrečiu atveju bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Todėl teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie, jo vertinimu, leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1018/2013).

Sprendžiant dėl administratoriaus kandidatūros paskyrimo teismas vadovaujasi tiek pačių administruoti pretenduojančių asmenų pateikta teismui informacija apie save, tiek viešai skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos informacija internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt..

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime bankroto administratoriumi prašė skirti Ž. J.. Atsakovė su administratorės kandidatūra nesutiko, teigdama, kad dėl administratorės darbo vietos Kaune padidės įmonės administravimo išlaidos, bus pažeisti kreditorių interesai. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė savo administratoriaus kandidatūros nepasiūlė, nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie pareiškėjos siūlomos administratorės šališkumą ar netinkamumą administruoti UAB „Tolana“, atsakovės nurodytą motyvą dėl administratorės darbo vietos laiko nepakankamu pagrindu netenkinti pareiškėjos prašymo įmonės administratoriumi skirti Ž. J.. Kaip jau minėta, vadovaujantis apeliacinio teismo praktika, nei darbo patirties kriterijus (vykdomų ir baigtų bankroto procedūrų santykis), nei teritorinis kriterijus (įmonės buveinės, jos filialų ar darbuotojų gyvenamoji vieta), nei administratorių funkcijas realiai vykdančių fizinių asmenų darbo krūvis savaime nėra tie kriterijai, kurie lemia administratoriaus kandidatūros parinkimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų LR ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių Ž. J. negalėtų būti UAB „Tolana“ administratoriumi. Teismui pateiktas leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (16 b.l.), deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, administratoriaus sutikimas teikti bankroto paslaugas, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (17 b.l.). Pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos raštas dėl administratoriaus kandidatūros, kuriame nurodyta, kad įmonę UAB „Tolana“ pretenduojanti administruoti Ž. J. atitinka LR ĮBĮ reikalavimus keliamus bankroto administratoriui (45 b.l.). Bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, įmonės administratoriumi skirtina Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo vertinti pateikto prašymo pagrįstumo. Be to atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą pareiškėja dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų turi teisę pateikti kreditorinius reikalavimus įmonės administratoriui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palieka nenagrinėtą (LR CPK 269 straipsnio 1 dalies 12 punktu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 269 straipsni, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4, 7 ir 10 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą UAB „Tolana“, įmonės kodas 301602614, buveinės adresas Padubysio g. 8, Bubiai, Šiaulių r.

Bankrutuojančios UAB „Tolana“ administratoriumi paskirti Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), turinčią leidimą teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas – leidimo Nr. 793a, pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos sutikimas.

Areštuoti UAB „Tolana“, įmonės kodas 301602614, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti įmonės administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl UAB „Tolana“ turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.

Uždrausti UAB „Tolana“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti UAB „Tolana“ turtą.

Nustatyti terminą UAB „Tolana“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 3 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti įmonės administratorių Ž. J., sužinojus apie iškeltas bylas UAB „Tolana“, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „Tolana“, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti UAB „Tolana“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Tolana“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Apie iškeltą UAB „Tolana“ bankroto bylą pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Vilija Valantienė