Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaineta ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties dalies, kuria paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „Restructus“ bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-837-124/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Restructus“ vadovo V. R., uždarosios akcinės bendrovės „Stiklita Vilnius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vaineta ir partneriai“ pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Restructus“ iškėlimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Statybų valdymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Algera“, uždaroji akcinė bendrovė „Apsauginės dangos“ ir R. V. įmonė „Giriumonas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo palaikė ir tretieji asmenys UAB „Statybų valdymo centras“, UAB „Algera“, UAB „Apsauginės dangos“ ir R. V. įmonė „Giriumonas“, kurie įmonės bankroto administratoriais siūlė skirti atitinkamai: UAB „Statybų valdymo centras“ - UAB „Bankroto centras“, UAB „Algera“ – UAB „Kitoks sprendimas“, UAB „Apsauginės dangos“ – UAB „Šiauleksa“, R. V. įmonė „Giriumonas“ – UAB „Ritava“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino bankroto administratorius skyrimui aktualių kriterijų, taip pažeisdamas pareigą veikti aktyviai ir išrinkti labiausiai kreditorių interesus atitinkančią bankroto administratoriaus kandidatūrą.

2. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai suabsoliutino veiklos vietos kriterijų, neįvertino nagrinėjamu atveju reikšmingesnių patirties ir kvalifikacijos kriterijų skiriant įmonės bankroto administratorių bei neatsižvelgė į tai, jog paskirtojo bankroto administratoriaus užimtumas neleis jam tinkamai atlikti didelės statybų įmonės bankroto procedūrų.

3. UAB „Vaineta ir partneriai“ yra didžiausias UAB „Restructus“ kreditorius, todėl siekiant užkirsti kelią galimiems konfliktams vykdant bankroto procedūras, turėjo būti įsiklausyta į apelianto nuomonę sprendžiamu klausimu.

4. Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliantas papildomai nurodė, kad bankrutuojančios UAB „Restructus“ kreditoriui UAB „Domi grupė“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB „Šiauleksa“. Situacija, kai bankrutuojančios įmonės administratorius administruoja ir jos kreditoriaus bankroto ar restruktūrizavimo bylą nėra toleruotina ir kelia pagrįstų abejonių dėl paskirtojo administratoriaus nešališkumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (ĮBĮ 11 str. 1, 3 d.). Dėl šios priežasties bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 1, 4 d.). Tuo atveju, kai administruoti įmonę pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 1 d.), ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti konkrečios įmonės administravimo paslaugų (ĮBĮ 11 str. 4 d.), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną, kuris administruos įmonę. ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių kandidatūrų atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl kuriam iš jų, konkrečiu atveju, bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie jo vertinimu leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs jog iš esmės visos siūlomos administratorių kandidatūros atitinka įstatymu joms keliamus reikalavimus, atsižvelgęs į administratorių buveinės vietą bei įvertinęs jų užimtumą ir patirtį, sprendė, jog trečiojo asmens UAB „Apsauginės dangos“ pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra atitiks visus bankroto administratoriui keliamus reikalavimus ir užtikrins tinkamą bankroto procedūrų vykdymą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiama nutartimi teismas nurodė, kuriais kriterijais vadovaujantis atrinko bankroto administratorių, pagrindė savo pasirinkimą, bei argumentavo, kodėl pasirinktas vienas iš siūlomų bankroto administratorių, todėl apelianto argumentai dėl tinkamai neatlikto bankroto administratorių vertinimo pagal visus teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus ir neatlikto motyvavimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Apelianto teigimu, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas asmuo, neįvertinus jo patirties stokos ir užimtumo, kas leidžia abejoti, ar paskirtasis administratorius sugebės tinkamai organizuoti darbą ir užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą. Teismas pakartotinai pažymi, jog tarp kriterijų, kuriais vadovaujantis parenkamas vienas iš bankroto administratorių nėra hierarchijos, šiai nuomonei atskirajame skunde pritaria ir apeliantas (t. 2, b. l. 69), todėl apelianto teiginiai, neva pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos turėjo būti vertinami administratoriai – patirtis ir užimtumas, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog geriausiai savo užimtumą gali įvertinti pats administratorius. Jis geriausiai žino, kiek, priklausomai nuo eigos ir kitų bankroto proceso ypatumų, laiko sąnaudų reikalauja jo vykdomos bankroto administravimo procedūros ir todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą. Šias aplinkybes kandidatai administruoti atsakovą įvertina prieš pateikdami sutikimą administruoti konkrečią įmonę, o sutikimas be kita ko reiškia kandidato subjektyvų įvertinimą, kad kitos administruojamos procedūros nereikalauja tiek laiko sąnaudų, kad administratorius nebeturėtų realių galimybių pakankamai laiko skirti (tinkamai atlikti administratoriaus funkcijas) dar viename bankroto procese.

Įvertinus paskirtojo administratoriaus darbo patirtį (kaip, apelianto teigimu, vieną iš pagrindinių kriterijų parenkant bankroto administratorius kandidatūrą), negalima sutikti su apeliantu, jog paskirtojo administratoriaus patirtis neleis jam tinkamai atlikti bankroto procedūrų. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis paskirtasis bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“ yra baigęs vykdyti 72 ir šiuo metu dar vykdo 13 bankroto procedūrų, tuo tarpu apelianto siūlomas bankroto administratorius UAB „Admivita“ baigęs 34, o vykdo 47 procedūras. Paskirtasis bankroto administratorius veiklą vykdo nuo 2001 m. ir įmonėje dirba 3 asmenys, o UAB Admivita“ veikia nuo 2003 m., joje dirba 8 asmenys teikiantys bankroto administravimo paslaugas (t. 2, b. l. 42-43, 49-50). Bet net ir įvertinus siūlomų skirti administratorių kandidatūrų veiklos pradžią, darbuotojų skaičių, vykdomų ir įvykdytų procedūrų skaičių, pažymėtina, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką vien tik administratoriaus darbo didelė patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai didelis baigtų procesų kiekis savaime nelemia administratoriaus kandidatūros prioritetiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009, 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1486/2009). Tas pats pasakytina ir apie veiklos vykdymo vietos kriterijų. Jis, kaip ir nurodyti patirties ir užimtumo kriterijai, nėra lemiantys parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010), tačiau vertintinas kartu su įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito kandidato tinkamumą eiti administratorius pareigas, visuma. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl paskirto administratorius užimtumo ir patirties stokos, kaip esminių aplinkybių sudarančių kliūtį tinkamai administruoti atsakovo įmonę, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir dėl to, jog nebuvo įsiklausyta į jo, kaip didžiausio UAB „Restructus“ kreditoriaus nuomonę. Pasisakydamas dėl didžiausio atsakovo kreditoriaus, kaip kriterijaus, parenkant administratoriaus kandidatūrą, teismas pažymi, jog bankroto administratoriaus paskirtis yra atstovauti bankrutuojančios įmonės ir visų kreditorių, o ne didžiausio iš jų interesus, todėl minėtas argumentas savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Pagal UAB „Restructus“ byloje pateiktą kreditorių sąrašą 2013 m. balandžio 22 d. (t. 1, b. l. 14-18) UAB „Vaineta ir partneriai“ nėra ir didžiausias kreditorius. Be to, kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai bus patvirtinti tik teismo nutartimi bankroto bylos eigoje, todėl tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje yra sunku spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio ir jų santykio su kitais pareikštais reikalavimais.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Apelianto teigimu, UAB „Šiauleksa“ negalėjo būti paskirtas BUAB „Restructus“ administratoriumi, nes situacija, kai bankroto administratorius administruoja bankrutuojančią įmonę ir jos kreditorių (šiuo atveju RUAB „Domi grupė“), kelia abejonių paskirtojo administratorius nešališkumu. Pažymėtina, kad nei ĮBĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, jog administratorius negali administruoti įmonių, kuri viena kitai yra kreditorius ir atitinkamai debitorius. Be to, bankrutuojančios įmonės kreditorius, kurio restruktūrizavimo bylą administruoja ta pati administravimo įmonė, turi palyginus su kitais kreditoriais labai nedidelį reikalavimą (RUAB „Domi grupė“ reikalavimas sudaro 8 290 Lt, kai tuo tarpu bendra BUAB „Restructus“ įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 2 986 873,26 Lt). Pažymėtina ir tai, jog bankrutuojanti įmonė turi apie 150 kreditorių (šie duomenys bankroto procese dar bus tikslinami), todėl užtikrinti, kad bankrutuojančią įmonę ir jos kreditorius restruktūrizavimo ar bankroto bylose administruotų skirtingos administravimo įmonės, neturinčios jokių tarpusavio santykių, sudėtinga.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atlikdami savo funkcijas administratoriai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtintu „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksu“ (toliau tekste - Etikos kodeksas). Jis be kitų reikalavimų draudžia administratoriui siekti sau naudos už palankius kreditoriui ar kitam bankroto proceso dalyviui veiksmus (Etikos kodekso 9 p.) ir įpareigoja administratorių atliekant procedūras būti visiškai nepriklausomu nuo bet kokios asmenų įtakos (Etikos kodekso 10 p.). Be to, Etikos kodeksas įtvirtina principus, kuriais savo veikloje privalo vadovautis administratorius. Vienas jų – nešališkumo principas (Etikos kodekso 11.5 p.), numatantis, jog administratorius, paskirtas administruoti įmonę, kuri turi tiesioginių kreditorių ar debitorių su kita administratoriaus administruojama įmone, privalo informuoti apie tai vienos ir kitos įmonės kreditorius. Taigi, remiantis šia Etikos kodekso norma, esant nagrinėjamoje byloje aptartai situacijai, administratorius, siekdamas išvengti nešališkumo principo pažeidimo, turėtų informuoti abiejų įmonių (tiek bankrutuojančios, tiek ir restruktūrizuojamos) kreditorius apie susidariusią situaciją. Nagrinėjamu atveju, teismas dar nėra patvirtinęs BUAB „Restructus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo, taigi ir kreditorių susirinkimas dar nebuvo šauktas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatęs pagrindo paskirti kitą BUAB „Restructus“ bankroto administratorių, teismas pažymi, kad vėlesnėje bankroto proceso stadijoje bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turės teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškils pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo ar galimo nešališkumo (IBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos suformuota nuostata, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių kyla abejonių, ar paskirtasis administratorius galės tinkamai atlikti savo pareigas, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl paskirto bankroto administratoriaus, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Restructus“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Šiauleksa“, palikti nepakeistą.