Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Kurtinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. P., R. P., D. P. dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. K. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (el. b. 2 failas, 64-68 psl.) prašydama įpareigoti atsakovus D. P., R. P., D. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – sandėlį, nurodytą 2021 m. liepos 15 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-210715-00070, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė prašo suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą ieškovei atsakovų lėšomis; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintą ieškinį grindžia tuo, kad jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis pastato-sandėlio, 6/25 dalys pastato-sandėlio, pastatas-virtuvė, kurie yra ieškovės dalinai nuomojamame valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 28/100 dalys pastato – sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams, kurie taip pat yra jų dalinai nuomojamame valstybinės žemės sklype. Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 13SŽN-491-(14.13.55.) (toliau – Nuomos sutartis) dėl Žemės sklypo, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys aukščiau nurodyti pastatai. Tačiau atsakovai be ieškovės ir Žemės sklypo savininko sutikimo pastatė Žemės sklype pastatus, kurie riboja ieškovės teises tinkamai naudotis Žemės sklypu, t. y. nuomojama Žemės sklypo dalimi ir jai priklausančiais jame esančiais pastatais. Todėl ieškovė 2021 m. balandžio 12 d. pateikė skundą „Dėl savavališkai pastatytų pastatų (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Skundas) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – Inspekcija). Inspekcija dėl ieškovės skunde nurodytų aplinkybių 2021 m. gegužės 6 d. atliko patikrinimą ir 2021 m. liepos 13 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1332, kurio metu nustatė, kad Žemės sklype esantis I grupės nesudėtingasis statinys – sandėlis, kurio išoriniai matmenys: ilgis – apie 2,2 m., plotis – apie 2,2 m., aukštis – apie 2,2 m., yra pastatytas savavališkai atsakovų. Dėl nurodytų aplinkybių Inspekcija, užfiksavusi savavališką statybą Žemės sklype, vienam iš atsakovų surašė 2021 m. liepos 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-210715-00070 ir 2021 m. liepos 16 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210716-00069 ir 2021 m. liepos 16 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, registracijos Nr. PNSSP-30-210716-00067, kuriame buvo nustatytas terminas iki 2022 m. sausio 16 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kadangi nebuvo aišku, kokius veiksmus Inspekcija įpareigojo atsakovą D. P. atlikti per privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį, o iš Nekilnojamojo turto registro teikiamų oficialių duomenų buvo matyti, kad Žemės sklype yra registruota žyma apie įvykdytą savavališką statybą, bet sandėlis nebuvo nugriautas ar gautas statybą leidžiantis dokumentas, todėl ieškovė kreipėsi į Inspekciją su prašymu, kad Inspekcija nedelsiant imtųsi veiksmų dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius priverstinio įvykdymo. Tačiau Inspekcija, atsakydama į ieškovės prašymą, nurodė, kad 2022 m. sausio 17 d. atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad I grupės nesudėtingojo pagalbinio ūkio paskirties pastato – sandėlio poliniai pamatai išardyti ir medinė konstrukcija laisvai, niekaip nesujungiant ir nesutvirtinant su žeme pastatyta ant betoninių plytelių. Be to, Inspekcija patikrinimo akte nurodė, kad išardžius sandėlio polinius pamatus, kurie jį jungė su žeme ir jį padėjus ant betoninių plytelių, likusi medinė konstrukcija yra kilnojamasis daiktas, kuri iš vienos vietos į kitą gali būti perkeltas, nepakeitus jo paskirties ar nesumažinus vertės, o kilnojamiems daiktams nėra taikomi statybą reglamentuojantys aktai. Ieškovės nuomone, iš pateiktų Inspekcijos dokumentų turinio matyti, kad savavališkai ir neteisėtai pastatyto statinio atsakovas nenugriovė ir jis liko stovėti šalia ieškovei priklausančio pastato – virtuvės, uždengdamas jame esatį langą ir trukdydamas tinkamai jį eksploatuoti, o taip pat ribodamas ieškovės teisę laisvai naudotis nuomojamo Žemės sklypo dalimi. Akivaizdu, kad savavališko statinio statyba ir jos padarinių nepašalinimas pažeidžia ieškovės teisėtus interesus, nes atsakovai išardė tik dalį savavališkai pastatyto sandėlio konstrukcijų, t. y. polinius pamatus, tačiau likusias savavališkai pastatyto statinio konstrukcijas paliko ir jų neišardė, o statybvietės nesutvarkė. Dėl nurodytų aplinkybių Inspekcija akte klaidingai konstatavo faktą, kad privalomasis nurodymas įvykdytas ir nepagrįstai nurodė, kad išardytai startinio daliai statybos teisės aktų reglamentavimas netaikomas, nes jis tapo kilnojamu daiktu.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Neringos savivaldybės, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra; nagrinėti bylą Neringos savivaldybės atstovui nedalyvaujant; priteisti trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo atsiliepimuose (pradiniame atsiliepime ir atsiliepime į patikslintą ieškinį) nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 13SŽN-399-(14.13.55.) atsakovui D. P. septyniolikos metų laikotarpiui yra išnuomota 0,0145/0,1467 dalys Žemės sklypo. Be to, minėtas valstybinis Žemės sklypas (po 0,0145/0,1467 dalis) taip pat yra išnuomotas ir kitiems atsakovams. Kaip matyti, iš ieškovės ieškinio, jame keliami reikalavimai yra susiję vien tik su inspekcijos galimai neteisingai užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su tariamai neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atsakovų pastatytu sandėliu, o tokių klausimų sprendimas nėra priskirtas trečiojo asmens kompetencijai, t. y. Neringos savivaldybė neturi teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, todėl plačiau dėl ieškinio dalyko nepasisako bei palieka šią bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra į Kultūros vertybių registrą įrašytas nekilnojamo kultūros paveldo objektas, kuris taip pat patenka į kultūros paveldo vietovės – Nidos gyvenvietės teritoriją. Kaip matyti ieškinio dalykas yra neteisėtos (savavališkos) statybos padarinių šalinimas ir atliktų veiksmų, kurie susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimo darbais, vertinimas, o ieškinio argumentai susiję su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesą, tame tarpe ir savavališkos statybos padarinių šalinimą, aiškinimu ir taikymu, kurie nesusiję su trečiojo asmens kompetencija nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.

Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad palaiko ir pritaria inspekcijos atsiliepime į ieškinį išdėstytiems argumentams, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad ieškovė nėra tinkamas ieškovas, kuris turi administracinius įgaliojimus ir teisę reikalauti pašalinti inspekcijos savavališkos statybos akto pagrindu užfiksuotus savavališkos statybos padarinius. Jeigu ieškovė nesutiko su inspekcijos užfiksuoto pažeidimo pašalinimo konstatavimu, ji turėjo skųsti inspekcijos veiksmus, o ne pasitelkusi savitą savavališkos statybos padarinių šalinimo aplinkybių interpretavimo argumentaciją už inspekciją pradėti reikalauti šalinti savavališkos statybos padarinius, kildinamus iš inspekcijos savavališkos statybos akto. Šiuo atveju ieškovė nesieja savo kaip išsinuomoto valstybinės žemės sklypo valdytojos ir naudotojos subjektinių teisių pažeidimo su jokiais kitais veiksniais, išskyrus statybos teisinio reguliavimo pažeidimą. Todėl neįrodinėjant kaip kilnojamo pobūdžio objektas pažeidžia ieškovės teises, o laikantis vertinimo, kad iki galo nebuvo atlikta statinio savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, ieškovės ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Be to, ieškovė, šioje civilinėje byloje neskundžia jokių trečiojo asmens veiksmų ar neveikimo, taip pat neformuluoja jokių tiesioginių reikalavimų trečiajam asmeniui. Taigi trečiojo asmens vertinimu galimas ieškovės ieškinio tenkinimas, ar netenkinimas nesukels trečiajam asmeniui jokių teisinių pasekmių, todėl trečiasis asmuo prašo spręsti bylą teismo nuožiūra ir plačiau nepasisako.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Dėl senaties termino

Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Dėl senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

Pagal CK 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Pažymėtina, kad atsakovai tiek Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tyrusiai galimą savavališkos statybos atvejį (el. b. 1 failas 190 psl.), tiek teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo konstrukcija šalių naudojamame valstybinės žemės sklype yra įrengta 2006 m. Savavališkame statybos akte (el. b. 1 failas, 134 psl.) ginčo konstrukcijos pastatymo laikas taip pat nurodytas 2006 m. Ieškovė šios aplinkybės neneigė, taip pat neneigė to, kad ginčo konstrukcija, jai įsigyjant nekilnojamąjį turtą valstybinės žemės sklype, jau buvo pastatyta. Byloje nėra duomenų, kad ankstesni ginčo sklypo nuomotojai (naudotojai) būtų kėlę klausimą dėl ginčo konstrukcijos pašalinimo, nėra įrodymų, kad ieškinio senaties termino eiga būtų buvusi sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ieškiniui pareikšti šiuo atveju yra pasibaigęs.

Dėl ieškovės subjektinių teisių pažeidimo

Nustatyta, kad ieškovei J. K. nuosavybės teise priklauso šie valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantys nekilnojamojo turto objektai: 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16/25 pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams D. P., R. P. ir D. P. nuosavybės teise priklauso šie minėtame žemės sklype esantys nekilnojamojo turto objektai: butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiekvienam iš atsakovų po 1/3 dalį buto), taip pat kiekvienam po 28/300 pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovei 2020 m. spalio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 13SŽN-491-(14.13.55.), pakeista susitarimu „Dėl 2020 m. spalio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-491-(14.13.55.) pakeitimo“, yra išnuomota 0,1032 ha dydžio dalis valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas 0,1467 ha). Atsakovams 2021 m. rugpjūčio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis Nr. 13SŽN-399-(14.13.55.), Nr. 13SŽN-400-(14.13.55.) ir Nr.13SŽN-401-(14.13.55.) yra išnuomota kiekvienam po 0,0145 ha aptariamo valstybinės žemės sklypo (bendras sklypo plotas 0,1467 ha).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovams priklausančios sandėliavimo paskirties konstrukcijos, įrengtos šalių išsinuomotame valstybinės žemės sklype, nugriovimo.

Ginčo kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatyta, kad teismas įstatymų nustatyta tvarka ir šiame straipsnyje išvardintais būdais gina asmens civilines teises. Vadinasi, civilinio proceso tvarka pagal asmens kreipimąsi yra ginamos būtent to asmens subjektinės civilinės teisės. Pažymėtina ir tai, kad statybos valstybinę priežiūrą, kuri apima ir statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1, 2 dalys, šio įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovė – valstybinės žemės sklypo viena iš nuomininkių – negali savo ieškinio grįsti vien tuo, kad, jos manymu, atsakovai nėra įvykdę privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau privalo įrodyti, kad ieškovės, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkės, konkrečios subjektinės civilinės teisės yra pažeidžiamos atsakovams priklausančia sandėliavimo paskirties konstrukcija.

Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 6.545 straipsnyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Taigi ieškovė ir atsakovai pagal valstybinės žemės nuomos sutartis turi civilinę teisę laikinai valdyti ir naudotis ginčo žemės sklypu šiame žemės sklype pastatytiems jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2024 m. kovo 29 d.) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 punktą, jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju šalių naudojamos nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalys nėra individualizuotos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė, kuriai yra išnuomota ginčo valstybinės žemės sklypo dalis, yra įgijusi teisę laikinai valdyti ir naudotis būtent ta konkrečia ginčo valstybinės žemės sklypo dalimi, kurioje yra įrengta prašoma nugriauti sandėliavimo paskirties konstrukcija. Ieškovė į bylą taip pat nepateikė įrodymų, kad jai priklausančiam statiniui eksploatuoti yra būtina būtent ta žemės sklypo dalis, ant kurios yra pastatyta atsakovams priklausanti ginčo konstrukcija.

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovo D. P. atžvilgiu 2021 m. liepos 16 d. buvo priimtas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210716-00067, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas nugriauti savavališkai kurorte, Kuršių nerijoje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą I grupės nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą – sandėlį, kuris pastatytas iš medinių konstrukcijų, pamatai – betoniniai poliai, išorės matmenys – ilgis apie 2,2 m, plotis apie 2,2 m, aukštis apie 2,2 m., dėl kurio statybos surašytas 2021 m. liepos 15 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210715-00070. Kartu 2022 m. kovo 30 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte užfiksuota, kad atsakovas D. P. išardė ginčo konstrukcijos polinius pamatus, kurie ją jungė su žeme, ir medinę konstrukciją laisvai, niekaip nesujungiant ir nesutvirtinant su žeme, pastatė ant betoninių plytelių. Pažymėtina, kad ieškovė šių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos užfiksuotų aplinkybių, kad ginčo konstrukcija nebėra sujungta su žemės sklypu, neginčijo ir tai paneigiančių įrodymų neteikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės kreipimosi į teismą metu šalių bendrai nuomojamame valstybinės žemės sklype buvo ir įrengta sandėliavimo paskirties ginčo konstrukcija, kuri nėra patvariai sujungta su minėtu žemės sklypu.

CK 1.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Pagal CK 4.2 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012). Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad ginčo sandėliavimo konstrukcija turėtų patvarų ryšį su žeme ir kad šiuo metu esamos konstrukcijos negalima perkelti iš esmės nesumažinus jos vertės, nėra pagrindo išvadai, kad šalių nuomojamame žemės sklype apskritai stovi atsakovams priklausantis statinys.

Ieškovė nagrinėjamu atveju remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 punktu, pagal kurį statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad Statybos įstatymo paskirtis – užtikrinti tinkamą statybos darbų, tarp jų statinių griovimo, atlikimą ir šiems darbams keliamų reikalavimų laikymąsi. Vien tai, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 punktą šio įstatymo taikymo tikslais statinio griovimu, kaip statybos rūšimi, pripažįstamas visų jo konstrukcijų išardymas, nereiškia, kad tik tokiu būdu gali būti pašalinami kompetentingų institucijų konstatuoti savavališkos statybos padariniai. Kaip matyti iš byloje esančio privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto, ginčo konstrukcija yra netekusi vieno iš savavališkos statybos akte ir privalomajame nurodyme nurodytų požymių: pamatų – betoninių polių. Nesant šio požymio, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčo konstrukcija vis dar laikytina statiniu, kurio statyba galėtų būti vertinama kaip savavališka.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ieškinys, be kita ko, yra grindžiamas tuo, kad ginčo konstrukcija yra pastatyta be ieškovės sutikimo. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika, kad naujų statinių bendrai keliems nuomininkams išnuomotame valstybinės žemės sklype statyba negalima individualiai konkrečiam nuomininkui (statytojui) nepriskirtoje teritorijoje, nesant tam nuomotojo ir kitų nuomininkų sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019). Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčo konstrukcija aptariamame valstybinės žemės sklype yra įrengta nuo 2006 m., t. y. tuo metu kai ieškovė apskritai nebuvo ginčo valstybinė žemės nuomininkė ar naudotoja kitais pagrindais, antra, minėta teismų praktika šiuo atveju teismas nesiremia ir dėl to, kad šiuo metu, kaip minėta, ginčo konstrukcija nebeatitinka statiniui keliamų kriterijų.

Galiausiai ginčo kontekste pažymėtina, kad pagal CK 6.489 straipsnio 2 dalį nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Šiuo atveju nuomininkai – tiek ieškovė, tiek atsakovai – ginčo valstybinės žemės sklypu naudojasi jame esantiems šalims nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė nurodo, kad ginčo konstrukcija stovi šalia ieškovei priklausančio pastato – virtuvės, uždengdama jame esantį langą ir trukdydama tinkamai jį eksploatuoti, tokius atsakovės teiginius teismas vertina kaip nepakankamus pagrįsti jos, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkės, teisių pažeidimą. Šiame kontekste teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo konstrukcijos buvimas netoli ieškovės įsigyto pastato yra nusistovėjęs aptariamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas, susiklostęs tarp sklypo naudotojų dar iki ieškovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą šiame žemės sklype, antra, teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų (kaip antai, minimalaus atstumo nuo statinių ir (ar) jo langų) kilnojamojo daikto pastatymui žemės sklype, kuriuos būtų pažeidę atsakovai.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė byloje neįrodė, kad ieškovės, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkės, subjektinės civilinės teisės yra pažeidžiamos atsakovams priklausančia sandėliavimo paskirties konstrukcija, todėl ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį – sandėlį, nurodytą 2021 m. liepos 15 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-210715-00070, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas D. P. nagrinėjamoje byloje patyrė 1 973,33 Eur (1 240+320+320+93,33) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė R. P. nagrinėjamoje byloje patyrė 93,33 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas D. P. nagrinėjamoje byloje patyrė 93,33 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (DOK-31589, DOK-37564, DOK-8077). Ieškinį atmetus, atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jiems iš ieškovės.

CPK 47 straipsnio 2 dalyje yra tiesiogiai įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavusi Lietuvos Respublika buvo atstovaujama Neringos savivaldybės (ginčo valstybinės žemės sklypo patikėtinės). Trečiojo asmens atstovė patyrė ir rašytiniais įrodymais (DOK-30979, DOK-7967) pagrindė 316,12 Eur (229,9+57,48+28,74) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, trečiojo asmens atstovės bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jai iš ieškovės.

Šioje byloje taip pat susidarė 91,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. P. iš ieškovės J. K. 1 973,33 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei R. P. iš ieškovės J. K. 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui D. P. iš ieškovės J. K. 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiąjį asmenį Lietuvos Respubliką atstovavusiai Neringos savivaldybei iš ieškovės J. K. 316,12 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir dvylika centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės J. K. 91,45 Eur (devyniasdešimt vieną eurą ir keturiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Registrų centras“ – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.