- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- 1S-61-870/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-6-00012-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- S. R.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi kaltinamojo S. R. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 7 d., pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas S. R. turtui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. R. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe kartu su A. P., S. K., vykdydamas išankstinį nusikalstamą sumanymą ir turėdamas tikslą sukčiauti mokesčių mokėjimo srityje, pagamino tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta labai didelė – 1 191 513 Eur (1 102 384 Eur + 89 129 Eur) žala. Šie S. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Be to, S. R. kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio (duomenys neskelbtini), veikęs organizuota grupe su A. P., S. K., apgaule UAB „S.“ naudai išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės – 1 102 383,66 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM. Šie S. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
3. Taip pat S. R. kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio (duomenys neskelbtini), veikęs organizuota grupe su A. P. ir S. K., siekdamas išvengti 89 129 Eur pelno mokesčio už 2018 metus, t. y. daugiau kaip 900 MGL mokesčių sumokėjimo, įrašė į UAB „S.“ mokestinio laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. metinėje pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „S.“ pelną ir 2019 m. birželio 14 d. pateikė ją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Šie S. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
4. Be to, S. R. kaltinamas tuo, kad jis tyčia, pažeisdamas nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė UAB „S.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Šie S. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
5. Taip pat S. R. tyčia, pažeisdamas nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe su A. P. ir S. K., organizavo apgaulingą UAB „M.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Šie S. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
6. Be to, S. R. kaltinamas tuo, kad faktiškai vadovavo UAB „M.“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. į sandorių grandinę įtraukė UAB „M.“, kas turėjo įtakos UAB „S.“ mokesčių sumokėjimui, nes sudarė teisę į PVM atskaitą, iš viso 1 102 383,66 Eur, kurią UAB „S.“ mokestinių 2018 m. vasario 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpių PVM deklaracijose (forma FR0600, 25, 35 eilutėse) deklaravo ir atskaitė pirkimo PVM sumą, taip sumažindama mokėtiną į biudžetą PVM, pagal UAB „M.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras (289 vnt.), iš viso 1 102 384 Eur PVM. Šie S. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
7. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 7 d. ir 2021 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. R. turtui. Šios procesinės prievartos priemonės terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo tęsiamas iki 2024 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas S. R. turtui – žemės sklypams ar jų dalims bei piniginėms lėšoms buvo pratęstas 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 7 d.
8. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi, siekiant užtikrinti Klaipėdos apskrities VMI naudai pareikštą 1 191 513 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo trečios eilės reikalavimui pagal patenkinimo eiliškumą, įvertinus inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam S. R. priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su sutuoktine E. R., gim. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2003 m. gruodžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. gruodžio 9 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. DŽM-7636); 7) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke (juridinio asmens kodas 112021238, reg. adresas Gedimino pr. 12 Vilnius), pratęstas 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 7 d.
II. Skundo argumentai ir prašymai
9. Kaltinamojo S. R. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas S. R. turtui.
9.1. Gynėjas nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas Martynas Galvičius, neturėjo procesinių įgalinimų tęsti šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nes jam nebuvo pavestas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nenumato galimybės kitam teisėjui veikti vietoje teisėjo, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą.
9.2. Gynėjo nuomone, nėra būtinybės tęsti S. R. nuosavybės teisės ribojimą, nes valstybės interesas ir taip yra užtikrintas ir vykdomas. Civiliniame ieškinyje prokuroras formaliai, nenurodydamas jokių šį teiginį patvirtinančių duomenų, teigia, jog UAB „S.“ 1 102 384 Eur sumažino į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtiną PVM bei 89 129 Eur suma sumažino į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtiną juridinių asmenų pelno mokestį, todėl Lietuvos valstybės biudžetui yra skolinga (bendrai) 1 191 513 Eur. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras pateikė Klaipėdos apskrities VMI raštą, iš kurio matyti, kad 2024 m. gruodžio 12 d. duomenimis UAB „S.“ turėjo vos 66,54 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, o UAB „M.“ – 256 275,08 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Mokestinės nepriemokos, atsiradusios iš baudžiamojoje byloje tiriamų faktinių aplinkybių, klausimas jau yra išspręstas civilinio proceso tvarka ir tinkamai vykdomas.
9.3. Skunde pažymima, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „S.“ ir UAB „M.“ sudarė sutartį dėl bendradarbiavimo ir atsiskaitymo, kuria pripažino, kad UAB „S.“ už jai parduotas prekes ir paslaugas yra skolinga UAB „M.“ 829 291,31 Eur, ir sutarė, kaip – kokiais terminais ir kokiomis proporcijomis – ši skola bus padengta. 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „S.“ ir UAB „M.“ sudarė susitarimą, kuriuo dar kartą patvirtino tarpusavio įsiskolinimo sumą – 890 388,67 Eur ir jos padengimo tvarką. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-285-569/2019 patvirtino 862 871,44 Eur dydžio VMI kreditorinį reikalavimą BUAB „M.“. 2021 m. vasario 18 d. BUAB „M.“ kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo ir VMI bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovai, buvo pritarta taikos sutarties projektui Nr. V13/2021-02-03. 2021 m. vasario 24 d. UAB „M.“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Finresta“ vadovo, UAB „S.“ ir UAB „J.“ sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-116-440/2021, kuria pripažino, kad UAB „S.“ yra skolinga UAB „M.“ 754 301,03 Eur sumą ir nustatė šios skolos grąžinimo tvarką. Be to, UAB „S.“ įsipareigojo mokėti 3,65% dydžio metines palūkanas. Minėtą taikos sutartį Šiaulių apygardos teismas patvirtino 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-116-440/2021. 2021 m. kovo 1 d. nutartimi buvo nuspręsta, kad UAB „S.“ įkeis UAB „M.“ naudai maksimaliąja hipoteka UAB „S.“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Bendra įkeisto turto vertė – 778 000 Eur. Gynėjas pažymi, kad civilinėje byloje priimti sprendimai yra vykdomi tinkamai. Taigi UAB „S.“ vykdo teismo patvirtinta taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolat ženkliai mažindama ir mokestinės nepriemokos dydį. Būtent todėl Klaipėdos apskrities VMI atsisakė reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, gynėjo manymu, taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. R. turtą, yra perteklinis ir neadekvatus bei dirbtinai sukuriantis papildomus turtinius apsunkinimus.
9.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad baudžiamajame procese gali būti išieškomi ir dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėti mokesčiai tik tuo atveju, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau –MAĮ) nustatyta tvarka ir pagrindais. Juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, t. y. kai 1) juridinis asmuo (darbdavys) privalo už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimas išnyksta; 2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; 3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys. Juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019).
9.5. Gynėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išskirtų juridinio asmens vadovo ar (ir) dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „S.“ neturi finansinių sunkumų, jai nėra pradėti bankroto ar restruktūrizavimo procesai. Gynėjo teigimu, nėra ir būtinosios fizinio asmens civilinės atsakomybės sąlygos, kad mokestinės prievolės nebūtų galima įvykdyti ar išieškoti MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Gynėjo manymu, prokuroro reiškiamas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra tiesiog siekis nepagrįstai pasipelnyti.
Šalies argumentai
9.6. Skunde pažymima, kad daugiau nei penkerius metus tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. R. turtui daro didžiulę žalą kaltinamojo teisėms, interesams ir reputacijai. Nuosavybės teisės į žemės sklypus ribojimas atima galimybę ne tik juos parduoti, bet ir atlikti su jais kitokius teisinius ir ūkinius veiksmus, pavyzdžiui, pakeisti jų paskirtį ir juos įveiklinti (pvz., pastatyti juose statinius, juos išnuomoti ar pan.), taip didinant žemės sklypų vertę ir gaunant tam tikras papildomas pajamas. Tokiu būdu S. R. patiria didelę turtinę žalą.
9.7. Negalėjimas disponuoti banko sąskaita ir joje esančiomis piniginėmis lėšomis, negalėjimas parduoti ar įveiklinti žemės sklypų, gauti iš to finansinių išteklių (pajamų) ir naudoti juos verslo projektams, dirbtinai sukuria situaciją, kurioje S. R. ir jo valdomos įmonės yra priverstos skolintis finansinius išteklius iš išorinių šaltinių ir mokėti palūkanas. Gaunami finansiniai resursai tampa gerokai brangesni ir mažina S. R. valdomų įmonių konkurencines galimybes, taip atimant ir sumenkinant galimybes uždirbti pajamas, iš kurių būtų galima vykdyti turtinius įsipareigojimus. Dėl taikomos procesinės prievartos priemonės su S. R. valdomomis įmonėmis atsisakoma bendradarbiauti, vengiama joms atidėti ar išdėstyti mokėjimus. Be to, negalėjimas naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, negatyviai veikia ir kasdienį S. R. bei jo šeimos gyvenimą, dirbtinai apsunkina elementarių žmogiškųjų poreikių tenkinimo galimybes. Nors kaltinamasis S. R. negali naudotis banko sąskaita, tačiau kartu ir negali jos uždaryti bei privalo bankui kas mėnesį mokėti banko sąskaitos aptarnavimo mokesčius.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo S. R. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundas atmetamas.
11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo S. R. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas 6 mėnesiams pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. R. turtui: 1) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kartu su sutuoktine E. R., gim. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2003 m. gruodžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. gruodžio 9 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. DŽM-7636); 7) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke (juridinio asmens kodas 112021238, reg. adresas Gedimino pr. 12 Vilnius), yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
13. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 203 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti: liudytojų parodymuose, kratos, daiktų apžiūros protokoluose, 2021 m. lapkričio 12 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2643078-21 bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Svarbu pažymėti, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.
14. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė konstatavęs, kad nėra išnykęs šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas, numatytas BPK 151 straipsnyje, t. y. pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui.
15. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iki įrodymų tyrimo baudžiamojoje byloje pradžios, pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš S. R. ir kitų kaltinamųjų solidariai priteisti 1 191 513 Eur Klaipėdos apskrities VMI naudai (t. 22, b. l. 9–10). Nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo.
16. Kaltinamojo S. R. gynėjas skunde akcentuoja, kad mokestinės nepriemokos, atsiradusios iš baudžiamojoje byloje tiriamų faktinių aplinkybių, klausimas jau yra išspręstas civilinio proceso tvarka ir tinkamai vykdomas. Iš Klaipėdos apskrities VMI 2024 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. D2-6043 matyti, kad UAB „S.“ 2024 m. gruodžio 12 d. nebuvo atsiskaičiusi su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y. 2024 m. gruodžio 19 d. VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis skolinga 66,54 Eur. UAB „M.“ 2024 m. gruodžio 12 d. nebuvo atsiskaičiusi su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y. 2024 m. gruodžio 19 d. VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis 2024 m. gruodžio 12 d. skolinga 256 275,08 Eur (t. 22, b. l. 37). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas ne tik juridinio asmens, bet ir fizinių asmenų – S. R. ir kitų kaltinamųjų kaltės klausimas. Baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prokuroras prašo žalos atlyginimą Klaipėdos apskrities VMI naudai priteisti solidariai iš visų byloje kaltinamų asmenų. Baudžiamoji byla šiuo metu yra pradinėje nagrinėjimo stadijoje, yra paskelbtas kaltinamasis aktas ir pradėtas įrodymų tyrimas, kurio metu teismas turės vertinti galimai kaltinamųjų veiksmais valstybei padarytą žalos dydį. Jei bylą nagrinėjantis teismas proceso metu nustatys, kad taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo S. R. turtą ar kažkurią jo dalį nėra pagrindo, procesinės prievartos priemonės taikymas privalės būti nedelsiant nutrauktas (BPK 151 straipsnio 8 dalis) arba pakeistas procesinės prievartos priemonės taikymo mastas.
17. Sutiktina, kad taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų, todėl šiuo atveju šios priemonės taikymo proporcingumo ir reikalingumo nepaneigia ir labai ilga šios priemonės taikymo bei viso proceso trukmė. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma ilgą laiko tarpą, netgi iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki teismui byloje priimant galutinį sprendimą nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, šiuo konkrečiu atveju - būtinybė užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį.
18. Nors taikomas nuosavybės teisių apribojimas trunka labai ilgą laiką, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą bei kiekį, baudžiamojo proceso trukmę, konstatuoti, kad S. R. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Teismas dar kartą pastebi, kad civilinio ieškinio dydžio, turtinės žalos, jos masto klausimai yra byloje įrodinėtinos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Šios aplinkybės bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 ir 301 straipsniuose nustatyta tvarka, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Šiuo metu kaltinamojo S. R. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų.
19. Kaltinamojo S. R. gynėjo teigimu, skundžiamą nutartį priėmė teisėjas, neturintis tam procesinių teisinių įgalinimų. Skundą nagrinėjantis teismas su tokia gynėjo pozicija nesutinka, nes laikino nuosavybės teisės apribojimo tolesnio taikymo tikslingumo klausimą, laikinai nesant bylą nagrinėjančios teisėjos, sprendė kitas, pagal iš anksto numatytas procedūras parinktas to paties teismo teisėjas, turėjęs teisę priimti tokius sprendimus.
20. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo ir pratęsimo tvarką, tiesiogiai nenustato tvarkos, kokios sudėties teismas gali spręsti procesinio prievartos priemonių taikymo klausimus. BPK nuostatos šiuo aspektu reglamentuoja tik bylą nagrinėjančio teisėjo paskyrimo ir visų byloje sprendžiamų klausimų, be kita ko, ir procesinių prievartos priemonių taikymo klausimų, nagrinėjimo procesines taisykles.
21. Pagal BPK 231 straipsnio 1 dalį teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas per dvi dienas nuo bylos gavimo teisme paskiria teisėją, kuris rengs bylą nagrinėti teisme ir po jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nagrinės šią bylą.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu Šiaulių apygardos teismui, 2024 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu, vadovaujantis BPK 231 straipsniu ir Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2023 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-47 patvirtintomis Šiaulių apygardos teismo bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (teismo pirmininko 2024 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. V-89 redakcija), baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Nijolei Matuzevičienei.
23. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
24. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Laisvydo Zederštremo patvarkymu, vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2023 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-47 patvirtintų Šiaulių apygardos teismo bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių (teismo pirmininko 2024 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. V-89 redakcija), 21.4. punktu, dėl teisėjos Nijolės Matuzevičienės teisėto nebuvimo darbe spręsti laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-354/2025 paskirtas teisėjas Martynas Galvičius (t. 22, b. l. 32).
25. Kaip jau minėta, BPK nereglamentuota procesinių klausimų, be kitų ir procesinių prievartos priemonių termino pratęsimo, išsprendimo tvarkos, teisėto bylą nagrinėjančio teisėjo nebuvimo darbe laikotarpiu. Tokia situacija iš esmės laikytina teisės normų reguliavimo spraga, kurią teismai sprendžia vadovaudamiesi kitais teisės aktais, pagal iš anksto numatytas ir aiškias procedūras, be kita ko, reglamentuojančias ir teismo administracinę veiklą. Visais atvejais teisėjo teisėtas nebuvimas darbe neturėtų paralyžiuoti teisingumo vykdymo ir teismo darbo nagrinėjamose bylose, ypač, kai byloje kyla neatidėliotino pobūdžio klausimai, galintys iš esmės paveikti tolesnį baudžiamąjį procesą ar lemti esminius proceso dalyvių teisių suvaržymus. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo S. R. turtui taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą, teisėtai darbe nesant bylą nagrinėjančios teisėjos, pagrįstai sprendė kitas pagal iš anksto numatytas procedūras parinktas, to paties teismo teisėjas, kuris turėjo įgaliojimus priimti tokio pobūdžio sprendimus. Tokia skundą nagrinėjančio teismo pozicija atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-230-1020/2024).
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartis, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas S. R. turtui, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti dėl skunde išdėstytų argumentų šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo S. R. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.