- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-22-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13016-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- J. M.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-557/2016
Teisėjas G. Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13016-2015-2
2016 m. sausio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Editos Lapinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015-03-04.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją ir patalpą, o būtent dėl to, jog jis 2015-03-03 apie 02 val. statybos objekto „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo infrastruktūros įrengimo darbai“ statybos aikštelėje, esančioje Dumpių k. Klaipėdos r., praardęs vielinę tvorą, įsibrovė į saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ objekto saugomą teritoriją, teritorijoje rastu metaliniu laužtuvu nulaužęs 2 pakabinamas spynas, kurių bendra vertė 9,5 Eur, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį jūrinį konteinerį, iš kurio pagrobė 396,15 Eur vertės diskinį pjūklą „TS 55 EBQ-PLUS-FS 230V“, 163 Eur vertės kampinį šlifuoklį „GWS22-230JH“, 101,37 Eur vertės kampinį šlifuoklį „GWES 1400 BOSCH“, 260,65 Eur vertės akumuliatorinį suktuvą „MAKITA“, 940,98 Eur vertės motopjaustytuvą, tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1862,15 Eur vertės turtą.
Be to, J. M. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent dėl to, jog jis 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš nenustatyto asmens įsigijo 27,26 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurias laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ūkiniame pastate iki 2015-03-04, kol kratos metu narkotinę medžiagą rado policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 259 str. 1 d., ir dėl šios veikos jį išteisinti. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pabrėžia, kad nagrinėjant bylą nebuvo atlikta ekspertizė dėl narkotinių medžiagų. Jo žiniomis, medžiaga buvo pluoštinės kanapės, kurias jis pabandė parūkyti vieną kartą, bet jos buvo neveiksmingos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 259 str. 1 d. taikymo
Pagal BK 259 str. 1 d. atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, reglamentuotus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnyje. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį.
Šio nusikaltimo dalykas turi atitikti medicininį kriterijų, t. y. narkotinėmis ar psichotropinėmis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį kriterijų, t. y. šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos šio nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą (2003 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais). Šiuo metu formuojama teismų praktika, jog Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnio 2 dalį taikomas tiesiogiai ir turintis viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus – nedraudžia valstybėse narėse pluoštines kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc., ir šios nuostatos privalo laikytis visos valstybės narės ir jų valdžios (taip pat teisminės) institucijos. Be to, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1 str. 2 d. numatyta, kad šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamoms pluoštinėms kanapėms. Pluoštinių kanapių įstatymo 2 str. 4 d. nurodyta, kad pluoštinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei, o to paties įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, jog pluoštines kanapes, atitinkančias įstatymo reikalavimus, galima tiekti rinkai. Iš to seka, kad Lietuvos baudžiamosios teisės srityje sprendžiant dėl BK 259 str. numatytos atsakomybės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–308/2013).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistojo J. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 1 d., sudėties. Iš byloje esančios 2015-03-25 specialisto išvados Nr. 30-(U-830)-IS1-257 matyti, jog specialistė nustatė, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga pakete, paimta 2015-03-04 kratos metu pas J. M. ūkiniame pastate, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių masė 27,26 g. (t. 1, b. l. 107-108). Tačiau šioje specialisto išvadoje buvo nenustatytas kanapių veikliosios narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, siekiant motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus dėl BK 259 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių medžiagų kanapių priskyrimo narkotinėms medžiagoms, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta šią išvadą davusi specialistė G. T.. Specialistė parodė, kad pagal jų metodikas veikliosios medžiagos kiekis nenustatinėjamas – neturint chromotografų galima nustatyti tik pačią medžiagą, o ne jos kiekį. Paprastai veiklioji medžiaga išsiskiria tiek ryškiai, kad abejoti, ar tai ta medžiaga, ar ne, neįmanoma. Specialistė pažymėjo, jog ji nėra kompetentinga atsakyti, koks narkotinės medžiagos kiekis buvo tirtose kanapėse, o norint tai nustatyti, reikia papildomos ekspertizės (t. 2, b. l. 158). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, siekdama pašalinti byloje esančius neaiškumus dėl veikliosios narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekio rastoje medžiagoje, Lietuvos teismo ekspertizės centrui pavedė atlikti J. M. gyvenamosios vietos ūkiniame pastate rastų ir kratos metu išimtų kanapių bei jų dalių tyrimą, kad būtų nustatyta, koks kiekis veikliosios medžiagos-tetrahidrokanabinolio (THC) jose yra. Iš 2015-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2431 (15) matyti, kad tyrimui tirti pateiktose kanapėse (ir jų dalyse) veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,01 % ir pagal šios veikliosios medžiagos koncentraciją šios kanapės prie narkotinių medžiagų nepriskiriamos (t. 2, b. l. 164-165).
Remiantis išvardintu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. M. veiksmuose nėra visų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d. sudėties požymių, o būtent, nėra nusikaltimo sudėties dalyko – draudžiamos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio pakankamos koncentracijos (nustatyta koncentracija yra 0,01 %, t. y. 20 kartų mažesnė nei pluoštinėse kanapėse leidžiama maksimali 0,2 % koncentracija), dėl kurios būtų galima baudžiamoji atsakomybė. Todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalis dėl J. M. nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d. naikinama ir J. M. dėl kaltinimo pagal BK 259 str. 1 d. išteisinamas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Dėl likusios nuosprendžio dalies
Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde neneigia kaltės padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, prašo ją sušvelninti.
BK 54 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
BK 178 str. 2 d. inter alia numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos padarymą J. M. skyrė griežčiausią savo rūšimi, tačiau mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – 2 metus laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. M. yra recidyvistas, niekur nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio, padarė apysunkį nusikaltimą, neišnykus teistumams už ankstesnes, taip pat ir analogiškas nusikalstamas veikas, neseniai atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, atlygino 9,50 Eur turtinę žalą ir pripažino tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas konstatavo, kad visa šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo J. M. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Jis eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes, turto sunaikinimą ar sugadinimą (t. 1, b. l. 173-185), už smulkų svetimo turto pagrobimą ir tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą jis baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 21-22). Nuteistojo J. M. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, būti doru piliečiu ir visuomenės nariu, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Pažymėtina, kad tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką neišnykus teistumui ir tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Anksčiau nuteistajam J. M. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam rodytas teismo pasitikėjimas (buvo atleistas nuo bausmės ir buvo atidėtas bausmės vykdymas), tačiau J. M. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Tai, kad nuteistasis nenori keistis, matyti ir iš to, kad nusikalstamą veiką padarė 2015-03-03, t. y nepraėjus nei 3 mėnesiams nuo jo paleidimo 2014-12-09 iš laisvės atėmimo vietos, kai užuot susiradęs darbą (t. 2, b. l. 1) ir legaliai užsidirbęs pinigų pragyvenimui, jis vėl nusprendė verstis tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų darymu (t. 1, b. l. 185).
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam J. M. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Kokiu nors būdu švelninti paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais (ar taikant BK 75 str. nuostatas, kaip to prašė nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje) nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo J. M. apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam J. M.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje nuteistajam J. M. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinktas advokatas V. Ruškys. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 2, b. l. 156) dėl BPK 106 str. 2 d. nustatyta tvarka valstybės naudai priteistinų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų - 48,29 Eur, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos patirtos išlaidos iš J. M. valstybės naudai negali būti priteisiamos, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. M.. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 329 str. 1 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį dėl J. M. nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – J. M. dėl kaltinimo pagal BK 259 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitoje dalyje Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. ir 64¹ str., nuostatų taikymo. Vadovaujantis BK 64¹ str., Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu J. M. pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.