- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-18
- Bylos Nr.
- e2-1075-454/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00618-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- R. J. B., D. B.
- Advokatai
- Žana Vašcova, Alminas Liutkevičius
sekretoriaujant Laurai Jotautaitei, Rozalinai Gerulaitienei, Ievai Aglinskienei, Juditai Šovaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį atsakovams D. B. ir R. J. B. dėl žemės sklypo servituto nustatymo, servituto tvarkos naudojimosi nustatymo, malkinės perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas L. B. (toliau – ieškovas) pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams D. B. ir R. J. B. (toliau – atsakovai), suformuluodamas šiuos materialiuosius reikalavimus: nustatyti vieno metro atstumu neatlygintiną neterminuotą servitutą, 10 kv. m atsakovės sklypo daliai, pagal pateiktą projektą tarp taškų 8, 9, 10, 11, tinkamam ieškovo pastato naudojimui. Viešpataujančiu daiktu pripažinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujančiu daiktu pripažinti atsakovų valdomą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); priteisti neatlygintino servituto naudojimosi tvarką: remontuojant pastatą kartą per 10 metų, servitutu naudotis ne daugiau kaip 10 darbo dienų nuo darbų pradžios; po atliktų pastato remonto darbų, kartą kas 5 metus (jei bus būtinybė perdažyti ar remontuoti visą pastatą) leisti neatlygintinai naudotis servitutu 1–2 darbo dienas; vieną kartą metuose 10–20 min. neatlygintinai leisti atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių išvalymą; norint atlikti bet kurį iš anksčiau paminėtų darbų, pradedant darbus, prieš 7 kalendorines dienas informuoti sklypo savininkus apie numatomų darbų pradžią, pripažinti R. J. B. bendraatsakovu šioje byloje; įpareigoti atsakovus perkelti atsakovų 2018 m. pastatytą neįregistruotą malkinę 3 m atstumu nuo ieškovo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienos; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovų valdomas sklypas ribojasi su ieškovo sklypu. Taip pat ant sklypų ribos, ieškovo valdomame sklype stovi ieškovui nuosavybės teise valdomas legaliai pastatytas ir įregistruotas medinis ūkinis pastatas, pastatytas 1958 metais, statytojas V. R.. Viena namo siena visiškai sutampa su ieškovo ir atsakovo sklypų riba. Atsakovai, arčiau nei pusės metro atstumu, pasistatę prie ieškovo pastato, savo neįteisintą malkinę, trukdo ieškovui prižiūrėti jo nuosavą pastatą, nes jis elementariai negali apeiti aplink ir suremontuoti savo ūkinio pastato. Tokiu būdu atsakovai nuolat pažeidžia ieškovo teises naudotis savo turtu bei jį prižiūrėti. Atsakovų statinys yra savavališkai, neturint sutikimo, prišlietas prie ieškovo medinio ūkinio pastato sienos, nėra rašytinio sutikimo dėl statinio prišliejimo. Ieškovas dėl atsakovų savavališkai prišlieto statinio negali, ne rečiau kaip bent vieną kartą per dešimt metų, atlikti nei einamojo, nei kapitalinio savo nuosavo medinio ūkinio pastato, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), remonto, bei bent vieną kartą per metus pasistačius kopėčias, per 10–20 minučių išvalyti lietaus latakus nuo prikritusių spyglių, nes jam nėra užtikrintas ir suteiktas 1 metro aplink pastatą laisvo priėjimo servitutas. Todėl atsakovų valdoma malkinė privalo būti patraukta nuo ieškovo ūkinio pastato sienos (sutampa su sklypų riba) ne arčiau kaip trijų metrų atstumu, taip pat atsakovai privalo leisti ieškovui pasinaudoti pastato priežiūros servitutu ir suteikti galimybę laisvai apeiti aplink ieškovui priklausantį ūkinį pastatą bent vieną kartą metuose, pastato būklei patikrinti, kartu su lietvamzdžių išvalymu. Esant objektyviam nesutarimui tarp kaimynų, dėl ieškovo galimybės prieiti prie jo pastato sienos su galimybe pastatą prižiūrėti, ieškovui būtina nustatyti vieno metro servitutą, prie ieškovo ūkinio pastato išorinės sienos, teismo keliu. Servitutas įpareigos atsakovus nuolat, nepertraukiamai, atidžiai naudotis savo naudojamu sklypu neužsodinant, neužstatant, neužkraunant ar kitaip neapsunkinant nustatyto servituto žemės gabalėlio jokiais želdiniais, nuolatiniais ar laikinais statiniais, ūkio rakandais ir kt., tai yra, atsakovai privalės absoliučiai netrukdyti ieškovui nekliudomai naudotis ir prižiūrėti savo turtą, o ieškovas teise nepiktnaudžiaus, kaip iki šiol to nedarė. Atsakovų pastatyta malkinė pastatyta pažeidžiant priešgaisrinius reikalavimus, sanitarines normas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Todėl šioje byloje nustačius, kad atsakovų pastatyta malkinė yra statinys pastatytas savavališkai prišliejant prie ieškovo statinio, pareikšti ieškinį jos nugriovimui ar perkėlimui, senaties terminai netaikomi. Tuo pagrindu ieškovas prašė teismo nustatyti žemės servitutą pagal UAB „Žemetra“ parengtą projektą. Ieškovas taip pat nurodė, kad servituto tinkamam naudojimui turi būti perkelta ir malkinė, kuri po truputį atsakovų buvo pradėta statyti 2015 m. vasarą, pabaigta statyti – 2017 m. pabaigoje.
Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ir jo atstovė posėdyje paaiškino, kad atsakovo stoginė pastatyta neteisėtai, servitutas turėtų būti neatlygintinas, nes jis tik retkarčiais ir trumpai naudosis. Atsakovo statinys 2014 metais ar 2018 metais pastatytas neturi reikšmės, nes dešimt metų dar nepraėjo, todėl ieškinio senatis netaikytina.
Atsiliepimas
Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei taikyti ieškinio senatį. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti 1 metro neatlygintiną, neterminuotą, 10 kv. m. žemės sklypo dalies servitutą, pagal į bylą pateiktą planą tarp taškų 8–11, atsakovės žemės sklypui, tikslu užtikrinti tinkamą ieškovo ūkinio pastato naudojimą bei įpareigoti atsakovus perkelti 2018 metais pastatytą neįregistruotą stoginę – malkinę 3 metrų atstumu nuo ieškovo ūkinio pastato sienos, nes: ieškovo į bylą pateiktame plane neteisingai nurodyta riba tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų, tai yra ieškovo žemės sklypas įsiterpęs į atsakovės žemės sklypo dalį. Šią aplinkybę atsakovė grindžia į bylą pateikta situacijos schema. Atsakovų nuomone, ieškovas negali grįsti ir formuluoti teismui reikalavimo vadovaudamasis neteisingu dokumentu, šiuo atveju planu, kadangi teismui tenkinus tokį ieškovo reikalavimą jis taps privalomai vykdytinu VĮ „Registrų centras“. Galimai, teismo sprendimu bus sukurta tokia teisinė situacija, kai VĮ „Registrų centras“ bus priverstas įregistruoti žinomai klaidingą dokumentą – ieškovo į bylą pateiktą planą. Atsakovai pareiškia, kad ieškovas neteisingai nurodo, jog ūkinio pastato siena „visiškai sutampa“ su ieškovo ir atsakovės žemės sklypų riba. Priešingai nei teigia ieškovas, jo ūkinis pastatas neteisėtai įsiterpęs į atsakovės žemės sklypą, be to ūkinio pastato lietvamzdis ir stogo kraštas dar papildomai išsikišęs į atsakovės žemės sklypą apie 30 centimetrų, todėl atsakovai pastovai patiria nepatogumus – šešėliavimą, į žemės sklypą tykštantį ir bėgantį lietaus vandenį bei krentantį sniegą. Esant neteisingam ieškovo į bylą pateiktam žemės sklypo planui ir neteisėtam ūkinio pastato įsiterpimu į atsakovės žemės sklypą, akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas nustatyti atsakovės žemės sklypui 10 kv. m. žemės sklypo dalies servitutą, ūkinio pastato priežiūrai, yra ydingas bei grindžiamas klaidingais pirminiais įrodymais. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 1958 metais V. R. pastatė ūkinį pastatą, kurį ieškovas 2017 m. birželio 13 d. paveldėjo. Iš ieškovo į bylą pateikto 1953 m. gruodžio 17 d. leidimo Nr. C-49 statyti ūkinį pastatą ir prie jo pridedamo projekto akivaizdu, jog V. R. buvo išduotas leidimas statyti tik 30,24 kv. m. (gautas plotas padauginus kraštines 590 x 540) ūkinį pastatą, kuris plane atvaizduotas numeriu 2I1. Neaišku, kas ir kada tarp šio 1958 metais V. R. pastatyto ūkinio pastato bei šiuo metu atsakovės valdomo žemės sklypo pastatė 8,63 kv. m. priestatą, kuris vėliau buvo atspindėtas plane numeriu 1i1m. Dėl šio priestato statybos ieškovas į bylą nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, tai yra ar jam buvo išduotas statybos leidimas, kas jį statė, ar buvo gautas šiuo metu atsakovės valdomo žemės sklypo savininkų sutikimas. Atsakovų nuomone, ieškovas ieškiniu reikalauja nustatyti servitutą ne dėl 1958 metais V. R. pastato ūkinio pastato priežiūros, bet nežinia kieno, kada, kokiu pagrindu pastatyto 8,63 km. m. priestato, plane pažymėto numeriu 1i1m. Lygiagrečiai ieškovo ūkinio pastato priestato, plane pažymėto numeriu 1i1m ir įsiterpusio į atsakovės žemės sklypą, stovi atsakovei priklausanti stoginė – malkinė, kurią (duomenys neskelbtini) paveldėjo po mamos mirties. Minėta stoginė – malkinė yra teisėtas I grupės nesudėtingas statinys pastatytas dar iki 2014 m. liepos 7 d. Ieškovas nurodė, kad stoginė – malkinė yra savavališka statyba, nes pastatyta be ieškovo sutikimo. Šis ieškovo teiginys nepagrįstas, nes stoginė yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas ar statybos žurnalas. Stoginės – malkinės statybos metu (2014 metais) galiojo 2013 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija (23 straipsnio 25 dalis) numatanti, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Kadangi nei ieškovas, nei buvusi ūkinio pastato savininkė per vienerius metus nuo stoginės statybos pradžios (2014 metais) nepareiškė atsakovams (taip pat buvusiai savininkei) pretenzijų, tai stoginės statyba laikytina teisėta ir atsakovai turi teisę ją įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Be to, 2014 metais pradėjus stoginės statybą ieškovas nebuvo ūkinio pastato savininku (ieškovas ūkinį pastatą paveldėjo tik 2017 m. birželio 13 d.), todėl ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo leisti (sutikti) arba neleisti (nesutikti) statyti stoginę – malkinę. Ieškovas nurodo, kad stoginė yra malkinė – sandėliukas. Atsakovai pažymi, kad stoginė nėra malkinė – sandėliukas, nes atsakovai nenaudoja malkų. Atsakovų name nėra nei židinio, nei pečiaus. Stoginė atlieka tik tam tikrų ūkyje naudojamų daiktų laikymo funkciją (pvz. sodo, daržo įrankių). Ieškovas nurodė, kad atsakovai pažeidė priešgaisrinius reikalavimus. Atsakovų nuomone, ieškovo patikslinto ieškinio teiginiai dėl priešgaisrinių reikalavimų nesusiję su nagrinėjamu ginču. Be to, ieškovas priešgaisrinius reikalavimus grindžia gyvenamųjų namų STR - STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuris nėra taikomas nagrinėjamo ginčo atveju dėl ūkinio pastato ir stoginės. Esant teisėtai atsakovų stoginės statybai, ieškovo reikalavimas „nustatyti vieno metro servitutą pastato sienai einančiai sklypų su atsakovais riboje“ yra neįgyvendinamas, kadangi, kaip nurodo ir pats ieškovas, tarp jo ūkinio pastato ir atsakovų stoginės nėra net pusės metro. Be to, stoginei esant teisėtu statiniu, ieškovo ieškinio reikalavimas ją patraukti ne arčiau kaip 3 metrų atstumu yra nepagrįstas ir reiškiamas praleidus vienerių metų terminą nuo stoginės statybos pradžios. Pareikštu ieškiniu, atsakovų nuomone, ieškovas neįrodo, kad nenustačius servituto jis negali naudotis pagal paskirtį ūkiniu pastatų arba jo pastatu, plane pažymėtu numeriu 1i1m. Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti neterminuotą ir neatlygintiną servitutą bei jo naudojimosi tvarkos atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti neterminuotą servitutą. Atsakovų nuomone, jeigu ieškinys būtų tenkintinas, tai servitutas turėtų būti nustatomas ūkinio pastato priestatui, plane pažymėtam numeriu 1i1m. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad šis priestatas yra iš lentų, jis nestovės neterminuotai ir tikėtina ateityje ieškovas jį griaus. Todėl, jei būtų nustatomas servitutas atsakovės žemės sklypui, jis turėtų būti nustatomas ūkinio pastato priestato, plane pažymėto numeriu 1i1m, priežiūrai. Atsakovai nesutinka, dėl nustatymo neatlygintino servituto. Atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis sudaro tik 423 kv. m., todėl ieškovo reikalavimas nustatyti net 10 kv. m. servitutą žemės sklypo daliai yra ženklus atsakovės žemės sklypo pabloginimas, nes atsakovai šioje žemės sklypo dalyje pagal ieškovo reikalavimą negalės sodinti, statyti, laikyti ūkio rakandų. Taigi, servituto nustatymas maksimaliai suvaržys atsakovės galimybes tinkamai naudotis jai priklausančios nuosavybės dalimi. Atsakovų duomenimis, jų gyvenamojoje vietovėje 1 aras žemės sklypo kainuoja apie 20 000 Eur sumą. Atsakovų nuomone, teismui nusprendus tenkinti ieškovo ieškinį bei nustačius servitutą ir tokiu būdu suvaržius atsakovei naudojimosi priklausančia žemės sklypo dalimi teises, šis suvaržymas ieškovo atitinkamai turi būti atlygintas atsakovei sumokant vienkartinę 2 000 Eur išmoką. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti R. J. B. bendraatsakoviu ir ieškovui priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovai nurodė, kad R. J. B. nepriklauso joks turtas su kuriuo būtų sietinas ieškovo pareikštas ieškinys (visas turtas priklauso atsakovei D. B.), todėl nesutinka, kad jis į bylą būtų įtrauktas bendraatsakovu.
Atsakovas ir atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0869 ha namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.) kartu su jame esančiais pastatais, tarp jų ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įgyti paveldėjimo būdu (2017 m. birželio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-1756).
Prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato yra pastatyta malkinė, kuri nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, ir kuri galimai riboja ieškovo galimybes patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.
Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. vasario 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą (Nr. 2-340) ir 2019 m. gruodžio 5 d. apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. e2-7369-375/2016) pagrindu. Iš pateikto į bylą 2015 m. vasario 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą (Nr. 2-340) matyti, kad atsakovė paveldėjo 611/1179 dalis ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyta stoginė – malkinė pastatyta be projekto, gretimo sklypo savininko sutikimo, nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre.
Dėl reikalavimo perkelti stoginę – malkinę
Ieškovas, kaip žemės sklypo savininkas, gindamas savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis). Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.
Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių.
Iš byloje pateikto 1953 m. lapkričio 17 d. išduoto leidimo Nr. C-49 matyti, jog V. R. buvo leista pastatyti medinį ūkio pastatą. Iš byloje pateikto ūkinio pastato projekto, matyti, jog statinio plotis turėjo būti 5,40 m, ilgis – 5,60 m, pastatas neturi jokių priestatų ir pagal situacijos planą labiausiai tikėtina, jog neturi būti pastatytas ant sklypo ribos. Iš byloje pateikto M. R. namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų plano, parengto 1994 m. birželio mėnesį, matyti, jog ginčo pastatas nesiriboja su Rinkevičiams priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Ant plano yra gretimo sklypo savininkų parašai dėl sklypo ribų ir statinių jame išdėstymo. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos plano matyti, kad nuo ginčo pastato 2I1m, kurio plotis – 5,42 m, ilgis – 5,75 m, sienos iki gretimo sklypo ribos yra 1,50 m atstumas. Ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kada buvo priimtas pagal 1953 m. lapkričio 17 d. išduotą leidimą Nr. C-49, kuris galiojo iki 1953 m. gruodžio 31 d., pastatytas ūkinis pastatas.
Byloje pateikti papildomi įrodymai iš archyvinės kadastro bylos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Dokumentas įvardintas kaip Valdomų pastatų ir įrengimų aprašymas, Statybos raidė. Šio dokumento dalyje „Pagalbinės pastato dalys, priestatai, rūsys, salkos, ūkio ir kit.“ nurodoma pastatų numeracija, kuri pradedama 1a‘/m ir baigiasi 3I‘/m. Šiame dokumente nurodomas ieškovo ūkio pastatas 2 2I‘/m; 1959 m. gruodžio 20 d. sudarytą Apyskaitos lapą pastatų ūkio ir kt. Šiame dokumente nurodyta ieškovo ūkio pastato 2I‘/m matmenys: ilgis 5,75, plotis 5,42, plotas 31,17. Ieškovo ūkio pastato 2I‘/m matmenys faktiškai atitinka ieškovo į bylą pateikto ūkio pastato 2I‘/m projektą, kuriame numatytas medinio ūkio pastato ilgis 5,60, plotis 5,40 (bendras plotas 30,24). Žemės sklypo nuotraukoje, raudonomis linijomis atlikti taisymai, vienas kurių, prie ieškovo ūkio pastato 2I‘/m įterpiamas priestatas 1i‘/m. Prie žemės sklypo nuotraukos pridėta ir užstatymo ploto lentelė, kurioje taip pat raudonos spalvos rašymo priemone matomas atliktas taisymas 1975 metų gruodžio mėnesį. Vėliau, 1988 metais šis ūkio pastato 2I‘/m priestatas 1i‘/m pavaizduotas ir gyvenamojo namo techniniame pase. Palyginus 2019 m. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenis su 1994 m. gyvenamojo namo techninio paso ir jame esančio plano duomenimis, nustatyta, kad duomenys atitinka: 1994 m. duomenimis, ginčo ūkinis pastatas yra 31,17 kv. m. ploto ir 83 kub. m. tūrio, priestatas – 8,63 kv. m. ploto ir 20 kub. m. tūrio; Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, ginčo ūkinis pastatas yra 40 kv. m. ploto ir 103 kub. m. tūrio. Kokiu pagrindu ūkio pastatas 2I‘/m ir priestatas 1i‘/m apjungti bei atvaizduojami kaip vienas statinys 2I‘/m byloje duomenų nėra. Tačiau Nekilnojamojo turto registre įrašas nenuginčytas ir todėl galiojantis.
Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, kad ieškovas siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininko, daiktines teises, kurios buvo apribotos atsakovams pastatant stoginę – malkinę ant sklypo ribos prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato.
Atsakovei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), pastatyta stoginė – malkinė ant sklypo ribos. Šis statinys ieškovui trukdo apeiti jam priklausantį ūkinį pastatą iš visų pusių. Atsakovas posėdyje nurodė, jog šiam statiniui nėra leidimo statybai, nėra gretimo sklypo savininkų sutikimo. Paaiškino, kad šis statinys priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Taip pat nurodė, jog šis statinys stovi nuo 2014 metų. Statybos metus įrodinėjo byloje pateikta 2014 metų nuotrauka, kurioje matyti, kad jau statinys stovi. Iki ieškovui paveldint turtą gretimame sklype, jis stogą laikančias konstrukcijas įbetonavo.
Byloje pateiktas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. spalio 22 d. Nr. 2D-15030-(15.2) atsakymas į 2017 m. spalio 1 d. skundą, kuriame nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyta stoginė, kurios matmenys apie 1,80 m x 1,80 m, aukštis apie 2,20 m. Sklypas riboženkliais nepažymėtas. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punktą stoginė priskiriama I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4 punktą statybą leidžiantis dokumentas tokiam statiniui nėra privalomas. Taip pat šiame rašte nurodyta, jog skundų nenagrinėja dėl statinio statybos mažesniu negu teisės aktų nustatytu atstumu iki žemės sklypo ribos – jeigu žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra įrengti riboženkliai. Skundo nagrinėjimas nutrauktas, laikant mažareikšmiu pažeidimu.
Todėl laikytina, jog vis dėlto nustatytas pažeidimas, kurį inspekcija vertino kaip mažareikšmiu. Statinys pastatytas nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, apriboja ieškovui apeiti jam priklausantį ūkinį pastatą, turėtų būti perkeltas į kitą vietą. Ši ieškinio dalis tenkintina, atsakovė įpareigotina perkelti stoginę – malkinę į kitą jai priklausančio sklypo vietą per vieną mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl žemės sklypo servituto nustatymo
Pagrindinis šios bylos ieškinio reikalavimas – nustatyti atsakovės žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) tarnaujantį servitutą, užtikrinantį ieškovo teisę netrukdomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini).
CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai.
Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovo reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype, pagrįstumą.
Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).
Kaip matyti iš byloje šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, teismo posėdžio metu išsakytų nuomonių, šalys iš esmės nesutaria dėl servituto būtinybės, todėl ieškovo reikalavimas pagrįstas, nes šiuo atveju buvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas.
Kita sąlyga, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Pažymėtina, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).
Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).
Todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl servituto nustatymo. Nustatytinas vieno metro atstumu neatlygintinas neterminuotas servitutas, 10 kv. m atsakovės sklypo daliai, pagal pateiktą UAB „Žemetra“ parengtą projektą tarp taškų 8, 9, 10, 11, tinkamam ieškovo pastato naudojimui. Viešpataujančiu daiktu pripažinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujančiu daiktu pripažintinas atsakovės valdomas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini).
Ieškovas prašydamas nustatyti servitutą, nurodė, kad jis turėtų būti neatlygintinas. Atsakovai nesutiko su ieškovo reikalavimu nustatyti neterminuotą servitutą bei neatlygintiną. Atsakovai nurodė, kad servitutas turėtų būti nustatomas ūkinio pastato priestatui, plane pažymėtam numeriu 1i1m. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad šis priestatas yra iš lentų, jis nestovės neterminuotai ir tikėtina ateityje ieškovas jį griaus. Atsakovai nurodė, kad atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis sudaro tik 423 kv. m., todėl ieškovo reikalavimas nustatyti net 10 kv. m. servitutą žemės sklypo daliai yra ženklus atsakovės žemės sklypo pabloginimas, nes atsakovai šioje žemės sklypo dalyje pagal ieškovo reikalavimą negalės sodinti, statyti, laikyti ūkio rakandų. Servituto nustatymas maksimaliai suvaržys atsakovės galimybes tinkamai naudotis jai priklausančios nuosavybės dalimi. Atsakovų duomenimis, jų gyvenamojoje vietovėje 1 aras žemės sklypo kainuoja apie 20 000,00 Eur sumą. Šis suvaržymas ieškovo atitinkamai turi būti atlygintas atsakovei sumokant vienkartinę 2 000,00 Eur išmoką.
Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl nustatomas servitutas turi būti atlygintinas. Atsakovų paskaičiavimas atitinka žemės sklypo pardavimo kainą. Atkreiptinas dėmesys, jog sklypo dalis nėra parduodama, todėl laikytina, kad 1 000,00 Eur vienkartinė kompensacija yra pakankama.
Ieškovas kaip išvestinį reikalavimą taip pat prašė nustatyti servitutu naudojimosi tvarką: remontuojant pastatą kartą per 10 metų, servitutu naudotis ne daugiau kaip 10 darbo dienų nuo darbų pradžios; po atliktų pastato remonto darbų, kartą kas 5 metus (jei bus būtinybė perdažyti ar remontuoti visą pastatą) leisti neatlygintinai naudotis servitutu 1–2 darbo dienas; vieną kartą metuose 10–20 min. neatlygintinai leisti atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių išvalymą; norint atlikti bet kurį iš anksčiau paminėtų darbų, pradedant darbus, prieš 7 kalendorines dienas informuoti sklypo savininkus apie numatomų darbų pradžią.
Ieškovo nurodyta naudojimosi tvarka labiau atspindi, jog servitutu jis naudosi retkarčiais ir trumpai. Įstatymas nenumato servituto naudojimosi tvarkos nustatymo. Servituto paskirtis yra užtikrinti naudotis ir prižiūrėti turtą. Numatyti, kiek ir kokiu dažnumu ieškovas pasinaudos servitutu yra netikslinga. Tuo tikslu yra numatytas atlygintinas servituto naudojimas, o naudojimosi tvarka nenustatytina.
Ieškovas ir atsakovai vienas kito atžvilgiu prašė taikyti ieškinio senatį dėl statinių pastatymo. Savarankiškų reikalavimų byloje nėra suformuota dėl ieškovui ar atsakovui priklausančių statinių nugriovimo. Ginčas tarp šalių yra dėl statinių registracijos. Todėl ieškinio senaties taikymas ar netaikymas šios bylos ginčui įtakos neturės, todėl teismas plačiau nepasisako.
Dėl ieškinio reikalavimų atsakovo atžvilgiu
Byloje tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl materialiųjų ieškinio reikalavimų, tačiau ir dėl procesinių klausimų – dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 45 straipsnis). Atsakovų atstovas advokatas byloje argumentavo, kad ieškinys, pareikštas ne tik turto (žemės sklypo) savininkei atsakovei D. B., bet ir jos sutuoktiniui R. J. B., yra nepagrįstas. Atstovas nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo teisės pagrindu) priklauso tik atsakovei D. B.. Visas nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas atsakovės, tame tarpe ir ginčo stoginė – malkinė, kuri galimai buvo vėliau rekonstruota atsakovo. Todėl pareigos, ieškinio patenkinimo atveju, kiltų išimtinai tik turto savininkei – atsakovei.
Teismas, įvertinęs teisinį turto, esančio (duomenys neskelbtini), režimą, sprendžia, kad šis turtas asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo teisės pagrindu) priklauso atsakovei (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad turto savininkė yra sudariusi santuoką, nesumažina ir nepadidina jos teisių ir pareigų, kylančių iš daiktinių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo (CK 4.20, 4.40 straipsniai). Atsakovės sutuoktinis pagrįstai yra įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes jis laikytinas proceso dalyviu, turinčiu teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis), tačiau nesutiktina su pozicija, kad ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo servituto, stoginės – malkinės perkėlimo gali būti reiškiami tiek turto savininkei, tiek jos sutuoktiniui. Atsakovė šiuo turtu disponuoja asmeninės nuosavybės teise. Bylos medžiaga šios nuosavybės formos nepaneigia. Santuokos faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai, nukreipti į žemės sklypo valdymo ir naudojimo daiktines teises, gali būti nukreipti ne tik į turto savininką. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti netinkamai šaliai – atsakovui R. J. B..
Konstatavus, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti netinkamai šaliai – atsakovui R. J. B., patikslintas ieškinys atsakovo R. J. B. atžvilgiu yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmą kartą apylinkės teisme –150,00 Eur žyminis mokestis + 630,00 Eur atstovavimo išlaidos + 200,00 Eur kitos būtinos išlaidos + 300,00 Eur atstovavimo išlaidos = 1 280,00 Eur. Kauno apygardos teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir dalį bylos grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos tesime patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 550,00 Eur atstovavimo išlaidos + 150,00 Eur atstovavimo išlaidos + 260,00 Eur atstovavimo išlaidos + 250,00 Eur kitos būtinos išlaidos už matavimus + 350,00 Eur atstovavimo išlaidos + 900,00 Eur atstovavimo išlaidos = 2 460,00 Eur. Iš viso ieškovas patyrė 3 740,00 Eur (1 280,00 Eur + 2 460,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Patikslinto ieškinio reikalavimų tenkintina 50 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra, 1 870,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas patyrė 1 885,00 Eur (250,00 Eur + 1 635,00 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 100,01 Eur už schemos parengimą. Iš viso patyrė 1 985,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus patikslinto ieškinio reikalavimą atsakovo atžvilgiu, iš ieškovo priteistinos atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus, kad abiejų atsakovų interesus atstovavo vienas advokatas, ruošė bendrus procesinius dokumentus, atsakovai yra sutuoktiniai, nors išlaidas apmokėjo tik vienas sutuoktinis, bylinėjimosi išlaidos mažinamos per pusę. Atsakovui iš ieškovo priteistina 992,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje patyrė, 18,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, po 9,13 Eur, iš ieškovo ir atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo servituto nustatymo, tenkinti.
Nustatyti vieno metro atstumu atlygintiną neterminuotą servitutą, 10 kv. m atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sklypo 611/1179 daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą UAB „Žemetra“ parengtą projektą tarp taškų 8, 9, 10, 11, tinkamam ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimui.
Pripažinti ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujančiu daiktu, o atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sklypo 611/1179 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurioje nustatomas atlygintinas neterminuotas servitutas, 10 kv. m, pagal pateiktą UAB „Žemetra“ parengtą projektą tarp taškų 8, 9, 10, 11, tarnaujančiu daiktu.
Priteisti iš ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) vienkartinį mokestį servituto atlyginimui.
Įpareigoti atsakovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perkelti stoginę – malkinę į kitą jai priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vietą, užtikrinant tinkamą ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą.
Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 870,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią patikslinto ieškinio dalį atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.
Ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovo R. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 992,50 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,13 Eur (devynių eurų 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,13 Eur (devynių eurų 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.