Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo 2020-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-48-733/2020 patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nepilnamečių vaikų L. B. ir N. B. išlaikymui M. B. nuo šios sutarties teisme patvirtinimo dienos įsipareigojo mokėti po 150 eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Laikotarpiu nuo aukščiau nurodyto teismo sprendimo priėmimo iki šio ieškinio padavimo teismui iš esmės pasikeitė aplinkybės, t.y. šalyje pasikeitė ekonominė situacija: išaugo minimalios mėnesinės algos dydis, prekių ir paslaugų kainos, mokesčiai, vaikų poreikiai, todėl teismo sprendimu įtvirtintas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis nebepatenkina jų dabartinių poreikių būtinoms reikmėms, harmoningam asmenybės vystymuisi ir tobulėjimui, todėl yra didintinas. Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dalį, dėl L. B. ir N. B. išlaikymo, reikalaudama priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ji dirbo iki 2022 m. rugsėjo mėn., kadangi buvo panaikinta darbo vieta, todėl ją atleido. Ji turi butą. Žemės sklypo, sodybos dalis - močiutės palikimas. Vaiko pinigai už abu vaikus sudaro 161 Eur. Jai padeda mama, kuri gyvena kaime. Duoda daržovių, pieno, mėsos. Maistui per mėnesį vienam vaikui išeina apie 300 Eur. Sename bute buvo vaikų baldai, bet jie buvo pirkti 2004 m., todėl kai kurie jau buvo sulūžę, todėl reikėjo pirkti naujus. Dviračius atsakovas abiem sūnums padovanojo gimimo dienos proga. Jis taip pat vaikams siuntė dvi siuntas, kuriose buvo drabužiai, vitaminai ir šokoladai. Visa tai galėjo kainuoti apie 600 Eur. Priteistą išlaikymą po 150 Eur atsakovas moka pastoviai.

Šiuo atveju, ieškovės prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo suma kiekvienam iš vaikų nepagrįsta nei rašytiniais įrodymais, nei realiais vaikų poreikiais, todėl teismas faktiškai nė negalės vertinti, ar padidėjo vaikų poreikiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos pajamos sumažėjo du kartus, arba, kad atsakovo pajamos išaugo du kartus, kaip ir nepateikė įrodymų, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per du metus išaugo du kartus.

Ieškovė nepagrindė, jog ji patiria po 600 Eur išlaidų kiekvienam vaikui per mėnesį (laikant, kad abu tėvai prisideda prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis), todėl negalima spręsti, jog 600 Eur dydžio mėnesinės išlaidos kiekvienam iš vaikų yra protingos bei realaus dydžio. Šiuo atveju ieškovė N. B. nenurodė, kokios iš tikrųjų yra jos patiriamos išlaidos vaikų išlaikymui, todėl darytina išvada, kad ji galimai siekia nepagrįstai padidinti išlaikymą.

Ieškovė pripažįsta, kad kas mėnesį ji gauna papildomų pajamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas. Vadovaujantis minėtu įstatymu, nuo 2023-01-01 – universali išmoka vaikui yra 85,75 Eur. Šalių santuokos iširimo metu Ieškovė gaudavo po 60 Eur universalią išmoką kiekvienam iš vaikų. Vadinasi, universali išmoka vaikui padidėjo 25,75 Eur. Iš valstybės gaunamas išmokas vaikui, uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmokos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti, ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikams skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių vaikams mokamas po 85,75 Eur išmokas, kurios yra skirtos tik vaikų poreikių tenkinimui, vertinant prašymo dėl priteisto išlaikymo vaikui padidinimo tikslingumo, ši suma turi būti teismo įvertinta.

Mano, jog ieškinio pagrindą sudaro nepagrįstos, todėl deklaratyvios prielaidos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio keitimo, kurios negali būti pagrindas keisti 2020-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-48-733/2020 patvirtintą šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytine bylos medžiaga, paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovė N. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Tauragės rajono apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-48-733/2020 buvo nutraukta N. B. ir M. B. santuoka, sudaryta 2007-07-07, ir patvirtinta 2020-05-19 sudaryta patikslinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 3 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui M. B. nuo šios sutarties teisme patvirtinimo dienos įsipareigoja mokėti po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymas bus teikiamas šalių suderintu būdu ir terminais. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama N. B..

Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Nagrinėjamu atveju, pateiktu ieškiniu prašoma padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir nepilnamečių vaikų L. B. ir N. B. išlaikymui priteisti po 300 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė N. B. reikalavimą grindžia padidėjusiais vaikų poreikiais.

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Vertinant šalių nepilnamečių vaikų L. B. ir N. B. poreikius ir tai, kaip jie pasikeitė nuo (duomenys neskelbtini), kuomet Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, praėjo daugiau nei 2 metai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vaikams augant, jų poreikiai natūraliai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo išlaikymo vaikams priteisimo praėjo daugiau nei dveji metai, per šį laikotarpį šalių nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-03 medicininio pažymėjimo matyti, kad šalių sūnui N. B. nustatyta mišri bronchinė astma, reikalingas gydytojo pulmonologo sekimas. Yra stuburo skoliozė, reikalinga reguliari fizioterapija. Papildomos gydymo išlaidos gydytojų specialistų konsultacijos, mokamiems laboratoriniams ir instrumentiniams tyrimams. Reikalingi žuvų taukai, vitaminas D, mikroelementai. Iš minėtos medicinos įstaigos gydytojo odontologo 2023-02-24 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad N. B. turi stomatologinių problemų. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“2023-03-03 medicininiu pažymėjimu Nr. SD-108 nustatyta, kad šalių sūnus L. B. nuo kūdikystės sekamas dėl širdies ydos, lankosi pas vaikų kardiologą. Nustatyta mišri bronchinė astma, paūmėjimai reti. Yra stuburo skoliozė, reikalinga reguliari fizioterapija. Yra mažakraujystė, koreaguojama geležies preparatais. Vaikui reikalingos gydytojų specialistų konsultacijos, tai yra papildomos kelionių išlaidos, ne visi laboratoriniai kraujo tyrimai kompensuojami, todėl tai yra taip pat papildomos išlaidos vaiko sveikatai. Reguliarus geležies preparatų ir mikroelementų, vitamino D vartojimas. (duomenys neskelbtini) 2023-02-23 raštu Nr. 3SM-8 nurodė, kad L. B. ir N. B. lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes, kurių mėnesinė įmoka vienam vaikui yra 5 Eur mėnesiui. Treniruotėms taip pat reikalinga sportinė apranga, avalynė ir kiti priedai (kapos, bintai, kojų apsaugos, bokso pirštinės, šalmai), kuriais pasirūpina tėveliai. Vaikai taip pat vyksta į varžybas, kurios vyksta Lietuvos ir regiono mastu. Tėveliai iš savo biudžeto apmoka: kelionės išlaidas, nakvynę ir maitinimo paslaugas. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad nuo (duomenys neskelbtini), kuomet Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, priėmimo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečių vaikų interesus.

Spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų sumų, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Išlaidos, reikalingos nepilnamečiams vaikams, turi būti pagrįstos realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų turtine padėtimi. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su ieškovės nurodytais vaikų poreikiais sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra laikomos protingo ir realaus dydžio.

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė N. B. šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Jai paskirta tokio dydžio nedarbo išmoka: už 2022-10 – 327,78 Eur, 2022-11- 508,06 Eur, 2022-12-01 – 508,06 Eur, 2023-01- 180,28 Eur, 2023-01- 284,14 Eur, 2023-02 – 440,41 Eur, 2023-03 – 440,41 Eur, 2023-04 – 161,48 Eur, 2023-04 – 236,08 Eur, 2023-05 – 372,75 Eur, 2023-06 – 372,75 Eur, 2023-07 – 132,27 Eur. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2022-11-22 pažymos apie pajamas Nr. S2-325 matyti, kad ji gavo vaikams skirtas išmokas, tai yra 2021-11- 140 Eur 2021-12 – 140 Eur, nuo 2022-01 mėn. iki 05 mėn. po 147 Eur, 2022-06 mėn. iki 2022 m. 11 mėn. gavo po 161 Eur išmokų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovės vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Jai taip pat priklauso 5/16 dalys pastato gyvenamojo namo, garažo, viralinės, tvarto, kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Be to ieškovės N. B. vardu registruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jai priklauso 1/8 dalis žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu. Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis transporto priemonių, registruotų ieškovės vardu nėra.

Atsakovo M. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš Valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovo vardu registruotas automobilis „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas dirba „P. B.“ AB ir gauna darbo užmokestį. Minėtoje įmonėje atsakovo gautas darbo užmokestis 2022m. sausio mėnesį sudarė 15 280,00 Švedijos kronų, kas atitinka 1341,00 Eur, 2023 m. vasario mėnesį gavo 10 500,00 Švedijos kronų, kas sudaro 921 Eur. Iš atsakovo pateiktos 2022-09-27 namo sutarties sudarytos sutuoktinės L. P., matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) nuomojasi būstą, nuomos mokestis yra 7 700 Švedijos kronų, kas sudaro 676 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra jauno ir darbingo amžiaus.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog jo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis negali teikti nepilnamečiams vaikams jų poreikių atitinkančio išlaikymo.

Byloje įvertintina ir tai, kad atsakovė kas mėnesį ji gauna papildomų pajamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas. Vadovaujantis minėtu įstatymu, nuo 2023-01-01 –universali išmoka vaikui yra 85,75 Eur. Pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus vaikų amžių, jų poreikius, tai, kad jie turi sveikatos problemų, kas sąlygoja papildomas išlaidas, šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas bei į ieškovės gaunamas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir keistinas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-48-733/2020 patvirtintos 2020-05-19 sudarytos patikslintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktas ir priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), padidintinas nuo 150 Eur iki 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju priteistas padidintas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-12-12).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė N. B..

Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-11-21 sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2022-05370 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2023-03-09 Pažyma Nr. APD-2023-04240 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 375,82 Eur. Atsakovo M. B. atstovas advokatas M. Š. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas 2000,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimą. Ieškinį tenkinus iš dalies ir padidinus priteistą vaikams išlaikymo dydį, iš atsakovo priteistina 54 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo patenkintas 66,67 proc. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, iš atsakovo priteistina valstybei 250,55 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (375,82 Eur x 66,67 proc.).

Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų kiekį, atsakovui iš ieškovės priteistina suma sudarytų 666,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (2000,11 Eur x 33,33 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, į ginčo pobūdį, bylos apimtį ir sudėtingumą, tenkintų reikalavimų kiekį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 400 Eur.

Byloje susidarė mokėti 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje tenkinta 66,67 proc. ieškovės reikalavimų, atsakovui tenkanti pašto išlaidų dalis sudaro 4,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o ieškovei tenkanti dalis 2,21 Eur. Šalims tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-48-733/2020 patvirtintos (duomenys neskelbtini) sudarytos patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir priteisti iš atsakovo M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2022-12-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

L. B. ir N. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę N. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. B. 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo M. B. 250,55 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 55 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui M. B. iš ieškovės N. B. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.