- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-446-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01609-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- V. Ž., A. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.1.18.7Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3471-940/2020, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Algio baldai“ ieškinį atsakovams V. Ž. ir A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Algio baldai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų V. Ž. (vienintelio akcininko) ir A. S. (įmonės vadovo) solidariai 26 308,49 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, ir / ar pinigines lėšas, ir / ar turtines teises, esančių pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis 26 308,49 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovai nevykdo kitų jiems įstatymuose pavestų pareigų (bankroto administratorei netgi nėra perduoti bendrovės dokumentai) bei nebendradarbiauja su ieškove dėl taikaus situacijos išsprendimo, siekiant geranoriškai atlyginti žalą ieškovei. Kadangi reikalaujamos žalos dydis yra itin didelis ir egzistuoja didelė grėsmė, vien jau dėl šios priežasties nesiėmus papildomų priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo atsakovams V. Ž. ir A. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 26 308,49 sumai, o jo esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA).
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos teisių gynybos būdą. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, sprendė, kad šių duomenų pakanka tikėtinai pagrįsti ieškinį.
5. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, teismas šio pobūdžio bylose yra aktyvus, teismas savo iniciatyva gavo duomenis iš viešųjų registrų apie atsakovams priklausantį turtą, transporto priemones, gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių nustatė, kad viešuosiuose registruose nėra duomenų apie atsakovui A. S. priklausantį turtą, gaunamas pajamas, o atsakovo V. Ž. vardu yra registruota transporto priemonė, nekilnojamasis turtas, atsakovas dirba ir gauna darbo užmokestį.
6. Preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl atsakovų galimai neteisėtų veiksmų ir priešingo elgesio kreditorių interesams bankroto procese, duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, nes atsakovai gali vengti prievolių įvykdymo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartį dalyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V. Ž. atžvilgiu ir areštuotas atsakovui V. Ž. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bendrai 26 308,49 Eur sumai, o jo esant nepakankamai, areštuotos piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovą V. Ž. arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui V. Ž. gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
8. Nurodo, jog ieškovės ieškinyje išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Paaiškina, jog 2019 m. birželio mėn. A. S. jį supažindino su A. G., kuris panoro tapti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Algio baldai” investuotoju. 2019 m. liepos 1 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi jis pardavė Klubui „Kelionių vėjas”, atstovaujamam A. G., 1000 vnt. UAB „Algio baldai” paprastųjų vardinių akcijų.
9. Pažymi, jog pagal aukščiau minėtos sutarties 3.3. punktą sutarties šalys patvirtino, kad kaina atitinka emitento ūkinę-finansinę būklę ir akcijų vertę, taip pat šalys patvirtino, jog emitentas turi skolinių įsipareigojimų. Pirkėjas patvirtino, jog jam yra žinoma apie emitento skolinius įsipareigojimus ir sutiko pirkti akcijas, nepateikus įsiskolinimus pagrindžiančių duomenų. Pagal sutarties 4.11. punktą pirkėjo atstovas patvirtino, kad jam žinoma bendrovės, kurios akcijos įgyjamos (emitento) teisinė, finansinė ir mokestinė padėtis. Pirkėjas sutiko pirkti akcijas šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir prisiėmė visą riziką dėl emitento teisinės, finansinės ir mokestinės padėties ar jos pasikeitimo.
10. Akcentuoja, jog po akcijų pardavimo, A. S., kaip pats informavo, išvyko darbo reikalais į Vokietiją. Daugiau UAB „Algio baldai” veikla nesidomėjo, manė, kad A. S. su naujais akcininkais toliau vysto veiklą, todėl gavęs iš teismo procesinius dokumentus labai nustebo. Iš karto kreipėsi į buvusią UAB „Algio baldai” buhalterę J. T., kuri jam paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Algio baldai” ilgalaikio turto turėjo už 41 648,79 Eur, atsargos sudarė 4 510,20 Eur. UAB „Algio baldai” pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas už 2018 m. buvo sudaryti ir pateikti direktoriui A. S., kodėl jis nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ji nežino.
11. Mano, jog kadangi pagal UAB „Algio baldai” buvusios buhalterės J. T. jam pateiktus dokumentus, 2018 m. pabaigai įmonė turėjo turto už 46 258,99 Eur, ieškovės ieškinyje nurodyti motyvai dėl, neva, buvusio įmonės akcininko ir vadovo padarytos žalos, visiškai neturi pagrindo. Akivaizdu, kad bankroto administratorius netinkamai vykdė jam įstatymų suteiktas pareigas, nebendravo su buvusiu akcininku ir nesiekė išsiaiškinti ir surasti įmonės turto.
12. Tvirtina, jog pagal jo pateiktus buhalterinius dokumentus yra akivaizdu, jog UAB „Algio baldai” ir šiai dienai turi turto už 46 258,99 Eur (kai ieškinys pareikštas 26 308,49 Eur sumai), todėl jokių įrodymų, kad yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra.
Atsiliepimas
13. Ieškovė BUAB „Algio baldai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
14. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
15. Mano, jog atskirąjame skunde apeliantas iš esmės dėsto nesutikimo su ieškiniu argumentus. Šių pateiktų įrodymų vertinimą teismas atliks bylą išnagrinėjęs iš esmės, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su pateiktų įrodymų teisėtumu ir pagrįstumu, šioje stadijoje neturi būti vertinami.
16. Akcentuoja, jog šioje bylos stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.
17. Pažymi, jog apeliantas neneigia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės, buvimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo V. Ž. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu taikė, konstatavęs egzistuojant abiem laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms. Iš atsakovo atskirojo skundo argumentų spręstina, kad nagrinėjamu atveju kvestionuojami pirmosios instancijos teismo motyvai tik dėl pareikšto ieškinio preliminaraus (lot. prima facie) pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).
21. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
22. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju bankrutavusi įmonė pareiškė ieškinį dėl 26 308,49 Eur žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš bankrutavusios įmonės vienintelio akcininko ir įmonės vadovo. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neturi teisės pareikšti tokio pobūdžio ieškinį. Taigi, preliminariai įvertinus ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
24. Apeliantas nurodo, kad ieškinyje nurodyti ieškovės motyvai dėl buvusio įmonės akcininko ir vadovo padarytos žalos visiškai neturi pagrindo, kadangi pagal UAB „Algio baldai” buvusios buhalterės J. T. jam pateiktus dokumentus, 2018 m. pabaigai įmonė turėjo turto už 46 258,99 Eur. Tačiau šie skundo argumentai nepaneigia ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir iš esmės prieštarauja paties apelianto vėliau civilinėje byloje pasirinktai pozicijai. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas vis tik dalį ieškinio reikalavimų pripažino ir su ieškove 2020 m. liepos 1 d. pasirašė Taikos sutartį civilinėje byloje. Minėtą Taikos sutartį atsakovo atstovas pateikė tvirtinti teismui.
25. Kaip minėta, preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi ir prejudicinės (lot. res judicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Todėl apelianto atskirajame skunde nurodyti su ieškinio pagrįstumu susiję argumentai dėl bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinų aplinkybių, vertintini pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, o teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar keisti, atskirajame skunde nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.