Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl pirkimo-pardavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 30 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas (prieštaravimai), kuriame atsakovė nurodo, jog su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies, skolą už prekes įsipareigoja sumokėti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Atsakovė nurodo, jog priskaičiuoti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Atsakovės nuomone, delspinigiai turėtų būti mažinami iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos (b. l. 21).

2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi teismas paskyrė pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą (b. l. 29-30).

2016 m. sausio 18 d. teisme gautas ieškovės dublikas. Ieškovės vertinimu, sutarties šalys - privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Sutartis sudaryta dar 2012 metais, atsakovė nesiekė jos pakeisti, teikė prekių užsakymus ir pirko prekes. Anot ieškovės, prašoma priteisti delspinigių suma yra nedidelė, skola susidariusi už 2015 m. liepos mėnesį pirktas prekes, todėl nėra pagrindo taikyti kito dydžio, negu sutartyje nustatytas, delspinigių normą (b. l. 34-35).

2016 m. vasario 8 d. atsakovė teismui pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad prašo civilinę bylą nutraukti. Triplike nurodė, kad skolą už prekes įsipareigoja sumokėti geruoju pasibaigus teisminiam procesui. Atsakovės nuomone, delspinigiai turėtų būti mažinami iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos (b. l. 40).

2016 m. kovo 7 d. ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 46).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota tinkamai (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2012 m. spalio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1737 (b. l. 7-9). 1.1. sutarties punktu šalys susitarė, jog pardavėjas (ieškovė) įsipareigoja tiekti pirkėjui (atsakovei) prekes, o pirkėjas (atsakovė) nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. Sutarties šalys pasirinko atsiskaitymo būdą, numatytą sutarties 5.1. punkto a papunktyje – mokėjimo pavedimais per 14 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos.

Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas – faktūras (b. l. 12-16), kurių atsakovė neapmokėjo sutarties 5.1. punkto a papunktyje numatyta mokėjimo tvarka ir terminais. Iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė sutinka su skolos dydžiu, neneigia savo prievolės šią sumą sumokėti. Atsakovė nurodė, kad skolą įsipareigoja sumokėti geruoju iki 2015 m. gruodžio 1 d. (b. l. 21), vėliau nurodė, jog skolą grąžins pasibaigus teisminiam ginčui, tačiau įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovė, žinodama apie savo pareigą vykdyti piniginę prievolę, šios pareigos nevykdė. Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 472,68 Eur skola (CK 6.4 str., 6.59 str.).

Pagal įstatymą asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas, numatytas įstatyme ar sutartyje (CK 6.71 str., 6.256 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 ir kt.).

Kaip nurodyta sutarties 5.4. punkte „už atsiskaitymo terminų pažeidimą pirkėjas moka 0,2 proc. dydžio netesybas nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną piniginei prievolei įvykdyti bei įstatymo numatytas palūkanas“. Atsakovė su sutartimi nustatytų delspinigių dydžiu nesutinka ir nurodo, kad delspinigiai turėtų būti mažinami iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.; tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Kasacinio teismo yra ne kartą pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos, dėl kurių abi šalys susitarė, neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2013, 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės); sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį.

Teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis, vadovaudamasis paminėta teismų praktika, visų pirma pažymi tai, kad atsakovė neneigia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei to, kad netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1737. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki šiol būtų grąžinusi ieškovei bent dalį pripažįstamos skolos. Teismas atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai, jog ieškovės apskaičiuotų delspinigių dydis – 61,98 Eur – yra neprotingas ir akivaizdžiai nepagrįstas, yra iš esmės deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo sutikti su jais (CPK 178 straipsnis). Be to, šių delspinigių dydį palyginus su negrąžinta 472,68 Eur skola, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie delspinigiai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti savo galimybes laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir įsipareigojimų nevykdymo pasekmes bei laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl teismas neturi pagrindo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Ieškovė taip pat kelia reikalavimą priteisti 8,3 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šį reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu (toliau – AUŽŪPĮ). Minėto įstatymo 1 straipsnyje numatyta, jog šis įstatymas nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką, žemės ūkio produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminą, lėšų už patiektą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumą, teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei išieškojimo išlaidų kompensavimą esant pavėluotam atsiskaitymui, taip pat atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrolę ir informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimą, kokios sutarties sąlygos ir komercinė praktika laikomos nesąžiningomis žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus ir ginčų nagrinėjimą. To paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės ūkio produkcija – žemės ūkio produktai, taip pat perdirbamosios pramonės ir kitų įmonių bei individualią žemės ūkio veiklą vykdančių ūkio subjektų perdirbti žemės ūkio produktai ir iš jų pagaminti maisto produktai, kombinuotieji pašarai ir kiti tam tikru būdu apdoroti ar apdirbti žemės ūkio produktai.

Žemės ūkio produktus apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (toliau – ŽŪMŪKPĮ) (AUŽŪPĮ 2 str. 21 d.). ŽŪMŪKPĮ 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta, jog žemės ūkio produktai – augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai.

Teismas pažymi, jog iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, jog ieškovė atsakovei tiekė (ne)gazuotą natūralų mineralinį vandenį „(duomenys neskelbtini)“, gazuotą citrinų skonio stalo vandenį „(duomenys neskelbtini)“, gazuotą egzotinių vaisių skonio gaivųjį gėrimą „(duomenys neskelbtini)“, negazuotą granatų skonio gaivųjį gėrimą „(duomenys neskelbtini)“, gazuotą duonos skonio gaivųjį gėrimą „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12-16). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytus apibrėžimus, teismas daro išvadą, jog ieškovė atsakovei teikė ne žemės ūkio produktus ir produkciją. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 8,3 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo AUŽŪPĮ pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo – skolos ir delspinigių priteisimo - patenkinta visiškai. Atmesta ieškinio dalis dėl 8,3 proc. metinių procesinių palūkanų žyminiu mokesčiu nėra apmokestinama. Be to, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovė nevykdo sutartinių prievolių, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma – 20,00 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 263 str., 270 str., 279 str. 2 d., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, naudai 472,68 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 68 ct) skolą, 61,98 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 98 ct) delspinigių ir 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.