Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų I. D. ir M. D. skundus dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų ir priimtų sprendimų, suinteresuoti asmenys – E. I., antstolis Saulius Mulevičius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolio Sauliaus Mulevičiaus (toliau – antstolis) kontoroje 2019 m. birželio 5 d. gautas pareiškėjos I. D. (toliau – pareiškėja) 2019 m. birželio 5 d. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0170/19/00587, kuriuo prašoma panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus vykdomojoje byloje Nr. 0170/19/00587 priimtus dokumentus – 2019 m. gegužės 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-170-698, 2019 m. gegužės 23 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-170-1003, 2019 m. gegužės 23 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-170-1004, vykdomąją bylą nutraukti (vykdomosios b. Nr. 0170/19/00587 l. 40-44).

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).

13. Siekiant išsiaiškinti šalių pozicijas, visapusiškai išnagrinėti bylą ir atskleisti bylos esmę, byla išnagrinėta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

15.4. Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarta suinteresuoto asmens E. I. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2018 m. spalio 2 d. 14.00 val. (prijungtos el. b. t. 2, l. 48).

15.12. Suinteresuotas asmuo E. I. 2019 m. gegužės 20 d. pateikė antstoliui Sauliui Mulevičiui 2019 m. balandžio 25 d. teismo nutarties pagrindu jai išduotą vykdomąjį raštą dėl delspinigių išieškojimo iš pareiškėjų, kurio pagrindu buvo pradėtos dvi atskiros vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00587 (skolininkė – I. D.) ir Nr. 0170/19/00586 (skolininkas – M. D.).

15.13. Antstolis Saulius Mulevičius 2019 m. gegužės 20 d. patvarkymais patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, išaiškino skolininkams (pareiškėjams) jų teises ir pareigas vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00587 l. 12, vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00586 l. 14).

15.14. Antstolis Saulius Mulevičius 2019 m. gegužės 23 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, išsiuntė vykdymo išlaidų apskaičiavimus pareiškėjams (vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00587 l. 25-26, vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00586 l. 26-27). Tą pačią dieną antstolis surašė pareiškėjams raginimus įvykdyti sprendimus, kuriuos išsiuntė pareiškėjams susipažinti (vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00587 l. 27-28, vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00586 l. 28-29). Vykdomosiose bylose esantys siuntų pranešimai patvirtina, kad antstolio siųsti dokumentai pareiškėjai I. D. buvo įteikti 2019 m. gegužės 28 d. įteikiant juos pareiškėjos tėvui J. B. (0170/19/00587 l. 29), pareiškėjui M. D. siųsti dokumentai grįžo neįteikti (vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00586 l. 30).

16. Pažymėtina, kad vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

17. CPK 587 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Toks dokumentas yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnis). Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo (CPK 595 straipsnio 4 dalis).

19. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 25 d. vykdomasis raštas dėl delspinigių išieškojimo iš skolininkų (pareiškėjų) M. D. ir I. D. išieškotojos (suinteresuoto asmens) E. I. naudai išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. priimtos nutarties pagrindu. Teismas klausimą dėl šio vykdomojo rašto suinteresuotam asmeniui išdavimo išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. CPK 292 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamos nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos. Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1487-808/2018 duomenys patvirtina, kad teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria suinteresuotam asmeniui buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl delspinigių iš pareiškėjų išieškojimo, buvo išsiųsta susipažinti tik suinteresuotam asmeniui E. I., kuri ir prašė išduoti nurodytą vykdomąjį dokumentą (prijungtos el. b. t. 2, l. 108-109). Nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1487-808/2018 nėra duomenų patvirtinančių, kad teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis CPK 292 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo išsiųsta susipažinti bei tinkamai įteikta pareiškėjams (skolininkams). Minėta teismo nutartimi, priimta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, buvo išspręstas klausimas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjų interesais, nutartyje padarytos išvados sukėlė pareiškėjams atitinkamas neigiamas teisines pasekmes, todėl nekvestionuojama, jog tokio pobūdžio teismo nutartis turėjo būti išsiųsta susipažinti ir pareiškėjams, kad pastarieji pasinaudodami apeliacijos teise galėtų pareikšti savo poziciją dėl suinteresuoto asmens deklaruojamos teisės išieškoti iš pareiškėjų delspinigius. Nepagrįstai apribojus pareiškėjams teisę susipažinti su teismo 2019 m. balandžio 2 d. priimta nutartimi, pastarieji tinkamai ir laiku nepasinaudojo jiems priklausančia teise į apeliaciją, kas nagrinėjamu atveju yra neišvengiama (CPK 335 straipsnio 1 dalis).

20. Nesant duomenų, kad teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis CPK nustatyta tvarka buvo įteikta pareiškėjams, nėra pagrindo išvadai, jog minėta teismo nutartis įsiteisėjo pareiškėjų atžvilgiu ir gali būti priverstinai vykdoma (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad suinteresuotam asmeniui išduotame vykdomajame rašte nurodyta minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo data (2019 m. balandžio 15 d.), nepaneigia išvados, kad pareiškėjai tinkamai ir laiku nebuvo informuoti apie teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį, todėl jų atžvilgiu ši nutartis negalėjo įsiteisėti 2019 m. balandžio 15 d.

21. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis nėra skubiai vykdytinas dokumentas CPK 282 straipsnio kontekste, byloje nėra duomenų, kad teismas būtų pripažinęs šią nutartį skubiai vykdytina dėl kažkokių kitų, CPK 282 straipsnyje nenumatytų, ypatingų aplinkybių (CPK 283 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas iš dalies sutinka su suinteresuoto asmens E. I. ir antstolio pozicija, kad vykdymo procesas galimas teismui išdavus vykdomąjį dokumentą (raštą) ir antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Akivaizdu, kad priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas skolininkams (pareiškėjams) sukelia papildomas nepageidaujamas pasekmes (turto, sąskaitų areštai, vykdymo išlaidų apmokėjimas ir t. t.), todėl nagrinėjamu individualiu atveju antstolis, gavęs suinteresuoto asmens E. I. vykdomąjį dokumentą, turėjo vadovautis CPK 651 straipsnio 1 dalimi ir išsiaiškinti visas galimas kliūtis vykdymo veiksmams pradėti. Nagrinėjamu atveju antstolis neįsitikino, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis yra įsiteisėjusi pareiškėjų atžvilgiu bei nepagrįstai pradėjo pareiškėjų atžvilgiu priverstinius vykdymo veiksmus. Be to, kaip matyti iš antstoliui pateikto 2019 m. balandžio 25 d. vykdomojo rašto turinio, vykdomajame rašte nurodyta, jog išduodamas vykdomasis raštas pagal teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl delspinigių išieškojimo iš pareiškėjų suinteresuoto asmens E. I. naudai, skaičiuojant 0,5 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų, už kiekvieną pradelsto įsipareigojimo dieną nuo 5 500,00 Eur sumos. Tokia vykdomojo rašto formuluotė yra neaiški, nes nėra nurodyta duomenų, pagal kokį konkrečiai patvirtintos taikos sutarties punktą pareiškėjai tinkamai ir laiku neįvykdė prisiimto konkretaus įsipareigojimo. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai antstolis privalėjo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tarp jų galimybe rinkti papildomus įrodymus, kreiptis į teismą su prašymu dėl išaiškinimo (CPK 278, 589 straipsniai, 634 straipsnio 2 dalis).

23. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis tinkamai neįsitikino, ar nėra akivaizdžių kliūčių suinteresuoto asmens E. I. pateiktam vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, taip pažeisdamas CPK 651 straipsnio nuostatas, todėl abejose vykdomosiose bylose antstolio patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymai dėl teisių ir pareigų išaiškinimo, raginimai įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimai ir vėlesni antstolio priimti patvarkymai ir atlikti veiksmai (turto arešto aktas, patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymas dėl skolos išieškojimo) pripažintini neteisėtais ir naikintini (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

24. Vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00586 duomenys taip pat patvirtina, kad skolininkui M. D. nebuvo tinkamai įteiktas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, nuo kurio prasideda priverstinio vykdymo procedūra (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00586 duomenimis nustatyta, kad antstolis Sauliaus Mulevičiaus 2019 m. gegužės 23 d. raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyta, jog skolininkas per dešimt dienų turi sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas, kartu su kitais dokumentais skolininkui M. D. išsiuntė vykdomajame rašte nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti (b. l. 30). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad neįteikus M. D. dokumentų gyvenamosios vietos adresu, būtų bandyta minėtus dokumentus išsiųsti kitais skolininko žinomais adresais. Faktiškai antstolio raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui M. D. taip ir nebuvo įteiktas, tokiu būdu pastarajam apribojant galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir/ar pateikti duomenis dėl įpareigojimo įvykdymo bei išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Be to, negavęs patvirtinimo apie raginimo skolininkui įteikimą, 2019 m. birželio 13 antstolis sudarė turto arešto aktą, 2019 m. birželio 13 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo, taip sukeldamas skolininkui papildomas nepageidaujamas pasekmes (vykdomosios bylos Nr. 0170/19/00586 l. 49-51, 53, 54,55, 56-57). Šis atskiras procedūrinis pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0170/19/00586 antstolio priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus neteisėtais.

25. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, tarp jų ir liudytojo M. B. parodymai, patvirtinančių, kad taikos sutarties 10 punkte sulygtas pareiškėjų įpareigojimas įrengti automobilių stovėjimo aikštelę buvo įvykdytas nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. liepos 31 d., kaip ir numatyta taikos sutarties 11 punkte. Kad nurodytas pareiškėjų įsipareigojimas buvo įvykdytas laiku patvirtina paties suinteresuoto asmens E. I. teismui teikti dokumentai, t. y. prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo, kuriose iš esmės nebuvo ginčijamas faktas, kad pareiškėjams nustatytas įpareigojimas iki 2018 m. liepos 31 d. įrengti automobilių stovėjimo aikštelę faktiškai buvo tinkamai ir laiku įvykdytas. Minėtuose suinteresuoto asmens prašymuose buvo akcentuojamos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjai nepasirašo priėmimo-perdavimo akto bei neperleidžia suinteresuoto asmens nuosavybėn jau perduotos žemės sklypo dalies ir jau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo E. I. būtų kreipusis į teismą su prašymu išduoti jai vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 10 punkte numatyto įpareigojimo neįvykdymo arba pareiškėjams laiku neįvykdžius šio įsipareigojimo būtų pati pasinaudojusi taikos sutartyje jai numatyta galimybe įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pareiškėjų sąskaita (CPK 771 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui buvo išduotas vykdomasis dokumentas ne dėl taikos sutarties 10-11 punktuose pareiškėjams numatyto įpareigojimo iki 2018 m. liepos 31 d. įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, o dėl taikos sutarties 1 punkte numatyto pareiškėjų įsipareigojimo perleisti E. I. nuosavybėn jiems priklausančią dalį žemės sklypo dviem automobilių parkavimo vietoms įrengti 39 kv. m. dydžio (prijungtos el. b. t. 2, l. 59-60).

26. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šalių patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo aiškiai sutarta, per kokį terminą, skaičiuojamą nuo faktinio automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo momento, šalys turėjo surašyti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės priėmimo-perdavimo aktą bei atsiskaitymo už perleidžiamą žemę sklypo dalį aktą, kaip tai numatyta taikos sutarties 17 punkte. Taikos sutartyje šalys susitarė tik dėl konkretaus termino, per kurį pareiškėjai suinteresuotam asmeniui E. I. turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad tokį įpareigojimą pareiškėjai įvykdė laiku. Faktiškai tokioje situacijoje, kai pagrindinis pareiškėjų reikalavimas dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo įvykdomas laiku (iki 2018 m. liepos 31 d.), tačiau priėmimo-perdavimo aktas, kurio sudarymui taikos sutartyje nebuvo nustatytas konkretus terminas, surašomas ir pasirašomas vėliau, negali būti traktuojama kaip sudaranti pagrindą skaičiuoti taikos sutartyje sutarto dydžio delspinigius. Priešingai vertinant tokią situaciją, pareiškėjai galėtų užimti analogišką poziciją bei pasinaudoti taikos sutartyje jiems numatyta teise skaičiuoti delspinigius suinteresuotam asmeniui E. I. už pradelstą pasirašyti atsiskaitymo už perleidžiamą žemės sklypo dalį aktą, kadangi faktiškai suinteresuotas asmuo savo įsipareigojimą atsiskaityti su pareiškėjais įvykdė laiku, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki šiol būtų pasirašytas taikos sutartyje reikalaujamas atsiskaitymo už perleidžiamą žemės sklypo dalį aktas. Tokie šalių veiksmai privestų prie ad absurdum situacijos, kuomet pagrindiniai taikos sutarties įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku, tačiau dėl formalių procedūrų derinimo tokių įsipareigojimų perdavimo-priėmimo veiksmai būtų atlikti vėliau bei abi pusės reikalautų panašaus dydžio delspinigių sumokėjimo už vėlesnį atitinkamų aktų pasirašymą. Tokioje situacijoje, taikos sutartyje numatyti delspinigiai neatitiktų savo paskirties.

27. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjams taikos sutartyje nustatytu terminu įrengus suinteresuotam asmeniui E. I. automobilių stovėjimo aikštelę ir taikos sutartyje nesant nustatyto termino, per kurį turėjo būti pasirašyti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės priėmimo-perdavimo ir atsiskaitymo už perleidžiamą žemės sklypo dalį aktai, antstolis neturėjo nei pareigos, nei teisės pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nepaisant to, kad išieškotoja ir pateikė vykdomąjį raštą vykdyti. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje individualioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad antstoliui nebuvo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

28. Pareiškėjai taip pat pareiškė prašymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0170/19/00586 ir Nr. 0170/19/00587 nutraukimo. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla yra nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma.

29. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nei vienas iš CPK 629 straipsnyje įtvirtintų vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindų, todėl toks pareiškėjų prašymas atmestinas.

30. Pareiškėjams išaiškintina, kad vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nėra tinkamai informuoti apie išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1487-808/2019 2019 m. balandžio 2 d. priimtą nutartį, kuria nutarta išduoti suinteresuotam asmeniui E. I. vykdomąjį raštą dėl delspinigių išieškojimo, todėl pastarieji turi kreiptis į teismą su prašymu dėl minėtos nutarties jiems tinkamo įteikimo bei šios teismo nutarties pagrindu išduoto vykdomojo dokumento panaikinimo, kadangi minėta nutartis pareiškėjų atžvilgiu nėra įsiteisėjusi.

31. Suinteresuotas asmuo atsiliepime pareiškė prašymą įvertinti pareiškėjų kartu su skundais pateiktų dokumentų (2018 m. liepos 16 d. priėmimo-perdavimo akto) tikrumą, jų pateikimo civilinėje apyvartoje pavojingumą bei nustačius, kad šalių veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos požymių, informuoti apie tai prokurorą

32. Sprendžiant dėl nurodyto suinteresuoto asmens prašymo pažymėtina, kad CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga pranešti prokurorui, kai civilinio proceso metu paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių. Taigi, tik nustatęs aiškias aplinkybes, turinčias nusikalstamos veikos požymių, teismas kreipiasi į prokurorą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, remiantis kuriais galima būtų padaryti išvadą, jog byloje dalyvaujantys asmenys (pareiškėjai) įvykdė nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų pateiktas 2018 m. liepos 16 d. priėmimo-perdavimo aktas yra preliminarus šio dokumento projektas, kurio šalims nepavyko pasirašyti dėl tam tikrų kilusių neaiškumų. Minėtas dokumentas nebuvo pateiktas jokioms kompetentingoms institucijoms, kurios būtų atlikusios šio dokumento pagrindu atitinkamas teisines registracijas. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo išvadai, kad toks dokumentas sukėlė atitinkamas teisines pasekmes, žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo E. I., manydama, kad pareiškėjai yra įvykdę nusikalstamą veiką ir turėdama duomenų apie šią nusikalstamą veiką, pati gali kreiptis su pareiškimu į atitinkamą ikiteisminio tyrimo instituciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų I. D. ir M. D. skundus dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų ir priimtų sprendimų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus vykdomojoje byloje Nr. 0170/19/00586 priimtus patvarkymus – 2019 m. gegužės 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. gegužės 23 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2019 m. gegužės 23 d. raginimą įvykdyti sprendimą, 2019 m. birželio 13 d. turto arešto aktą ir patvarkymą areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, 2019 m. birželio 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2019 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2019 m. birželio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2019 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus vykdomojoje byloje Nr. 0170/19/00587 priimtus patvarkymus – 2019 m. gegužės 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkymą dėl teisių ir pareigų išaiškinimo, 2019 m. gegužės 23 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2019 m. gegužės 23 d. raginimą įvykdyti sprendimą.

Kitoje dalyje (dėl vykdomųjų bylų nutraukimo) pareiškėjų skundus atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.