- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- N-444-1344-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00637-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. U., atstovaujamo advokato D. K., apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties K. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
K. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 16 d., apie 15.10 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Klaipėdos gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepakluso kelio ženklo „Važiuoti į dešinę“ reikalavimui ir pasuko į kairę. Tokiais veiksmais K. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto ir 1 priedo 402 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2011 m. sausio 26 d. nutarimu K. U. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 75 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno D. L. tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais bei fotonuotraukomis nustatyta, kad K. U. protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, vairuodamas transporto priemonę bei išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepakluso kelio ženklo reikalavimui ir pasuko į kairę. Atkreipė dėmesį, jog byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad ties išvažiavimu iš prekybos centro „Maxima“ stovi kelio ženklai Nr. 402 („Važiuoti į dešinę“), Nr. 203 („Duoti kelią“) ir Nr. 407 („Apvažiuoti iš dešinės“), o toks kelio žymėjimas reiškia, jog išvažiuojant iš prekybos centro „Maxima“, leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi, t. y. į dešinę. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, išvažiuodamas iš prekybos centro „Maxima“ aikštelės ir pasukdamas į kairę, pažeidė KET 8 punkto ir kelio ženklo Nr. 402 reikalavimus. Nors K. U. tvirtino, jog prekybos centre „Maxima“ nebuvo ir iš jo aikštelės nevažiavo, teismas pabrėžė, kad šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms pažeidimo padarymo aplinkybėms, todėl K. U. iškelta versija laikytina nepagrįsta ir vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika. Nurodė, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimo užfiksavimo metu kelio matomumas buvo geras. Tuo tarpu pažeidimas nustatytas policijos pareigūnams vykdant savo tarnybines pareigas ir nesant aplinkybių, kurios keltų abejonių jų šališkumu. Nenustatęs, jog tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas turėjo asmeninį suinteresuotumą patraukti K. U. administracinėn atsakomybėn, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti pareigūno nurodytų aplinkybių objektyvumu. Taip pat pažymėjo, jog policijos pareigūno D. L. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja pirminei pažeidimo tyrimo medžiagai, o liudytojas R. U. yra pareiškėjui artimas asmuo – jo sūnus, todėl laikyti tokius įrodymus objektyviais ir jais vadovautis teismas negali. Pasisakydamas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, atkreipė dėmesį, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta tiksli Klaipėdos gatvės Gargžduose vieta, byloje pateiktose fotonuotraukose aiškiai užfiksuota pažeidimo padarymo vieta ir teismui dėl jos nekilo jokių abejonių. Nustatęs, jog tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek Institucijai priimant nutarimą K. U. su padarytu pažeidimu nesutiko, nutarime nurodytą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi – teismas vertino kaip rašymo apsirikimą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad K. U. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą, dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo galimybę tinkamai realizuoti įstatymuose įtvirtintas savo teises, teismas konstatavo, jog asmens veika buvo kvalifikuota tinkamai, nuobaudos skyrimo tvarka ir įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. U., atstovaujamas advokato D. K., prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. sausio 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neišsamiai ir nevisapusiškai išsiaiškinus bylai reikšmingas aplinkybes bei netinkamai pritaikius teisės normas. Teigia, jog jokio pažeidimo nepadarė, kadangi apsisuko likus apie 70 metrų iki posūkio į prekybos centrą „Maxima“, o teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime nenurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, taip pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 26.5.11 punkto nuostatą, be to, nėra aišku, kuriuo administracinio teisės pažeidimo protokolu remiantis buvo priimtas Institucijos nutarimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju K. U. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies redakcija įtvirtino, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 Lt iki 100 Lt.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. U. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl K. U. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.
Pažymėtina, kad tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėjęs policijos pareigūnas D. L. savo 2010 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 14) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog įvykio metu buvo netoliese bei tiksliai matė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš Klaipėdos gatvėje, Gargžduose, esančios prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, suko į kairę pusę būtent ten, kur kelio ženklai tai daryti draudžia. Analogiškas aplinkybes, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 38; administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-403-243/2010, b. l. 54), minėtas pareigūnas nurodė ir apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme, kur, be kita ko, pabrėžė, kad aiškiai matė K. U. vairuojamą automobilį važiuojantį iš Klaipėdos gatvėje, Gargžduose, esančios prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, viską gerai matė, kadangi joks kitas automobilis prieš juos nevažiavo, o pažeidėją pastebėjo dar stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje, neįvažiavusį į gatvę, automobilis suktelėjo į dešinę, kad apvažiuotų kampą, nes iš aikštelės tiesiai išvažiuoti negalima, ir pasuko į kairę pusę, nors įvykio vietoje esantys kelio ženklai tai daryti draudžia (b. l. 39; administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-403-243/2010, b. l. 57). Atkreiptinas dėmesys, jog minėto liudytojo teisme duoti parodymai atitinka pirminiame rašytiniame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu liudytojas R. U. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sūnus, todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių jo suinteresuotumu bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo iškelta versija, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, kadangi apsisuko likus apie 70 metrų iki posūkio į prekybos centrą „Maxima“, atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginio, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuriuo administracinio teisės pažeidimo protokolu remiantis buvo priimtas ginčijamas Institucijos nutarimas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog remiantis 2010 m. rugpjūčio 16 d. K. U. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu priimtas Institucijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai protokolo trūkumams ištaisyti bei bylai iš naujo išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, 2011 m. sausio 17 d. K. U. buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas, būtent kuriuo remiantis ir priimtas ginčijamas Institucijos 2011 m. sausio 26 d. nutarimas. Be to, pabrėžtina, jog iš byloje esančio Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. posėdžio garso įrašo matyti, kad pats administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. sausio 26 d. nutarimas buvo priimtas remiantis būtent nauju administracinio teisės pažeidimo protokolu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visiškai aišku, kuriuo administracinio teisės pažeidimo protokolu remiantis buvo priimtas ginčijamas Institucijos nutarimas, todėl minėtas apeliacinio skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo atstovas aiškiai suvokia K. U. inkriminuoto pažeidimo padarymo vietą, t. y. iš byloje esančių duomenų ši vieta yra visiškai aiški ir teisėjų kolegijai dėl jos nekyla jokių abejonių. Tai įvertinus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta buvo nurodyta tinkamai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. U., atstovaujamo advokato D. K., apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.