- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- e2-9710-980/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07476-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Fotonona“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities VPK
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovės atstovei, advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovo atstovui Arūnui Venckui, trečiojo asmens UAB „Fotonona“ atstovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities VPK, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Fotonona“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1955,60 Eur žalos atlyginimo, 159,13 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-22 vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos UAB „Fotonona“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje lubos, siena, patalpose buvusios atsargos. Įvykio metu UAB „Fotonona“ patalpos buvo apdraustos Verslo draudimu AB „Lietuvos draudimas“, o įvykęs įvykis pripažintas draudiminiu. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui – UAB „Fotonona“ 1492,50 Eur (5153,31 Lt) išmoką patirtų nuotolių atlyginimui ir 463,10 Eur (1599 Lt) už sugadintų patalpų remontą, t.y. viso 1955,60 Eur (6752,31 Lt). Užpylimo priežastis kilo dėl antrajame to paties pastato aukšte tualete trūkusios vandens padavimo žarnelės ir nustačius, kad minėtos patalpos panaudos sutarties pagrindu yra valdomos Klaipėdos apskrities VPK, ieškovė ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką, tačiau ji sumokėta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, be to, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie draudiminį įvykį, nedalyvavo patalpų apžiūroje po įvykio, jiems nebuvo pasiūlyta įsigyti sugadintų prekių, o apie išmokėtą sumą sužinojo tik iš gauto ieškinio.
Trečiasis asmuo Vidaus reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūrą taip pat pažymėjo, kad valstybei tokio pobūdžio bylose turi atstovauti Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad teisme liudytoju apklaustas draudimo ekspertas S. S. patvirtino, jog iš karto po įvykio atvykęs ir apžiūrėjęs draudėjo patalpas, jis pakilo ir į antrąjį pastato aukštą. Atėjęs pas to komisariato komisarą, jis pastarąjį asmeniškai informavo apie įvykį, todėl atsakovo argumentai, kad jiems nebuvo pranešta, atmestini. Atstovė taip pat pažymėjo, kad žala buvo apskaičiuota jau po to, kai užlietos patalpos išdžiuvo, o atvykęs ekspertas tik tuomet įvertino patalpų būklę ir paskaičiavo žalos dydį, kuris be kita ko buvo paskaičiuotas ir remiantis trečiojo asmens UAB „Fotonona“ pateiktais rašytiniais paskaičiavimais, sugadintų prekių aktu ir kitais rašytiniais byloje pateiktais duomenimis, taip pat pažymėjo, kad ir atsakovai turi pareigą įrodinėti savo nurodomus atsikirtimus ir aplinkybes, tačiau atsakovai jokių rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Akcentavo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kuomet yra konstatuojamas užliejimas iš viršutinio aukšto, ieškovas neturi įrodinėti užpylimą lėmusių aplinkybių ir priežasčių, nes pakanka konstatuoti, kad užliejimas įvyko iš viršuje esančių patalpų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės nustatytu žalos dydžiu – neaiškūs jo apskaičiavimo kriterijai, neaišku, kodėl tiek daug prekių buvo nurašyta ir kodėl nebuvo pasiūlyta atsakovei jų įsigyti ir taip sumažinti žalą, be to, atsakovai apskritai nebuvo informuoti apie įvykusį draudiminį įvykį, nedalyvavo apžiūrint patalpas po užliejimo, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių komisariato kaltę dėl užliejimo, taip pat nepateikta duomenų su kokiu būtent asmeniu buvo bendrauta dėl įvykio ir kodėl į teismą buvo kreiptasi praėjus net keliems metams nuo įvykio.
Trečiojo asmens UAB „Fotonona“ atstovas A. G. teismo posėdyje nurodė, kad po to, kai buvo užlietos jų bendrovei priklausančios parduotuvės patalpos, draudimo bendrovė išmokėjo jiems išmoką, todėl jie klausimą dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad, iš tiesų, jų parduotuvės, prekiaujančios foto prekėmis, patalpos buvo taip užlietos iš viršuje esančio policijos komisariato patalpų, o tiksliau jų tualeto, kad vandens buvo tiek daug, kad galima buvo braidyti. Įvykio metu buvo užlietos ir sugadintos ir patalpų lubos, ir viena siena, be to, sudrėko ir buvo sugadinta visa eilę prekių, kurių panaudoti jau nebebuvo įmanoma. Įvykio dieną, vandeniui pradėjus bėgti iš viršuje esančių patalpų, jų bendrovės darbuotojas dar bandė patekti į policijos komisariato patalpas ir įspėti jų darbuotojus, tačiau buvo pietų metas ir patalpose darbuotojų nebuvo. Po ko, atvykęs AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nurodė, kad patalpos ir padarytos žalos dydis bus vertinamas tik tada, kai jos pilnai išdžius. Atstovas teisme taip pat nurodė, kad žala padaryta sienoms ir luboms buvo paskaičiuota tik po to kai patalpos išdžiuvo, o už sugadintas prekes buvo atlyginta pagal faktiškai sudarytą sugadintą prekių sąrašą, o jų vertė nustatyta bendrovės UAB „Fotonona“ centrinėje būstinėje Kaune esančioje buhalterijoje pagal jų įsigijimo vertę. Atstovas teisme atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio metu buvo apgadinta ir daugiau bendrovei priklausančio turto, tačiau dalis žalos taip ir liko neatlyginta, nes, pasak draudimo bendrovės atstovų, ne viskas pateko į draudiminio įvykio sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais teisme nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui UAB „Fotonona“ išdavė Verslo draudimo liudijimą LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo gaisro, gamtinių jėgų ar kitų rizikų buvo apdraustas draudėjo UAB „Fotonona“ turtas (patalpos, įranga bei atsargos). Nustatyta, kad šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2012-08-22 ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ draustas UAB „Fotonona“ priklausantis turtas buvo aplietas. Nustatyta, kad įvykio priežastis buvo dėl antrajame to paties pastato aukšte, esančiose patalpose tualete trūkusios vandens padavimo žarnelės, t.y. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nustatyta, kad patalpos, iš kurių aplietas AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas turtas, įvykio metu panaudos sutarties pagrindu buvo valdomos Klaipėdos apskrities VPK.
Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui, draudėjui UAB „Fotonona“ atlygino 1955,60 Eur dydžio įvykio metu patirtą žalą, kurią sudaro 1492,50 Eur (5153,31 Lt) išmoką patirtų nuostolių atlyginimui ir 463,10 Eur (1599 Lt) už sugadintų patalpų remontą. Dėl užliejimo kilusią žalą patvirtina 2012 08 27 pranešimas - apskaičiavimas apie įvykį, kuriame nurodoma, jog nukentėjo patalpų lubos (tinkuotos lubos ir pakabinamos lubos), buvo sulieta siena, sugadintos draudėjo atsargos – prekės buvusios dėžėse, turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, kuriame nurodyti duomenys apie sugadintą turtą bei jo liekanas, padarytos patalpų nuotraukos, be kita ko ir teismo posėdžio metu apklausto draudimo eksperto liudytojo S. S. paaiškinimai. Ieškovas išmokėjo UAB „Fotonona“ 1492,50 Eur (5153,31 Lt) išmoką patirtų nuostolių už sugadintas prekes atlyginimui ir 463,10 Eur (1599 Lt) už sugadintų patalpų remontą. Išmokos dydį patvirtina 2012 09 16 lokalinė sąmata, žalos atlyginimo faktą pagrindžia 2013 -01-03 raštas dėl žalos atlyginimo, 2013-01-07 mokėjimo pavedimas.
Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007), pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 str. 1 d., doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006). CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovas yra patalpų, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, valdytojas nuo 2008-04-01.
Atsižvelgiant į tai, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju: atsakovas, būdamas turto valdytoju jį teisėtai valdė; ieškovo draudėjui atsirado žala; dėl trūkusios vandens padavimo žarnelės policijos komisariate buvo užpiltos UAB „Fotonona“ patalpos, t.y. tarp atsakovo valdomų patalpų vandentiekio sistemos trūkumo ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad atsakovas atsakingas už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vandens sistemos trūkumo ieškovės draudėjui padarytą žalą.
Atsakovo atstovas, nesutikdamas dėl UAB „Fotonona“ patirtų nuostolių dydžio, teigia, kad nuostoliai nebuvo realūs ir nėra pagrįsti įrodymais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
Ieškovė pateikė įrodymus – UAB „Fotonona“ sugadintų prekių sąrašą, nurašymo aktą, UAB „Fotonona“ 2012-08-28 ir 2012-12-19 pažymas dėl padarytų nuostolių dydžio, be kita ko teismo posėdžio metu UAB „Fotonona“ atstovas detaliai ir išsamiai paaiškino, kokiu būdu buvo sudarytas sugadintų prekių sąrašas bei nustatyta jų vertė.
Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas nebuvo informuotas apie įvykį, neturėjo galimybės dalyvauti patalpų apžiūroje ir apie draudiminį įvykį sužinojo tik gavęs ieškinį, todėl iš esmės abejoja atsakovo kaltės pagrįstumu. Tačiau šie atsakovo atstovo argumentai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais – liudytojas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino patalpų apžiūros metu pats asmeniškai bendravęs su policijos komisariato komisaru ir jam paaiškinęs susiklosčiusią situaciją bei galimas pasekmes, be to, iš byloje esančios pretenzijos matyti, jog 2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities VPK buvo ir raštu informuota apie 2012-08-22 įvykusį draudiminį įvykį ir atsakomybę už žalos atlyginimą.
LR CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 str., 185 str., CK 6.245 str. 1 d.). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes ir bylose esančius įrodymus, ieškinys yra tenkintinas ir iš atsakovės Klaipėdos apskrities VPK ieškovei priteistina 1955,60 Eur neatlygintos žalos dalis (CK 6.251, 6.266 str. 1 d., 6.1015 str.).
CK 6.261 straipsnis numato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatavus atsakovės skolinę turtinę prievolę ieškovei, ieškovei iš atsakovės priteistinos 159,13 Eur palūkanos.
Be to, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgus į nurodyta teisinį reglamentavimą, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 48 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities VPK 1955, 60 Eur žalos atlyginimo, 159,13 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2114,73 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-22 iki sprendimo visiško įvykdymo bei 48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.