- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-303-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16298-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-25325-713/2021, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. G., A. B. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolės R. G. kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 14 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-12818-877/2019 dėl 20 466,67 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Marių aidas“ išieškotojo A. B. naudai (vykdomoji byla Nr. 0090/20/00130).
2. Antstolė 2020 m. sausio 22 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą bei patvarkymą dėl turto arešto, kuriuo areštavo skolininkei UAB „Marių aidas“ nuosavybės teise priklausančią ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas).
3. Antstolė 2020 m. kovo 6 d. patvarkymu skyrė ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavesdama ją atlikti UAB „Verslavita“. 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad turto vertė yra 175 000,00 Eur.
4. Antstolė 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias ginčo turto pardavimo varžytynes, kurios neįvyko.
5. Išieškotojui 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo pasiūlyta perimti neparduotą turtą, tačiau jam atsisakius perimti turtą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. paskelbtos antrosios minėto turto varžytynės, tačiau ir jos 2020 m. rugsėjo 23 d. paskelbtos neįvykusiomis.
6. Išieškotojui 2020 m. rugsėjo 28 d. vėl buvo pasiūlyta perimti neparduotą turtą, tačiau jis 2021 m. spalio 1 d. pateikė prašymą skirti dar vieną turto vertės nustatymo ekspertizę, nes vykdymo proceso eigoje pasikeitė turto vertė.
7. Skundžiamu 2021 m. spalio 4 d. patvarkymu antstolė paskyrė išieškotojo prašomą ekspertizę, pavesdama ją atlikti UAB „Verslo klasė NT“.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja UAB „Marių aidas“ 2021 m. spalio 8 d. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. spalio 4 d. patvarkymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.
9. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad antstolė 2020 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr.0090/20/00130/S-344 jau buvo paskyrusi turto vertinimo ekspertizę ir ją atlikti buvo pavedusi UAB „Verslavita“. Minėta bendrovė 2020 m. balandžio 15 d. nustatė ekspertizės objekto vertę, t. y. UAB „Marių aidas“ priklausančios ½ dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę – 175 000 Eur. Dėl šio įvertinimo nei išieškotojas, nei skolininkė neprieštaravo. Pareiškėjos manymu, faktas, kad turtas nebuvo parduotas už nustatytą rinkos kainą savaime nereiškia, kad UAB „Verslavita“ netinkamai nustatė turto rinkos vertę. Kadangi šiai dienai nekilnojamojo turto kainos kyla, todėl pareiškėja mano, kad neracionalu skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, nes nustačius didesnę turto vertę, jo pirkėjų visai neatsiras.
10. Antstolė R. G. 2021 m. spalio 18 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjos skundo. Patvarkyme nurodė, kad turto vertinimo ekspertizė skiriama siekiant nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę. Tokia nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina, kuri buvo nustatyta eksperto, nesudomino nė vieno pirkėjo ir per dvejas varžytynes turtas nebuvo parduotas. Tai reiškia, kad tokia kaina neatitiko pirkėjų lūkesčių ir rinkos kainos. CPK 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti pakartotinę ekspertizę. Antstolė, įvertinusi visas aplinkybes ir atsižvelgusi į išieškotojo nuomonę, skyrė nekilnojamojo turto pakartotinę ekspertizę.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. B. nurodė, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, paisė abiejų šalių interesų, vadovavosi įstatymais ir LAT praktika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Marių aidas“ skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/20/00130 atmetė.
13. Teismas nurodė, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju antstolis pasinaudojo įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto objekto rinkos vertei nustatyti.
14. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar antstolė paskirdama ekspertizę tinkamai pasinaudojo savo diskrecija, reikia įvertinti tai, kad: 1) turtas buvo areštuotas 2020 m. sausio 22 d.; 2) praėjo ilgas laiko tarpas nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti bei turto arešto, tačiau skola nebuvo išieškota; 3) areštuoto turto vertė nustatyta 2020 m. balandžio 15 d.; 4) pirmosios ir antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis; 5) nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos laikotarpiu tarp atlikto turto arešto ir patvarkymo skirti ekspertizę kito didėjimo linkme; 6) dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčio rinkoje ir buvo paskirta ekspertizė, kad būtų nustatyta pastato rinkos kaina vykdymo veiksmų atlikimo metu.
15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, jog priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą per se nepakankamas pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015).
16. Anot teismo, pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolės atliekamų veiksmų teisėtumu siekiant skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir tinkamai atlikti išieškojimą pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą. Kadangi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, todėl teismas pripažino antstolės veiksmus dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti pagrįstais ir teisėtais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Marių aidas“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas iš viso nepasisakė dėl apeliantės argumento, kad patvarkyme neteisingai suformuluota užduotis ekspertui. Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir tai lėmė, kad klausimas dėl patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo Nr. 0090/20/00130/S-555 panaikinimo buvo išspręstas neteisingai, t. y. neatsakant į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 str. l d.).
17.2. Naujos ekspertizės turto rinkos vertės nustatymui skyrimas prieštarauja logikai, protingumui, sąžiningumui ir yra neekonomiškas, kadangi turto vertė šiuo metu yra akivaizdžiai padidėjusi, kas lemia, kad tas pats turtas už dar didesnę kainą netaps patrauklesnis pirkėjams. Turto vertė yra kelis kartus didesnė už išieškomą sumą.
17.3. Išieškotojo prašymas skirti pakartotinę ekspertizę buvo nemotyvuotas. Faktas, kad turtas nebuvo parduotas už nustatytą rinkos kainą dar savaime nereiškia, jog UAB „Verslavita“ ekspertizės aktu Nr. EKN-20-021 netinkamai nustatė ginčo turto rinkos vertę. Be to, išieškotojas neginčijo ekspertizės akto išvados nei jos pateikimo metu, nei iki antstolės patvarkymo priėmimo, nei dabar.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
18.1. Prieš daugiau nei metus laiko nepavyko parduoti iš varžytinų skolininkei priklausančio turto už nustatytą turto vertintojo kainą. Tirto vertinimas atliktas ne teismo eksperto, beveik prieš du metus, todėl yra pagrindas atlikti šiuo metu pareiškėjai priklausančio turto ekspertizę siekiant nustatyti dabartinę jo kainą.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Teismas vertino tiek prašymo antstolei dėl ekspertizės atlikimo, tiek antstolės patvarkymo, tiek pareiškėjos skundo pagrįstumą, ištyręs įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolės atliekamų veiksmų teisėtumu. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog teismas savo nutartyje nepasisakė dėl to, kad patvarkyme neteisingai suformuluota užduotis ekspertui. Priešingai nei teigia apeliantė, daugiau nei akivaizdu, jog antstolė patvarkyme labai aiškiai suformulavo užduotį ekspertui.
18.3. Nepagrįstas skundo argumentas, jog pakartotinės turto ekspertizės skyrimas prieštarauja logikai, yra neekonomiškas, neracionalus ir perteklinis veiksmas. Priešingai, tik paskyrus turto ekspertizę, bus įmanoma objektyviai ir teisingai nustatyti skolininkei priklausančio turto vertę, apsaugoti tiek skolininkės, tiek išieškotojo interesai, ko pasėkoje bus įvykdytas teismo sprendimas. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė UAB „Marių aidas“ piktybiškai nevykdo teismo sprendimo.
18.4. Šiuo atveju naujos ekspertizės skyrimo tikslas yra nustatyti aktualią šiai dienai turto kainą, o ne nuginčyti 2020 m. atliktą turto ekspertizę. Išieškotojo įsitikinimu, jo prašymo dėl ekspertizės skyrimo motyvai buvo pakankamai svarūs, į juos atsižvelgė antstolė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės patvarkymo, kuriuo paskirta parduodamo iš varžytynių turto ekspertizė, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita CPK nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Areštuotas turtas, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, realizuojamas CPK, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 2 dalis). Taigi, vykdymo procese areštuoto turto realizavimą atlieka antstolis.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019, priteisė ieškovui A. B. iš atsakovės UAB „Marių aidas“ 14 522,12 Eur nuostoliams už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. atlyginti; 302,55 Eur mėnesiniams nuostoliams atlyginti nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki atsakovė atlaisvins ieškovui nuosavybės teise priklausančias ir jo naudojimui paskirtas patalpas pirmame aukšte ir rūsyje, esančias pastate – parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metinines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 682,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši sprendimas įsiteisėjo 2020m. sausio 10 d.
23. Minėto teismo sprendimo pagrindu, antstolės R. G. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0090/20/00130 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12818-877/2019 dėl 20 466,67 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Marių aidas“ išieškotojo A. B. naudai.
24. Antstolė 2020 m. sausio 22 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto, kuriuo areštavo skolininkei UAB „Marių aidas“ nuosavybės teise priklausančias ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 735,20 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020 m. sausio 22 d. turto arešto aktu minėtą turtą įkainojo 104 000 Eur.
25. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
26. Antstolė 2020 m. kovo 6 d. patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo nurodė – „kadangi areštuota skolininkei priklausanti ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) bus parduodama iš varžytynių, todėl reikalinga nustatyti areštuoto turto rinkos vertę“. Ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“ ir pavedė jai atlikti ½ dalies 749,08 kv. m bendro ploto pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę.
27. UAB „Verslavita“ atliko ekspertizę ir 2020 m. balandžio 28 d. surašė parduotuvės pastato dalies ekspertizės aktą Nr. EKN-20-021. Išvadoje nurodė, jog įvertinus skolininkei UAB „Marių aidas“ priklausančios ½ dalies pastato, kurio plotas 369,12 kv. m, vertė 2020 m. balandžio 15 d. yra 175 000 Eur.
28. CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
29. Antstolė 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias turto pardavimo varžytynes ir nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 140 000 Eur, t. y. taip, kaip nurodyta CPK 718 straipsnyje.
30. 2020 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu antstolė pranešė, kad pirmosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas.
31. CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta – jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (CPK 721 straipsnio 1 dalis). Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju išieškotojui A. B. nepareiškus noro perimti skolininkės turto, antstolė 2020 m. rugpjūčio 24 d. paskelbė antrąsias varžytynes, nustatydama pradinę turto pardavimo kainą – 105 000 Eur, t. y. taip, kaip nurodyta CPK 722 straipsnio 1 dalyje.
33. Antrosios varžytynės 2020 m. rugsėjo 2 d. taip pat paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas.
34. CPK 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos šio Kodekso 723 straipsnyje numatytos pasekmės.
35. Išieškotojui A. B. 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo pasiūlyta perimti neparduotą turtą, tačiau jis sutikimo perimti turtą nepateikė.
36. Daugiau nei po vienerių metų išieškotojas A. B. antstolei 2021 m. spalio 4 d. pateikė prašymą skirti dar vieną ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę. Prašyme nurodė, kad yra tikslinga skirti ekspertizę skolininkei priklausančio turto vertei nustatyti, nes tokiu būdu bus sudarytos galimybės išieškoti skolą.
37. Antstolė 2021 m. spalio 4 d. priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo pavedė UAB „Verslo klasė NT“ atlikti ½ dalies, 735,20 kv. m bendro ploto pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę (vykd. bylos 106 lapas).
38. Minėta, kad pagal CPK 722 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos CPK 723 straipsnyje numatytos pasekmės. CPK 723 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. Grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis (CPK 723 straipsnio 2 dalis).
39. Iš vykdomosios bylos medžiagos ir Turto arešto aktų registro duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog 2020 m. sausio 22 d. patvarkymas dėl ginčo turto arešto nebuvo panaikintas, taip pat į bylą nebuvo pateikta duomenų apie šiuo patvarkymu areštuoto turto perdavimą skolininkei UAB „Marių aidas“.
40. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui (CPK 723 straipsnio 3 dalis).
41. Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, kad po neįvykusių dviejų varžytynių antstolės areštuotas skolininkui priklausantis turtas buvo grąžintas skolininkui ir panaikintas ginčo turto areštas, taip kaip numatyta CPK 723 straipsnio 2 dalyje, tačiau po vienerių metų antstolė iš karto priėmė skundžiamą patvarkymą paskirti pakartotinę areštuoto turto vertinimo ekspertizę. Tokie antstolės veiksmai neatitinka CPK reikalavimų.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85-469/2015, konstatavo, kad CPK nenumato trečiųjų varžytynių galimybės ir antstolio teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms, parduodamo turto kainą toliau mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais. Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis prieš tai nurodytu kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, taip pat iš naujo neatlikus CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų dėl areštuojamo turto ir jo įkainojimo, skolininkui ir išieškotojui buvo užkirsta galimybė, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Pažymėtina, kad ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama tik tada, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio nustatytai turto vertei (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
44. Apibendrinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolės vykdomojoje byloje (ne)atlikti veiksmai prieštarauja procesinėms teisės normoms, reglamentuojančioms skolininko turto areštą ir areštuoto turto realizavimo tvarką, todėl konstatuotina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdymo procese, todėl skundžiama 2021 m. gruodžio 14d. teismo nutartis panaikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės R. G. 2021 m. spalio 4 d. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo Nr. 0090/20/00130/S-555 panaikinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti antstolės R. G. 2021 m. spalio 4 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. 0090/20/00130/S-555, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0090/20/00130.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.