Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 6 d. gautas pareiškėjo V. C. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, kuriame prašoma: iki sureguliavimo administraciniame teisme padėtį, susijusią su ginčytinais privalomais, dokumentiniais santykiais tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) ir pareiškėjo, laikinai: sustabdyti skundžiamus UAB „Pastatas“ 2012 m. vasario 28 d. statybos projekto Nr. 5462-C-TR bei 2013 m. vasario 28 d. statybos leidimo Nr. LNS-01-130228-00150 galiojimą; uždrausti atsakovui ir jo pavaldžioms bei įgaliotoms institucijoms (Vilniaus specialusis lopšelis – darželis „Čiauškutis“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir kt.) naudojimą Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšų naujų žaidimo aikštelių ir kitų objektų įrengimui, vietoje nugriautų pareiškėjo kūrinių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjami nei UAB „Pastatas“ 2012 m. vasario 28 d. statybos projekto Nr. 5462-C-TR, nei 2013 m. vasario 28 d. statybos leidimo Nr. LNS-01-130228-00150, nei Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšų naujų žaidimo aikštelių ir kitų objektų įrengimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra tiesiogiai susijusios su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iš esmės.

Nurodo, kad reikalavimai nurodyti prašyme yra dalis galutinio pareiškėjo reikalavimo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir pagrįstai netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. C. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Akcentuotina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašymas nėra sprendžiamas byloje, kurioje priimtas galutinis sprendimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tol, kol šis sprendimas nėra įsiteisėjęs ir įgavęs jam būdingo stabilumo, t. y. kol nėra aišku, kaip teismas išspręs administracinį ginčą. Kai administracinio teismo sprendimas įsiteisėja, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nebeatitiktų šių priemonių paskirties, kadangi ginčas yra laikomas galutinai išspręstu (žr. 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-122/2011).

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 10 d. administracinę bylą išnagrinėjo, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo 3, 4.5 ir 6 punktų reikalavimus ir atsakyti pareiškėjui. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs – apeliacinių skundų pateikta nebuvo.

Tokiu, koks yra susiklostęs šioje administracinėje byloje, atveju nebėra teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – byloje yra priimtas galutinis sprendimas, nustatantis atsakovui pareigas, kurias privaloma vykdyti (ABTĮ 16 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pastebėtina, jog tuo atveju, jeigu šioje administracinėje byloje būtų paduotas apeliacinis skundas kartu su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis prašymas būtų tenkinamas, ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.