Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. E., gimusi (duomenys neskelbtini), a .k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). administracijos, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. E. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2024 m. gruodžio 20 d. apie 17.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sau priklausančią kelių transporto priemonę – H. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2024 m. gruodžio 20 d. 17.04 val. alkotesterio „ARKL 0755“ parodymus Nr. 929 nustatytas 2,40 promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

E. E. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 20 dienos vakare po sunkios darbo dienos prisnūdo, išgėrusi 3-4 taures vyno. Išgėrė apie 16 val., maždaug valandą prieš tai, kai jai buvo nustatytas neblaivumas. Taip pat išgėrė vaistų nuo temperatūros. Savaitė buvo labai įtempta, buvo pavargusi, nes darbas labai atsakingas ir įtemptas, daug dėmesio reikalaujantis. Ketino eiti į grožio saloną, bet pramiegojo. Jautėsi neblogai ir sėdo į automobilį važiuoti. Susidėjo visos šios aplinkybės. Bara save už tai, graužiasi, labai blogai jaučiasi, galvoja, kas galėjo atsitikti, visą šį mėnesį nevalgo ir nemiega. Su jai nustatytu neblaivumu sutinka. Ją sustabdė prie (duomenys neskelbtini) namo. Ten stovėjo visa eilė automobilių, pareigūnai jas stabdė ir tikrino. O ji skubėdama pasuko į kitą pusę. Manė, kad po 4 taurių vyno, praėjus valandai gali vairuoti, nes nusnaudė, gerai jautėsi. Vairuotojo teises išsilaikė 19 metų, vairuoju apie 30 metų. Jokių nuobaudų neturėjo. D. G. yra jos tiesioginė vadovė, skyriaus, kuriame dirba, vedėja. Jos kiekvieną dieną bendrauja, bendradarbiauja, niekada neturėjo jokių priekaištų iš jos. Ji ir kaip vadovas ir kaip žmogus yra rūpestinga, atsakinga, kalba įvairiomis temomis. Apie šį atvejį taip pat kalbėjo. D. jos nesmerkia, bet ir nepateisina. Sutinka, kad ji labiau ją kontroliuotų, nors ir pati sau pasižadėjo, nes gali daug ką prarasti, taip elgdamasi. Moka paskolą už butą ir sūnui reikia pagelbėti, kuris augina du 4 mėnesių dvynukus. Turi daug visuomeninės veiklos, nesinori visko prarasti. Tai pirmas toks atvejis, labai išgyvena, yra nuolatiniame strese, supranta, kad reikia keisti savo gyvenimą. D. pirmiausiai palaikė ją, nes matė kaip ji jaučiasi psichologiškai. Išsakė daug nuogąstavimų, nesitikėjo iš jos, kad šitaip atsitiks. Artimųjų neprašė, kad laiduotų, nes sūnus gyvena Vilniuje, augina du mažus vaikus, neturi galimybės atvažiuoti. Tai yra pirmas toks atvejis. Darbe reikalinga vairuoti transporto priemonę, nes ji, kaip kalbos tvarkytoja, tikrina įmones, įstaigas. Kai yra galimybė veža vairuotojas, bet kartais vairuoja ir pati. Taip pat ir (duomenys neskelbtini), repeticijos yra vakarais, todėl važinėjo ten su savo mašina, nes vakare jokio visuomeninio transporto nėra. Dabar turės atitinkamų nepatogumų darbe. Teks išeiti iš darbo iš (duomenys neskelbtini), sumažės ir pajamos. Važinėjo į Skuodą, dainavo chore, dabar turbūt ir to teks atsisakyti. Pateisinimo savo poelgiui neturi. Dėkoja vedėjai, kad ja tiki, negali apvilti jos. Nėra bausta administracine tvarka. Dėl įvykio be galo gailisi.

Liudytoja D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad teikė prašymą dėl laidavimo, nes labai nustebo, kad toks įvykis įvyko ir nori padėti. E. daugiau kaip 3 metus dirba jos skyriuje: ji labai stropi, atsakinga, darbšti ir pareiginga. Su E. dirba nuo 2020 metų, metus laiko išdirbo viename kabinete. Apie E. gali atsiliepti tik teigiamai, nebuvo jokių problemų. Darbo aplinkoje E. gali daryti tiesioginį poveikį, kadangi yra skyriaus vedėja, jos vadovė. Jos jau turėjo pokalbius ir ateityje turės ne vieną pokalbį. E. dirba ir (duomenys neskelbtini), galima bendrauti ir su kultūros namų direktore, kad pasižiūrėtų, kad tokie įvykiai nebeįvyktų. Tokį E. poelgį vertina labai neigiamai, nes jai nesuprantama, kaip galima sėsti už vairo išgėrus. Apie įvykį sužinojo šeštadienį, iš karto po įvykio. Jeigu E. išeitų iš darbo ar išvažiuotų iš Mažeikių negalėtų daryti jai poveikio. Jos ir po darbo kartais bendrauja, dalyvauja bendruose renginiuose. Nė karto nematė, kad E. turėtų problemų su alkoholiu, turi bendrų renginių, darbo kalėdinių vakarėlių, todėl nustebo, kad įvyko šis įvykis. Prašo leisti laiduoti. Nėra buvusi teista. Vieną kartą prieš 4 metus yra bausta administracine tvarka, kai vairuodama kalbėjo telefonu. Transporto priemones vairuoja nuo 1984 metų. Mano, kad yra atsakinga vairuotoja.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. E. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. E. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji vairavo transporto priemonę H., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Byloje yra pateiktas laiduotojos D. G. 2025 m. sausio 21d. prašymas atleisti E. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 134).

Šios aplinkybė rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti E. E. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji E. E. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog E. E. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra bausta už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvertinus kaltinamosios turimą vairavimo patirtį, tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra būtinas darbinėms funkcijoms vykdyti, padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, minimaliam įstatyme numatytam terminui – vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 21 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė H. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruota kaltinamosios vardu, priklauso kaltinamajai nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą E. E. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės H. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai E. E. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjant bylą kaltinamajai E. E. ginti paskirtas advokatas Algimantas Ruginis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 24 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-01010 (b. l. 137-141), iš kurios matyti, kad už E. E. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 181,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, šios išlaidos iš jos nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis H. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, užvedimo rakteliai, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, skyrimo metu paimtas dokumentas – E. E. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

E. E. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalys).

E. E. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. E. , padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti E. E. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį H. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą E. E. vardu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 21 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį H. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą, užvedimo raktelius, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

E. E. vairuotojo pažymėjimą Nr. 02138148, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti E. E., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. E., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai D. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.