Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0071/14/01471 suėjus vykdymo senaties terminui.

Antstolė 2019-10-30 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi CPK 510 str. 3 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0071/14/01471 dėl administracinės baudos išieškojimo iš V. S..

Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Tokių terminų baudoms, paskirtoms 2004 metais, nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK) (ATPK 308 str. 1 d.). Vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2016-10-25 nutartis byloje Nr. 2S-919-883/2016).

ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą ir per nurodytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės (BK 96 str. 1 d. 1 p.). Be to, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 str. 2 d.). Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja (BK 96 str. 3 d.).

Dėl šių Baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (LAT 2010-04-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Susipažinus su vykdomosios bylos dokumentais matyti, kad vykdomoji byla buvo realiai vykdoma ir nėra dvejų metų tarpo, kai nebuvo atliekami vykdymo veiksmai. Tačiau pastebėtina, kad 2004-06-10 paskirta bauda nebegali būti vykdoma kitu pagrindu.

Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų (BK 96 str. 3 d.). Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Iš vykdomojo dokumento matyti, kad bauda pareiškėjui buvo paskirta 2004-06-10, nutarimas galėjo būti apskųstas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos. Duomenų apie tai, kad jis buvo apskųstas, nėra. Taigi, nuo šio nutarimo, kuriuo pirmą kartą paskirta bauda (vėliau keista į viešuosius darbus ir 2014-03-13 nutartimi vėl atkeista į baudą), įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 15 metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamai situacijai pagal analogiją taikytinos BK 96 str. 3 d. nuostatos ir darytina išvada, kad nurodytas nutarimas nebegali būti vykdomas. Pastebėtina, kad tokia išvada atitinka bendrą protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi dabar galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta, o iki 2017-01-01 galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo numatyta naujai skiriamų baudų vykdymo senatis – 5 metai. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas kažkokiu būdu siekė vilkinti vykdymo procesą, išvengti baudų mokėjimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad baudų išieškojimo senaties termino eiga sustojo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, kažkiek lėšų net buvo išieškota. Bet kuriuo atveju BK 96 str. 3 d. numatytam penkiolikos metų terminui senaties eigos klausimas įtakos neturi.

Vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu (CPK 630 str. 1 d.).

Iš to, kas išdėstyta, konstatuotina, jog antstolė pagrįstai vykdė vykdomąją bylą, tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindas, dėl kurio vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Tačiau tokia teismo išvada nereiškia, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo tam tikras, pagrįstas vykdymo išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų tenkinti.

Įpareigoti antstolę Vaivą Šimkienę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0071/14/01471 pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.