- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 2-14913-587/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- Č. L.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui Č. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 800,30 Lt skolos, 1478,95 Lt delspinigių, 44,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ir UAB „Tele2“ 2002-04-09 sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui teikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2003-01-31 iki 2004-06-30, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2009-03-31 UAB „Tele2“ ir ieškovė UAB „Gelvora” pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą pranešė atsakovui ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Atsakovui adresuotos ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka, įteikiant viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 49-50). Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kitų prašymų taip pat negauta. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, o atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – išrašo Priedo Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 (b. l. 6), 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties (b. l. 13-16), 2002-04-09 mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties (b. l. 17-18), asmens duomenų (b. l. 19-20), PVM sąskaitų-faktūrų (b. l. 21-38), pranešimo dėl reikalavimo perleidimo (b. l. 39) – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo piniginę prievolę ieškovei yra įvykdęs, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Teismas, remdamasis išdėstytomis teisės normomis ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 800,30 Lt skolą už suteiktas paslaugas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra tenkintinas.
Teismas nustatė, kad pagal Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 6.6 punktą, jei klientas (atsakovas) nustatytu laiku neapmokėjo sąskaitos, jis privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos. Iš delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad jie buvo skaičiuojami nuo 2009-03-31 iki 2014-04-22, t. y. 1848 dienas (b. l. 7). Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti 1478,95 Lt delspinigių dydžio ir jų pagrįstumo pažymi, kad formuodamas vieningą teisminę praktiką kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (LAT 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, jog sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į Civilinio kodekso 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas Civilinio kodekso 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.) (LAT 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas nustatydamas, ar pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje, ir priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (LAT 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to, kaip yra pažymėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.
Teismas šioje civilinėje byloje atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį, t.y. jog tarp atsakovo ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta vartojimo sutartis, t. y. sutartis sudaryta naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios su atsakovu nebuvo individualiai aptariamos, ir atsakovas būdamas silpnesniąja sutarties šalimi faktiškai negalėjo laisva valia derėtis dėl sutarties sąlygų - delspinigių dydžio. Tai reiškia, kad sudarant sutartį nebuvo užtikrintas sutarčių laisvės principo visiškas įgyvendinimas (CK 1.2 str., 6.156 str.). Atsakovo prievolė sumokėti delspinigius kilo iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio privalo vertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio, yra sąžiningos (CK 6.188 str.). Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, atsižvelgia į tai, kad prašomų priteisti delspinigių dydis (1478,95 Lt suma) beveik du kartus viršija skolos sumą – 800,30 Lt. Teismas taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kad skola atsirado pagal PVM sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2003-01-31 iki 2004-06-30, reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo paslaugų teikėjas ieškovei perleido 2009-03-31 sutartimi, o pastarasis ieškinį teismui pareiškė 2014-06-10. Taigi, paslaugų teikėjas ir jo teisių perėmėjas ilgą laiko tarpą nesiėmė priemonių išieškoti skolą, o tai lėmė neadekvačias, beveik du kartus viršijančias skolą netesybas. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad jo patirti nuostoliai dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo yra tokie dideli kaip reikalaujama priteisti netesybų suma, t. y. kad prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio. Visų šių aplinkybių visetas teismui leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje, šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis teismui yra pagrindas pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio mažinti Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 6.6 punktu nustatytus 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną nuo visų uždelstų mokėjimų, atsižvelgia į nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismo įsitikinimu, netesybų mažinimas iki 0,05 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos, ir už perpus mažesnį laikotarpį (924 d.) laikytinas pagrįstu ir pakankamu delspinigių dydžiu atlyginti ieškovės turėtus nuostolius bei šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis atitinka ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip nėra pažeidžiama sutarties šalių interesų pusiausvyra (CK 1.5 str.). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir į šalių sutartimi sutartas sąlygas bei ieškovės pateiktus įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies - ieškovei iš atsakovo priteistini 369,73 Lt dydžio delspinigiai (800,30 Lt x 0,05 proc. x 924 dienos).
Teismas pažymi, kad atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.), todėl tenkintinas šis ieškinio reikalavimas.
Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 44,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, kurias pagal pateiktą išklotinę, sudaro registruotas pranešimas Lietuvoje, paprastas pranešimas Lietuvoje, darbo priemonės, telefoninis skambutis, automatinis skambintuvas, automatinė sms žinutė, užklausa nekilnojamojo turto registrui, užklausa gyventojų registro tarnybai (b. l. 8), teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovės, užsiimančios skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine – komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Ieškovė nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat, kartu su ieškiniu netgi nėra pateikti išrašai iš minėtų registrų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Teismas įvertinęs, kad ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinys iš esmės patenkintas, tik sumažintas reikalavimas dėl delspinigių dydžio priteisimo, sprendžia iš atsakovės ieškovei priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 72,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 9, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 2 ir 4 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro, kuri yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (2006-03-29 Vyriausybės nutarimo Nr. 309 lentelės 3 punktas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Č. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, 800,30 Lt (aštuonis šimtus litų 30 ct) skolos, 369,73 Lt (tris šimtus šešiasdešimt devynis litus 73 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1170,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.