Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei S. V. ir jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, atsakovui V. B. ir jo atstovui advokatui Vainiui Girdučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei S. V. dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį vėliau patikslino, žr. šio sprendimo 9 punktą) prašydama:

1.1. priteisti ieškovei natūra ½ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y.: ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

1.2. atidalyti 2 žemės sklypus, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kur yra ieškovės, o kur atsakovo žemės sklypo dalis ir nustatyti šių 2 (dviejų) žemės sklypų naudojimosi tvarką, įpareigojant atsakovą juos (žemės sklypus) prižiūrėti, leidžiant aukščiau nurodytus sklypus parduoti, keisti žemės sklypų paskirtį, netrukdant vienas kitam pagal įstatymus, atlikti statybos darbus numatytuose žemės sklypuose pagal įstatymus ir atlikti kitus su žemės naudojimosi tvarka susijusius klausimus.

2.1. ieškovė 2015 m. ir 2016 m. su broliu (atsakovu) V. B. paveldėjo nekilnojamąjį turtą, t. y. i) po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)); ii) po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)); iii) po ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), su statiniais (gyvenamasis namas, viralinė, kiemo rūsys, 2 (du) sandėliai, kiemo statiniai), esančiais (duomenys neskelbtini);

2.2. ieškovė nuo 1995 m. iki 2008 m. negalėjo būti sodyboje dėl konfliktų su brolio žmona D. B.. Per 13 metų namas nugyventas taip, kad tapo netinkamu gyventi. Ieškovė 2008 m. privalėjo atlikti namo kapitalinį remontą (pakeisti stogo gegnes, uždengti patį stogą, pakelti namą, reikėjo namą apšiltinti, apkalti dailylentėmis, nudažyti ir atlikti kitus būtinus darbus). Ieškovė prižiūrėjo savo sergančią mamą, nes atsakovas motina nesirūpino. Atsakovas nesirūpino nekilnojamuoju turtu. 2008 m. ieškovės velionė mama (mirė (duomenys neskelbtini)), ieškovė ir atsakovas sutarė dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kapitalinio remonto darbų. Remonto darbus dalinai finansavo ieškovė, prie remonto darbų prisidėjo ieškovės ir atsakovo velionė mama, o atsakovas pasakė, kad pinigų remonto darbams neduos. Tuomet ieškovė iškėlė sąlygą, jog ieškovė finansuos už visas namo remontui reikalingas medžiagas, tačiau namas turės būti padovanotas ieškovei su sąlyga, kad atsakovas ir mama galės nekliudomai būti sodyboje ir sodyba naudotis;

2.3. po turto paveldėjimo ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą nurodydama, kad reikalinga pasirūpinti paveldėtu nekilnojamuoju turtu, t. y. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais statiniais. Namas yra 101 m. senumo, todėl buvo būtina atlikti būtinus gerinimo darbus. Atsakovas nereaguodavo į ieškovės prašymus prisidėti prie turto pagerinimo. Ieškovė viena rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Apie tai, kad nekilnojamas turtas buvo gerinamas atsakovui pranešta, prašyta prisidėti prie turto gerinimo. Ieškovė 2021-05-22 išsiuntė pretenziją atsakovui pretenzijoje nurodydama, kad per laikotarpį nuo paveldėjimo momento iki pretenzijos atsakovui pateikimo ieškovė bendro turto išlaikymui ir gerinimui panaudojo 18 587,42 Eur, todėl kiekvienam bendraturčiui tenka po 9 293,71 Eur išlaidų. Atsakovas 2021-05-27 atsakė ieškovei, kad savo paveldėto turto dalimi nesinaudoja beveik 6 metus, tačiau žada atvažiuoti ir tuomet pasirūpinti paveldėtu turtu. Ieškovė 2021-05-14 parašė atsakovui SMS žinutę su tokiu tekstu – „reikia panaikinti lauko tualetą iki 2023 metų, įsirengti vietinę kanalizaciją, valymo įrenginius. Tvarto stogas baigia supūti ir reikia jį remontuoti. Ar įsivaizduoji, kiek tai kainuos? Žodžiu apsispręsk ir duok žinią ką ruošiesi daryt“. Ieškovė atsakymo iš atsakovo nesulaukė. Ieškovė 2021-08-04 dar kartą registruotu laišku išsiuntė atsakovui pretenziją, kurioje pasiūlė išspręsti ginčą taikiai. Atsakovė nurodė, kad laukia atsakymo į pretenziją iki 2021-08-15. Atsakovas 2021-08-08 atrašė ieškovei nebandydamas situacijos išspręsti taikiai;

2.4. ieškovė pageidauja, kad atsakovo ½ dalis nekilnojamojo turto (1/2 dalis Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su ½ dalimi statinių būtu priteista ieškovei natūra. Toks reikalavimas formuluojamas todėl, kad atsakovas turtu nesirūpino. Sodybai turint vieną šeimininką tik taip bus išspręstas ginčas, nes kitaip išspręsti situacijos nepavyksta.

3. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės S. V. ieškinį, kuriame prašė ieškovės S. V. reikalavimų atsakovui V. B. netenkinti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

3.1. ieškinyje dėstomos faktinės bylos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovė įrodinėja, jog sodybą prižiūrėjo ir rūpinosi išimtinai tik ieškovė, tačiau dar iki šalims priimant paveldėjimą, 30 (trisdešimt) metų atsakovas vienas pats rūpinosi sodyba. Sodyboje niekas nuolat negyveno. Tik šiltuoju metų laiku sodyboje gyvendavo šalių mama. Atsakovas kartu su sutuoktine kiekvieną savaitgalį vykdavo į sodybą, sodyboje tvarkydavosi, ką reikėdavo pats paremontuodavo. Ieškovė į sodybą atvykdavo tik tuomet, kuomet matydavo naudą. Pinigai, skirti sodybos remonto darbams atlikti, buvo velionės mamos, kadangi, motina, pardavusi mišką, turėjo pinigų ir norėjo sutvarkyti sodybą. Remonto darbai vyko 2008 m., o šalys sodybą paveldėjo tik po 7 metų;

3.2. šalims paveldėjus nekilnojamąjį turtą, paveldėtu turtu išimtinai naudojosi ieškovė. Tik įgijusi paveldėjimo teisę ieškovė pareiškė, jog abiem vietos sodyboje nėra. Nuo 2021 m. gegužės mėn. ieškovė terorizuoja atsakovą, reikalaudama 9 293,71 Eur už atliktus remonto darbus sodyboje. Ieškovė, prieš nutardama atlikti turto pagerinimo darbus, į atsakovą nesikreipė, darbu su atsakovu nederino. Atsakovui žinutės ir pretenzijos siųstos po to, kai darbai buvo atlikti. Atsakovas sutarčių dėl remonto darbų atlikimo nepasirašęs. Atsakovas už atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį visus reikiamus mokesčius moka;

3.3. ieškovės reikalavimas priteisti natūra ½ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog iš šalių velionės mamos 2008 m. gautų pinigų sodyba buvo remontuojama, o vėliau be atsakovo žinios ieškovė savarankiškai nusprendusi sodyboje atliko atitinkamus remonto darbus nesudaro teisinio pagrindo ieškovei perleisti atsakovui nekilnojamojo turto dalies. Ieškovė ne tik neprašė atsakovo sutikimo atlikti remonto darbus, bet net neinformavo apie daromą remontą. Neaišku, dėl ko ir kokia grėsmė galėjo kilti sodybai, kodėl reikėjo skubiai daryti remontą. Duomenų apie avarinę namo būklę nepateikta. Kadangi remontas padarytas be bendraturčio žinios, todėl ieškovė neturi teisės į išlaidų atlyginimą. 2008 m. atliekami remonto darbai buvo iš velionės mamos pinigų, taigi ieškinyje ieškovės nurodomi 2008 m. privalomi kapitalinio remonto darbai (pakeisti stogo gegnes, uždengti patį stogą, pakelti namą, namą apšiltinti, apkalti dailylentėmis, nudažyti ir atlikti kitus būtinus darbus) buvo finansuojami šalių mamos. Paveldėjus turtą, ieškovės atlikti darbai sodyboje (lauko tualeto panaikinimas, vietinės kanalizacijos įrengimas, valymo įrenginių įrengimas, tvarto stogo remontas) galėjo būti atliekami tik gavus atsakovo sutikimą, kadangi darbai nebuvo būtini;

3.4. atsakovas mano, jog Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) reikia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės nurodyta naudojimosi žemės sklypais tvarka yra abstraktaus pobūdžio.

4. Atsakovas V. B. teismui padavė priešieškinį, kuriame reiškė toliau nurodomus reikalavimus ieškovei S. V.:

4.1. nustatyti, kad atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-13 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėta geltona spalva, indeksas „1/10104 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;

4.2. nustatyti, kad ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-13 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėta žalia spalva, indeksu „,2/10104 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;

4.3. nustatyti, kad atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-12 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėtą mėlyna spalva, indeksu „A/2350 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;

4.4. nustatyti, kad ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-12 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėtą žalia spalva, indeksu „B/2350 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;

4.5. nustatyti 7 000 m², žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-02-10 atliktus žemės sklypo tiksliuosius matavimus ir parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad ieškovė S. V. naudosis 7 000 m² žemės sklypo dalimis plane raudonai pažymėtomis indeksais Nr. 2, 4, 5, 8, o atsakovas V. B. naudosis 7 000 m² žemės sklypo dalimis plane raudonai pažymėtomis indeksais Nr. 1, 3, 6, 7;

4.6. nustatyti gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu Nr. 1Al/m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geokada“ matininkės 2022-02-18 parengtą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą nustatant, kad:

4.6.1. ieškovė S. V. naudosis patalpomis, pažymėtomis plane raudonai Nr. 1-4/14,21 ir 1-5/9,03, 23,24 m², su bendro naudojimo patalpa, pažymėta plane geltonai Nr. 1-2/12,25 (1/2 iš 12,25 m²), t. y. 6,13 m² (iš viso bendro naudojimo patalpų – 6,13 m²; iš viso bendras plotas – 29,37 m² (namo dalis 2 937 / 5 892));

4.6.2. atsakovas V. B. naudosis patalpomis, pažymėtomis plane mėlynai Nr. 1-3/23,43, 23,43 m², su bendro naudojimo patalpa, pažymėta plane geltonai Nr. 1-2/12,25 (1/2 iš 12,25 m²), t. y. 6,12 m² (iš viso bendro naudojimo patalpų – 6,12 m²; iš viso bendras plotas – 29,55 m² (namo dalis 2 955 / 5 892)).

5. Priešieškinį grindė tuo, kad šalims nepavyksta geranoriškai susitarti ir bendru sutarimu naudotis priklausančia sodyba. Atsakovo prašoma nustatyti minimo žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo (daikto) idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

6. Ieškovė S. V. teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo V. B. priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Atsiliepimą į priešieškinį grindė tuo, kad:

6.1. sutinka nustatyti, kad: i) atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pažymėtą sklypą geltona spalva, o ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pažymėtą žalia spalva. Ieškovė su tokiu Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalių atidalijimu sutinka ir neprieštarauja, leisdama sklypo dalį pasirinkti atsakovui, tačiau Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ieškovė pageidauja pasirinkti savo nuožiūra, t. y. ieškovė pageidauja pasirinkti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri plane pažymėta mėlyna spalva (šios Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies nori ir atsakovas);

6.2. dėl sodybos naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Geokada“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ieškovė nesutinka. Šalys kartu negalės naudotis namu, nes su atsakovu nesutarė nei vienu klausimu. Nesutampa šalių poreikiai bei siekiai: atsakovas neprisideda prie namo gerinimo ir tvarkymo. Ieškovė neįsivaizduoja kaip reikės spręsti klausimus dėl lauko tualeto, kanalizacijos įrengimo, elektros įrengimo, stogo remonto ir kitų klausimų.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies; atsakovo priešieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies; atidalinti iš bendrosios dalinės ieškovės S. V. ir atsakovo V. B. nuosavybės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-13 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, atsakovui V. B. priskiriant plane geltona spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį, o ieškovei S. V. priskiriant plane žalia spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį; atidalinti iš bendrosios dalinės ieškovės S. V. ir atsakovo V. B. dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-12 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, atsakovui V. B. priskiriant plane žalia spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį, o ieškovei S. V. priskiriant plane mėlyna spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį; priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 572,82 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 82 ct) išlaidų dalį, skirtą sodybos išlaikymui bei priežiūrai; likusioje dalyje ieškovės S. V. ieškinio ir atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimų netenkinti; įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; įsiteisėjus sprendimus, grąžinti ieškovei S. V. teismui teiktus dokumentų originalus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, sąskaitas bei kvitus).

8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais atidalijimo (ar kitokio naudojimosi būdo) ir sodybos išlaikymo išlaidų (ne) priteisimo ir šiose dalyse grąžino civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.

9. Grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kurio prašo:

9.1. Priteisti ieškovei natūra ½ atsakovo asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: po ½ žemės sklypo su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

9.2. Priteisus ieškovei ½ natūra atsakovo asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypą su statiniais), išmokėti atsakovui kompensaciją 9890, 81 Eur;

9.3. Priteisti ieškovei patirtas namo su statiniais remonto-pagerinimo išlaidas-nuo 2017 iki 2022 m. imtinai - 5059,19 Eur;

9.4. Ieškovė neprieštarauja, kad išlaidas, susijusios su turto pagerinimo, remonto darbais būtų įšskaičiuotos iš kompensacijos dydžio atsakovui, išmokant jam galutinę kompensacijos sumą- 9890,81 Eur;

9.5. Priteisti visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas.

10. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai nurodė, kad per visą laikotarpį nuo turto paveldėjimo iki pirminio ieškinio pateikimo turto pagerinimui ieškovė panaudojo savo asmenines pinigines lėšas 18 587,45 Eur kas padalinus per pusę tenka kiekvienam bendrasavininkui po 9 293,71 Eur. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas sąskaitas ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus nuo 2017 iki 2021 metų sutiko, kad išlaidos 9 145,64 Eur suma sodybos išlaikymui įrodytos, dėl to priteisė ieškovės naudai ½ išlaidų, t.y. 4572,82 Eur. Kadangi sodyboje esantis lauko rūsys (kuris yra 1935 m.) buvo irgi avarinės būklės (griuvo vidinė mūro siena) buvo privalu skubiai atlikti jo kapitalinį remontą: sutvirtinti pamatus, iš naujo sumūryti vidinę rūsio sieną ir suremontuoti lauko sieną. Atsakovas ir toliau po teismo sprendimų nesprendė jokių klausimų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, jo būklės gerinimu ir priežiūra. Nekilnojamojo turto priežiūra rūpinosi viena ieškovė, nors atsakovas nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2022 m. spalio mėnesio atvažiuodavo į sodybą kiekvieną savaitę. Pakvietus atsakovą apžiūrėti lauko rūsį ir išspręsti klausimus dėl kapitalinio remonto, atsakovas tiesiog pabėgo. Tuomet ieškovė 2022 m. rugsėjo 7 d. rašė atsakovui telefonu SMS žinutę iš savo telefono su tekstu „2022-09-07 tamsta buvote sodyboje (duomenys neskelbtini). Pakviestas apžiūrėti rūsio statinį, kurio siena yra avarinės būklės, atsisakė.. Teismo posėdžio metu ši avarinė rūsio būklė, dėl tamstos neapgalvotų veiksmų, buvo analizuojama. Taigi, esu priversta skubiai atlikti rūsio sienos remontą. Dėl patirtų išlaidų, matyt irgi reikės kreiptis į teismą, jeigu tamsta jų nekompensuosit“. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakė ieškovei SMS žinute „Sodybos priežiūros ir remonto darbus atliksiu kai baigsis teismo procesas ir galėsiu naudotis savo paveldėto turto dalimi“. Ši žinutė rodo, kad atsakovui visiškai yra neįdomu rūpinimasis sodyba ir tai dar kartą įrodo, kad jis nesiruošia gerinti paveldėto turto ir su juo neįmanoma sutarti nei vienu klausimu (nors teismo posėdžiuose ne vieną kartą teigė, kad jam yra svarbus senelių atminimas ir sodybos išsaugojimas).

11. Ieškovė nurodė, kad gavusi tokį atsakovo atsakymą, ieškovė neturėjo kitos išeities kaip vėl pradėti lauko rūsio kapitalinį remontą savo lėšomis. Iš viso kiemo rūsio remontas ūkio būdu ir medžiagos kainavo 182,74 Eur +490 Eur=672,74 Eur. Taip pat ieškovė patyrė finansines išlaidas už rūpinimasi sodyba už 2022 metus - už žolės pjovimą 50 Eur x 6 mėnesiai = 300 Eur. Atsakovui rūpinimasis sodyba visiškai nerūpėjo vėl visus 2022 metus, nors yra privalu bendrasavininkam rūpintis turtu, nes kitaip už nepriežiūrą gali gauti baudas. Taigi, išlaidos padidėjo 972,74 Eur, iš viso jos sudaro 10 118,38 Eur (išlaidos nuo 2015 metų iki 2022 metų), kas ½ kiekvienai šaliai sudaro 5 059,19 Eur.

12. Kompensacijos dydį ieškovė paskaičiavo taip: pagal turto vertinimą pateiktą Apygardos teismui prie apeliacinio skundo, turto vertė buvo nustatyta 29 900 Eur, po ½ sudarytų po 14 950 Eur kiekvienam bendrasavininkiui. Iš 14 950 Eur - 4572, 82 Eur (pripažinta 2022 m. rugpjūčio 8 d. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą) =10 377, 18 Eur. 10 377,18 Eur - ½ ieškovės išlaidų patirtų už 2022 metus, 486, 37 Eur = 9 890,81 Eur.

13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti remonto ir išlaikymo išlaidas nėra logiškas. Atsakovas negali naudotis savo sodybos dalimi, o ieškovė ir toliau savavališkai be atsakovo sutikimo atlieka remonto darbus. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad remonto darbai buvo būtini. Pasisakydamas dėl reikalavimas priteisti iš atsakovo ½ jo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, atsakovas pažymėjo, kad viso proceso metu akcentavo, jog sodyba jam yra ypatingai svarbi, čia yra jo mamos ir senelių namas. Atsakovas visiškai nėra suinteresuotas gauti kompensaciją. Priešingai, nei nurodo ieškovė, sodyba gali naudotis dvi šeimos. Atsakovas įsirengtų atskirą elektros įvadą ir skaitliuką. Atsakovas šaltuoju metų laiku sodyboje nebūtų, todėl šildymo klausimas neaktualus.

14. Teismo posėdžio metu, vykusio 2024-03-20, liudytojas Š. A. parodė, kad atliko name dažymo ir betonavimo darbus, kartu su draugu. Visa apatinė rūsio siena buvo išbyrėjusi, vanduo nuo stogo bėgo į rūsio vidų. Už rūsio remonto darbus ir medžiagas mokėjo ieškovė. Iš viso už medžiagas ir darbus gavo apie 700-1 000 Eur, tikslios sumos neprisimena. Liudytojas taip pat šienaudavo, gaudavo po 50 Eur.

15. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Irmanta Krikščiūnienė nurodė, kad ekspertizėje nurodyta vidutinė rinkos kaina tokia, kokia ji buvo turto apžiūros dieną. Turto apžiūroje dalyvavo tik ieškovė. Rinkos kaina ir pardavimo kaina gali skirtis, kadangi pardavimo kaina yra ta suma, dėl kurios susitaria pirkėjas su pardavėju. Tuo tarpu rinkos vertė nustatoma remiantis rinkos vertės apibrėžimu. Vidutės rinkos vertė, nurodyta ieškovės pateiktoje UAB „Marleksa“ ataskaitoje gali skirtis nuo teismo ekspertizėje nustatytos kainos, nes buvo nustatyta vertinant skirtingo laikotarpio sandorius, kadangi pačios ekspertizės atliktos skirtingu laiku. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad po 2022 metų fiksuojamas kainų kritimas.

16. Teismo posėdžio metu ieškovė S. V. ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus bei argumentus ir prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad sodybos neįmanoma padalinti dėl šalių konfliktinių santykių. Šalims ir toliau nepavyktų susitarti, sodybos prižiūrėti, kiltų konfliktai. Ieškovė gyvena nuolat sodyboje, su atsakovu nepavyksta susitarti dėl kanalizacijos ir nuotekų įrengimo. Be to, sodybą reiks drausti, tam reikės papildomų išlaidų. Namas yra labai senas, jį buvo būtina remontuoti. Namo pamatai byrėjo, atsakovas į ieškovės SMS žinutes nereagavo.

17. Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. ir jo atstovas palaikė atsiliepime bei priešieškinyje nurodytą poziciją ir argumentus, prašė ieškinį atmesti priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad žiemą gyventi name neplanuoja, įsivestų atskirą elektros apskaitą, pasidarytų atskirą įėjimą. Ieškovei liktų kambarys su virtuve, pečių ieškovė turėtų galimybę kūrenti. Ieškovė darė remontus nelegaliai, be atsakovo sutikimo. Atsakovui tie remontai nereikalingi. Žinučių apie remontą iš ieškovės negavo, gal tik vieną ar dvi. Liudytojas Š. A. davė neteisingus parodymus. Namas nebuvo blogos būklės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

18. byloje sprendžiamas ieškovės S. V. ieškinio reikalavimų atsakovui V. B. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei namo remonto ir priežiūros išlaidų priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimo ieškovei S. V. dėl bendro nekilnojamojo turto atidalijimo klausimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19.1. ieškovei S. V. ir atsakovui V. B. nuosavybės teise priklauso po ½ idealiąją dalį 0,7 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), su statiniais: 61,62 m² pastatu-gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-kiemo rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, rūkykla, šiukšliadėžė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 2, f. l. 124–128);

19.2. iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra brolis ir sesuo, kurie Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais paveldėjo po motinos M. B. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 3, f. l. 121);

19.3. šalių santykiai konfliktiški, todėl ieškovė ir atsakovas siekia paveldėto aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto atsidalijimo.

Dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais (ne)atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

20. Nustatyta, jog ieškovė S. V. pareiškė reikalavimą priteisti ½ dalį Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su ½ dalimi statinių ieškovei nuosavybės teise ir iš ieškovės S. V. atsakovo V. B. naudai priteisti piniginę kompensaciją už nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas V. B. su nurodytu ieškovės S. V. reikalavimu nesutinka ir pareiškė priešinį reikalavimą nustatyti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais naudojimosi tvarką.

21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo (objektu) naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo (bendraturčio) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nurodė, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), pasisakydamas dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.80 straipsnio 1 dalies santykio, išaiškinęs, kad: pirma, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų (bendraturčių) reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės; antra, tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui ir atidalijimas išmokant kompensacijos taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

22. Viena vertus, analizuojant atsakovo V. B. teismui pateiktą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais naudojimo tvarkos nustatymo planą matyti, jog de facto (liet. faktiškai) galima nustatyti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodybos naudojimosi tvarką. Visgi, aptarta naudojimosi tvarka turi ir trūkumų: pvz. neišspręstas kitų statinių, esančių Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos klausimas (pvz., naudojimasis šuliniu ir ūkiniais pastatais), palėpės padalinimo klausimas. Ieškovė S. V. papildomai paaiškino, jog tarp patalpų Nr. 1-4 ir Nr. 1-3 įrengtas pečius, kuris šildo abu kambarius, tačiau kieto kuro pakrovimo anga yra tik viename kambaryje, todėl, šalių santykiams esant konfliktiškiems, būtų sudėtinga suderinti šildymo poreikius. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam šildymas nereikalingas, jis atvažiuotų į sodybą tik šiltuoju metu, o esant vėsesniam orui galėtų pasišildyti elektra, tačiau pažymėtina, kad tai yra deklaratyvūs atsakovo teiginiai, nes byloje esant akivaizdžiai konfliktiniams, tokia situacija, kai kūrenimas galimas tik iš vienam bendraturčiui priklausančios turto dalies, ateityje ir toliau tarp šalių galėtų kilti konfliktai. Ieškovė taip pat nurodė, kad yra vienas elektros įvadas. Nors atsakovas teigia, kad galėtų įsivesti atskirą įvadą, tačiau įrodymų, kad toks sprendimas galėtų būti įgyvendintas į bylą nepateikia. Be to, atsakovo pateiktoje naudojimosi tvarkoje nėra išspręstas atskiro įėjimo klausimas. Taip pat matyti, jog atsakovui V. B. priskirtoje patalpoje Nr. 1-3 nėra papildomų įrengimų, tuo tarpu ieškovei S. V. priskirtose patalpose Nr. 1-4 ir Nr. 1-5 yra papildomų įrengimų (krosnis, pečiai, duonkepė), kurie mažina patalpų plotą.

23. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo V. B. parengtas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su gyvenamojo namo (sodybos) naudojimosi tvarkos planas neišbaigtas, turintis trūkumų ir nesprendžiantis šalių konflikto dėl daikto naudojimosi iš esmės.

24. Nors teismo posėdžio metu atsakovas akcentavo aplinkybę, kad jam sodyba yra svarbi, čia yra jo senelių namai, kita vertus, taip pat nurodė, kad sodyboje šiuo metu nesilanko, jos neprižiūri. Sutiktina su ieškove, kad ši aplinkybė iš esmės paneigia atsakovo argumentus, jog sodyba jam yra svarbi.

25. Kita vertus, teismas sutinka su ieškove S. V., jog esant konfliktiškiems šalių santykiams ir pareikštam reikalavimui dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais atidalijimo, prioritetas aptariamos situacijos kontekste turtų būti teikiamas ne naudojimosi tvarkos nustatymui, o atidalijimui. Šalys tarpusavyje nebendrauja, konfliktuoja, joms nepavyksta rasti kompromisų dėl bendro turto valdymo, naudojimo, kas reiškia, jog naudojimosi tvarkos turtu nustatymas užprogramuotų naujus ginčus. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pastaruoju metu sodyboje nesilanko. Taigi, sodyba šiuo metu rūpinasi ieškovė. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą sodyboje. Ieškovė yra suinteresuota tinkamai prižiūrėti turtą, išsaugoti kuo geresnę jos būklę ir didesnė vertę.

26. Atsakovas 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą apklausti kito posėdžio metu jo pasirinktą statybos ekspertą dėl galimybės naudotis ginčo turtu abiem šalim. Atsakovas nurodė, kad apklausus ekspertą spręstų dėl galimybės tikslinti priešieškinio reikalavimus. Tokį prašymą teismas tenkino. Tačiau į kitą posėdį atsakovo pasirinktas ekspertas neatvyko, atsakovo atstovas paaiškino, kad nežino, kodėl ekspertas neatvyko, nepavyko su juo susisiekti. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu reiškė prašymą dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nei atsakovas, nei jo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad jų pasirinktas ekspertas į teismo posėdį neatvyko dėl objektyvių priežasčių. Be to, atsakovui nebuvo užkirsta galimybė tikslinti pareikšto priešieškinio reikalavimus ir anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, kad byla iš Vilniaus apygardos teismo pirmosios instancijos teismui grąžinta 2022 m. gruodžio 7 d.

27. Teismo vertinimu nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovo priešieškinio reikalavimą negalima ir todėl, jog toks ginčo išsprendimo būdas sukels didelių nepatogumų abiem šalims, skatins jas konfliktuoti ateityje, nes ieškovei priskyrus naudotis bendro naudojimo patalpa pvz. virtuve, tarp šalių ir toliau gali kilti konfliktai. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neužkerta kelio konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje, todėl toks atsakovo reikalavimas negali būti patenkintas (CPK 178, 185 straipsniai).

28. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje konstatavo, kad ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Taigi atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.

29. Teismas pažymi, kad ginčo turtas galėtų būti vertinamas kaip esantis dalus, tačiau tuo pat metu atkreipia dėmesį į tai, kad namas yra pakankami mažas t. y. tik 58,92 kv. m., jame yra tik du kambariai, be to, yra įrengta tik viena krosnis, vienas elektros įvadas, viena virtuvė ir t. t. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas abejoja, kad namas pagal savo erdvinę – planinę struktūrą gali būti naudojamas dviejų atskirų šeimų ir jo naudojimas nepažeistų nė vienos iš šalių interesų.

30. Atsakovė, kaip minėta, prašė atidalinti ginčo nekilnojamąjį turtą, priteisiant jai nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisti 9 890,81 Eur piniginę kompensaciją, kuri apskaičiuota atskaičius patirtas namo remonto ir išlaikymo išlaidas (5 059,19 Eur). Taigi, kompensacija neatskaičius minėtų išlaidų sudaro 14 950 Eur. Atsakovas nesutiko su kompensacijos dydžiu. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad esant tokiai situacijai, piniginės kompensacijos priteisimas yra tikslingiausias, nes ginčo išsprendimo būdas atidalinant bendraturčiams priklausantį turtą vienam priteisiant turtą natūra, o kitam išmokant kompensaciją užkirs bet kokių ginčų, dėl turto, ateityje kilimą.

31. Kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktą).

32. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

33. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

34. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi paskyrė byloje nekilnojamo turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertei Irmantai Krikščiūnienei. Ekspertei buvo užduoti tokie klausimai: 1) kokia yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio minėtu adresu ((duomenys neskelbtini)), rinkos vertė turto vertinimo atlikimo dienai? 2) kokia yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertinimo atlikimo dienai?

35. Ekspertė 2024 m. vasario 8 d. pateikė teismui ekspertizės aktą, kuriame į pirmąjį ekspertei užduotą klausimą atsakyta taip: vertinamo 0,7000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta vertinimo dienai (2023-11-28) yra 3 300 Eur; į antrąjį klausimą atsakyta taip: Vertinamo 61,62 kv.m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12,82 kv.m. užstatyto ploto pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,39 kv.m. užstatyto ploto pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15,50 kv.m. užstatyto ploto pastato -sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 83,70 kv.m. užstatyto ploto pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15,50 kv.m. užstatyto ploto pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta vertinimo dienai (2023-11-28) yra 20 000 Eur. Taigi, kaip matyti iš ekspertizės akto bendra ginčo sklypo ir pastatų vertė nustatyta 23 000 Eur.

36. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Marleksa“ 2022 m. rugpjūčio 19 d. surašytą (vertės nustatymo data 2022 m. rugpjūčio 16 d.) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad viso ginčo turto vertė yra 29 900 Eur. Atsakovas pateikė į bylą NT Eksperto Nerijaus Varno preliminarų vertinimą, iš kurio matyti, kad preliminari turto pardavimo vertė yra 40 000 Eur. Pažymėtina, kad Nerijus Varnas nėra įrašytas nei į vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą, nei į vertintojų ekspertų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Be to, minėtame preliminariame vertinime yra pateikta tik preliminari vertinamo turto pardavimo vertė, o ne rinkos vertė. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu apklausta ekspertizę byloje atlikusi ekspertė Irmanta Krikščiūnienė, rinkos kaina nuo pardavimo kainos gali skirtis, nes kaina yra dviejų šalių (pirkėjo ir pardavėjo) susitarimo kaina. Tuo tarpu rinkos vertė nustatoma pagal rinkos vertės apibrėžimą ir yra nustatoma vertinant atitinkamus panašius sandorius. Todėl laikyti, kad ginčo turto vertė yra tokia, kokia nustatyta N. V. preliminariame vertinime, nėra jokio pagrindo.

37. Be to, ekspertizę byloje atliko teismo paskirta ekspertė Irmanta Krikščiunienė. Ekspertė yra pasirašiusi eksperto priesaiką, kas reiškia, jog ji laikoma įspėta dėl atsakomybės melagingos išvados ir paaiškinimų davimą. Ekspertės Irmantos Krikščiūnienės kvalifikacija byloje nėra nuginčyta. Teismo manymu, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti ekspertės kompetencija bei jos pateiktomis išvadomis, jas vertinti kritiškai ir ginčo vidutinę rinkos vertę laikyti Nerijaus Varno preliminariame vertinime nurodytą vertę.

38. Kita vertus, ieškovė kompensaciją ieškinyje apskaičiavo pagal UAB „Marleksa“ nustatytą ginčo turto vertę, kuri yra didesnė už ekspertės Irmantos Krikščiūnienės nustatytą rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – priteisti ieškovei natūra ½ atsakovo asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: po ½ žemės sklypo su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės atsakovui 14 950 Eur kompensaciją.

Dėl piniginių lėšų, atlikus sodybos pagerinimus, (ne)priteisimo

39. Ieškovė S. V. patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti išlaidas, susijusias su sodybos namo pagerinimui – iš viso 5 059,19 Eur (4 572, 82 Eur už išlaidas po 2017 m. iki 2021 m. atliktus remonto ir kitus sodybos namo tvarkymo darbus ir 486,37 Eur išlaidas už rūsio remonto darbus bei sodybos priežiūros išlaidas) (10 118,38 Eur : 2 = 5 059,19 Eur).

40. Nustatyta, kad ieškovė S. V. įrodinėjo, jog po 2015 m. iki 2021 metų investavo į namą 9 294 Eur, vėliau dar patyrė 972,74 Eur už rūsio remontą ir sodybos šienavimą. Aptartas sumas ieškovė grindė į bylą teiktomis sąskaitomis bei sąskaitų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, taip pat savo sudarytais paskaičiavimais. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti pusę 10 118,38 Eur patirtų išlaidų sodybai išlaikyti, prižiūrėti ir remontuoti, teismas, įvertinęs ieškovės S. V. pateiktas sąskaitas ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, taip pat liudytojo Š. A. parodymus, sutinka, jog aptarta 10 118,38 EurEur suma sodybos išlaikymui įrodyta (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Visgi, faktinių bylos aplinkybių kontekste būtina nuspręsti, ar atsakovas turi pareigą atlyginti ½ (4 572,82 Eur) dalį ieškovės S. V. patirtų išlaidų, skirtų sodybai prižiūrėti/remontuoti.

41. Bendra taisyklė yra ta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) išaiškinta, jog: i) daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis). Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo (turto) vertės pablogėjimo. Jas (išlaidas) apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos (išlaidos) reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo (turto) naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį (protingumo kriterijų) įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam (turtui) tinkamai išsaugoti ir išlaikyti; ii) tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis; iii) sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo (turto) vertę; iv) CK 4.83 straipsnio 3 dalyje iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nedavęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: pirma, kai dėl jų (išlaidų) teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; antra, kai butų ir kitų patalpų savininkas nedavęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, nutarties 36–39 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

42. Analizuojant į bylą ieškovės S. V. pateiktus 10 118,38 Eur išlaidas pagrindžiančius dokumentus, liudytojo parodymus, matyti, jog ieškovė S. V. aptartas išlaidas patyrė dėl: koklių remonto, karnizų ir rozečių, pirties krosnies remonto, dūmtraukio restauravimo, garinės remonto, atramos pastatymo, WC tvarkymo, elektros darbų, rūsio remonto, kamino tinkavimo, duonkepės remonto, gipso plokščių tvirtinimo, apdailos darbų, įvairioms statybinėms medžiagoms (klijams, vinims, tinkui, apdailos juostelėms, medvaržčiams, statybiniams mišiniams, dažams, antiseptikams medienai, teptukams, kampiniams, voleliams, durelėms, grotelėms, šlifavimo diskams, plokštėms, molio miltams, smėliui, skirtam fiksacijai, kabliukams, vielai, rūdžių surišėjams, ortakiams, šviestuvui, emalei, lakui, stiklajuostei, jungikliams, išlaidos pamatų įrengimui, įvairioms statybinėms detalėms, antgaliams, cemento pirkimo, rūsio remonto darbams, šienavimo darbams. Teisminėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad privalomų reikalavimų išlaikyti statinį visumą sudaro: i) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninio atsparumo ir pastovumo; higienos ir sveikatos; saugaus naudojimo; ii) reikalavimai gyvenamąjį namą naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška namo išvaizda; privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015). Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog sodybos pastatas yra 1920 m. statybos pradžios (namui daugiau kaip 100 metų) taip pat įvertinęs į bylą pateiktas sodybos ir sodybos pastato nuotraukas, taip pat atsakovo V. B. pasyvumą sodybos priežiūroje ir išlaikyme (atsakovas V. B. teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog sodybos pastatas ir aplinka būtų buvę išlaikomi ir prižiūrimi atsakovo V. B. lėšomis bei darbu, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesilanko sodyboje), todėl sprendžia, kad 10 118,38 Eur išlaidos patirtos iš esmės palaikyti sodybos namo būklę ir aplinką, t. y. namo bei sodybos techninei ir estetinei būklei palaikyti. Dėl šios priežasties pripažįstama, jog aptartoms išlaidoms atsakovo V. B. sutikimo nereikėjo. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė siuntė SMS žinutes dėl remonto, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vieną ar dvi žinutes gavo. Išlaidos pagrįstos dokumentais, liudytojų parodymais, teismas nenustatė, jog analizuojamos išlaidos būti neracionalios ir neprotingos. Jokių kitų argumentų atsakovas V. B. dėl teismui pateiktų išlaidų (ne)pagrįstumo neteikė. Be to, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojai L. J., Š. A., R. B. patvirtino, jog sodybos namas buvo senas, nusidėvėjęs ir reikalaujantis priežiūros. Tiek ieškovės S. V., tiek liudytojų teiginius patvirtina ir į bylą teiktos sodybos pastato nuotraukos, kurios rodo, jog į sodybos pastatą buvo investuotos lėšos ir sodybos pastatas reikalauja priežiūros.

43. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo V. B. ieškovės S. V. naudai priteisia ½ dalį 10 118,38 Eur išlaidų, t. y. 5 059,19 Eur (CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 ir 4 dalys).

44. Pripažinus, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir turtas gali būti atidalintas turtą priteisiant natūra ieškovei, o atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, ieškovė privalo sumokėti atsakovei 14 950 Eur. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl remonto ir sodybos priežiūros išlaidų, atsakovas privalo sumokėti ieškovei 5 059,19 Eur išlaidų. Ieškovė prašo atlikti tarpusavio mokėjimų įskaitymą, tad šia suma mažintina ieškovės mokėtina kompensacijos suma, priteisiant atsakovui iš ieškovės iš viso 9 890,81 Eur dydžio kompensacija už nekilnojamąjį turtą (14 950 Eur – 5 059,19 Eur) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

45. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 6, 9–10 punktai).

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalis, kuria išspręsti klausimai atidalyti Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka paliktos nepakeistos. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, atsakovo priešieškinio reikalavimai atmesti. Taigi, ieškovė įgijo teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, dalį, kuria jo priešieškinio reikalavimai patenkinti.

48.1. ieškovė S. V. iš viso patyrė 3 754,81 Eur išlaidų: i) 1 800 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ; ii) 525 Eur žyminis mokestis; iii) 557,81 Eur išlaidos antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolui; iv) 422 Eur išlaidos už MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtą žemės sklypų naudojimosi tvarkos planų sudarymą; v) 450 Eur už Nekilnojamojo turto vertės ataskaitos parengimą;

48.2. atsakovas V. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą iš viso patyrė 2 636 Eur išlaidų: i) 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; ii) 200 Eur išlaidos už MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ projekto dėl ribų nustatymui; iii) 200 Eur išlaidų už UAB „Geokada“ parengtą pastato naudojimosi tvarkos projektui ir; iii) 236 Eur žyminis mokestis.

49. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė atidalinti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui pateikė identiškus Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atidalinimo/pasidalinimo planus. Kadangi tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai dėl Žemės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patenkinti, todėl teismas palieka kiekvieną šalį prie savo bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su aptarto atidalijimo projekto parengimu (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

50. Tiek ieškovė, tiek atsakovas siekė atidalyti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui pateikė identiškus Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atidalinimo/pasidalinimo planus. Ir nors teismas tenkino ieškovės pageidavimą priskirti A indeksu pažymėtą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (ta pati dalis, kurios norėjo ir atsakovas), tačiau savo esme ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atidalinti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti, todėl teismas palieka kiekvieną šalį prie savo bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su aptarto atidalijimo projekto parengimu (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

51. Pasisakant dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 236 Eur žyminis mokestis sprendžiama, jog aptartos išlaidos yra pagrįstos. Atsakovas priešieškiniu iš esmės reiškė tris savarankiško pobūdžio reikalavimus (prašė atidalinti Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais naudojimosi tvarką). Du iš trijų materialiųjų reikalavimų tenkinti. Tai reiškia, jog atsakovas turi teisę į 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų. Aptariamu atveju 2/3 atsakovo patirtų išlaidų sudaro 1 490,67 Eur (2 236 Eur X 2/3 = 1 490,67 Eur). Įvertinus bylos baigtį, atsakovo patirtos išlaidos mokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą, taip pat išlaidos bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, ekspertizės išlaidos ir išlaidos už eksperto iškvietimą neatlygintinos.

52. Pasisakant dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 800 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 557,81 Eur išlaidos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymui apmokėti, 552 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui, 450 Eur Nekilnojamojo turto ekspertizei yra pagrįstos. Ieškovės ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo, iš viso 3 359,81 Eur. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 869 14 Eur (3 359,81 Eur – 1 490,67 Eur) patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai, CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).

53. Teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė 2024 m. vasario 8 d. pateikė sąskaitą už ekspertizės akto parengimą 700 Eur sumai ir 2024 m. balandžio 30 d. sąskaitą už dalyvavimą teismo posėdyje 200 Eur sumai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas yra įmokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą iš viso 900 Eur už teismo ekspertizės parengimą ir ekspertės atvykimą į teismo posėdį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir bylos baigtį, išlaidos išmokamos iš teismo depozitinėje sąskaitoje esančių atsakovo 2023 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 327 (AB „Swedbank“), mokėtojas D. B., sumokėto avanso lėšų, avanso suma – 700 Eur ir 2024 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 353 (AB „Swedbank“), mokėtojas D. B., sumokėto užstato lėšų, užstato suma – 200 Eur (CPK 91 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

54. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Patenkinus ieškovės reikalavimą atidalinti žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

55. Ieškovė S. V. teismui teikė ir tam tikrų dokumentų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sąskaitų bei planų) originalus (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, jog įsiteisėjus sprendimui ieškovės S. V. teikti dokumentų originalai turi būti grąžinti ieškovei (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

56. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendžia, kad ieškovės S. V. ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovo priešieškinys atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.

Atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra ½ atsakovo asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ½ žemės sklypo su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės S. V. atsakovui V. B. 14 950 Eur (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją už priteistą nekilnojamąjį turtą.

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei S. V. 5 059,19 Eur (penkių tūkstančių penkiasdešimt devynių eurų, 19 ct) išlaidų dalį, skirtą sodybos išlaikymui bei priežiūrai.

Atlikti šalims priteistų sumų tarpusavio įskaitymą – įskaityti iš atsakovo V. B. ieškovei S. V. priteistą 5 059,19 Eur sumą, į iš ieškovės S. V. atsakovui V. B. priteistą 14 950 Eur sumą ir priteisti iš ieškovės S. V. atsakovui V. B. 9 890,81 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų, 81 ct) dydžio kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei S. V. 1 869 14 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

Išmokėti ekspertei Irmantai Krikščiūnienei (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Individualios veiklos pažymos Nr. 495305, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) iš Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 900 Eur (devynis šimtus eurų) už ekspertizės akto parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, panaudojant atsakovo 2023 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 327 (AB „Swedbank“), mokėtojas D. B., sumokėto 700 Eur (septynių šimtų eurų) avanso lėšas ir 2024 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 353 (AB „Swedbank“), mokėtojas D. B., sumokėto 200 Eur (dviejų šimtų eurų) užstato lėšas.

Įsiteisėjus sprendimus, grąžinti ieškovei S. V. teismui teiktus dokumentų originalus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, sąskaitas bei kvitus).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.