Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Prokurorė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, tačiau turi galiojančią administracinę nuobaudą, nusikalstamą veiką padarė būdamas stipriai neblaivus, kartą baustas administracine tvarka už tai, kad po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, vengė neblaivumo patikrinimo, prašo skirti 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones – trejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, vadovaujantis pirkimo – pardavimo sutarties kaina – 1 000,00 Eur. Kaltinamasis prašo nekonfiskuoti 4 380,00 Eur automobilio vidutinės rinkos vertės, nes ji yra neproporcingai didelė, ji prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

M. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių M. G. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis M. G. Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 78 – 80), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 74), vykdo individualią veiklą (b. l. 69), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 70), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už tai, kad po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, vengė neblaivumo patikrinimo, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 75 – 77). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Nors kaltinamajam jau buvo paskirta bauda, tačiau tai nesulaikė nuo pažeidimų, jis tinkamų išvadų iš nubaudimo nepadarė. Tai rodo, kad už administracinius teisės pažeidimus paskirtos bausmės nepasiekė visų joms keliamų tikslų, neatgrasė kaltinamojo nuo pažeidimų darymo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo M. G. klausimą, pakartotinai įvertinęs nuteistąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, duomenis teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

Kadangi kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo M. G. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,55 promilės etilo alkoholio. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti M. G. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius M. G., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad kaltininkas pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šiuo atveju tikslinga M. G. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad M. G. nustatomas maksimalus draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti terminas, t. y. treji metai, ją taikant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą teismo paskirtą trejų metų laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pasiėmė be turto savininko žinios ir leidimo. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės M. G. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. M. G. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad M. G. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę (b. l. 31), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaltinamasis nesutinka, kad būtų konfiskuota 4 380,00 Eur automobilio vidutinės rinkos vertė. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019). Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 2K-315-303/2018).

Viešai skelbtinoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą nurodoma, jog joje nurodomos „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Taigi pagal šios sistemos duomenis prokuroro pateikta vidutinė analogiško automobilio „VW Polo“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis, M. G. vairuotas „VW Poli“ automobilis.

Nors 2019 m. vasario mėnesio VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodyta, kad automobilio VW Polo vidutinė kaina (vertė) 4 380,00 Eur, be PVM – 3 621,00 Eur (b. l. 31), tačiau 2018 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina (b. l. 56), kad automobilį „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš T. V. už 1 000,00 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. V. parodė, kad automobilis turėjo kosmetinių defektų, kadangi užsiiminėja automobilių prekyba, todėl žino, kad šiuo metu tokio automobilio vertė yra apie 3 000,00 Eur. Tuo tarpu, bylos duomenimis matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. J. patvirtino, jog automobilį įsigijo už 2 500,00 Eur. Teismo iniciatyva patikrinus parduodamų automobilių skelbimus internetiniuose puslapiuose (www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt) nustatyta, jog tokios rūšies automobilio „VW Polo“ rinkos kaina svyruoja nuo 2 700,00 Eur (be mokesčių) iki 4 900,00 Eur (su mokesčiais) (b. l. 131 – 134).

Teismas, įvertinęs byloje surinkus duomenis, įvertinant tai, kad konfiskuotino turto vertė nėra tiksliai nustatyta, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir jo turtinę padėtį (vykdo individualią veiką, kaltinamojo teigimu, neseniai registruotas Užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto neturi), vertina, kad transporto priemonės pirkimo – paravimo sutartyje nurodyta automobilio vertė – 1 000,00 Eur, turi būti konfiskuota iš kaltinamojo. Tokia suma atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Konfiskuotinos turto vertės sumažinimas neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 2K-315-303/2018).

V. Kiti proceso klausimai

M. G., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki bausmės vykdymo pradžios paliekama galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102 – 103).

Transporto priemonės savininkės UAB „Deimtransa“ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo sumokėjo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (b. l. 54).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, įskaityti į bausmės laiką M. G. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 16 d. 17.30 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 11.30 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti bausmę atlikti areštinėje.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, ją taikant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą teismo paskirtą trejų metų laiką po arešto atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. G. konfiskuotino turto – automobilio „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Palikti galioti M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį M. G. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.