- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-1191-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00601-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. Z.-K.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10008-1144/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. Z.-K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 263,87 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 237,60 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (toliau – ir pradinė kreditorė) 2021 m. sausio 26 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025561 (toliau ir – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę – baldus Sekcija-Hugo-21637145431, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką 12 mėnesių. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – įmokų nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo ir liko skolingas pradinei kreditorei 263,87 Eur.
3. 2021 m. birželio 11 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį.
4. Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2022 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 263,87 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 23,75 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (287,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 155,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas nuomos pagrindu gavo iš pradinės kreditorės sutartyje nurodytus daiktus, tačiau nuomos mokesčio įmokų sutartyje nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo, taip pat suėjus terminui negrąžino pradinei kreditorei nuomojamo daikto. Ieškovė yra teisėtai įgijusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę dėl visų pagal sutartį atsakovo mokėtinų sumų. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau į raginimus nereagavo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, skolos dydžio neginčijo. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 263,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų yra pagrįstas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 237,60 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 proc. normą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, įvertinus jos tikslą, subjektus, yra vartojimo sutartis. Šalys susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti delspinigius už 180 dienų terminą, taikant 0,5 proc. normą. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Teismas konstatavo, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir nesąžiningas. Teismas ieškovės prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną ir ieškovei iš atsakovo priteisė 23,75 Eur (263,87 Eur × 0,05 proc. / 100 × 180 dienų) dydžio delspinigius.
9. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 155,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo 237,60 Eur delspinigius. Atitinkamai pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
11.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.
11.3. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 208,72 Eur iki 41,74 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
11.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą laikotarpį, bet už 180 dienų. Pažymi, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi per protingą terminą.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir išaiškino apeliantei, kad ji turi teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, papildančius apeliacinio skundo argumentus dėl su atsakovu 2021 m. sausio 26 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-025561 sąlygų, nustatančių 0,5 proc. dydžio delspinigių taikymą, vertinant šias sąlygas kasacinio teismo suformuotos praktikos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Apeliantė rašytinių paaiškinimų teismo nustatytu terminu nepateikė.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė 2021 m. sausio 26 ir atsakovas sudarė nuomos sutartį Nr. BK-025561, pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę – baldus Sekcija-Hugo-21637145431, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką 12 mėnesių. Šalys minėtoje sutartyje susitarė, kad atsakovas, tinkamai įvykdęs šią sutartį bei sumokėję visas reikiamas įmokas, sutarčiai pasibaigus, įgyja teisę įsigyti turtą už 1 Eur. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį vienašališkai nutraukė. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi buvo susitarę dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Padinė kreditorė ir apeliantė 2021 m. birželio 11 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kuria pradinė kreditorė perleido jai reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
16. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą dėl pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygos dėl netesybų (delspinigių) sąžiningumo atsakovo atžvilgiu. Nors atsakovas procese išliko pasyvus, dėl ko byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino sutartines netesybas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, dėl ko jas sumažino.
17. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija aplinkybės, kad egzistuoja visi vartojimo teisinių santykių požymiai, t. y. UAB „Be kredito“ yra verslininkė, o atsakovas yra fizinis asmuo, sutartį sudaręs ne dėl ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti ieškovės prašomas taikyti sutartines sąlygas.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš skundžiamo sprendimo už akių turinio nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio VKĮ kontekste. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, apeliaciniame skunde prašo kvalifikuoti atsakovą ir pradinę kreditorę siejusį teisinį santykį konstatuojant, kad tai ne vartojimo kredito, o nuomos teisinis santykis. Kaip minėta nutarties 15 punkte, pagal pradinės kreditorės su atsakovu sudarytą sutartį, kuri įvardinta kaip nuomos sutartis, atsakovui 12 mėnesiams buvo išnuomotas daiktas – sekcija, už 23,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį, suteikiant atsakovui galimybe pasibaigus sutarties terminui ir išmokėjus visas įmokas išpirkti daiktą už 1 Eur.
20. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
21. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (pradinė kreditorė) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 20 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
22. Pati ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis sutarties tikslas yra daikto nuoma. Sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
23. Pažymėtina, kad visos nutarties 22 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nutarties 22–23 punktuose aptartų aplinkybių nevertino. Be to, kaip jau minėta nutartyje, sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl to, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos savo iniciatyva kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.