- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-756-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00099-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- L. G.
- Ieškovas
- M. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. prašymą atsakovei L. G. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo), išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – sūnūs arba vaikai), gyvenamąją vietą su ieškovu.
2. Ieškovas nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-102-715/2021 buvo nutraukta šalių santuoka ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Nepilnamečiai vaikai pradėjo ieškovui skųstis, kad atsakovė duoda mažai valgyti, o namuose yra perdėta ir nesuprantama disciplina, už kurios pažeidimą taikomos fizinės bausmės – sūnūs yra mušami skuduru ir uždaromi tamsoje vonioje. Atsakovė grasina, kad neleis vaikams matytis su tėvu ir močiute, su kuriais jie turi artimą ryšį. Duomenys apie smurtą atsiskleidė ir vaikų mokykloje bei pasiekė išvadą duodančią instituciją. Atliekant vaiko situacijos vertinimą ir išklausius vaikų nuomonę dėl galimo smurto prieš juos, vaikams laikinai, kol teisėsaugos institucijos atliks tyrimą dėl vaikų galimai patirto smurto atsakovės šeimoje, buvo užtikrinta saugi aplinka pas ieškovą. Ikiteisminis tyrimas buvo atsisakytas pradėti, bet nutarimas apskųstas išvadą duodančios institucijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir iki teismo sprendimo priėmimo nutarė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.
4. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovu, o jam išvykus į komandiruotę sūnus prižiūri močiutė (ieškovo motina), kuri savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais paskirta laikinąja prižiūrėtoja.
5. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove jiems tapo nesaugi. Vaikai gyvendami su ieškovu ir jo motina jaučiasi saugūs, laimingi ir viskuo aprūpinti, o duomenų, kad dabartinė gyvenamoji vieta neatitiktų reikalavimų jų normaliam vystymuisi, nenustatyta.
6. Laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiks geriausius jų interesus ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nepilnamečiai vaikai neparodė baimių, kad atsakovė (apeliantė) ar jos sugyventinis kelia jiems grėsmę.
5.2. Atsakovė (apeliantė) vaikus savaitgaliui ieškovui perdavė (duomenys neskelbtini) apie 14 val. ir išvyko su sugyventiniu į Klaipėdą. Vakare ieškovas parašė elektroninį (toliau – e.) laišką, kad ji neva išmetė vaikus ir ieškovas juos rado prie šiukšlių konteinerio. Atsakovei (apeliantei) (duomenys neskelbtini) sulaukus skambučių iš specialistės ji buvo informuota, kad gautas skundas ir vaikai sekmadienį atsakovei nebus grąžinti bei yra perduoti ieškovui (apeliantui). Atsakovei (apeliantei) (duomenys neskelbtini) nuvykus į Vaiko teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) su sugyventiniu, jis nebuvo apklaustas, o atsakovė (apeliantė) supažindinta su mokyklos skundu, kad jos sugyventinis muša vieną vaiką.
5.3. (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo sprendimuose nurodytos kitos vaikų papasakotos aplinkybės. Ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes nėra įrodymų, prieš kokį asmenį jį būtų galima pradėti.
5.4. Išvadą duodanti institucija po skundo iš mokyklos dėl galimai naudojamo smurto prieš vaikus į gyvenamąją vietą neatvyko ir atsakovės (apeliantės) sugyventinio neapklausė, taip pat nenustatė grėsmių lygio, pagal kurį yra pradedama atvejo vadyba. Policijos pareigūnai taip pat nebuvo atvykę ir nebuvo vertintas grėsmės artimoje aplinkoje lygis.
5.5. Tarnybos specialistė, kuri priėmė sprendimą perduoti vaikus į saugią aplinką, atsakovei (apeliantei) nedavė pasirašyti jokio rašto. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai nebuvo vykdomi.
5.6. Ieškovas smurtavo prieš atsakovę (apeliantę) vaikų akivaizdoje, buvo du kartus praradęs teisę vairuoti dėl girtumo. Taip pat ieškovas skyrybų metu neišlaikė ir nesirūpino vaikais ir skolų negrąžina. Pagal teismo sprendimą atsakovei (apeliantei) perduodamą turtą suniokojo ir iš buto išvežė visus daiktus, atsakovei (apeliantei) paliko skolas už butą.
5.7. Iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo nėra aišku, ar vaikams neduodama valgyti, ar jie yra baudžiami už tai, kad viso maisto nesuvalgo. Vaikai atsakovei (apeliantei) yra nurodę priešingas aplinkybes, t. y., kad ieškovas pasiėmęs vaikus girtauja, mušasi su seneliu, stumdosi ir barasi su močiute. Močiutė liepia valgyti pasenusį maistą. Ieškovas vaikų neparveža, nes būna girtas, ir visi eina pėsčiomis.
5.8. Atsakovė (apeliantė) kiekvieną dieną gamina šiltą maistą, kartu su vaikais atlieka namų darbus, skalbia, džiovina drabužius ir leidžia į mokyklą, todėl girtauti, tyčiotis iš vaikų ir juos mušti neturi laiko.
8. Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Atsakovė (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) ieškovo e. laišką, Tarnybos (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Tarnybos 2025 m. sausio 7 d. raštą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. sausio 9 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl vaiko laikinosios priežiūros pabaigos nustatymo, 2025 m. sausio 10 d. ieškovės e. laišką atsakovui (apeliantui), Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį, kuria patvirtintas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui (ieškovui) susitaikius su nukentėjusiuoju (atsakove (apeliante), asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 13 d. pranešimas ieškovei ir foto nuotraukas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas teikiamus papildomus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, skundžiama nutartis buvo priimta nepranešus atsakovei (apeliantei), taip pat tai, kad papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria priimti šiuos papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) ieškovo e. laišką, Tarnybos 2025 m. sausio 7 d. raštą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. sausio 9 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl vaiko laikinosios priežiūros pabaigos nustatymo, 2025 m. sausio 10 d. ieškovės e. laišką atsakovui (apeliantui), Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį, kuria patvirtintas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui (ieškovui) susitaikius su nukentėjusiuoju (atsakove (apeliante) ir foto nuotraukas.
12. Atsakovės (apeliantės) pateikti papildomi įrodymai – asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 13 d. pranešimas ieškovei ir Tarnybos (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – atsisakomi priimti kaip pertekliniai, nes jie jau yra pateikti byloje ieškovo (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 43–59).
Dėl ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo teismui dienos – laikino šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).
15. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-102-715/2021 nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir, be kita ko, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove (apeliante) (santuokos nutraukimo byloje ieškove). Šis sprendimas buvo pakeistas iš dalies Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-638-569/2021, tačiau 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo liko nepakeista.
16. Tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnybos skyrius), atsižvelgdamas į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame nurodyta, jog nepilnamečiai vaikai pokalbio su socialine pedagoge metu pasakė, jog patiria fizinį smurtą namuose iš patėvio, atliko vaikų situacijos vertinimą bei priėmė (duomenys neskelbtini) sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) Tarnybos sprendimai), kuriais nustatė, kad yra pažeista vaikų teisė būti apsaugotiems nuo smurto, taip pat teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (e. b. l. 43–56). Tarnybos skyrius nurodė, kad pažeidimus padarė atsakovė, vaikai (duomenys neskelbtini) perduoti atstovui pagal įstatymą, taip pat nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikį, skirti kompleksinę specialistų pagalbą. Šalių šeimai nuo (duomenys neskelbtini) paskirta atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja darbui su šeima.
17. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – administracijos direktorius) (duomenys neskelbtini) įsakymais (e. b. l. 29–34) nepilnamečiams vaikams ieškovo prašymu (jam nesant Lietuvos Respublikoje) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji priežiūra ir vaikus prižiūrinčiu asmeniu nustatyta jų močiutė (ieškovo motina). Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota ieškovo gyvenamosios vietos adresu (e. b. l. 35–37). Administracijos direktoriaus 2025 m. sausio 9 d. įsakymais nustatyta nepilnamečių vaikų laikinosios priežiūros pabaiga, grąžinant vaikus atsakovei (apeliantei) (e. b. l. 103–105).
18. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Telšių apylinkės teismas 2025 . sausio 17 d. nutartimi šį prašymą tenkino. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, jame, be kita ko, nurodydama, kad sūnūs neparodė baimių, jog atsakovė (apeliantė) ar jos sugyventinis kelia grėsmę, jiems nuvykus į Tarnybą sugyventinis netgi nebuvo apklaustas. (Duomenys neskelbtini) Tarnybos sprendimuose nurodytos kitokios vaikų papasakotos aplinkybės, o ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Vaikai atsakovei (apeliantei) nurodė priešingas aplinkybes, susijusias su ieškovo netinkamu elgesiu. Tarnyba po skundo iš mokyklos nebuvo atvykusi į gyvenamąją vietą. Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad ieškovas buvo smurtavęs prieš atsakovę (apeliantę) vaikų akivaizdoje, skyrybų metu neišlaikė ir nesirūpino vaikais.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti įvairias laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais bei preliminariai juos įvertinęs, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir šalių nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad iš (duomenys neskelbtini) Tarnybos sprendimuose nurodytos informacijos matyti, jog atsakovės (apeliantės) namuose buvo nustatyta nesaugi aplinka gyventi šalių nepilnamečiams vaikams ir tuo pagrindu jie perduoti ieškovui. Visi trys nepilnamečiai vaikai nurodė aplinkybes, susijusias su galimais vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimais – galimą smurtą (mušimą skuduru), šaukimą, uždarymą tualete ir kita. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors administracijos direktoriaus 2025 m. sausio 9 d. įsakymais nustatyta nepilnamečių vaikų laikinosios priežiūros pabaiga, grąžinant vaikus atsakovei (apeliantei), tačiau vaikų nurodytos aplinkybės dėl gyvenimo pas atsakovę (apeliantę) namuose sąlygų tiek (duomenys neskelbtini) Tarnybos sprendimuose, tiek 2025 m. balandžio 15 d. vaikų nuomonės išklausymo metu (DOK-(duomenys neskelbtini) iš esmės nesikeitė ir vienos kitoms neprieštarauja.
22. Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2025 m. sausio 17 d., t. y. vaikams jau gyvenant su ieškovu. Apeliacinio teismo vertinimu, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis ir aplinkybes, laikytina, kad siekdamas užtikrinti prioritetiniais laikomus nepilnamečių šalių sūnų interesus, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog priimant skundžiamą nutartį kilo abejonių dėl atsakovės (apeliantės) galimybės užtikrinti vaikams saugią aplinką. Tai, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų interesai yra ieškovo užtikrinami, patvirtina tiek 2025 m. balandžio 15 d. vaikų nuomonės išklausymo metu jų nurodytos aplinkybės apie gyvenimą su ieškovu (gyventi kartu vaikams patinka, su ieškovu leidžia laisvalaikį, yra aprūpinti ir kita), tiek 2025 m. balandžio 15 d. šeimos aplinkos tyrimo aktas, kuriame užfiksuota, kad vaikų gyvenimo sąlygos pas ieškovą yra tinkamos (DOK-(duomenys neskelbtini).
23. Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad ieškovas vartoja alkoholį, mušasi su vaikų seneliu ir pykstasi su jų močiute, taip pat neteikė išlaikymo ir nesirūpino skyrybų metu, be to, Tarnybos darbuotojai nebuvo atvykę apžiūrėti atsakovės (apeliantės) gyvenamosios vietos, neapklausė jos sugyventinio, nedavė pasirašyti jokio rašto dėl vaikų perdavimo į saugią aplinką bei kita, tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi galimybės pasisakyti dėl šių argumentų. Byloje esantys duomenys (nutarties 16, 17, 21, 22 punktai) patvirtina, kad šiuo metu vaikams ieškovo gyvenamojoje aplinkoje yra saugu, o įvertinti, su kuria iš šalių yra geriau nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą (t. y. ar ją palikti su atsakove (apeliante), ar pakeisti nustatant su ieškovu), bus galimybė tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog byloje esantys duomenys buvo įvertinti netinkamai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, t. y. kad šiuo metu nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje vaikams būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką, iš esmės neatitinkanti vaikų interesų ir neužtikrinanti jų poreikių. Šių aplinkybių nepatvirtina ir atsakovės (apeliantės) į bylą pateikta Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartis (žr. nutarties 9, 11 punktus), nes joje nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo smurtu prieš atsakovę (apeliantę), vyko prieš daugiau nei puspenktų metų ir neleidžia teismui šioje proceso stadijoje preliminariai vertinant nustatyti, jog vaikams gyventi su ieškovu yra nesaugu, ypač kai patys vaikai nurodo priešingas aplinkybes, t. y. kad su ieškovu jiems gyventi yra gerai (nutarties 22 punktas). Be to, preliminariai įvertinus 2020 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo veiksmai buvo nukreipti ne prieš šalių sūnus, o prieš atsakovę (apeliantę) ir buvo nulemti tuo metu tarp jų kilusio konflikto bei ieškovo neblaivumo būsenos.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos gyvenamosios vietos nustatymo) taikymą, todėl atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas ir Telšių apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.