- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 1-427-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34712-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. L. 2019 m. rugpjūčio 13 d. laikotarpiu nuo 22 val. iki 5 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su E. D. griebė jai už rankos, visu kūno svoriu užgulęs, prirėmė alkūnėmis krūtinės sritį ir, griebęs už kaklo, pradėjo ją smaugti, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kaklo kairėje, krūtyse, nugaroje, rankose, šlaunyse, kurios vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
A. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. L. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su nukentėjusiąja E. D. juos siejo intymūs santykiai. Įvykio dieną moteris atėjo pas kaltinamąjį į namus, jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. A. L. paaiškino, kad namuose kilo konfliktas, kurio metu jis galėjo prigulti alkūnėmis ant nukentėjusiosios, dėl to gailisi. Jis teigia, kad E. D. išprovokavo jo smurtinius veiksmus, jam trenkdama ir išpildama jo geriamą degtinę. Kaltinamasis rėkė ant nukentėjusiosios, o paskui išėjo. Kitą dieną skambino pasiteirauti, kaip ji laikosi, tačiau sužinojo, kad policijoje yra parašytas pareiškimas. Iki nagrinėjamo įvykio jokių konfliktų nebuvo, neretai kartu intymiai bendraudavo. Neprisimena, kad būtų suėmęs nukentėjusiajai už kaklo, tačiau buvo taip, kaip parašyta pareiškime. Kaltinamasis nepripažįsta, kad smaugė E. D.. Dėl fizinio skausmo sukėlimo žada atsiprašyti, tuo metu buvo emocionalus. Sutinka apmokėti išlaidas už vaistus, atlyginti negautą darbo užmokestį nedarbingumo laikotarpiu. Nesutinka atlyginti nurodyto dydžio neturtinę žalą. Atsiprašo ir nori, kad abu gyventų savo gyvenimus.
A. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad E. D. pažįsta nuo 1992 metų. Maždaug dvejus metus buvo meilužiais, po to jos nematė 27 metus. 2019 m. ją atsitiktinai sutiko parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kur ji dirba kasininke. Jie vėl pradėjo bendrauti, buvo susitikę apie 10 kartų, susitikimų metu artimai santykiavo, taip pat bendravo telefonu. 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 20 val. jis su E. D. susitiko prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), ir kartu nuėjo pas jį namo. Tą vakarą nukentėjusioji gėrė alų, o jis išgėrė pusę 0,5 l talpos butelio degtinės. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nelabai stipriai. A. L. sakė, kad moteris nusibodo su savo žinutėmis apie buvusius vyrus, kad nenori su ja bendrauti ir jai geriau pereiti dirbti į kitą (duomenys neskelbtini), kad jie nesusitikinėtų. Kilo konfliktas, nes E. D. norėjo turėti artimus santykius, o jis sakė, kad pavargo nuo jos. Po to A. L. nustūmė nukentėjusiąją nuo savęs, varė iš namų. Po poros dienų skambino E. D., norėdamas pasikalbėti, galbūt susitikti, tačiau ji neatsiliepė. A. L. nurodė, kad tikrai nesmaugė, netampė už plaukų nukentėjusiosios. Jis tik nustūmė ją nuo savęs, norėdamas, kad ji išeitų (b. l. 39).
Nukentėjusioji E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. darbą baigė anksčiau ir su A. L. susitiko restorane „Medinė Terasa“ , kur vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Pokalbio metu vyras įžeidinėjo nukentėjusiąją, kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusioji norėjo eiti namo, tačiau A. L. siūlė eiti pas jį į namus pasikalbėti, atsigerti alaus. Nukentėjusioji sutiko eiti, tačiau sakė, kad nebus jokių intymių santykių. Fiziniai veiksmai atsirado, kai A. L. pasakė, kad nukentėjusiosios nepasiges vaikai. Jie tarpusavyje apsistumdė, nes kaltinamasis supyko, kad moteris išpylė jo geriamą degtinę. Kaltinamasis panaudojo smurtą, kai nukentėjusioji atsigulė į lovą, jis plėšė nuo jos drabužius, užsigulė alkūnėmis ant krūtinės, rankas uždėjo ant kaklo ir pradėjo smaugti. E. D. nustūmė kaltinamąjį ant žemės. Po to kaltinamasis pasakė, kad E. D. nesielgia, kaip moteris, ir griebė jai už kaklo. Moteris atsirėmė į staliuką ir trenkė jam per veidą. Po įvykio ant kūno matė sužalojimus, jai buvo labai sunku kvėpuoti, kosėjo krauju. Fiziniai sužalojimai buvo matomi ant kaklo, skaudėjo nugarą juosmens srityje, rankas, kojas, pečius, nugarinę galvos pusę, 5 ar 6 slankstelį. Neįgalumo nustatymo komisija negalėjo nustatyti būklės, todėl nutraukė neįgalumą, kol nukentėjusioji pasveiks. Į policiją kreipėsi kitą dieną, po gydytojo apžiūros. Gydytojas pasakė, kad matomos didelės kraujosruvos ant kaklo, patempta ranka, sausgyslės neplyšusios. Važiuojant namo nukentėjusiajai prasidėjo dusulio priepuoliai. Į policiją palydėjo buvęs vyras A. D. (A. D.). Už vaistus išlikęs vienintelis čekis, kuriame nurodyta, kad antibiotikai kainavo 11 Eur. Dėl smaugimo prasidėjo infekcija (tracheitas), moteris negalėjo kvėpuoti ir kalbėti, prasidėjo panikos priepuoliai. Buvo skirti psichotropiniai vaistai ir vaistai nuo tinimo, nuo dusulio (Ospamox ir dar kiti antibiotikai). Nori, kad A. L. atsiprašytų, ir atlygintų žalą. Prieš įvykį E. D. buvo rami, pasitikinti savimi. Pas psichologą lankėsi nuo spalio mėnesio, buvo gėda pasakoti apie įvykį. Po įvykio sapnavo košmarus, ištikdavo panikos priepuoliai, bijojo, kad kaltinamasis persekios. E. D. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų negavo 427 Eur darbo užmokesčio, 100 Eur avanso ir 69 Eur kito mėnesio darbo užmokesčio. Taip pat jai nebemokama neįgalumo pensija, nes būdama ligoninėje negalėjo nuvykti į medicininę ekspertizę, turėjo būti pateiktos gydytojų išvados, kad būtų pratęstas neįgalumas. Dėl neįgalumo gaudavo 90,10 Eur per mėnesį. Kadangi šiuo metu neprasitęsė neįgalumo, tai tą padaryti galės tik po pusės metų. Be to, dėl kaltinamojo veiksmų E. D. negavo premijos, kuri mokama kas tris mėnesius. E. D. buvo nustatytas ausies uždegimas. Pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją nukentėjusioji atėjo po mėnesio, ji negalėjo kalbėti, viską buvo užgulę, reikėjo daryti kvėpavimo pratimą, kosėjo krauju. Vystėsi uždegimas, todėl buvo paskirti antibiotikai. Ausys buvo užsikimšusios, būklė blogėjo, tik po stipresnių antibiotikų vartojimo pagerėjo. Bronchitas ir laringitas atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, nes įvykio metu pažeista trachėja.
Nukentėjusioji E. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta A. L. nuo 1987 metų, pastaruoju metu buvo pradėję artimiau bendrauti. 2019 m. rugpjūčio 13 d. jie susitiko kavinėje, bendravo ir gėrė alų. Tos pačios dienos 21 val. nuėjo į A. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. moteris norėjo važiuoti namo, tačiau A. L. pasakė, kad niekur ji nevažiuos, liks pas jį ir uždarė buto duris. Ar jos buvo užrakintos, ar atrakintos pasakyti negali. Nukentėjusioji pranešė nenorinti intymių santykių ir su visais drabužiais prigulė prie A. L., kuris netrukus pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Kai A. L. pasakė, kad ji yra „griobana sučka“, ji jam pliaukštelėjo su ranka per veidą. Tada jis nuvertė nukentėjusiąją ant lovos, o ji trenkėsi galvą į atlošą. A. L. visu svoriu užgulė moterį, prirėmė alkūnėmis ir vėl įžeidinėjo. E. D. pavyko visa jėga jį nustumti ant žemės. Tuo metu A. L. suėmė jai už plaukų ir tempė žemyn. Moteriai bėgant prie durų, kaltinamasis ją pasivijo ir griebė už rankos, po to abiem rankomis griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugdamas jis kažką sakė, bet ji nesuprato ką. Po to nustojo smaugti ir leido apsirengti kelnes, susirasti savo daiktus, nukentėjusioji pažadėjo, kad neskambins į policiją ir pabėgo. Visa tai vyko nuo 22 val. iki 5 val. Fizinio skausmo sukėlimą vertina 8 balais. Po grumtinių skaudėjo galvą pakaušio srityje, stuburą, jautė stuburo skausmus, tirpo kairė ranka, ant kaklo matėsi nubrozdinimas (b. l. 10–11).
Nukentėjusioji E. D., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b. l. 17–18).
Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo buvusi žmona. 2019 m. rugpjūčio 14 d. jam paskambino E. D. ir pranešė, kad yra Lazdynų ligoninėje pas chirurgą. Susitiko stotyje, po to, kartu važiavo į policiją parašyti pareiškimą. Kitą dieną namuose aplankė buvusią žmoną, atvežė produktų ir jai prasidėjo dusulio priepuoliai. Kartu su jos dukra iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su kaltinamuoju savarankiškai aiškintis nenorėjo. Įvykio dieną ant nukentėjusiosios kaklo ir rankų matė kraujosruvas. Valstybinė teismo medicinos tarnyba nustatė, kad ant nukentėjusiosios kūno matomos smaugimo žymės, nubrozdinimai. E. D. įvykio aplinkybes papasakojo savo buvusiam vyrui ir nurodė, kad kaltinamasis smaugė už gerklės, plėšė kelnes, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji buvo labai palūžusi, pasimetusi, nesuprato, kodėl taip su ja pasielgė. Po įvykio praėjus tam tikram laikui E. D. emocinė būsena truputį pagerėjo, tačiau ji nuolat galvojo apie įvykį. Gydymo išlaidų tiksliai nurodyti negali, mano, kad apie 1000 Eur.
Liudytoja M. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąją yra mačiusi, kai ji atėjo į antrąjį policijos komisariatą ir norėjo parašyti pareiškimą dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Policijos pareigūnė priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir apklausė E. D., kuri paaiškino, kad patyrė smurtą. Apklausa atlikta pagal nustatytą tvarką, protokole surašytos aplinkybės, kurias nurodė E. D.. Moteris buvo sutrikusi, jautėsi kaip nesava, buvo matyti jos susijaudinimas. Kairėje pusėje ant kaklo buvo matyti kraujosruva, nukentėjusioji skundėsi viso kūno skausmu. Liudytoja paaiškino, kad jei nėra akivaizdžių fizinių sužalojimų, policijos pareigūnai turi laiko tikslinti įvykio aplinkybes, bet asmeniui atėjus su fiziniu sužalojimu iškart pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jai nekilo abejonių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Liudytoja M. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. dirbo 2-ame policijos komisariate suinteresuotų asmenų priėmimo patalpoje. Apie 14 val. atvyko E. D. ir norėjo parašyti pareiškimą dėl jaunystės draugo, kuris ją įkalino namuose, neleido pabėgti, smaugė, parvertė ant lovos, numovė kelnes. Pareiškėja pati ant popieriaus lapo surašė visas įvykio aplinkybes. E. D. atrodė susinervinusi, sudirgusi, ant jos kaklo matėsi kraujosruva. Pranešėja teigė, kad jaučiasi sumušta, visą kūną skauda, rankos tarsi išsuktos. Daugiau įvykiui reikšmingų detalių neprisimena (b. l. 22).
Liudytoja S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) LOR gydytoja jau 35 m. Nukentėjusiąją atsimena, su ja jokie artimi ryšiai nesieja, vizito metu ją matė pirmą kartą. Nustatė pokyčius gerklose, kurie sukelia balso kimimą, iškrypimą ir dėl to atsiranda kitos pasekmės. Ūmus laringitas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: dėl aplinkos veiksnių, bakterijų, virusų, fizinio, mechaninio poveikio. Šiuo atveju tai buvo susiję su įvykusia trauma. Klasifikacijoje nėra tam tikrų ligų, todėl nustatytos gerklų ligos. Kai procesas vyksta gerklose, jos susijusios su žemiau esančiomis kvėpavimo dalimis, t. y. trachėja, plaučiais. Kiekvienas atvejis individualus, kartais gydoma labai ilgai, nedarbingumą galima tęsti iki dviejų mėnesių. Laringitas yra pasekmė dėl patirto sumušimo. Disfonija yra balso funkcijos sutrikimas. Paprastai tokie procesai lydimi uždegiminio proceso. Prieš tai pacientė buvo gydoma, jai paskirti antibiotikai, ji lankėsi pas psichologą, balsas buvo prastas. Jos darbas buvo susijęs su žmonių aptarnavimu, todėl dirbti ji tikrai negalėjo, jos buvo prasta psichoemocinė būklė. Nukentėjusiąją matė po dviejų savaičių, kai viskas prasidėjo. Ji naudojo vaistus, padedančius atsikosėti, tačiau gydymas buvo tęsiamas. Po savaitės buvo atlikta plaučių kvėpavimo funkcija, tada nedarbingumas buvo nutrauktas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 2819/2019 (01) (toliau – 2019 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 2819/2019 (01)) konstatuota, kad E. D.padarytos poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, krūtyse, nugaroje, rankose, šlaunyse, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių ir yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui (b. l. 26–27).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 14 d., 13.34 val. E. D. pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sumušta pažįstamo A. L. (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad E. D. buvo nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, radikulopatija įvairiose stuburo srityse, ūmus tracheitas, ūmus laringitas, infekciniai išoriniai ausies kamščiai, ūmus bronchitas, disfonija. Ligų gydymui buvo paskirti medikamentai, taip pat E. D. lankėsi pas psichologą. Nedarbingumas jai buvo nustatytas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 100–110).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. L., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. D. ir padarė jai sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp A. L. ir E. D. kilo konfliktas. Nukentėjusioji E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. L. namuose kilo žodinis konfliktas ir susistumdymas, kurio metu kaltinamasis plėšė nuo jos drabužius, užsigulė alkūnėmis ant krūtinės, rankas uždėjo ant kaklo ir pradėjo smaugti. Po to E. D. nustūmė A. L. ant žemės, tačiau jis vėl griebė nukentėjusiajai už kaklo. E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b. l. 10–11, 17–18). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, E. D. pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sumušta pažįstamo A. L. (b. l. 5). Nors iš šių duomenų įvykio aplinkybės nėra pakankamai aiškios, tačiau nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Teismas nenustatė, kad iki šio įvykio E. D. turėjo konfliktų su A. L., kad nukentėjusioji būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusiosios parodymų tikrumui neturi reikšmės tam tikri jos nenuoseklumai dėl įvykio aplinkybių (A. L. panaudotų veiksmų pobūdžio, eiliškumo), kurie nelaikytini esminiais, sudarančiais pagrindą atmesti nukentėjusiosios parodymus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad E. D. nagrinėjamo įvykio metu dėl A. L. veiksmų buvo stresinės situacijos, todėl objektyviai galėjo neatsiminti tam tikrų nagrinėjamo įvykio aplinkybių.
A. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies nurodydamas, kad tarp jo ir E. D. kaltinamojo namuose įvyko konfliktas, kurio metu jis galėjo prigulti alkūnėmis ant nukentėjusiosios, tačiau neprisimena, kad būtų suėmęs nukentėjusiajai už kaklo ar ją smaugęs. Kita vertus, kaltinamasis išreiškė norą atsiprašyti nukentėjusiosios už sukeltą fizinį skausmą bei atlyginti gydymosi išlaidas. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės A. L. neneigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tik savaip interpretuoja jį (kaip fizinį kontaktą, savo emocionalų elgesį). Kita vertus, kaltinamojo noras atsiprašyti E. D. ir atlyginti gydymo išlaidas, jam iš tiesų nieko nepadarius, yra nelogiškas elgesys. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp A. L. ir E. D. kilo konfliktas, kaltinamasis savo veiksmais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad E. D. išprovokavo jo smurtinius veiksmus, jam trenkdama ir išpildama jo geriamą degtinę. Tačiau tokie veiksmai nelaikytini provokacija, juolab, kad nukentėjusioji tą padarė ne be priežasties, o konflikto metu girdint įžeidinėjimus. Be to, kaltinamojo naudoti smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiajai sukelti sužalojimai nėra adekvatūs minėtiems moters veiksmams. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenurodė apie E. D. minėtus veiksmus (degtinės išpylimą ar kad ši trenkė jam per veidą) (b. l. 39, 40).
Nors A. L. neigė smaugęs nukentėjusiąją, tačiau kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus ir padarytus sužalojimus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų A. D., M. I., S. Š. parodymai, byloje esantys medicinos dokumentai. Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ant nukentėjusiosios kūno matė smaugimo žymes, nubrozdinimus, kitą dieną jai prasidėjo dusulio priepuoliai. E. D. buvo labai palūžusi ir pasimetusi. Liudytoja M. I. parodė, kad atvykusi į policijos komisariatą E. D. buvo sutrikusi, jautėsi kaip nesava, buvo labai susijaudinusi. Ant nukentėjusiosios kūno buvo matyti kraujosruva, ji skundėsi viso kūno skausmu. Policijos pareigūnei nekilo abejonių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galimai esant fiziniam smurtui. Iš byloje esančių medicinos dokumentų matyti, kad E. D. buvo nustatytos kvėpavimo, kalbėjimo ligos (ūmus tracheitas, ūmus laringitas, disfonija). Ligų gydymui buvo paskirti vaistai. Nedarbingumas jai buvo nustatytas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 100–110). Tai, kad diagnozuotos ligos yra susijusios su nagrinėjamo įvykio metu patirtu fiziniu smurtu, teisiamojo posėdžio metu patvirtino gydytoja S. Š.. Liudytoja nurodė, kad būtent minėtos ligos yra patirtos traumos pasekmės. Byloje nenustatyta, kad apklausti liudytojai būtų linkę apkalbėti A. L., todėl jų parodymais nėra pagrindo netikėti.
2019 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 2819/2019 (01) užfiksuota, kad E. D.padarytos poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, krūtyse, nugaroje, rankose, šlaunyse, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1–3 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių ir yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui (b. l. 26–27). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės R. G., turinčios teismo medicinos gydytojos specialybę ir ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m., kompetencija. Ant E. D. kūno nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų A. D., M. I. nurodytus matytus E. D. kūno sužalojimus, jų vietas. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir liudytojų A. D. ir M. I. teisiamojo posėdžio metu įvardytą nukentėjusiosios emocinę būseną (ji buvo susijaudinusi, pasimetusi). Atsižvelgiant į E. D. nustatytus sužalojimus, akivaizdu, kad jos emocinę būseną sukėlė būtent kaltinamojo padaryti smurtinio pobūdžio veiksmai.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios E. D., liudytojų A. D., M. I. ir S. Š. parodymus, 2019 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadą Nr. 2819/2019 (01), rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog A. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš E. D., taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Esminių prieštaravimų tarp minėtų įrodymų nenustatyta.
Taigi byloje įrodyta, kad A. L. 2019 m. rugpjūčio 13 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 5 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su E. D. griebė jai už rankos, visu kūno svoriu užgulęs, prirėmė alkūnėmis krūtinės sritį ir, griebęs už kaklo, pradėjo ją smaugti, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kaklo kairėje, krūtyse, nugaroje, rankose, šlaunyse, kurios vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad A. L. suvokė, kad naudoja fizinį smurtą prieš E. D., sukelia jai fizinį skausmą ir trikdo jos sveikatą, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai A. L. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. L. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiąja metu. E. D. buvo sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
A. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 50), vieną kartą baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą, bauda sumokėta, administracinė nuobauda negalioja (b. l. 54). A. L. išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini, neįrašytas į priklausomybių ligų įskaitą, negydytas psichiatrinėse ligoninėse (b. l. 44, 45).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytą įpareigojimą (bausmės atlikimo laikotarpiu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi) ir to paties straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą draudimą (bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja E. D.).
Nors prokuroras baigiamojoje kalboje prašė įpareigoti A. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju tokį įpareigojimą skirti netikslinga. Atsižvelgtina į tai, kad A. L. pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, anksčiau nebuvo teistas, todėl laikytina, kad jo nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, pagal BK 67 straipsnio 3 dalį dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme. Taigi baudžiamasis įstatymas savaime teismo neįpareigoja skirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Galiausiai pastebėtina, kad pagal BK 72² straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju A. L. panaudojo fizinį smurtą ne prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Todėl skirti kaltinamajam prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę nėra pagrindo.
V. Civilinis ieškinys
Šioje byloje nukentėjusioji E. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1092,93 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 98–110, 125–130).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji E. D. palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad į policiją kreipėsi kitą dieną, po gydytojo apžiūros. Gydytojas pasakė, kad matomos didelės kraujosruvos ant kaklo, patempta ranka, sausgyslės neplyšusios. Važiuojant namo nukentėjusiajai prasidėjo dusulio priepuoliai. Už vaistus išlikęs vienintelis čekis, kuriame nurodyta, kad antibiotikai kainavo 11 Eur. Dėl smaugimo prasidėjo infekcija (tracheitas), moteris negalėjo kvėpuoti ir kalbėti, prasidėjo panikos priepuoliai. Buvo skirti psichotropiniai vaistai ir vaistai nuo tinimo, nuo dusulio (Ospamox ir dar kiti antibiotikai). Nori, kad A. L. atlygintų žalą. Prieš įvykį E. D. buvo rami, pasitikinti savimi. Pas psichologą lankėsi nuo spalio mėnesio, buvo gėda pasakoti apie nagrinėjamą įvykį. Po įvykio sapnavo košmarus, ištikdavo panikos priepuoliai, bijojo, kad kaltinamasis persekios. E. D. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų negavo 427 Eur darbo užmokesčio, 100 Eur avanso ir 69 Eur kito mėnesio darbo užmokesčio. Taip pat jai nebemokama neįgalumo pensija, nes būdama ligoninėje negalėjo nuvykti į medicininę ekspertizę, turėjo būti pateiktos gydytojų išvados, kad būtų pratęstas neįgalumas. Dėl neįgalumo gaudavo 90,10 Eur per mėnesį. Kadangi šiuo metu neprasitęsė neįgalumo, tai tą padaryti galės tik po pusės metų. Be to, dėl kaltinamojo veiksmų E. D. negavo premijos, kuri mokama kas tris mėnesius. Pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją nukentėjusioji atėjo po mėnesio, ji negalėjo kalbėti, viską buvo užgulę, reikėjo daryti kvėpavimo pratimą, kosėjo krauju. Vystėsi uždegimas, todėl buvo paskirti antibiotikai. Būklė blogėjo, tik po stipresnių antibiotikų vartojimo pagerėjo. Bronchitas ir laringitas atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, nes įvykio metu buvo pažeista trachėja.
Gydytoja S. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusiajai diagnozuotos ligos susijusios su nagrinėjamo įvykio metu patirtu fiziniu smurtu. Pacientė buvo gydoma, paskirti antibiotikai, ji lankėsi pas psichologą, jos balsas buvo prastas, dirbti tikrai negalėjo, jos psichoemocinė būklė bloga. Patvirtina viską, kas parašyta medicininiuose dokumentuose.
E. D. pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 1092,93 Eur turtinę žalą yra motyvuojamas tuo, kad dėl A. L. smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo diagnozuotos su kvėpavimo takais ir balso stygomis susijusios ligos, moteris gydėsi ilgiau nei mėnesį, vartojo vaistus. Dėl atsiradusių fizinio smurto pasekmių nukentėjusioji laikinai buvo nedarbinga, negavo dalies darbo užmokesčio ir piniginės premijos, taip pat negalėjo pateikti dokumentų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijai, dėl ko nebuvo pratęstas neįgalumas bei nebemokama neįgalumo pensija. Grindžiant civilinį ieškinį byloje yra pateiktas E. D. patirtų piniginių nuostolių skaičiavimas, pagal kurį vaistams buvo išleista 31,82 Eur, dėl laikino nedarbingumo negauta 514,51 Eur, numanoma neįgalumo pensija už 6 mėnesius – 546,6 Eur (b. l. 125–126). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai buvo mokama 90,10 Eur dydžio neįgalumo pensija (b. l. 127), laikinas nedarbingumas išduotas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 101, 103, 105, 108), gydymui buvo paskirti vaistai (b. l. 100, 102, 106–108).
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl A. L. panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, krūtyse, nugaroje, rankose, šlaunyse. Smaugimas lėmė kitų ligų, susijusių su kvėpavimo takais, atsiradimą. Tą patvirtina ne tik pati nukentėjusioji, bet ir byloje esantys medicinos dokumentai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti surašytų medicinos dokumentų teisingumu ar didelį darbo stažą turinčios gydytojos, apklaustos teisiamajame posėdyje, parodymais. Akivaizdu, kad E. D. patyrė piniginius nuostolius pirkdama gydytojų paskirtus vaistus, negaudama dalies darbo užmokesčio dėl savo sveikatos būklės. Nors nukentėjusioji pateikė tik dalį dokumentų, kuriais grindžiamas vaistų pirkimas už 31,82 Eur, tačiau teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti pinigų suma už pirktus vaistus nėra neproporcingai didelė, juolab gydytoja S. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino apie nukentėjusiajai vaistų reikalingumą.
E. D. pateikė prašymą priteisti negautas pajamas (darbo užmokestį) už 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Nukentėjusioji pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad iš viso nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. ji gavo 3975,10 Eur atlyginimo (b. l. 128). 2019 m. rugpjūčio mėn. E. D. iš 171 val. (17 d.) dirbo 59 val. (6 d.), t. y. iš viso nedirbo 65,5 procentus laiko, o 2019 m. rugsėjo mėn. – iš 170 val. (17 d.) dirbo 128 val. (13 d.), t. y. iš viso nedirbo 24,7 procentus laiko (b. l. 129, 130). Iš 3975,10 Eur atėmus E. D. gautą atlyginimą 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (atitinkamai 169,18 Eur ir 366,82 Eur) iš viso išeina, kad nukentėjusioji per mėnesį, kai nesirgo, gaudavo vidutiniškai 491,3 Eur (3439,10 Eur padalijus iš 7 mėn.). Taigi darytina išvada, kad nukentėjusioji 2019 m. rugpjūčio mėn. negavo 321,80 Eur (491,3 x 0,655), o 2019 m. rugsėjo mėn. – 121,35 Eur (491,3 x 0,247), iš viso 443,15 Eur. Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis oficialiais „Sodros“ duomenimis, E. D. nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo iš „Sodros“ Vilniaus skyriaus išmokėta iš viso 286,79 Eur (197,17 Eur + 89,62 Eur). Būtent šiuo laikotarpiu nukentėjusiajai buvo išduotas nedarbingumas. Todėl minėta „Sodros“ išmokėta pinigų suma turi būti atimama iš E. D. negauto atlyginimo (443,14 Eur – 286,79 Eur). Nukentėjusiajai iš A. L. priteistina 156,36 Eur negauto darbo užmokesčio.
E. D. prašė priteisti jai 100 Eur negautos premijos už metų ketvirtį, kuri yra mokama darbovietės, jei darbuotojas šį laiką visada yra darbingas. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji nepateikė teismui darbovietės administracijos patvirtintos tvarkos, pagal kurią darbuotojams, išdirbusiems metų ketvirtį neturint nedarbingumo, yra mokama minėta pinigų suma. Be to, nukentėjusioji turėjo nedarbingumą nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Nagrinėjamu atveju negalima daryti neabejotinos išvados, kad E. D., nepatyrusi nusikalstamos veikos, būtų išdirbusi visą laiką, kurį ji buvo nedarbingume, nes tai yra tik prielaidos pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajai minėto dydžio pinigų sumą kaip negautas pajamas.
Nukentėjusioji, be kita ko, prašė priteisti 546,60 Eur, kuriuos ji būtų gavusi, jei jai būtų pratęstas neįgalumas. Šiuo atveju nenustatyta, kad nukentėjusioji E. D. tikrai negalėjo kreiptis į gydytojų komisiją ir vėliau į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl neįgalumo pratęsimo. Nukentėjusiajai dėl nedarbingumo nebuvo atimta judėjimo galimybė ir pateikti dokumentus, susijusius su neįgalumo nustatymu. E. D. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad gydytojų komisija ar minėta tarnyba atsisakė vertinti nukentėjusiosios neįgalumo lygį nurodydamos tokio atsisakymo priežastis. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajai būtent dėl A. L. nusikalstamų veikų nepavyko nusistatyti neįgalumo lygio. Reikšminga ir tai, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti pinigų suma 546,60 Eur (91,10 Eur x 6) yra hipotetinio pobūdžio, nes šiuo atveju nėra aišku, ar E. D. būtų nustatytas neįgalumas. Todėl prašoma pinigų suma atmestina kaip nepagrįsta.
Taigi E. D. iš A. L. priteistina iš viso 188,18 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios pareikštame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajai 100 000 Eur neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. nusikalstama veika nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia griebė nukentėjusiajai už rankos, visu kūno svoriu užgulęs, prirėmė alkūnėmis krūtinės sritį ir, griebęs už kaklo, pradėjo smaugti. Pagal byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiajai buvo padaryta nemažai kraujosruvų. E. D. bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad dėl smaugimo jai prasidėjo infekcija (tracheitas), negalėjo kvėpuoti ir kalbėti, prasidėjo panikos priepuoliai, buvo skirti vaistai. Prieš įvykį nukentėjusioji buvo rami, pasitikinti savimi. Po įvykio moteris sapnavo košmarus, ištikdavo panikos priepuoliai, bijojo, kad kaltinamasis persekios. Tai, kad po įvykio E. D. atrodė išsigandusi, susijaudinusi patvirtina liudytojai A. D. ir policijos pareigūnė M. I., priėmusi nukentėjusiosios pareiškimą. E. D. pateikta dokumento kopija patvirtina, kad ji lankėsi dėl psichologo konsultacijos (b. l. 110), tačiau jai buvo gėda pasakoti įvykio aplinkybes. Taigi šiuo atveju nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-976/2018 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 1000 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 868,86 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 463,39 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014 ir 2013 m. gruodžio 3 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2k-497/2013 nustatyta, kad nukentėjusiems priteista 579,24 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2k-273/2011 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 115,85 Eur neturtinė žala.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios E. D. prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jai iš A. L. priteistinas 400 Eur neturtinės žalos dydis.
Atkreiptinas dėmesys, kad E. D. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jai dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 100 000 Eur neturtinę žalą, kuri gerokai viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius už tokio masto sveikatos sutrikdymą.
VI. Kiti klausimai
A. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, paskirti A. L. įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti A. L. bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja E. D..
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios E. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. L. E. D. naudai priteisti 188,18 Eur (šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniolika eurocentų) turtinės žalos ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.