- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-419-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-30404-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Laisvalaikio spektras“
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- N. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.12Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Laisvalaikio spektras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui UAB „Laisvalaikio spektras“ dėl pažeistos teisės į būstą neliečiamumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo N. S., išvadą teikianti institucija Vilniaus visuomenės sveikatos centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: uždrausti UAB „Laisvalaikio spektras“ naktiniame bare „Paparazzi“, esančiame (duomenys neskelbtini), naudoti triukšmo šaltinius, kurių skleidžiamas triukšmas viršija leistinus triukšmo ribinius dydžius, įtvirtintus Higienos normoje 30:2009 ir Higienos normoje 33:2011. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3 500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai trečiajam asmeniui N. S.. Atsakovas UAB „Laisvalaikio spektras“ vykdo komercinę-ūkinę veiklą, susijusią su kavinėmis, klubais, barais bei restoranais ir adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte veikia atsakovui priklausantis naktinis baras „Paparazzi“. Naktinio baro keliamas triukšmas viršija teisės normų reikalavimus, trukdo ieškovei miegoti. Dėl atsakovo daromo pažeidimo ieškovė patyrė ir patiria neturtinę žalą. Ieškovė vartoja vaistus, mažinančius įtampą ir nerimą, taip pat vaistus nuo migrenos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad iki pat 2015 m. pradžios atsakovas nebuvo sulaukęs jokių pastato bendraturčių skundų dėl atsakovo vykdomos veiklos, dėl leidžiamos muzikos ar ventiliacijos įrenginių skleidžiamo garso. Baras pastate buvo įrengtas 2011 m., o ieškovė butą įsigijo 2014 m., todėl turėjo žinoti apie veikiantį barą pastate.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: uždrausta atsakovui UAB „Laisvalaikio spektras“ naktiniame bare „Paparazzi“, esančiame (duomenys neskelbtini), naudoti triukšmo šaltinius, kurių skleidžiamas triukšmas viršija leistinus triukšmo ribinius dydžius, įtvirtintus Lietuvos higienos normoje 30:2009 ir Lietuvos higienos normoje 33:2011; iš atsakovo ieškovei priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3 019,24 Eur bylinėjimosi išlaidos; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovės atsakovui priteista 792,79 Eur atstovavimo išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 3,76 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad dėl atsakovo vykdomos veiklos bare „Paparazzi“ skleidžiamas triukšmas, kuris viršija lygius, nustatytus Lietuvos higienos normoje 30:2009 ir Lietuvos higienos normoje 33:2011. Dėl šių priežasčių teismas ieškinį tenkino iš dalies. Tenkinamas reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui naudoti triukšmo šaltinius, kurių skleidžiamas triukšmas viršija ribinius dydžius, įtvirtintus Higienos normoje 30:2009 ir Higienos normoje 33:2011. Įvertinus teisminę praktiką ginčuose, kuriuose vertinamos aplinkybės dėl neturtinės žalos dydžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodė, kad teismas nesirėmė administracinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais dėl infragarso ir žemo dažnio garsų matavimų netinkamumo, atsakovo teisių pažeidimų. Teismas nesiaiškino infragarso ir žemo dažnio garsų matavimų procedūrų, nenustatinėjo ekvivalentinių garso slėgių lygių skirtumo pagal svertis A ir C, nepagrįstai netaikė paklaidų, taip pat Higienos normos 33:2011 9 punkto, dėl galimybės ribinius dydžius viršyti 10 dB. Teismas nesiaiškino ieškovės gyvenamosios patalpos paskirties pakeitimo teisingumo, patalpų garso izoliacijos atitikties patalpų C garso klasei, neteisėtai susiaurino nagrinėjamos bylos ribas, išėjo už ieškinio ribų, nurodydamas, jog atsakovas turėtų atlikti pastato kapitalinį remontą. Teismas nenustatė visų byloje reikšmingų aplinkybių, o paskirdamas baudą už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą iš anksto konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamos bylos baigties. Pripažinus, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovės reikalavimas ir dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmetamas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagristai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Fizikinių veiksnių tyrimo centro specialistų atliktų matavimų rezultatais, o nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pašalintos bet kokios abejonės, jog galėjo būti pašalinių garsų, turėjusių esminės įtakos atliktiems triukšmo matavimams, todėl pagrįstai laikytina, kad apelianto valdomas baras yra vienintelis ieškovės bute jaučiamo triukšmo (žemo dažnio garsų), viršijančio teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius, šaltinis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Atsakovas nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) byloje teismas konstatavo nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes: „pagal Vilniaus visuomenės centro matavimų rezultatus triukšmo lygis buvo viršytas nežymiai; matuojant galėjo būti pašalinių garsų, kurie gali turėti esminės reikšmės rezultatams; triukšmo lygio matavimai nepagrįstai buvo atlikti nepranešus apie juos baro „Paparazzi“ (toliau – Baras) atstovams; administracinio teisės pažeidimo byla nepagrįstai išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., kuris apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas.“
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybių, nustatytų ATP byloje nepripažino prejudiciniais faktais, nes ATP byloje ir šioje civilinėje byloje dalyvauja skirtingi asmenys, t. y. ATP byloje nedalyvavo ieškovė, šioje civilinėje byloje pateiktos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos ATP byloje.
13. Apeliantas nurodo, jog administracinės teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad 2015 m. kovo 28-30 d. laboratoriniai tyrimai (infragarso ir žemo dažnio garsų matavimai) buvo atlikti neinformavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o tai, anot atsakovo, yra neginčijamas procedūrinis pažeidimas.
14. Triukšmo matavimų atlikimo tvarką nustato Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas (toliau - Reglamentas). Reglamento 39 p. yra nurodyta, kad „grįžtamoji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, išskyrus atvejus, kuomet be išankstinio objekto informavimo neįmanoma įvertinti, ar pažeidimai pašalinti“. Taigi, atsakovo atstovai neprivalėjo dalyvauti 2015 m. kovo 28-30 d. triukšmo matavimuose, o jų nedalyvavimas nesudaro pagrindo pripažinti atitinkamus triukšmo matavimus abejotinais.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog matavimų metu baro „Paparazzi“ atstovai būtų galėję išjungti bare grojančią muziką ir taip sudaryti sąlygas objektyvios triukšmo matavimų procedūros atlikimui. Pažymėtina, kad triukšmo matavimų metu buvo aktualu nustatyti būtent iš Baro sklindantį ir ieškovės bute jaučiamą triukšmą, t. y. Bare grojant muzikai, o ne ją išjungus.
16. Ieškinys grindžiamas ne tik 2015 m. kovo 28-30 d. matavimais, bet ir 2015 m. sausio 17 d. ir 25 d., 2015 m. spalio 31 d., 2015 m. lapkričio 14 d. atliktais triukšmo matavimais, kurie patvirtina, kad visų jų atlikimo metu buvo viršyti triukšmo ribiniai dydžiai, o 2016 m. balandžio 12 d. triukšmo matavimai patvirtina, jog jokie kiti pašaliniai triukšmo šaltiniai be Baro negalėjo lemti leistinų triukšmo ribinių dydžių viršijimo. Šie papildomi triukšmo matavimai, jų atlikimo aplinkybės nebuvo nagrinėjami ATP byloje.
17. Apeliantas, vadovaudamasis ATP byloje teismų padarytomis išvadomis ir Reglamento 46 p. nuostatomis, nepagrįstai teigia, jog visų į bylą pateiktų triukšmo matavimų atlikimo metu turėjo teisę dalyvauti ir apelianto atstovas. Apeliantas neteisingai aiškina Reglamento 46 p. nuostatas. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės dėl kurių triukšmo matavimai turėjo būti atliekami be išankstinio apelianto informavimo ir apelianto atstovams nedalyvaujant. Reglamento 46 p. yra įtvirtinta, kad „jeigu vykdant operatyviąją kontrolę be išankstinio objekto informavimo objekto keliamo triukšmo, vibracijos ar kitų laboratorinių matavimų išjungus triukšmo, vibracijos ar kitą taršos šaltinį patikrinimo metu atlikti neįmanoma <...>, siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai matavimai patikrinimo metu pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami veikiant objekto triukšmo, vibracijos ar kitam taršos šaltiniui nedalyvaujant objekto atstovui.“
18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad be Baro atstovų išjungti triukšmo šaltinių ir atlikti matavimų buvo neįmanoma, triukšmo matavimai Ieškovės gyvenamojoje patalpoje pagrįstai buvo atliekami nedalyvaujant Baro atstovams ir veikiant triukšmo objektui, t. y. tiesiogiai vadovaujantis Reglamento 46 p.
19. Operatyviosios kontrolės esmė bei pagrindinis tikslas yra nustatyti, ar gautu pranešimu nurodyti įtarimai apie potencialių objektų veiklą, kurie skleidžia triukšmą, tokiu būdu pažeisdami nustatytas higienos normas, yra pagrįsti. Vien faktas, jog operatyvioji kontrolė vykdoma neplanuotai ir pagal gautą informaciją, suponuoja išvadą, jog išsiaiškinti objektyvią tiesą yra įmanoma tik tuo momentu, kada objektas, dėl kurio buvo gauta informacija, vykdo įprastinę veiklą. Kitaip tariant, operatyviosios kontrolės vienas iš pagrindinių požymių - triukšmo matavimų atlikimas normaliomis sąlygomis, pagal gautą informaciją, objektui vykdant įprastinę veiklą. Dėl šios aplinkybės, Reglamente numatyta, jog tokio pobūdžio kontrolė atliekama nepranešus objektui - jo valdytojui, nes kitu atveju, galima situacija, jog informavus objektą apie planuojamą atlikti kontrolę, objektas tikslingai apribos įprastinę veiklą.
20. Pažymėtina, jog atliekant triukšmo matavimus 2016 m. balandžio 12 d., kurie buvo suderinti su apelianto atstovais, būtent ir nutiko taip, jog pasiruošus planuojamiems matavimams bei perprogramavus muzikos aparatūrą buvo neįprastai apribotas Bare grojamos muzikos garsas, o skleidžiami žemo dažnio garsai buvo apskritai beveik išjungti. Akivaizdu, jog tokios aplinkybės 2016 m. balandžio 12 d. neleido atlikti objektyvių triukšmo matavimų Bare grojant muzikai atspindinčių kasdieninę situaciją.
21. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, triukšmo matavimai buvo atlikti nepažeidžiant Reglamente nustatytų procedūrų, neinformavus apelianto apie atliekamus triukšmo matavimus bei apeliantui juose nedalyvaujant, nebuvo suvaržytos apelianto teisės, tai neturi jokios įtakos atliktų triukšmo matavimų rezultatams.
22. ATP byloje buvo padarytos išvados, priešingos šioje nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, nes ATP bylą nagrinėję teismai neturėjo bei negalėjo vadovautis aplinkybėmis bei įrodymais (tiek rašytiniais, tiek ir liudytojų parodymais) pateiktais šioje nagrinėjamoje byloje. Šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai paneigia ATP byloje nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vadovautis ATP byloje padarytomis išvadomis.
23. Apelianto nuomone, teismas nevertino nei matavimų metu esančių pašalinių garsų įtakos matavimų rezultatams, nei taikytinų paklaidų (abiejose bylose matavimus atliko tas pats subjektas - Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius).
24. Vadovaujantis ieškovės pateiktais įrodymais, liudytojų parodymais, papildomais triukšmo matavimais, paaiškinimais, ATP bylą nagrinėjusio teismo iškeltos abejonės dėl triukšmo matavimo atlikimo aplinkybių buvo paneigtos bei įrodyta, jog triukšmo matavimai buvo atlikti tinkamai ir vadovaujantis visais teisės aktų reikalavimais, o jų rezultatams esminės įtakos neturėjo jokie pašaliniai triukšmo šaltiniai, išskyrus Barą bei iš jo sklindantį triukšmą (muziką). Be to, bet kokios galimos abejonės dėl aplinkybės, jog Baras nėra vienintelis triukšmo, jaučiamo Ieškovės Bute, šaltinis, buvo išsklaidytos atlikus triukšmo matavimus 2016 m. balandžio 12 d. išjungus muziką Bare. Atlikus triukšmo matavimus 2016 m. balandžio 12 d., buvo nustatyta, jog jokių Higienos normos HN 33:2011 ir higienos normos HN 30:2009 pažeidimų nenustatyta, kai bare „Paparazzi“ negroja muzika ir išjungtos Baro vėdinimo sistemos. Šios aplinkybės patvirtina, jog be Baro aplinkoje nėra jokių kitų triukšmo šaltinių, skleidžiančių infragarsą ar žemo dažnio garsus, kurie viršytų higienos normose įtvirtintus leistinus ribinius dydžius ir galėtų daryti įtaką atliktiems triukšmo matavimams. Apeliantas teigdamas, jog aplinkoje galėjo būti ir kiti triukšmo šaltiniai, kurie lemtų didesnius triukšmo matavimų rezultatus, nenurodo, jokių konkrečių tokių triukšmo šaltinių.
25. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra akredituota įstaiga ir turi išduotą Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos akreditavimo pažymėjimą, kuris suteikia teisę akredituotais metodais atlikti fizikinių veiksnių tyrimus. Atliekant infragarso ir žemo garso slėgio matavimus yra remiamasi akredituotais metodais, t. y. naudojant akredituotus matavimo aparatus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimo protokolai yra oficialūs rašytini įrodymai, todėl juose nurodytos aplinkybės laikomos įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog tyrimai buvo atlikti vadovaujantis HN 30:2009 nuostatomis, nėra pagrindo abejoti jų turiniu. Taigi, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikti matavimai, kai jie yra atliekami vadovaujantis teisės aktų nustatytais standartais, yra pakankamas pagrindas konstatuoti teisės aktų pažeidimą bei neteisėtų veiksmų atlikimą - higienos normose numatytų triukšmo ribinių dydžių viršijimą.
26. Aplinkybę, jog ieškovės bute jaučiamas triukšmas (žemo dažnio garsai), sklinda iš Baro, patvirtina ir nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojai - A. M., A. S., visuomenės sveikatos centro atstovų pateikti paaiškinimai. Bute jaučiamas žemo dažnio triukšmas yra specifinis, sukeliamas šokių muzikos sklindančios iš Baro, o atitinkamo triukšmo negalima sumaišyti su jokiu kitu triukšmo šaltiniu. Be to, triukšmo matavimo protokoluose yra aiškiai nurodytos matavimų atlikimo aplinkybės. Iš apelianto valdomo Baro sklindanti muzika yra įvardijama kaip pagrindinis triukšmo šaltinis.
27. Pažymėtina, jog bet kokie netipiniai aplinkos triukšmai, galintys reikšmingai įtakoti atliekamus matavimus būtų nurodyti matavimų protokoluose, tačiau nei vienų triukšmo matavimų metu tokio triukšmo šaltinio nebuvo užfiksuota. Nesant jokių kitų panašaus pobūdžio triukšmo šaltinių, kurie dėl leidžiamos muzikos skleistų leistinus ribinius dydžius viršijantį triukšmą, sukeliantį infragarso ir žemo dažnio garsą, aplink Ieškovės Buto vietą, darytina išvada, kad apelianto valdomas baras yra vienintelis triukšmo šaltinis lemiantis leistinų triukšmo ribinių dydžių viršijimą. Nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nėra pateikęs.
28. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Fizikinių veiksnių tyrimo centro specialistų atliktų matavimų rezultatais.
29. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į ATP byloje nustatytą aplinkybę, jog Higienos normoje 30:2009 įtvirtinti ribiniai dydžiai yra viršijami vos 2 dB
30. Ieškovė į bylą yra pateikusi leistinų ribinių dydžių viršijimo lentelę, kurioje yra aiškiai pažymėti matavimų metu užfiksuoto garso ir leistino garso ribinio dydžio skirtumai, iš kurių aiškiai matyti, jog garso lygis buvo viršytas nuo 2 dB iki net 24 dB, t. y. viršyjimas yra žymus.
31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendime visiškai nėra įvertintas laboratorinių matavimų metu būtinai nustatomas ekvivalentinių garso slėgio lygių skirtumas pagal A ir C svirtis, t. y. teismas visiškai nesigilino į tai, kaip tinkamai turi būti atliekami matavimai ir remdamasis vien Higienos normos HN 30:2009 ribiniais dydžiais nepagrįstai konstatavo neteisėtus apelianto veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
32. Kaip minėta, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija triukšmo matavimus atlieka su akredituotais matuokliais, o jų rezultatai yra iškart pateikiami su pritaikyta paklaida, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pakartotinai tirti atitinkamų matavimo paklaidų.
33. Apeliantas teigia, kad teismas nesiaiškino ieškovės gyvenamosios patalpos paskirties pakeitimo teisingumo bei patalpų garso izoliacijos atitikties patalpų C garso klasei.
34. Apeliantas siekdamas pripažinti, kad buto paskirtis buvo pakeista neva neteisėtai, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Be to, buto paskirties iš administracinės į gyvenamąją keitimo klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos higienos normos HN 33:2011 9 p. netaikymas nagrinėjamoje byloje yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 33:2011 9 p. apskritai neturi būti taikomas nagrinėjamu atveju, nepaisant Ieškovo veiklos pobūdžio. Nagrinėjamu atveju apeliantas pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 1 p. (Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos) įtvirtintus leistinus ribinius dydžius. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 9 p., apeliantui būtų leidžiama viršyti tik Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 4 p. (Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą) nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, tuo tarpu didžiausiems leidžiamiems triukšmo ribiniams dydžiams, nurodytiems Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 1 p., atitinkama Lietuvos higienos normos HN 33:2011 9 p. įtvirtinta išimtis nagrinėjamu atveju nėra taikoma apskritai.
36. Nepaisant to, net ir pritaikius leidžiamą 10 dB viršijimą, atsakovas šį dydį yra viršijęs. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atliktų triukšmo matavimų metu nustatyta, jog triukšmas, sklindantis iš Baro ir jaučiamas ieškovės gyvenamojoje aplinkoje nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius viršija nuo 2 iki 24 dB.) ir dėl to yra pagrindas konstatuoti apelianto neteisėtus veiksmus.
37. Atsakovas teigia, kad teismas nurodydamas, kad reikalingas viso pastato kapitalinis remontas, kurį turi atlikti atsakovas, išėjo už byloje pateikto ieškinio ribų.
38. Skundžiamame sprendime pateikta išvada, jog „įvertinus aplinkybių visumą dėl atsakovo Bare skleidžiamo garso, priemonių turi imtis pirmiausia pats atsakovas, nes leidžiant Bare muziką juntama išorinės sienos ir kitų konstrukcijų vibracija, kam pašalinti, manytina, reikalingas būtų viso pastato kapitalinis remontas“, negali būti vertinama bei suprantama kaip teismo nustatytas įpareigojimas apeliantui atlikti viso pastato kapitalinį remontą. Šiuo atveju teismas įvertinęs atliktų triukšmo matavimų rezultatus bei didelio triukšmo sukeliamą išorinės sienos ir kitų konstrukcijų vibraciją, padarė išvadą, kad priemonių turi imtis pirmiausia pats apeliantas, tam, kad būtų panaikintos nurodytos pasekmės. Teismas nenurodė jokio tiesioginio įpareigojimo apeliantui atlikti viso pastato kapitalinį remontą. Teismas tik nurodė alternatyvias galimybes, siekiant pašalinti kilusias pasekmes dėl Bare skleidžiamo padidinto triukšmo.
39. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „jeigu teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą, jis iš esmės būtų paneigęs savo poziciją išdėstytą priimtoje 2016 m. sausio 7 d. nutartyje skiriant baudą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, todėl skundžiamame sprendime liko prie savo pozicijos ir pripažino, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kas pagrįstai leidžia abejoti teismo nešališkumu ir skundžiamo sprendimo teisingumu“.
40. Tokią poziciją Apeliantas grindžia teigdamas, kad „teismas priėmęs nutartį dėl baudos atsakovo direktoriui paskyrimo, ieškovės byloje pateiktiems įrodymams suteikęs prioritetinę reikšmę, atliktais garso matavimais rėmėsi net neišsiaiškinęs jų teisingumo, todėl teismas net negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl higienos normų ribinių dydžių viršijimo“.
41. Apeliantas, abejodamas teismo nešališkumu ir objektyvumu turėjo teisę pareikšti nušalinimą, tačiau tokia teise nesinaudojo. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių teismo nešališkumą ar sprendimo neteisingumą pagrindžiančių įrodymų, savo poziciją grindžia tik prielaidomis, todėl nėra jokio pagrindo pirmosios instancijos teismą laikyti šališku ar neobjektyviu.
42. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, kuria Apelianto direktoriui buvo paskirta 100 Eur dydžio bauda už 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimus, buvo atsakovo apskusta Vilniaus apygardos teismui, kuris 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi baudos paskyrimą pripažino pagrįstu bei teisėtu.
43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kuriais remiantis apeliantas įrodinėja spendimo neteisingumą, teismo šališkumą, bylos nagrinėjimo dalyko siaurinimą, atmestiną faktinių aplinkybių vertinimą bei prioritetinės reikšmės suteikimą ieškovės įrodymams, yra nepagrįsti.
44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neturtinės žalos ieškovei priteisimas laikytinas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimo pasekme, todėl pripažinus, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovės reikalavimas ir dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmetamas. Su šiuo atsakovo teiginiu nesutiktina. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jai kilusią neturtinę žalą, t. y. sveikatos sutrikimus bei pablogėjusią gyvenimo kokybę dėl apelianto atliekamų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą ir kad apeliantas nepaneigė aplinkybės, jog dėl Bare keliamo triukšmo sutriko ieškovės sveikata, ji tapo neįprastai dirgli, jaučia nuolatinę įtampą. Teismas pagrįstai nusprendė, jog veikiant Barui įprastu ritmu (nepritaikius situacijos prie atliekamų patikrinimų, nekreipiant dėmesio į Ieškovės pretenzijas ir pan.) triukšmo lygis viršijamas ir tai neigiamai veikia ieškovės sveikatą. Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus apelianto neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo pripažinti sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 300 Eur žalos atlyginimo, neteisėta.
45. Įvertinus, tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, šios bylos ryšį su administracinio teisės pažeidimo byla, tinkamai taikė leistino triukšmo dydį reglamentuojančius teisės aktus, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas.
46. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašo priteisti 1315,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 970 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Laisvalaikio spektras“ (į.k. 226067570) ieškovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 970 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.