Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS „PlusPlus Capital“ pareikštą ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2021 m. rugsėjo 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei perleistos reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas sutarties nutraukimo dienai liko skolingas 3425,00 Eurų negrąžinto kredito.

5. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai laikomi įteiktais ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt dieną 2023 m. sausio 12 d. (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas D. Š. ir pradinis kreditorius ,,UAB “Credit Service” 2021-12-27 sudarė sutartį Nr. CS9665825001, pagal kurią D. Š. buvo suteiktas 3425,00 Eur kreditas metinė palūkanų norma 13,94 proc. , kredito termino pabaiga 2026 m. gruodžio 13 d.. 2022 m. gegužės 9 d. D. Š. gavo raginimą sumokėti skolą ir buvo įspėtas dėl sutarties nutraukimo. 2021 m. rugsėjo 20 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB “Credit Service” iir ieškovo PlusPlus Capital skola į atsakovo įsiskolinimą perleista UAB ,,PlusPlus Capital“. Skolos perleidimo dieną negrąžinto kredito suma buvo 3425,00 Eur. 2022-06-02 atsakovui siųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

8. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB Credit Service ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Pradinis kreditorius sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, buvo padaryti esminiai sutarties pažeidimai, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti dėl prievolės pažeidimo atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti įsiskolinimą. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad skolos atsakovas nesumokėjo.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 3425,00 Eur negrąžintos kredito sumos ir 155,20 Eur sutarties administravimo mokesčio ir 194,28 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, priskaičiuotų iki sutarties nutraukimo.

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1202,98 Eur negautų pajamų, kurios paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 6 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. gruodžio 13 d.).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Šiuo atveju formaliai nustatyta, kad sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1202,98 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos 202022-05-06 . iki sutarties termino pabaigos 2026-12-13.

13. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

14. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 112,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

15. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos , todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 3 425,00 Eur ( tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) negrąžinto kredito, 194,28 Eur ( vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 28 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 155,20 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 20 ct) sutarties administravimo mokesčio, 1202,98 Eur ( vieną tūkstantį du šimtus du eurus 98 ct) negautų pajamų paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo 2022-05-06 iki Sutarties termino pabaigos 2026-12-13, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,00 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ( sumokėto žyminio mokesčio).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.