- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1409-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23845-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- S. P., R. P.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Kategorijos
- 2.1.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų S. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ (buvęs pavadinimas – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) ieškinį atsakovams S. P. ir R. P. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo A. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 395,06 Eur žalos atlyginimo už neteisėtą elektros energijos vartojimą ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, elektros apskaitų grupės darbuotojai 2017 m. lapkričio 7 d. nustatė, kad atsakovų bute įrengus naują atvadą jo fazinė gysla buvo prijungta prie įvadinio automatinio išjungiklio kontakto, todėl elektros skaitiklis nefiksavo per jį vartojamos elektros energijos, t. y. elektros energija atsakovams priklausančiame bute naudota neteisėtai. Ieškovo darbuotojai surašė 2017 m. lapkričio 7 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodė nustatytus pažeidimus, taip pat surašė vartotojo veikiančių elektros energijos imtuvų sąrašą, t. y. orkaitė (3000 W), elektrinis virdulys (2200 W), skalbyklė (1800 W), sulčiaspaudė (200 W) ir plaktuvas (600 W). Ieškovo sudaryta komisija perskaičiavo tiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. (paskutinio apskaitos prietaiso patikrinimo dienos) iki 2017 m. lapkričio 7 d. Atlikus perskaičiavimą nustatyta, kad be apskaitos suvartota 3443 kWh elektros energijos ir tuo ieškovui padaryta 395,06 Eur žalos. Ieškovas išrašė atsakovams 2018 m. kovo 14 d. sąskaitą faktūrą už 395,06 Eur, kurios atsakovai neapmokėjo.
2. Atsakovai prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. sumažinti ieškovo prašomos priteisti žalos dydį iki 6,20 Eur. Nurodė, kad ieškovo nurodomos žalos dydis išaugo dėl jo paties įgaliotų asmenų netinkamai atliktų pareigų, nes 2016 m. lapkričio 17 d. patikrinimo metu ieškovo įgalioti asmenys galėjo nustatyti, kad yra netinkamai atvestas įvadas, todėl žalos susidarymo laikotarpis skaičiuotinas nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. (elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) iki 2016 m. lapkričio 17 d. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovo darbuotojai netinkamai užfiksavo patikrinimo metu veikiančius elektros imtuvus, nes sulčiaspaudė ir plaktuvas nebuvo pajungti.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo A. L. su ieškiniu nesutiko. Anot trečiojo asmens, įrengdamas įvadą jis nepažeidė jokių teisės aktų, įvadas buvo pajungtas per elektros energijos apskaitos prietaisą, o ne prie įvadinio automatinio išjungiklio kontakto, kaip tai užfiksuota 2017 m. lapkričio 7 d. apskaitos prietaiso patikrinimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ iš atsakovų R. P. ir S. P. 395,06 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 395,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nurodė, kad, Komisija, išnagrinėjusi aktą ir susijusias aplinkybes nusprendė perskaičiuoti sunaudotą elektros energiją pagal Taisyklėse įtvirtintą metodiką (Taisyklių 122 punktas). Taisyklių 132.12 punkte nustatyta, jog jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriaus darbuotojui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Kadangi ieškovo darbuotojams buvo suteikta galimybė nustatyti elektros imtuvų galią ir jų veikimo trukmę, tai perskaičiavimas atliktas pagal naudojamų prietaisų galią ir jų veikimo trukmę, kuri nustatyta buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelėje. Tais atvejais, kai nustatyta Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai (Taisyklių 132.11 punktas). Paskutinį kartą prieš pažeidimo nustatymą, apskaitos ir atvadas tikrintas 2016 m. lapkričio 18 d. Atsižvelgiant į tai, sunaudota elektros energija perskaičiuota už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. Perskaičiavus nustatyta, kad neteisėtai naudojantis elektros energija ieškovui padaryta 395,06 Eur.
6. Teismas konstatavo, kad naudodami tiekiamą elektros energiją be apskaitos prietaisų, nepriklausomai nuo to, ar atsakovų kaltė dėl pačių pažeidimų nustatyta, atsakovai (kaip vartotojai) elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, tuo sudarydami sąlygas neapmokėti ieškovui už sunaudotą elektros energiją ir atsirasti nuostoliams. Kadangi Taisyklių 132.12 punkte kalbama apie „dažniausiai vartojamus“ (o ne patikrinimo metu realiai veikusius) elektros energijos imtuvus, tai, teismo vertinimu, ieškovas nurodytus prietaisus pagrįstai ir teisėtai įtraukė į apskaičiuojamų nuostolių dydį. Atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimus, kuriais apeliuojama į atvado pajungimo būdą ir laiką, teismas vertino kaip įrodymais nepagrįstą atsakovų gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti atsakomybės arba ją sumažinti. Šiuo atveju ieškovas pakankamu mastu įrodė visas pagal norminius teisės aktus jam tenkančias įrodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias atsakovų atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo sumažinti ieškovo UAB Lietuvos energijos tiekimas, prašomos priteisti žalos dydį iki 29 Eur. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ar juolab nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita.
7.2. 2016 m. rugpjūčio 23 d. užfiksuoti skaitiklio rodmenys buvo 813 kWh, atitinkamai Akte užfiksuotas skaitiklio rodmuo 1941 kWh. Taigi nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. praėjo 442 kalendorinės dienos ir sunaudotas elektros energijos kiekis buvo 1128 kW. Todėl tuo laikotarpiu vienos dienos vidutinis elektros energijos suvartojimo kiekis suapvalinus buvo 2,552 kWh (apskaičiavimas (1941-813)/442). Nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. praėjo 280 kalendorinių dienų, o skaitiklių rodmuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. užfiksuotas 2855 kWh, todėl suvartotas elektros energijos kiekis per šį laikotarpį yra 914 kWh. Todėl šiuo laikotarpiu vienos dienos vidutinis elektros energijos suvartojimo kiekis suapvalinus buvo 3,264 kWh (apskaičiavimas (2855-1941 )/280). Atsižvelgiant į pateikiamus atnaujintus rodmenis ir atliktus skaičiavimus matyti, kad vidutiniškai per vieną kalendorinę dieną po 2017 m. lapkričio 7 d. apžiūros akto surašymo ir atvado pajungimo per apskaitą sunaudojama 0,712 kWh didesnis elektros energijos kiekis.
7.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų duomenų nustatydamas ieškovo patirtos žalos atlyginimo dydį, neapskaičiavo realios operatoriaus patirtos žalos dydžio ir be pakankamo pagrindo prilygino ieškovo apskaičiuotą žalos dydį faktiškai patirtam žalos dydžiui, nors turėjo būti nustatomas faktinis žalos dydis. Iš šių pateiktų duomenų teismas turėjo spręsti, koks energijos kiekis būtų pagrįstas laikyti suvartotu, bet neapskaitytu, ir tai sudarytų realią tikėtiną ieškovo patirtą žalą. Matyti, kad energijos suvartojimo kiekis iš esmės nepadidėjo (vidutinė vienos dienos neapskaityta 0,712 kWh sudaro vos 21 proc. nuo tinkamai apskaityto vienos dienos vidutinio energijos suvartojimo kiekio - 3,264 kWh), tačiau instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir netyrė.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-07 teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
8.1. Ieškovo apskaitų grupės darbuotojai, vykdydami darbo funkcijas, 2017-11-07 nustatė, kad objekte įrengus naują atvadą į butą, jo fazinė gysla buvo prijungta prie įvadinio automatinio išjungiklio kontakto. Elektros skaitiklis nefiksavo per jį vartojamos elektros energijos, t. y. elektros energija objekte buvo vartojama neteisėtai. Akivaizdu, kad tokiu atveju yra neįmanoma tiksliai nustatyti, kokį faktinį kiekį elektros energijos atsakovai suvartojo neteisėto elektros vartojimo laikotarpiu, todėl, kaip ir aiškinama teismų praktikoje turi būti taikomi kiti ieškovo patirtų nuostolių apskaičiavimo būdai, numatyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose LR Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (Taisyklės).
8.2. Perskaičiavimas atliktas pagal faktinę naudojamų prietaisų galią ir jų veikimo trukmę, kuri numatyta Buitinių vartotoju dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelėje, o ne pagal maksimalią leistiną naudoti galią, kuri nustatyta sutartyje.
8.3. Taisyklių 132.11 punkte reglamentuojama, kad kai įrodymais nustatoma, jog pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema arba nustatyta kitų šiame punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesni kaip 1 (vieneri) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). Šiuo pagrindu ieškovo sudaryta komisija nutarė, kad elektros energija atsakovams priklausančiose patalpose buvo vartojama be apskaitos. Paskutinis elektros apskaitos prietaiso rodmenų nurašymas buvo atliktas 2016-11-18, jo metu neteisėto elektros energijos vartojimo faktas nebuvo užfiksuotas, todėl Operatorius padarė išvada, kad neteisėto elektros vartojimo laikotarpis yra trumpesnis nei 1 metai, įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad kitų duomenų, dėl neteisėto elektros vartojimo laikotarpis buvo dar trumpesnis pateikta nebuvo, žala paskaičiuota už mažesnį nei metų laikotarpį, t.y. nuo 2016-11-18 (nuo paskutinio apskaitos ir atvado patikrinimo) iki 2017-11-07. Atsakovai savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad į objektą atsikraustė 2016-08-28, iki tol vykdė remonto darbus, tame tarpe ir naujo elektros įvado atvedimo.
8.4. Atsakovų pateiktas suvartotos elektros energijos per dieną vidurkių palyginimas neteisėto elektros vartojimo laikotarpiu ir po atvado pajungimo per elektros apskaitos prietaisą, bei žalos skaičiavimas pagal minėtų dėmenų skirtumą, nesudaro galimybės nustatyti realaus kiekio, kuris buvo suvartotas neteisėto elektros vartojimo laikotarpiu, kadangi pirmasis dėmuo (2,552 kWh), t. y. suvartotas elektros energijos kiekis per dieną neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpiu, yra gaunamas pagal elektros apskaitos prietaiso užfiksuotus duomenis, kai yra žinoma, kad elektros apskaitos prietaisas tuo laikotarpiu nefiksavo viso suvartojamo kiekio. Todėl atsakovų pateikti skaičiavimai yra teoretiniai išvedžiojimai, niekaip neatspindintys realaus suvartotos elektros energijos kiekio. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai lyginimui ima duomenis apie faktinį elektros energijos suvartojimą už laikotarpį, einantį po neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpio, o ne už ankstesnius laikotarpius.
8.5. Pažymi, kad atsakovai Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį persirašė 2016-08-23, atsiliepime teigia, kad į Objektą atsikraustė 2016-08-24 ir pagal posėdžio metu teiktus paaiškinimus, jie teigia, kad elektrą neteisėtai vartojo praktiškai nuo pat atsikėlimo į Objektą pradžios. Todėl nustatyti tikslų faktinį elektros suvartojimą už ankstesnius laikotarpius yra realiai neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovams paskaičiuoto žalos dydžio už neteisėtą elektros energijos vartojimą.
11. Atsakovai, paskaičiavę suvartotos elektros energijos kiekius už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad žalos dydis turėtų būti 6,20 EUR. Apeliaciniame skunde taip pat pateikė savo paskaičiavimą ir nurodo, kad jei per ieškovo siūlomą nustatyti neteisėtos elektros energijos naudojimo laikotarpį nuo 2016-11-17 iki 2017-11-07 butų skaičiuojamas sunaudotas energijos vidurkis, tuomet ieškovo nuostolių suma sudarytų 29 EUR.
12. Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (Taisyklės), kuriose diferencijuojamas žalos apskaičiavimas. Byloje nustatyta, kad ieškovo sudaryta komisija 2018 m. vasario 12 d. nutarimu žalą apskaičiavo vadovaujantis Taisyklių 132.11 ir 132.12 punktais, atsižvelgdama į tai, kad atsakovams priklausančiame bute naudojama elektros energija neapskaitoma dėl prieš skaitiklį prijungto kabelio. Kadangi nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai (apskaita ir atvadas buvo tikrinti 2016 m. lapkričio 18 d.), patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį apskaičiavo už metus, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. Paskaičiuoti nuostoliai sudaro 395,06 Eur sumą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo. Jeigu iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti tikslaus neteisėtai suvartoto faktinio energijos kiekio, tokiu atveju nustatytinas galimas apytikris tikėtinas elektros energijos kiekis pagal byloje pateiktus įrodymų duomenis, t. y. kokį suvartotą kiekį būtų pagrįsta laikyti neteisėtai suvartotu. Faktiniam buitinio vartotojo neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekiui per neteisėtą vartojimo laikotarpį nustatyti reikšmingas yra įprastas to paties vartotojo sunaudoto energijos kiekis per ankstesnį laikotarpį, kada vartotojas teisėtai vartojo elektros energiją, t. y. vidutinis energijos suvartojimo kiekis per apskaitinį teisėtai vartotos energijos periodą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).
14. Atsakovai nurodo, kad yra žinomi duomenys, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. užfiksuoti skaitiklio rodmenys buvo 813 kWh, o Akte užfiksuotas skaitiklio rodmuo 1941 kWh. Todėl, atsakovų nuomone, nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. praėjus 442 kalendorinėms dienoms sunaudotas elektros energijos kiekis buvo 1128 kW, o vidutinis elektros energijos suvartojimo kiekis suapvalinus buvo 2,552 kWh ((1941-813)/442). Tokiu pat principu apskaičiavo vidutinį suvartotos energijos kiekį už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. pagal skaitiklių rodmenis 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir gavo 3,264 kWh. Atsakovai atsižvelgdami į nurodytus skaitiklio rodmenis bei suvartotą vidutinį elektros energijos kiekį, nurodo, jog turėjo būti priteista 29 EUR suma už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovų skaičiavimo būdu nesutinka.
15. Perskaičiavimo tvarka, pagal kurią buvo atliktas atsakovų suvartotos elektros energijos kiekis, aprašytas Taisyklių 132.12 punkte, numatantis, kad jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriaus darbuotojui ir (ar) operatoriaus įgaliotam trečiajam asmeniui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktine elektros energijos imtuvu galia taikant Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamu elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas). Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kadangi ieškovo darbuotojams buvo suteikta galimybė nustatyti elektros imtuvų galias, vadovaujantis Taisyklių 132.12 punkte įtvirtintu skaičiavimo būdu, ieškovas paskaičiavo žalą. Atsakovai, nesutikdami su ieškovu, savo skaičiavimams už elektros energiją naudoja skaitiklio rodmenis užfiksuotais 2016-08-23, t. y. nuo tada, kai atsakovai įsigijo butą. Tačiau tuo pačiu atsakovai patvirtina, kad neteisėtas elektros energijos kiekis galimai buvo pradėtas vartoti nuo jų buto įsigijimo momento. Nurodžius atsakovams tokias aplinkybes sunaudotas elektros energijos kiekis už ankstesnį laikotarpį nei skaičiuoja ieškovas negali būti pagrindas ieškovo žalai paskaičiuoti, nes toks laikotarpis nelaikytinas įprastu to paties vartotojo sunaudoto energijos kiekiu per ankstesnį laikotarpį, kada vartotojas teisėtai vartojo elektros energiją. Taip pat atsakovai, skaičiuodami ieškovo nuostolius, nepagrįstai remiasi duomenimis apie faktinį elektros energijos suvartojimą už laikotarpį, einantį po neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpio. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovų nurodomas vėlesnis laikotarpis, kuomet atsakovams buvo žinoma apie priskaičiuotą žalą ir iškilusį ginčą tarp šalių, šios aplinkybės galėjo įtakoti jų faktinį suvartojimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vėlesnis laikotarpis negali būti laikomas tinkamu žalai už neteisėtą elektros energijos vartojimą paskaičiuoti.
16. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus visumą įrodymų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apskaičiuoti žalą vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.