Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-08-05 · Civilinė byla Nr. e2-18555-1099/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-05
Bylos Nr.
e2-18555-1099/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13865-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
Atsakovas
G. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18555-1099/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13865-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui G. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo G. C. 854,14 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Teigia, kad atsakovas G. C. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

3. Ieškovė nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 854,14 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovas G. C. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu iš esmės nesutinka.

5. Atsakovas sutinka, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, kad ieškovės nusamdyti rangovai atliko dušo padėklų nuėmimo ir tų pačių dėklų pastatymo atgal darbus bendro naudojimo dušinėse bei 14,53 kv. m plytelių perklijavimo darbus, už kuriuos reikalauja iš gyventojų bendrai 10 936,55 Eur. Kita vertus, anot atsakovo, 2021 m. liepos 12 d. defektiniame akte Nr. DA405207 matyti, kad dušinėse iš viso nebuvo dušo padėklų; dušo grindys tiesiog buvo išklijuotos plytelėmis, pro kurių susidėvėjusias senas siūles greičiausiai ir pradėjo bėgti vanduo. Atsakovas mano, kad greičiausiai būtų užtekę nuvalyti ir iš naujo užsandarinti siūles, nes visi vamzdžiai jau buvo pakeisti į plastikinius ir jie susidėvėti negalėjo.

6. Atsakovas pažymi, kad 10 936,55 Eur suma už 14,53 kv. m plytelių perklijavimo darbus yra per didelė; be to, namo administratorės darbas yra prižiūrėti namą rūpinantis namo gyventojų interesais ir ūkiškai spręsti problemas, o ne priimti kuo didesnę sąmatą iš rangovų.

7. Teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. rugpjūčio 1 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2022 m. liepos 18 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus; ieškovė įpareigota iki nustatyto termino (2022 m. liepos 18 d.) pateikti visus įrodymus, susijusius su iš atsakovo reikalaujamos skolos priteisimu – atsakovui išrašytas sąskaitas, taip pat detalizuoti skolos apskaičiavimą; be to, pateikti visus įrodymus, susijusius su atliktu/-ais remontu/ais ginčo name ir atitinkamai atsakovui priskaičiuotomis už jį/juos sumomis, t. y. kokie darbai buvo atliekami, kokiu pagrindu (pavyzdžiui, pateikti sutartį su rangovu/-ais), sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos už atliktus darbus, atliktus mokėjimus pagal šias sąskaitas faktūras, ir pan.

8. Šalys per teismo nustatytą terminą papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

9. Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atidėjo sprendimo paskelbimą 2022 m. rugpjūčio 5 d. 14.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“. UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Neris“ pavadinimu.

12. Nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Neris“ buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore, veikdama 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3954/18 (2.1.1E-TD2) „Dėl UAB ,,Žirmūnų būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ir ankstesnių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu.

13. Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašo nustatyta (ir byloje nekilo dėl to ginčo), kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui G. C. nuo 2005 m. lapkričio 14 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-16170, 2005 m. lapkričio 14 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. VB7-16171, 2016 m. vasario 2 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-16-0359. Anot ieškovės, atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 854,14 Eur.

14. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl skolos dydžio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, t. y. faktiškai už atliktus remonto darbus bendro naudojimo patalpose – dušinėse.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

16. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

17. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

18. Ieškovė, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovo 854,14 Eur skolą už per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad minėta skola faktiškai susidarė už atliktus remonto darbus bendro naudojimo dušinėse, ką iš esmės patvirtina ir ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita, pagal kurią už ginčo laikotarpį atsakovo butui priskaičiuota 862,98 Eur remonto/keitimo/montavimo išlaidų.

19. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

20. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

21. Iš pirmiau aptartų bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas iš esmės neatsisako mokėti mokesčių už ieškovės suteiktas paslaugas, bet nesutinka mokėti tos mokesčių dalies – išlaidų už remonto darbus bendro naudojimo patalpose – dušinėse, kuri jam neaiški ir dėl kurios ieškovė nepateikia jam išsamaus paaiškinimo; anot atsakovo, jis daug kartų el. paštu prašė ieškovės paaiškinti pateiktą sąskaitą ir/ar pateikti adekvačiai pataisytą sąskaitą su realiai atliktais darbais, tačiau jokio atsakymo iš ieškovės negavo. Taigi, faktiškai atsakovas sustabdė savo prievolės dalies įvykdymą, nes ieškovė nevykdo pareigos paaiškinti skolos paskaičiavimo (CK 6.58 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, 2022 m. birželio 27 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki nustatyto termino (2022 m. liepos 18 d.) pateikti visus įrodymus, susijusius su iš atsakovo reikalaujamos skolos priteisimu – atsakovui išrašytas sąskaitas, taip pat detalizuoti skolos apskaičiavimą; be to, pateikti visus įrodymus, susijusius su atliktu/-ais remontu/ais ginčo name ir atitinkamai atsakovui priskaičiuotomis už jį/juos sumomis, t. y. kokie darbai buvo atliekami, kokiu pagrindu (pavyzdžiui, pateikti sutartį su rangovu/-ais), sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos už atliktus darbus, atliktus mokėjimus pagal šias sąskaitas faktūras, ir pan. Ieškovei, reiškiančiai reikalavimą apmokėti 854,14 Eur skolą už per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, proceso įstatymas numato pareigą pateikti patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, ieškovė nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo nepateikė teismui jokių įrodymų/objektyvių paaiškinimų, galinčių patvirtinti nurodytas aplinkybes, t. y. dėl atliktų remonto darbų ginčo name ir atitinkamai atsakovui priskaičiuotų už juos sumų.

23. Ieškovė, teikdama ieškinį, pateikė tik skolų valdymo ataskaitą, iš kurios teismas negali nustatyti bei įvertinti skolos dydžio, jos susidarymo aplinkybių ir pan.; be to, skolų valdymo ataskaitoje matyti, jog atsakovas 2021 m. lapkričio mėnesį atliko 63,16 Eur mokėjimą, o 2022 m. vasario mėnesį 65 Eur mokėjimą, tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kaip minėtas sumas paskirstė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tokio pobūdžio ataskaita nėra informatyvi – iš jos nėra aišku kaip buvo apskaičiuota skola, nėra aišku kas šią ataskaitą rengė, nėra pateikta išrašytų sąskaitų kopijų ar kitų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti įsiskolinimą, nėra aiškūs reikalaujamos priteisti skolos paskaičiavimo tarifai ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1616-430/2020; 2010 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1615-656/2020), atitinkamai toks įrodymas vertintinas kritiškai, o, kaip minėta, teismui įpareigojus ieškovę pateikti kitus bylai reikšmingus-pirminius įrodymus, tokie nebuvo pateikti.

24. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo priteisti iš atsakovo 854,14 Eur skolą už per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

25. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

26. Ieškinį atmetus, ieškovei nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos; atsakovas prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl jos jam taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič