Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

4. 2025 m. vasario 27 d. teisme gauti ieškovės papildomi paaiškinimai, kuriuose ieškovė nurodė, kad atsakovė turi dar vieną įsiskolinimą pagal kredito linijos sutartį, pradinis kreditorius – UAB Esto. Dėl šio įsiskolinimo ieškovė nėra kreipusi į teismą dėl jo priteisimo, todėl neturi būti sprendžiamas klausimas dėl bylų sujungimo. Atsakovė, siekdama padengti įsiskolinimą, kuris nėra perduotas teisminiam išieškojimui, turi kreiptis tiesiogiai į kreditorių.

5. 2025 m. kovo 4 d. teisme gautas atsakovės prašymas, kuriame atsakovė nurodė, kad ieškovė taiko nepagrįstai dideles (didesnes nei 50 proc.) metines palūkanas, susitarti su ieškove neteisminiu keliu nėra galimybės, prašo apsaugoti ją, kaip silpnesnę šalį nuo nepagrįstai didelių palūkanų, apjungiant visas ieškovės administruojamas skolas.

6. Bylų sujungimo klausimas išspręstas teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi, kurioje teismas nurodė, jog ieškovė dėl kitos skolos priteisimo į teismą su nesikreipė, todėl bylų sujungimas nagrinėjamu atveju yra negalimas.

7. 2025 m. balandžio 16 d. teisme gauti ieškovės UAB „Legal Balance“ papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę el. paštu su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-3049-991/2025 ir skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau iš atsakovės jokio atsakymo ieškovė nesulaukė. Atsakovė pati nesikreipė į ieškovę dėl skolos dengimo. Atsakovė nėra atlikusi nei vieno mokėjimo kredito dengimui, akivaizdu, jog atsakovė nebendradarbiauja ir nesiekia taikiai išspręsti skolos grąžinimo klausimą, o tik vilkina teisminį procesą, neketindama dengti įsiskolinimo, net kai yra sudaromos galimybės skolą padengti dalimis. Jei teismas nuspręstų skolą išdėstyti dalimis, ieškovė nurodo, kad skola galėtų būti išdėstoma ne ilgesniam nei 7 mėn. laikotarpiui, tačiau atsakovei praleidus bent vieną įmoką daugiau nei 10 kalendorinių dienų, ieškovė įgytų teisę prašyti vykdomojo rašto dėl visos likusios skolos apmokėjimo iškart. Ieškovė neprieštarauja dėl taikos sutarties sudarymo ir skolos išdėstymo 7 mėn. laikotarpiui, bet dėl taikos sutarties sudarymo atsakovė turėtų kreiptis į ieškovę.

8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai, gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ (toliau ir pradinis kreditorius), atlikus atsakovės kreditingumo vertinimą, 2023 m. lapkričio 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-2hcjpg5b (toliau ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 600 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovė, po vartojimo kredito restruktūrizavimo susitarimo, atlikus kredito dalies apmokėjimą, įsipareigojo grąžinti suteiktą 562,13 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 210,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 22 proc.), Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (iki 2026 m. lapkričio 10 d.). Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, pradinis kreditorius 2023 m. rugsėjo 11 d. raginimu Nr. 2023-09-11/0, 2024 m. balandžio 26 d. raginimu Nr. 2024-04-26/0 įpareigojo atsakovę per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovė įpareigojimo neįvykdė, todėl 2024 m. gegužės 13 d. pranešimu Nr. 2024-05-13/0 pradinis kreditorius Sutartį su atsakove nuo 2024 m. gegužės 29 d. nutraukė. 2023 m. gruodžio 11 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudaryta Periodinio reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2023-12/01, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pradiniam kreditoriui pagal Sutartį iš viso yra sumokėjusi 28,84 Eur, paskutinis mokėjimas atliktas 2024 m. birželio 11 d., 11,16 Eur suma skirta vartojimo kredito sumai padengti, 10,50 Eur – kredito mokesčiui padengti. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

11. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal Sutartį neįvykdytas prievoles.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo.

12. Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

14. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

15. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pradinis kreditorius, patikrinęs atsakovės kreditingumą, suteikė atsakovei kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę. Atsakovė atsiliepime tik deklaratyviai teigia, jog nebuvo vertinamas jos kreditingumas, tačiau ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad išsamus atsakovės kreditingumo vertinimas buvo atliktas 2023 m. sausio 11 d., įvertintos atsakovės gaunamos pajamos, turimi įsipareigojimai, patikrinti Registrų duomenys ir kt. Teismo vertinimu, ieškovė tinkamai atliko atsakovės kreditingumo vertinimą, todėl atsakovės teiginys, jog kreditingumo vertinimas nebuvo atliktas, laikytinas nepagrįstu. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pradiniam kreditoriui pagal Sutartį iš viso yra sumokėjusi 28,84 Eur, paskutinis mokėjimas atliktas 2024 m. birželio 11 d. 11,16 Eur suma skirta vartojimo kredito sumai padengti, 10,50 Eur – kredito mokesčiui padengti. Nors atsakovė teigia, jog mokėjo įmokas, tačiau byloje nepateikė įrodymų apie atliktus mokėjimus, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovei suteikto kredito grąžinimo terminas, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 550,97 Eur dydžio negrąžintas kreditas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1 ir 8.7 punktai).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo.

16. Ieškovė prašo priteisti 57,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 29 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką. Atsakovė nurodė, kad ieškovė taiko nepagrįstai dideles (didesnes nei 50 proc.) metines palūkanas, su šiuo atsakovės teiginiu teismas neturi pagrindo sutikti.

17. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Priešingai nei teigia atsakovė, pagal tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas ne 50 procentų, o 22 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2026 m. lapkričio 10 d. Sutartį nutraukus nuo 2024 m. gegužės 29 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 57,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 29 d.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir VKĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (VKĮ 21 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metinė palūkanų norma – 22 proc., t. y. neviršija VKĮ įtvirtintos 75 proc. palūkanų normos ribos. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės. Pažymėtina, kad šalys, sudariusios Sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti pradiniam kreditoriui, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

25. Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, ieškovei iš atsakovės priteistina 22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 550,97 Eur, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 29 d.) dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 10 d.) ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (143,07 Eur).