Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-3628-1021/2025 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00708-2025-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)

2025 m. gegužės 29 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – ir pareiškėja), prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu 9,63 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad gavo pranešimą dėl Turto, kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šis Turtas yra 1966 metų pastatymo, jis buvo valdomas Rausvės kolūkio, vėliau Vilkaviškio rajono Rausvės žemės ūkio įmonės, kuri yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Duomenų apie Turto privatizavimą nėra, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Keturvalakių seniūnija nurodė, kad šis butas su rūsiu ir priklausiniu apleistas, nei deklaruotų, nei faktiškai gyvenančių jame asmenų nėra. Duomenų apie tai, kad Turtas buvo perduotas savivaldybės nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat negauta. Turtas buvo pastatytas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento jis išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Nesant duomenų, kad Turtas buvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, teigtina, kad jis liko valstybės nuosavybe ir teisė į jį valstybei turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti Turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo sprendimas pripažinti Turtą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

3. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimo reikalavimai būtų tenkinti atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus. Sutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčo objektai iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą, kadangi buvo sukurti ir valdomi valstybės subjektų. Pažymi, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės turto buhalterinėse apskaitose Turtas neapskaitytas. Kadangi Turtas Vilkaviškio rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėtam valdymui nebuvo, darytina išvada, kad buvo sukurti valstybės lėšomis ir nuosavybės teise priklauso valstybei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis duomenimis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nekilnojamojo turto objektas – butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu 9,63 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantis 8 butų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytame 1966 metais. Šio Nekilnojamojo turto objekto nuosavybės teisė įregistruota Vilkaviškio rajono Rausvės žemės ūkio įmonės vardu. Tačiau duomenys Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija patvirtina, kad Vilkaviškio rajono Rausvės žemės ūkio įmonė yra likviduota ir nuo 2016 m. gruodžio 1 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad nei nuosavybės teisė, nei kitos daiktinės teisės į šį Turtą ar su juo susiję juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

5. Pagal Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pateiktus archyvinius dokumentus – 1971 m. Pagrindinių priemonių perkainavimo aktų byloje esančius lapus, 1973 metų Naujai pastatytų pastatų eksploatacijai perdavimo-priėmimo aktų byloje esantį aktą ir 1991 metų Įsakymų veiklos klausimais byloje esantį įsakymą, Vilkaviškio rajono seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, Keturvalakių seniūnijos 1998–2002 metų Karklinių ir Degučių kaimų ūkinėse knygose esančių ūkių žinių lapus – nustatyta, kad 8 butų gyvenamasis namas, esantis Karklinių k., Vilkaviškio r. sav., buvo valdomas kolūkio „Rausvė“, kurio teises ir pareigas vėliau perėmė Vilkaviškio rajono Rausvės žemės ūkio įmonė.

6. Remiantis Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2025 m. kovo 26 d. rašte pateikta informacija nustatyta, kad tarp turimų archyvinių dokumentų butų, esančių Karklinių k., Keturvalakių sen., Vilkaviškio r. sav., statybai išduotų leidimų, namų pridavimo eksploatacijon aktų ir privatizavimo dokumentų nėra.

7. Duomenys 2022 m. gegužės 18 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąraše, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 17 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akte, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Keturvalakių seniūnijos 2025 m. kovo 19 d. rašte Dėl informacijos pateikimo, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 6 d. ir 2025 m. sausio 31 d. raštuose Dėl informacijos pateikimo, taip pat Turto fotonuotraukose patvirtina, kad Turtas yra apleistas ir negyvenamas, tačiau realizuotinas.

8. Pareiškėja nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu siekia, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turinis faktas, kad Turtas yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

9. Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktą nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

11. Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą: pareiškėja kitokiu būdu gauti įrodymų apie Turto valdymą nuosavybės teise, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturi galimybės, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi, turėdama teismo sprendimą dėl Turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, galės nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

12. Pagal pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir kitus byloje esančius duomenis nustatyta, kad Turtas buvo sukurtas 1966 metais. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas Turtas būtų sukurtas kaip privačios nuosavybės objektas, atitinkamai, spręstina, kad minėtas Turtas buvo sukurtas kaip viešosios nuosavybės objektas.

13. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97-98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, valstybės turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

14. Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).

15. Byloje nėra duomenų, kad Turtas būtų perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė jokių pretenzijų į šį turtą nereiškia, priešingai, savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės turto buhalterinėse apskaitose Turtas neapskaitytas, Turtas Vilkaviškio rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad Turtas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka būtų parduotas ar kitais pagrindais perleistas kitų asmenų nuosavybėn.

16. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Turtas buvo sukurta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas kitų asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduota savivaldybės nuosavybėn, todėl turi būti vertinamas kaip priklausanti valstybei nuosavybės teise. Todėl yra pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad Turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

17. Dalyvaujantys byloje asmenys yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu 9,63 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Faktą nustatyti nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Šio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pasiųsti pareiškėjui bei suinteresuotam asmeniui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.