- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-1135-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02586-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- I. J.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-470/2013 pagal R. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-590-470/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punktą – priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir sūnui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, pakeisti nuo 2012 m. liepos 1 d., priteisiant iš ieškovo po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinį grindė tuo, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis – jam priklausiusiai ir jo vadovautai bendrovei „LIT Transa“ Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. buvo iškelta bankroto byla, 2012 m. birželio 15 d. jis atleistas iš darbo, neteko turto ir pajamų, nuo 2012 m. yra įregistruotas darbo biržoje, negauna net bedarbio pašalpos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 900 Lt už advokato teisinę pagalbą, valstybei 18,16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovas po ištuokos asmeninėn nuosavybėn įsigijo būstą, jis neturi jokių skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, išskyrus įsiskolinimą savo nepilnamečiams vaikams, laikė, jog ieškovo turtinė padėtis ne tik nepablogėjo, bet netgi priešingai – pagerėjo. Pažymėjo, kad ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą sieja išimtinai su darbo netekimu, bankrutavus jo valdytai įmonei „LIT Transa“. Konstatavo, kad ieškovas yra sveikas, visiškai darbingas, kitų išlaikytinių be savo nepilnamečių vaikų E. ir A. neturi, įsiskolinimų tretiesiems asmenims neturi, todėl privalo sudaryti vaikams galimybes augti ir vystytis, neapsiribojant vien minimaliais vaikų poreikiais. Pažymėjo, kad byloje nėra paneigta atsakovės nurodyta faktinė aplinkybė, jog ieškovas, nors ir deklaruoja save kaip asmenį ieškantį darbo, bet faktiškai dirba kartu su savo sugyventine jos vardu registruotoje individualioje įmonėje „Rimlogistika“. Atsižvelgęs į aplinkybes, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog intensyviai ieškojo geriau apmokamo darbo, įsiskolinimas vaikų išlaikymui sudaro apie 10 000 Lt, padarė išvadą, kad jis aplaidžiai žiūri į savo tėviškas pareigas išlaikyti vaikus. Konstatavo, kad realios ieškovo pajamos ir jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jis nurodo, ji nepablogėjo po Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-590-470/2012 priėmimo, ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, nesiima pakankamų priemonių gauti didesnėms pajamoms, nepilnamečių vaikų poreikiai nesumažėjo, ieškovo siūloma sumažinta išlaikymo suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir negali užtikrinti vaikų interesų, todėl ieškovas turi galimybę teikti vaikams priteistą išlaikymą (CK 1.5, 3.3 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Neatsižvelgta, kad su ieškovu jau keletą metų gyvena dar vienas nepilnametis vaikas (17 metų), kurį jis privalo išlaikyti. Šį faktą atsakovė žinojo, nes sūnus A. J. dažnai būna pas ieškovą, praleidžia pas jį didžiąją dalį vasaros.
Atsižvelgta tik į atsakovės iš konteksto išimtus faktus, kad neva ji ieškovui davė 100 000 Lt ir įmonės „LIT Transa“ likusias akcijas. Ieškovas skyrybų metu prisiėmė įvairius įsipareigojimus. Jis apsiėmė vienas mokėti šeimos paskolą (buvo likę 31 000 Lt, kuriuos sumokėjo ieškovas), paskolą UAB Swedbank lizingui (buvo likę 55 500 Lt, kuriuos sumokėjo ieškovas). Ieškovas turėjo sumokėti 3 000 Lt už atsakovei atitekusio ieškovo automobilio Audi A8 remontą. Ieškovas turėjo atsakovei palikti namą (tuo metu 365 000 Lt vertės). Ieškovas įmonę iš atsakovės perėmė su milžiniškomis skolomis, nuslėpimais ir neperduotais įmonės dokumentais. Už tai, kad įmonė priklausytų ieškovui, jis atsakovei išmokėjo papildomai 10 000 Lt, per antstolį S. V. 2 500 Lt ir 14 000 Lt neva už neišmokėtą darbo užmokestį, iš viso 26 500 Lt. Atsakovė ieškovui kenkia, dėl to teko uždaryti įmonę, ieškovas tapo bedarbiu, neteko pajamų.
Nusprendžiant, kad ieškovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, nesivadovauta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Neatsižvelgta, kad ieškovui iš atsakovės gavus tik 100 000 Lt piniginę kompensaciją ir įsigijus gyvenamąjį būstą, ieškovas turėjo jį įkeisti atsakovei. Dėl to ieškovas negali laisvai disponuoti savo turtu, nors visi įsipareigojimai jau įvykdyti, negali gauti paskolos. Gavęs paskolą, ieškovas galėtų sumokėti susidariusią skolą vaikų išlaikymui. Nuolat didėja ieškovo skolos jo motinai, sugyventinės motinai ir kitiems asmenims. Ieškovo sugyventinė turi individualią įmonę, bet toje įmonėje ieškovas nedirba, kartais jai padeda be atlygio. Ieškovas intensyviai ieško darbo, dalyvauja valstybės konkursuose.
Nevertinta, kad ieškovas neturi patirties dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, nes dirbo transporto vadovu. Ieškovas bandė darbintis, bet niekas nepriima be patirties. Atsakovės nurodyti 3 000–6 000 Lt atlyginimai nėra realūs, realiai siūloma 1 400–2 000 Lt.
Neatsižvelgta, kad atsakovė gyvena pasiturinčiai (pagal teismui pateiktus parduotuvių kvitus ir skaičiavimus), per mėnesį ji išleidžianti virš 7 000 Lt. Ji gali pasisamdyti brangiai apmokamą advokatą. Iš ieškovo už jo paslaugas priteista suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Nevertinta, kad atsakovei buvo mokama 50 procentų darbo biržos sumos vaikams išlaikyti (tai parodo ieškovo geranoriškumą ir rūpinimąsi vaikais). Ieškovas sūnui A. J. nuolat perka rūbus (batus, striukes, kelnes, džemperius), niekada nėra prašęs kompensuoti šias išlaidas. Sūnus mielai leidžia laiką su ieškovu, juos sieja stiprus dvasinis ryšys.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovas mažai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, sūnų kartais pasiima pas save, su dukra visiškai nebendrauja. Apeliantas neperka rūbų vaikams, dovanų nedovanoja. Apeliantas skundą grindžia aplinkybėmis dėl jo neva atsakovei įvykdytų finansinių įsipareigojimų, nepateikdamas įrodymų. Priešingai, apeliantas atsakovei vis dar skolingas, todėl hipotekos įkeitimo panaikinimas šiuo metu nėra galimas. Apeliantas skunde pripažįsta, jog su sugyventine veda bendrą ūkį. Tai patvirtina faktą, jog gaunamas lėšas iš krovinių pervežimo veiklos naudoja bendrai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie vykdomas darbo paieškas. Atsakovė turi kreditorinių įsiskolinimų, ieškovas jai yra skolingas pagal kitus teismų sprendimus (darbo byloje Nr. 2-4167-179/2011, santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-590-470/2010), atsakovės nekilnojamasis turtas įkeistas hipoteka, 2013 m. balandžio 5 d. UAB „Stamita“ su atsakove nutraukė darbo sutartį. Atsakovės finansinė padėtis pablogėjo. Atsakovė ir šalių nepilnametė dukra turi sveikatos sutrikimų. Ieškovo sugyventinės sūnus nėra ieškovo vaikas, pareigą jį išlaikyti turi vaiko tėvas ir motina. Apeliantas neįrodė, jog negali nepilnamečiams vaikams mokėti po 400 Lt kiekvienam.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie iš esmės nepablogėjusią ieškovo turtinę padėtį ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).
Nagrinėjamoje byloje šalys, įvertinusios jų nepilnamečių vaikų poreikius ir savo galimybes, klausimą dėl apelianto vaikams teiktino išlaikymo dydžio išsprendė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu. Pagal šią sutartį apeliantas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. J. ir A. J. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. ir po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant periodines išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
2012 m. liepos 11 d. apeliantas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Ieškinį grindė tuo, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis – dėl jam priklausiusios įmonės bankroto jis neteko pajamų ir turto, šiuo metu yra įregistruotas darbo biržoje.
Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo apeliaciniame skunde naujai nurodytai aplinkybei apie jo išlaikomą sugyventinės septyniolikmetį sūnų taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas, todėl ji negali būti vertinama. Visgi pažymėtina, kad jei ieškovas pastarąja aplinkybe ir būtų grindęs savo ieškinį, pirmosios instancijos teismui nebūtų buvę pagrindo dėl jos patenkinti ieškovo ieškinio, o apeliacinės instancijos teismui – jo apeliacinio skundo. Ieškovo sugyventinės vaikas nėra ieškovo sūnus, todėl ieškovas neturi pareigos jį išlaikyti ir dėl to mažinti savo biologiniams vaikams teiktino išlaikymo dydį. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus priklauso vaikų tėvams, todėl ieškovo sugyventinės sūnų privalo išlaikyti šio vaiko motina ir tėvas, o ne ieškovas.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Apeliantas turėjo įstatyme nustatytą pareigą įrodyti, kad jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės ir dėl to jis nebegali teikti tokio išlaikymo vaikams, kuris buvo nustatytas teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad apeliantas to neįrodė.
Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus apie santuokoje įgyto turto padalinimą, ieškovo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus, atsakovės jam išmokėtą kompensacijos dydį. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė ne tik dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, bet ir dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, prievolių kreditoriams vykdymo. Taigi ieškovas, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žinojo apie jam teksiančio turto ir kreditorinių įsipareigojimų dydį, o šalys, susitardamos dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, šią aplinkybę įvertino.
Negalėjimą dėl objektyvių priežasčių susirasti darbą turėjo įrodyti apeliantas. Apeliantui nepateikus jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negali susirasti jo išsilavinimą, darbo patirtį ir amžių atitinkančio darbo, kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesigilino į apelianto galimybes susirasti darbą. Apeliantas nepateikė duomenų pagrįsti apeliacinio skundo argumentams, jog intensyviai ieško darbo, dalyvauja valstybės konkursuose, bandė darbintis tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau nebuvo priimtas dėl darbo patirties stokos. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad aplinkybė, jog šiuo metu apeliantas nedirba, yra registruotas darbo biržoje, nėra pagrindas konstatuoti esminės jo turtinės padėties pablogėjimą ir mažinti priteisto išlaikymo dydį. Apeliantas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius, o ne deklaruoti savo geranoriškumą ir rūpinimąsi vaikais, mokant jiems pusę bedarbio pašalpos. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų apie sūnui A. J. nuolat perkamus rūbus, šias aplinkybes paneigė atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino.
Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis neturi įtakos ieškovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų ieškovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaikų, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies interesus. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad 2013 m. balandžio 5 d. ji buvo atleista iš darbo, todėl šiuo metu jos turtinė padėtis yra panaši į apelianto ir negali būti vertinama kaip iš esmės geresnė.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl iš apelianto atsakovei priteistų per didelių bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 128, 129). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, todėl pagrįstai visas šias išlaidas priteisė iš ieškovo.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovės prašoma priteisti 500 Lt suma už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydžio, todėl atsakovei ši suma priteistina iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.